Ikimokyklinis ugdymas yra vienas iš svarbiausių ankstyvosios vaikystės etapų, formuojantis pagrindus tolimesniam asmenybės vystymuisi ir mokymuisi. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, siekdama užtikrinti aukštą ugdymo kokybę ir atliepti šiuolaikinius iššūkius, parengė naujas ikimokyklinio ugdymo gaires, kurios įsigaliojo 2023 m. rugsėjo 4 d. ministro įsakymu Nr. 1. 2. 3. Šios gairės grindžiamos svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.
Ugdymo ir priežiūros vienovės principas
Viena iš esminių naujovių yra ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principo įtvirtinimas. Tai reiškia, kad ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga neatsiejama ugdymo ir priežiūros sinergija. Kiekviena suplanuota ar nesuplanuota sąveika, kiekvienas kasdienis ritualas yra vertinamas kaip ugdantis veiksnys, turtingas vaiko patirties formavimo potencialu. Šis principas pabrėžia, kad rūpinimasis vaiko saugumu ir gerove yra neatsiejamas nuo jo intelektualinio, emocinio ir socialinio ugdymo.
Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas
Kitas svarbus principas yra vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas. Jis akcentuoja individualų vaiko augimo tempą ir jo ugdymosi poreikių atitikimą. Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl jo raida ir ugdymasis pasižymi išskirtiniais bruožais. Ankstyvajai vaiko raidai būdingas spartus, tačiau netolygus augimas, veiksmų, mąstymo ir kalbos vystymosi nevienalaikiškumas. Todėl ugdymo procesas turi būti lankstus ir prisitaikantis prie individualių vaiko galimybių ir poreikių.
Žaismės principas ir jo svarba
Žaismės principas išlieka vienu iš kertinių ikimokyklinio ugdymo elementų. Vaikų poreikis žaisti yra natūralus ir būtinas jų visapusiškam vystymuisi. Pripažįstama žaidimo, kaip savarankiškos vaikų veiklos, nelygstama vertė. Žaidimas suteikia vaikams laisvę, pakankamai laiko, erdvės, žaidimo partnerių ir galimybę per bendrus žaidimus kurti vaikų kultūrą. Žaismingumas natūraliai būdingas vaiko santykiui su pasauliu, yra viso jo veikimo ir ugdymo(si) bruožas, vaikų kultūros plėtojimo prielaida. Spontaniškas žaismingumas skleidžiasi per vaikų tyrinėjimą ir eksperimentavimą, visavertiškai įgyvendinamas per savarankiškai pačių vaikų kuriamus žaidimus, vaidmenų ir naratyvinius žaidimus. Tikslingai formuojant siauresnius, savitus gebėjimus, žaidžiami didaktiniai žaidimai.
Sociokultūrinio kryptingumo principas
Sociokultūrinio kryptingumo principas pabrėžia ugdymo turinio ir veiklų sąsają su vaiko socialine ir kultūrine aplinka. Vaikai ugdosi dalyvaudami daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurie padeda kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka tampa erdve nuolatiniams socialiniams ir kultūriniams sąveikams bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
Integralumo principas ir jo įgyvendinimas
Integralumo principas skatina holistinį požiūrį į vaiko ugdymą. Vaikų mąstymo sinkretiškumas, pasaulio kaip nedalomos visumos matymas suponuoja visuminį požiūrį į ugdymą(si). Vaikų ugdymas(is) yra nuolatinis vidinių galių plėtojimas naujų patirčių pagrindu. Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi.
Įtraukties principas ir universalus dizainas mokymuisi
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga. Tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Kontekstualumo principas ir ugdymo(si) aplinkos modeliavimas
Kontekstualumo principas ir nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas - yra svarbūs inovacijų elementai. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.
Gairėse pateikiamos kelios ikimokyklinio ugdymo(si) kontekstų rūšys:
- Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: užtikrina lankstumą ir prieinamumą visiems vaikams.
- Žaismės kontekstas: palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, skatina džiaugsmą ir nuostabą tyrinėjant.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: padeda vaikams kurti savo individualų tapatumą ir dalyvauti kultūros kūrime.
- Komunikavimo ir kalbų pažinimo kontekstas: skatina įvairius komunikavimo būdus, žodinę ir nežodinę raišką, kalbų pažinimą.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, skatina aplinkos tyrinėjimą ir gilesnį supratimą.
- Realios ir virtualios aplinkos kontekstas: papildo realybės kontekstus skaitmeninėmis galimybėmis, plėtoja skaitmeninį sumanumą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: skatina vaizduotę, smalsumą, nuostabą, akcentuoja kūrybos procesą.
Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas
Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas pabrėžia partnerystę ugdymo procese. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Mokytojas drauge su vaikais mokykloje kuria demokratiškus procesus. Demokratiško ugdymo(si) aplinkoje vaikai atranda ir auginasi autentišką lyderystę. Kiekvienas vaikas turi galimybę išbandyti lyderio vaidmenį skirtingose situacijose.
Lėtojo ugdymo(si) principas
Lėtojo ugdymo(si) principas užtikrina gilų įsitraukimą. Šis principas skatina vaikų nuoseklų augimą ir ugdymąsi, leidžiant jiems pačiu tempu tyrinėti, atrasti ir suprasti pasaulį. Tai priešinga greitam, paviršutiniškam mokymosi modeliui, ir skatina vaikus įsigilinti į temas, plėtoti kritinį mąstymą ir savarankiškumą.
Reflektyvaus ugdymo(si) principas
Reflektyvaus ugdymo(si) principas skatina vaikus ir mokytojus apmąstyti savo patirtis. Mokytojas drauge su vaiku atspindi vaiko veikimo patirtis, apmąsto emocijas, veiklas ir jų rezultatus, numato tolesnį veikimą. Tai padeda vaikams geriau suprasti save, savo jausmus ir veiksmus, bei planuoti ateities veiklas.
Šeimos ir mokyklos partnerystės principas
Šeimos ir mokyklos partnerystės principas yra esminis sėkmingam ugdymui. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę. Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas grindžiamas abipuse pagarba, pasitikėjimu, lygiaverte dialogine partneryste.
Rekomenduojamos ikimokyklinio ugdymosi sritys
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Pasiekimų sritys ir jų svarba
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Šios sritys apima įvairius vaiko raidos aspektus, nuo socialinių ir emocinių įgūdžių iki pažinimo ir kūrybinių gebėjimų.
Vaikų poreikiai ugdymo(si) procese
Gairės akcentuoja vaikų poreikius, kurie yra svarbūs jų ugdymui(si):
- Žaidimo poreikis: turėti laisvę, pakankamai laiko, erdvės, žaidimo partnerių ir galimybę per bendrus žaidimus kurti vaikų kultūrą.
- Sauguumo poreikis: jaustis saugiam, gerbiamam, matomam, girdimam, tinkamai globojamam, sulaukti paramos ir pagalbos, kai jos reikia.
- Draugysčių poreikis: jaustis priimamam, jausti bendrumą, lygiavertiškumą su kitais, kitų paramą, artimumą, turėti vieną ar keletą artimesnių draugų.
- Komunikavimo poreikis: dalintis su kitais emocijomis, mintimis, idėjomis žodžiu ir nežodinėmis priemonėmis.
- Pažinimo džiaugsmo poreikis: smalsauti, tyrinėti, klausinėti, aiškintis, kurti ir išbandyti, džiaugtis naujais atradimais ir gebėjimu pažinti.
- Kūrybinės saviraiškos poreikis: tyrinėti ir atrasti unikalias savo kūrybines galias per įvairias veiklas.
Vaikų aktyvus dalyvavimas ugdymo(si) procese
Vaikai yra aktyvūs ugdymo(si) turinio ir proceso kūrimo dalyviai, įsitraukiantys, atliepiantys, siūlantys, ir taip dalyvaujantys su jų ugdymusi susijusiuose sprendimuose. Mokykloje susitariama dėl pedagoginių strategijų bei ugdymo(si) metodų, orientuotų į vaiko asmenybės ir pasiekimų auginimą, taikymo. Programoje derinamos ugdymo(si) kontekstų kūrimo, spontaniško vaikų ugdymosi skatinimo, vaikų ir mokytojų kūrybinėmis sąveikomis grindžiamo bei organizuoto ugdymo pedagoginės strategijos.
Vertybės ikimokyklinėje sistemoje
Gairėse pateikiamos pamatinės vertybės, kuriomis grindžiamas visas Programos turinys. Į Programą gali būti įtrauktos ir kitos mokyklai aktualios vertybės, dėl kurių susitariama mokyklos bendruomenėje, ir jos neprieštarauja Gairėse pateiktoms vertybėms. Viena iš svarbiausių vertybių yra lygiateisiškumas ir teisingumas - vienodų teisių augti ir ugdytis visiems pripažinimas, užtikrinant galimybes kiekvienam vaikui optimaliai vystyti ir reikšti savo potencines galias nepriklausomai nuo priežasčių, susijusių su lytimi, sveikata, socialine ir kultūrine padėtimi.
Fizinis aktyvumas ir judėjimas
Fizinis aktyvumas ir judėjimas yra neatsiejama ikimokyklinio ugdymo dalis. Mokytojo kalbinami, žaidinami, įvairiais patraukliais žaislais ir daiktais motyvuojami vaikai iki 1 metų vartosi, ropoja, sėdasi, prisitraukia, atsistoja, siekia daiktų. Vaikai pratinasi savarankišką vaikščiojimą tobulinti judesių nevaržančioje saugioje aplinkoje. 2-3 metų vaikai vaikščioti ir išlaikyti pusiausvyrą mokosi eidami sumažinto ploto paviršiumi, įveikdami kliūtis, lipdami į kalniuką. 3-6 metų vaikai juda spontaniškai, atlieka veiksmus su skirtingo dydžio, svorio ar formos priemonėmis, žaidžia įvairius imitacinius bei judriuosius žaidimus, kuriuose lavinami visi pagrindiniai judesiai. Vaikai judėjimo džiaugsmą patiria laisvai bėgiodami, landžiodami, šokinėdami, laipiodami karstynėmis, kopėtėlėmis, žaisdami su kamuoliais, važinėdami triratukais, dviratukais. Vaikų judesių koordinacija, orientacija erdvėje, vikrumas, greitumas, jėga tobulėja žaidžiant su įvairaus dydžio ir sunkumo kamuoliais.
Naujosios ikimokyklinio ugdymo gairės apibrėžia modernų, vaiko poreikius ir raidą atitinkantį ugdymo modelį, kuriame svarbiausią vietą užima vaiko gerovė, aktyvus dalyvavimas, partnerystė su šeima ir nuolatinis ugdymo proceso tobulinimas.
tags: #ikimokyklinis #ugdymas #svietimo #ir #mokslo #ministerija