Diskusijos apie motyvaciją, jos svarbą įvairiose gyvenimo srityse - nuo verslo ir akademinės bendruomenės iki kasdienio bendravimo - yra nuolat gvildenamos. Dažnai jos skamba pesimizmo gaidomis, ypač jaunimo lūpose, kalbant apie nenorą veikti ar vangų darbą. Tačiau motyvacija nėra savaime atsirandantis reiškinys; ji yra sunkaus darbo, pasiektų rezultatų ir patirtos satisfakcijos pasekmė. Šis procesas reikalauja esminių žmogaus savybių ir vertybių: atsakomybės ir garbės jausmo. Pradėtas darbas privalo būti atliktas gerai ir iki galo, reikalauja būti geriausiu čia ir dabar, nešokinėti nuo vieno sprendimo prie kito, o svarbiausia - prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Populiari frazė „Sunkūs laikai gimdo stiprius žmones, stiprūs žmonės kuria gerus laikus, geri laikai gimdo silpnus žmones, o silpni žmonės kuria blogus laikus“ apibūdina visuomenės evoliucijos ciklą. Šiandienos visuomenės padėtis, nors ir sudėtinga, reikalauja stiprių, aukšta morale ir aukštu etiniu standartu grindžiančių savo gyvenimą žmonių. Būtent tokie žmonės kuria pažangą ir stabilumą. Neatsitiktinai visuomenė labiausiai pasitiki Lietuvos kariuomene - ji laikoma viena geriausių kalvių, ugdančių tokius asmenis.
Kariuomenės Vertybės: Drąsa, Garbė, Pagarba ir Atsakomybė
Daugelis karininkų laikosi nuostatos, kad kario tarnyba turėtų būti grindžiama vidinėmis nuostatomis ir aristokratiškomis vertybėmis: drąsa, garbe, pagarba ir, svarbiausia, atsakomybe. Šios vertybės sudaro tvirtą pagrindą asmenybės ugdymui. Lietuvos kariuomenė deda dideles pastangas siekdama išgryninti savo vertybes ir užtikrinti visapusišką kario ugdymą. Kariuomenės, kaip konservatyvios organizacijos, prigimtis lemia lėtesnį naujausių vadybos tendencijų pritaikymą, kurios dažnai yra 21-ojo amžiaus žmogaus pasekmės rezultatas.
Šiuolaikinė Vadyba ir Vertybių Atitolimas
Šiuolaikinė vadyba dažnai taikosi prie šiuolaikinio žmogaus, kuris, deja, neretai yra atitolęs nuo fundamentalių žmogiškų vertybių, atsakomybės ir sunkaus darbo. Ši tendencija skatina vadybos mokslą ir darbdavius ieškoti naujų motyvacijos formų, siekiant nuolat „reanimuoti“ darbuotojus, kurių vidinė motyvacija svyruoja kaip elektrokardiograma. Tai atspindi situaciją, kai darbuotojai, kurių vidinė motyvacija nėra tvirta, reikalauja išorinių paskatų.
Darbas Kaip Pagrindinė Motyvacija
Vienas anksčiau Lietuvoje rezidavęs danų karininkas, paklaustas apie komandos motyvaciją, atsakė paprastai: „Darbu. Niekaip nesuprantu, kaip gali komandą formuoti vakarėliai. Geriausias komandos stiprinimas yra bendras darbas.“ Šis požiūris pabrėžia, kad žmogus, savo kelią grindžiantis garbės, pagarbos, atsakomybės ir profesionalumo vertybėmis, nereikalauja papildomų motyvacinių priemonių. Jis negali būti nemotyvuotas, nes priešingu atveju, ką reikštų deklaruojamos vertybės? Toks žmogus darbą atlieka gerai ir iki galo.
Vertybių Ugdymas: Kultūros ir Švietimo Vaidmuo
Jei kyla klausimas, kaip spręsti minėtas problemas, atsakymas slypi kultūros ir švietimo srityse. Būtina grįžti prie žmogaus fundamentalių vertybių ugdymo. Reikia atitolti nuo „pop kultūros“, kuri persmelkė visas gyvenimo sritis: nuo elementaraus socialinio bendravimo ir pažadų tesėjimo iki gyvenimo be prasmės, vartojant tik tai, kas pigu ir greita, ir nereikalauja mąstymo.
Žodis „motyvacija“ tapo populiariosios kultūros, minios ir bandos reikalu. Sunku rasti organizaciją, kurioje tai nebūtų vienas pagrindinių vadovų klausimų. Profesorius Leonidas Donskis yra pastebėjęs: „Gyvename populiariosios kultūros dominavimo epochoje, masinė kultūra, vis dėlto, yra tiek galinga šiuo metu, kad tiesą sakant, kartais susimąstai, kokia gi yra aukštojo meno, aukštosios kultūros ateitis?“
Populiariosios Kultūros Įtaka Muzikai ir Gyvenimo Tempui
Kultūra ir menas yra glaudžiai susiję su šia tema. Populiariosios kultūros reiškinį lengviau perprasti muzikos srityje. Muzikos genijus Mstislavas Rostropovičius yra kalbėjęs, kad jaunimas klasikinės muzikos neklauso dėl pasikeitusio gyvenimo tempo. Klasikinei muzikai reikia laiko, o populiariajai - ne. Daug lengviau yra pasiklausyti trankios muzikos ir apstulbti nuo garso smūgių, nei eiti į koncertą, kuriame prašoma išjungti telefoną dviem su puse valandos. Deja, panašus scenarijus nutiko beveik su visa mus supančia aplinka, kuri determinavo daugelį visuomenių.
Apibendrinant, galima sutikti, kad būtina grįžti prie žmogaus fundamentalių vertybių ugdymo, kultūrinio lavinimo ir siekio, kad žmogus taptų geresnis, o ne tik statistinės rinkos dalis. Turime nustoti motyvaciją, vadybą ar kitus instrumentus suprasti kaip „reanimacijos palatą“. Daugelyje sričių, norint ką nors pakeisti iš esmės, reikia didelių pastangų ir laiko resursų, o rezultatas lieka siekiamybe tik ilgalaikėje perspektyvoje. Taip yra ir su motyvacija. Lengviau sugalvoti motyvacinę priemonę, negu siekti pakeisti žmogaus savastį iš esmės.
Šis tekstas - asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės.