Socialinis darbas, kaip profesinė veikla, yra paplitęs visame pasaulyje, taigi ir Lietuvoje socialinis darbas taip pat nebenaujas reiškinys. Nors mūsų visuomenės gyvenime tai viena iš naujausių profesijų, jos svarba ir reikšmė nuolat auga. Šiame straipsnyje gilinsimės į socialinio darbuotojo vaidmenį įvairiose srityse, jo atliekamas funkcijas, su iššūkiais susiduriantis profesijos atstovas ir jos perspektyvas.
Kas Yra Socialinis Darbuotojas?
Socialinis darbuotojas yra specialistas, kuris teikia pagalbą, paramą žmonėms, susiduriantiems su įvairiais gyvenimo sunkumais, siekdamas pagerinti jų gyvenimo kokybę, socialinę padėtį ir integraciją į visuomenę. Socialiniai darbuotojai stengiasi užmegzti santykį su asmeniu ar šeima, susipažįsta su jo situacija, aplinka. Šeimai ar asmeniui stengiamasi padėti atgauti savarankiškumą, atkurti socialinius ryšius.
Socialinis darbuotojas - tai ne tik profesija, tai gyvenimo būdas. Tai didelis darbas su asmeniu, šeima, jo aplinka, jausmais, poreikiais. Socialiniai darbuotojai padeda žmonėms gauti reikalingas paslaugas, tokias kaip sveikatos priežiūra, socialinė parama, švietimas ir būstas. Dažnai veikia kaip tarpininkai tarp asmenų ir įvairių institucijų, padėdami spręsti problemas. Socialinio darbuotojo darbas yra labai svarbus, nes užtikrina, kad pažeidžiami asmenys gautų reikiamą paramą.
Jie padeda asmeniui ar šeimai įveikti įvairiausius sunkumus, gerina jų gyvenimo kokybę, stiprina gebėjimus savarankiškai spręsti problemas ir siekti savo tikslų. Socialiniai darbuotojai skatina socialinį teisingumą, lygybę. Socialinis darbas yra dar besivystanti sistema, kuri orientuota ne vien į bendruomenės gerovę, bet taip pat ir į atskirų asmenų gerovę. Socialinis darbas iš pradžių orientavosi į savanorišką sistemą ir palaipsniui pradėjo daugiau dėmesio skirti visuomenės ekonominei ir demokratinei gerovei.
Socialinio darbo tikslas yra socialinių problemų sprendimas, kurios atsiranda, kai žmogus susiduria su bendruomene ir visuomene. Tarptautinė socialinio darbo federacija (IFSW) apibrėžia, jog socialinio darbo praktika yra pagrįsta profesine ir akademine disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, socialinę sanglaudą, žmonių įgalinimą ir išlaisvinimą.
Labai svarbu, kad socialinio teisingumo, žmogaus teisių, kolektyvinės atsakomybės ir pagarbos įvairovei principai būtų svarbūs socialiniam darbui. Socialinis darbas, paremtas socialinio darbo, socialinių mokslų, humanitarinių mokslų ir vietinių žinių teorijomis, įtraukia žmones ir struktūras, kad išspręstų gyvenimo iššūkius ir pagerintų gerovę.
Socialinis darbuotojas, kaip savo srities žinovas, dirbdamas su klientais, teikdamas socialines paslaugas, bendradarbiaudamas kartu su kitais specialistais, dalyvauja įvairiuose profesiniuose amplua. Anot Johnson (2001), profesinė rolė - tai būdas, kurį darbuotojas naudoja parodyti save įvairiose situacijose. Socialinis darbuotojas turi gerai suprasti ir suvokti savo atliekamus vaidmenis.
Socialinio Darbuotojo Vaidmuo Globos Sistemoje
Globėjai, augindami tėvų globos netekusius vaikus, susiduria su įvairiomis problemomis, todėl neretai į pagalbą ateina socialines paslaugas teikiantys darbuotojai (Snieškienė, 1999). 2018 metų sausio 19 dieną buvo patvirtintas „Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas“, kuriame patvirtintas globos centro veiklos tikslas ir funkcijos. Apraše numatomos socialinio darbuotojo, dar kitaip vadinamo globos koordinatoriaus, paslaugos.
Globos koordinatorius priskiriamas kiekvienai globėjų šeimai ir teikia reikalingą socialinę pagalbą šeimoms: organizuoja pagalbą glaudžiai kontaktuojant su kitomis socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigomis, kitais globos centro specialistais, sudarydamas sąlygas vaikui palaikyti ryšį su broliais, seserimis, biologiniais tėvais, derindamas teikiamas paslaugas ir pagalbą biologinei vaiko šeimai su socialiniais darbuotojais, teikiančiais paslaugas šeimai.
Kiekvienam globėjui yra priskirtas socialinis darbuotojas (globos koordinatorius), kuris jų šeimai teikia paslaugas ir yra atsakingas už pagalbą globos metu. Globėjai atlieka labai svarbų vaidmenį globojamo vaiko ir biologinės šeimos bendravime, todėl labai svarbu, kad vaikas būtų paruošiamas susitikimams su šeima, o globėjai turėtų žinių, kaip pasiruošti susitikimams.
Šiame etape svarbu, jog specialistai, dirbantys su šeima, teiktų profesinę paramą ryšio su biologine šeima palaikymui. Globėjai teigia, jog vertina socialinių darbuotojų įsitraukimą į problemų sprendimą, žmonės teigia, jog vertina specialistų pagalbą planuojant biologinių šeimų susitikimus. Globėjai įvardina, kad viena iš didžiausių pagalbų tai bendradarbiavimas tiek su globėjais, tiek su biologiniais vaiko tėvais - specialistai sudaro veiksmų planą. Kartais globėjams sunku palaikyti kontaktą su tėvais, todėl ši pagalba globos procese yra labai vertinama (Austerberry, et. al., 2013). Darbo su globėjais ir biologiniais vaiko tėvais procese svarbus informacijos perdavimas. Anot Harber ir Oakley (2012).
Kalbant apie pagalbą globėjams, galima teigti, kad paslaugų sistema yra skurdi. Lietuvoje socialiniai darbuotojai labiau suinteresuoti dirbti su biologinėmis šeimomis, negu su globėjais. Didžiausią paramą šeimos galėjo gauti iš vaiko teisių specialistų, tačiau galima teigti, kad parama buvo nepakankama. Nesenai pradėjus steigtis globos centrams, kurių klientų tikslinė grupė - globėjai ir globojami vaikai, situacija po truputį keičiasi.
Socialinio Darbuotojo Vaidmuo Sveikatos Priežiūros Srityje
Socialinio darbuotojo vaidmuo sveikatos priežiūros srityje yra neatsiejamas nuo bendros žmogaus gerovės užtikrinimo. Jis apima ne tik tiesioginę pagalbą pacientams, bet ir jų šeimoms, padedant įveikti su liga susijusius psichologinius, socialinius ir ekonominius sunkumus.
Socialiniai darbuotojai sveikatos priežiūros įstaigose gali atlikti įvairias funkcijas:
- Pacientų konsultavimas ir informavimas: Teikti informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas, socialines garantijas, teisės aktus, susijusius su sveikata ir socialine parama.
- Psichologinės paramos teikimas: Padėti pacientams ir jų artimiesiems susidoroti su ligos sukeltu stresu, nerimu, depresija, skatinti adaptaciją prie pasikeitusios gyvenimo situacijos.
- Socialinių paslaugų koordinavimas: Padėti pacientams gauti reikiamas socialines paslaugas, tokias kaip slauga, reabilitacija, pagalba buityje, transporto paslaugos.
- Tarpininkavimas tarp paciento ir institucijų: Bendradarbiauti su gydytojais, slaugytojais, kitais specialistais, taip pat su socialinės paramos, pensijų, neįgalumo nustatymo institucijomis, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą pacientui.
- Šeimos palaikymas: Padėti šeimos nariams suprasti ligos eigą, suteikti jiems reikiamą emocinę ir praktinę pagalbą, skatinti jų įsitraukimą į paciento priežiūrą ir reabilitaciją.
- Advokacija: Ginti paciento teises ir interesus, siekti, kad jam būtų suteiktos visos reikalingos paslaugos ir pagalba.
Ypač svarbus socialinio darbuotojo vaidmuo yra, kai pacientams reikia ilgalaikės priežiūros, reabilitacijos ar adaptacijos prie gyvenimo po ligos. Jis padeda sukurti individualų pagalbos planą, atsižvelgiant į paciento ir jo šeimos poreikius bei galimybes.
Iššūkiai ir Sunkumai Socialinio Darbuotojo Profesijoje
Yra profesijų, kurios neatneša didelio kapitalo, bet yra reikalingos ir paklausios visuomenei. Ir viena iš šių profesijų yra socialinis darbuotojas, kuris šiuolaikinėje visuomenėje atlieka didelį vaidmenį. Ne paslaptis, kad gyventojai sensta, materialinis nepritekliaus lygis, o kartais ir sveikatos būklė neleidžia aktyviai gyventi. Šiuolaikinis socialinis darbuotojas turėtų būti visapusiškai išprusęs žmogus, turintis žinių daugelyje mūsų gyvenimo sričių. Tai būtų galima įvardinti pirmuoju sunkumu, problema.
Antra problema - mažas skaičius žmonių, norinčių tęsti mūsų darbą. Trečias profesijos sunkumas - profesinis perdegimas. Bendraudamas su disfunkciniais, stresą patiriančiais, kenčiančiais žmonėmis, už kurių sveikatą ir gyvybę socialinis darbuotojas neša moralinę atsakomybę, darbuotojas dažnai atsiduria stresinėje situacijoje. Ir tik stipri asmenybė gali „įjungti“ savisaugos mechanizmą. Ne visi su tuo susidoroja, ir tai taip pat rodo profesijos prestižo sumažėjimą.
Dėl daugybės objektyvių veiksnių socialinio darbo profesijos prestižas yra prieštaringas. Visų pirma, dėl mažo darbo užmokesčio, neadekvataus pastangoms padedant gyvenimiškas problemas išgyvenantiems žmonėms. Tiek patys socialiniai darbuotojai, tiek gyventojai supranta, kad socialinio darbo profesijos atstovai susiduria su labai sudėtingu klientų kontingentu, susiduria su profesine rizika, patiria psichologinę įtampą, dažnai yra linkę į profesinį perdegimą. Tačiau daugelio jų atlyginimas prilygsta mokamam už nekvalifikuotą darbą.
Socialinio darbo profesijos prestižas tam tikro skaičiaus žmonių akyse yra žemas ir dėl jos sudėtingumo, didelių fizinių ir psichinių jėgų darbo sąnaudų, poreikio nuolat susisiekti su daugelio sunkių problemų „nešėjais“ ir dažnai žmonių tragedijos.
Darbas su informacinėmis technologijomis, kuris reikalauja daug laiko, įgūdžių ir kantrybės, taip pat gali būti iššūkis. Nuolat besikeičiantys teisės aktai ir poreikis nuolat tobulinti kvalifikaciją ir žinias taip pat reikalauja papildomų pastangų.
Socialinio Darbuotojo Profesijos Privalumai ir Perspektyvos
Socialinio darbuotojo profesijos privalumas, jos prestižas suteikia moralinį pasitenkinimą ir savo poreikio bei reikšmingumo pajautimą, kuris yra svarbus žmogaus gyvenime. Socialinio darbo, kaip profesijos, prestižo kėlimas tiesiogiai priklauso nuo žmonių, institucijų, visuomeninių organizacijų nuomonės - būtent ši nuomonė daugiausia lemia prestižo ateitį. Todėl socialinio darbuotojo pareiga pirmiausia yra skatinti žinias apie socialinį darbą, reklamuoti socialines paslaugas ir formuoti teigiamą visuomenės nuomonę.
Ir vis dėlto socialinio darbo profesijos prestižas auga. Pastaraisiais metais į socialines tarnybas ateina daug profesionaliai apmokytų jaunuolių, kurie moka dirbti su į keblią gyvenimo situaciją patekusiais piliečiais.
Norėdami sustiprinti savo profesijos prestižą, socialiniai darbuotojai patys turi jausti pasididžiavimą savo darbu ir jo rezultatais, ginti profesines vertybes ir profesijos veiklos pagrindus tarp kolegų kituose socialinės srities sektoriuose. Socialinio darbo profesijos dalykai įneša realų indėlį į valstybės ir visuomenės gerovę užtikrinant esminius socialinius poreikius - socialinės apsaugos, socialinės sanglaudos, socialinės sveikatos ir gerovės, socialinio vystymosi srityse.
Būtent tai yra pagrindinis pagrindas visuomenėje palaipsniui vis labiau pripažinti socialinio darbo svarbą, darbo patrauklumą socialinėje srityje ir profesijos prestižo augimo garantą. Pasaulinė socialinio darbo profesionalizacijos patirtis rodo, kad užsiimti šia veikla tikrai yra tikslinga.
Socialinio darbuotojo darbas yra nuolatinis persikūnijimas iš vieno įvaizdžio į kitą. Tai - žaidimas įvairaus žanro filmuose, kuriuos parašė vienas režisierius - gyvenimas. Per vieną dieną gali tapti psichologu, gydytoju, gelbėtoju, paštininku.
Vyresnio amžiaus žmonių dalis kasmet auga, todėl socialinių paslaugų poreikis didėja. Ateityje šių paslaugų paklausa didės. Tai reiškia, kad socialinio darbuotojo profesija turės vis didesnę paklausą ir svarbą.
Šiuolaikinė Lietuvos visuomenė patiria ryškų demografinį senėjimą, kurį lemia ilgesnė gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas. Socialinės globos įstaigos tampa pagalbininkėmis teikiant ne tik kasdienes paslaugas, bet ir sudarant sąlygas socialinei integracijai bei gyvenimo kokybei palaikyti, kuriose senyvo amžiaus žmonėms teikiama socialinė globa ir sudaromos sąlygos gyventi oriai ir visavertį gyvenimą. Todėl socialinių paslaugų ir kvalifikuotų socialinių darbuotojų poreikis auga.
Socialinis darbuotojas globos namuose atlieka itin svarbų vaidmenį. Jo darbas orientuotas į vyresnio amžiaus žmonių socialinės gerovės užtikrinimą, paslaugų koordinavimą, individualios pagalbos planavimą ir organizavimą, savarankiškumo skatinimą, gyvenimo kokybės gerinimą. Senyvo amžiaus žmonėms dažnai reikia įvairios pagalbos - būtina užtikrinti medicininę priežiūrą, emocinį saugumą, socialinių ryšių stiprinimą, užimtumą, buitinius, higienos palaikymo poreikius, teikti kasdienę pagalbą. Kiekvienas socialinis darbuotojas savo veikloje vadovaujasi profesinės etikos principais, kurių pagrindą sudaro besąlygiška pagarba žmogui, sąžiningumas, mandagumas, tolerancija, empatija, atsakomybė, kantrybė, kūrybiškumas. Socialinio darbuotojo etika atspindi jo moralines vertybes.
Dirbdamas su senyvo amžiaus žmonėmis socialinis darbuotojas turi gebėti įdėmiai išklausyti, valdyti emocijas, būti taktiškas ir empatiškas, savikritiškai vertinti savo sprendimus, taikyti socialinio darbo metodus ir technologijas, nuolat tobulinti kvalifikaciją ir žinias. Siekdami išspręsti iškilusias problemas, socialiniai darbuotojai turi suprasti ne tik žmonių elgesio priežastis, bet ir tokį elgesį lemiančius aplinkos veiksnius. Labai svarbu, kad paslaugų gavėjas būtų įgalinamas, įtraukiamas į savo problemų sprendimą. Įgalinti paslaugų gavėją, tai reiškia skatinti jo savarankiškumą, norą keistis, didinti jo pasitikėjimą savimi, formuoti tam tikro elgesio įgūdžius ir sudaryti tam sąlygas. Įgalinimu siekiama įtraukti paslaugų gavėjus į sprendimų priėmimą, motyvuojama išsikelti asmeninius tikslus, kad ir nedidelius, bet reikšmingus ir jų siekti. Siekiant asmeninių tikslų užtikrinama darbuotojų pagalba ir palaikymas. Taip įgyjami nauji arba išlaikomi turimi įgūdžiai, sudaroma galimybė išreikšti savo poreikius ir nuomonę.
Socialiniai darbuotojai savo darbe susiduria ir su iššūkiais, tokiais kaip emocinis perdegimas, kurį gali sąlygoti nuolatinis darbas su sudėtingomis situacijomis, klientų motyvacijos stoka, problemos dėl priklausomybių, didelis dokumentacijos kiekis (planai, ataskaitos, vertinimai), nuolat besikeičiantys teisės aktai, komandinio darbo, bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis iššūkiai. Taip pat darbas su informacinėmis technologijomis, kuris reikalauja daug laiko, įgūdžių ir kantrybės. Dirbant su senyvo amžiaus žmonėmis labai svarbu laikytis socialinio darbo vertybių ir principų.
„Nebūkime vieniši tarp žmonių“ - taip mums sako Antuano de Sent Egziuperi knyga „Mažasis princas“. Pabandykime į viską pažiūrėti vaikų akimis, nusišypsokime praeiviui, pasveikinkime gėlę, ištarkime gerą žodį šalia esančiam, ištieskime pagalbos ranką prašančiam ir mūsų gyvenimas nušvis pačiomis ryškiausiomis spalvomis. Šiuolaikinė Lietuvos visuomenė patiria ryškų demografinį senėjimą, kurį lemia ilgesnė gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas. Socialinės globos įstaigos tampa pagalbininkėmis teikiant ne tik kasdienes paslaugas, bet ir sudarant sąlygas socialinei integracijai bei gyvenimo kokybei palaikyti, kuriose senyvo amžiaus žmonėms teikiama socialinė globa ir sudaromos sąlygos gyventi oriai ir visavertį gyvenimą. Todėl socialinių paslaugų ir kvalifikuotų socialinių darbuotojų poreikis auga. Socialinis darbuotojas globos namuose atlieka itin svarbų vaidmenį. Jo darbas orientuotas į vyresnio amžiaus žmonių socialinės gerovės užtikrinimą, paslaugų koordinavimą, individualios pagalbos planavimą ir organizavimą, savarankiškumo skatinimą, gyvenimo kokybės gerinimą. Senyvo amžiaus žmonėms dažnai reikia įvairios pagalbos - būtina užtikrinti medicininę priežiūrą, emocinį saugumą, socialinių ryšių stiprinimą, užimtumą, buitinius, higienos palaikymo poreikius, teikti kasdienę pagalbą. Kiekvienas socialinis darbuotojas savo veikloje vadovaujasi profesinės etikos principais, kurių pagrindą sudaro besąlygiška pagarba žmogui, sąžiningumas, mandagumas, tolerancija, empatija, atsakomybė, kantrybė, kūrybiškumas. Socialinio darbuotojo etika atspindi jo moralines vertybes. Dirbdamas su senyvo amžiaus žmonėmis socialinis darbuotojas turi gebėti įdėmiai išklausyti, valdyti emocijas, būti taktiškas ir empatiškas, savikritiškai vertinti savo sprendimus, taikyti socialinio darbo metodus ir technologijas, nuolat tobulinti kvalifikaciją ir žinias. Siekdami išspręsti iškilusias problemas, socialiniai darbuotojai turi suprasti ne tik žmonių elgesio priežastis, bet ir tokį elgesį lemiančius aplinkos veiksnius. Labai svarbu, kad paslaugų gavėjas būtų įgalinamas, įtraukiamas į savo problemų sprendimą. Įgalinti paslaugų gavėją, tai reiškia skatinti jo savarankiškumą, norą keistis, didinti jo pasitikėjimą savimi, formuoti tam tikro elgesio įgūdžius ir sudaryti tam sąlygas. Įgalinimu siekiama įtraukti paslaugų gavėjus į sprendimų priėmimą, motyvuojama išsikelti asmeninius tikslus, kad ir nedidelius, bet reikšmingus ir jų siekti. Siekiant asmeninių tikslų užtikrinama darbuotojų pagalba ir palaikymas. Taip įgyjami nauji arba išlaikomi turimi įgūdžiai, sudaroma galimybė išreikšti savo poreikius ir nuomonę. Socialiniai darbuotojai savo darbe susiduria ir su iššūkiais, tokiais kaip emocinis perdegimas, kurį gali sąlygoti nuolatinis darbas su sudėtingomis situacijomis, klientų motyvacijos stoka, problemos dėl priklausomybių, didelis dokumentacijos kiekis (planai, ataskaitos, vertinimai), nuolat besikeičiantys teisės aktai, komandinio darbo, bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis iššūkiai. Taip pat darbas su informacinėmis technologijomis, kuris reikalauja daug laiko, įgūdžių ir kantrybės. Dirbant su senyvo amžiaus žmonėmis labai svarbu laikytis socialinio darbo vertybių ir principų.
tags: #socialines #globos #planas