Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių. Vis didėjant demografiniams pokyčiams, kai gyventojų senėjimas tampa vis ryškesnis, senelių globos namų poreikis Lietuvoje nuolat auga. Tai liečia tiek valstybinius, tiek savivaldybių, tiek privačius įstaigas, kurios siekia užtikrinti orią senatvę mūsų šalies senjorams.
Kur Kreiptis Dėl Apgyvendinimo Globos Namuose?
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Pateikus prašymą savivaldybei, senjoro namuose, suderintu laiku, apsilankys socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį.
Ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslauga apibrėžiama, kaip kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, visiškai nesavarankiškiems asmenims. Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (www.anta.lrv.lt). Per nustatytą terminą tarnyba atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio - didelio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba vidutinio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis).
Senelių globos namus pasirenka pats senjoras ar jo artimasis bet kurioje Lietuvos savivaldybėje. Savivaldybei priėmus sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, informuojamas tiek senjoras, tiek globos įstaiga. Jei globos namuose yra laisvų vietų, sudaroma trišalė sutartis ir senjoras apgyvendinamas globos namuose.
Tipai Ir Finansavimas: Valstybiniai, Savivaldybių Ir Privačiūs Globos Namai
Lietuvoje veikia kelių tipų senelių globos namai - įkurti valstybės, savivaldybės ir privatūs. Kiekvienos kategorijos įstaigos turi savo specifiką, privalumus ir trūkumus, o pasirinkimas dažnai priklauso nuo senjoro ar jo artimųjų finansinių galimybių, medicininių poreikių ir asmeninių pageidavimų.
Valstybiniai Ir Savivaldybių Globos Namai
Valstybiniai ir savivaldybių globos namai dažniausiai yra pigesnė alternatyva, tačiau patekimas į juos gali būti sudėtingesnis dėl didelių eilių ir administracinių procedūrų. Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, iš viso yra 33 socialinės globos namai, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė. Šios įstaigos siekia užtikrinti socialinę globą asmenims, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Senjorui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. Tiesa, asmens nekilnojamasis turtas nevertinamas, jeigu jo plotas mažesnis nei 50 kv. m.
Asmuo, norintis apsigyventi Kupiškio socialinių paslaugų centro Senelių namuose, arba jo artimieji, kreipiasi į Kupiškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių arba tiesiogiai į savo seniūnijos socialinio darbo organizatorių. Seniūnijoje dirbantis socialinio darbo organizatorius priima asmens prašymą dėl apgyvendinimo, atlieka socialinės globos poreikio vertinimą. Jei gauti rezultatai atitinka numatytus kriterijus, ruošiami kiti, apgyvendinimui reikalingi dokumentai.
Būtinas medicininis išrašas, kurį pateikia kreipimosi metu asmenį stebintis gydytojas (šeimos ar ligoninėje gydantis gydytojas). Seniūnijoje dirbantis socialinio darbo organizatorius asmens apgyvendinimui reikiamus dokumentus pateikia Socialinės paramos skyriui. Sprendimą dėl prašymo tenkinimo priima savivaldybės mero įgaliotas darbuotojas, prieš tai šį klausimą apsvarsčius Globos ir rūpybos taryboje. Asmuo, kurį nuspręsta apgyvendinti Senelių namuose, įrašomas į eilę.
Kupiškio senelių namuose apgyvendinamas asmuo, kas mėnesį moka jam nustatytą mokestį, kuris paskaičiuojamas proporcingai globos įstaigoje gyventoms dienoms. Mokestį sudaro: 80 proc. visų asmens per mėnesį gaunamų pajamų (senatvės ar netekto darbingumo nukentėjusių asmenų ir kitų, išskyrus našlių/vienišo asmens, išmokų), 100 proc. tikslinės slaugos/priežiūros (pagalbos)/ individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos (jei asmeniui nustatytas nuolatinės slaugos/priežiūros (pagalbos) /individualios pagalbos kompensacijos poreikis), 1 proc. turto vertės, viršijančios turto vertės normatyvą. Šis mokestis paskaičiuojamas individualiai kiekvienam asmeniui, pagal jo turimą turtą (vertinamas nekilnojamas turtas - namai, transportas, žemės, miškai ir kt. bei asmens turimos santaupos). Turto mokestis paskaičiuojamas Kupiškio rajono administracijos Socialinės paramos skyriuje. Bet kuriuo atveju, asmens mokama suma per mėnesį negali viršyti Senelių namuose nustatytos socialinės globos kainos (šiuo metu socialinės globos kaina: asmeniui su sunkia negalia - 1432,20 Eur/mėn., senyvo amžiaus asmeniui ir suaugusiam asmeniui su negalia - 1364,10 Eur /mėn.).
Privačių Globos Namų Rinka
Privačių senelių globos namų skaičius Lietuvoje sparčiai auga, reaguojant į didėjantį poreikį ir siekiant pasiūlyti modernesnes, labiau individualizuotas paslaugas. Nors privačios įstaigos dažnai būna brangesnės, jos gali pasiūlyti geresnes gyvenimo sąlygas, platesnį paslaugų spektrą ir trumpesnes eiles.
Pavyzdžiui, viename privačiame globos namų nedideliame Lietuvos miestelyje bazinis kambarys, apstatytas standartiniais baldais - lova, stalas, kėdės, spinta - skirtas dviems asmenims, kurie turės bendrą vonios kambarį. Senoliams, apgyvendintiems baziniame kambaryje, visos paslaugos, priklausomai nuo neįgalumo, įkainotos 1700-1900 eurais. Pabrėžiama, jog tai pilna bazinių paslaugų kaina be savivaldybės mokamos paramos dalies. Tačiau už Standartinį, Superior ir Delux paslaugų paketus jau reikėtų primokėti 350-650 Eur per mėnesį. Kambaryje Superior, šalia anksčiau išvardintų paslaugų, dar būtų teikiama fizioterapija 5 kartus per mėnesį, papildomas masažas 1 kartą per mėnesį, dvi kineziterapijos per savaitę ir kartą per mėnesį - papildomas maitinimas.
Kai kurių tokių namų net pavadinimuose kalbama apie amžinybę, rojų, užuovėją, ramybę. Prieš dvejus metus prancūziško veiklos modelio privačius senelių namus Ukmergėje ketino statyti įmonių grupė „Senior group“, veikianti socialinės rūpybos srityje. Dairytasi sklypo, bet taip ir liko. Šiuo metu mūsų šalyje apie 1300 vyresnių žmonių laukia eilėje į senelių globos namus. Socialinių paslaugų priežiūros departamento (SPPD) Įstaigų priežiūros skyriaus vedėjas V. Bagdonas sako, kad mūsų šaliai vienareikšmiai reikia daugiau senelių globos namų, tačiau, pasak jo, nebūtina apsiriboti tik privačių plėtra. „Didelis laukiančiųjų eilėje skaičius rodo tą poreikį, - nedaugžodžiaudamas sako V. Bagdonas. SPPD atstovas sako, kad verslas yra susidomėjęs senelių globos namų steigimu. „Pernai buvo apie 20-mt naujų juridinių asmenų, kurie kreipėsi licencijų, ir iš jų apie 14-ka buvo privačios įmonės. Tokie skaičiai rodo šiokį tokį bumą. Privatus sektorius greitai susiorientavo ir, pajutęs poreikį, pradėjo steigti tokias įstaigas“, - situaciją komentuoja V. Senelių globos įstaigų, pasak jo, yra virš 200-tų. „Daugiau kaip 40 proc. visų tų įstaigų sudaro privataus sektoriaus steigtos įstaigos, - tikina pašnekovas. „Sutinku ir su teiginiu, kad reikia daugiau privačių globos namų. Kodėl? Todėl, kad privatininkas yra daug lankstesnis, jis greičiau sureaguoja į konkrečius poreikius ir taip pat yra daug labiau inovatyvesnis, - įsitikinusi E. Maslauskaitė. Komentuodama radijo laidos klausytojų skambučius apie neigiamas patirtis globos namuose, Edita Maslauskaitė taip pat pabrėžė, kad didesnis įstaigų kiekis ir konkurencija tarp jų padėtų kelti bendrą socialinių paslaugų kokybę Lietuvoje. VDU SMF Socialinio darbo katedros vedėja R. Naujanienė teigia, kad šiuo metu seneliams reikia daugiau orią senatvę užtikrinančių paslaugų. „Naujų globos namų atsiradimas leidžia sumažinti tas eiles, tačiau lieka klausimas: kokia kokybė yra teikiamų paslaugų?, - retoriškai klausia R. Naujanienė. Pasak jos, čia svarbus yra ir bendradarbiavimas su sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministerijų specialistais. Pašnekovė taip pat primena, kad savivaldybės neretai taupo vienišų žmonių globos atžvilgiu ir kai reikia spręsti dėl naujų globos namų kūrimo bei finansuoti paslaugas namuose. „Valstybė skiria valandas. Teisės aktai leidžia teikti aštuonias valandas per dieną ir septynias dienas per savaitę dienos socialinę globą tam, kad žmonės galėtų gyventi savo namuose kuo ilgiau, - sako R. Naujanienė. VDU docentė taip pat akcentuoja, kad privatūs globos namai yra sparčiai augantis sektorius. Pasak jos, tai yra „ta upė, kurios nebeužtvenksim“. „Jos ir nereikia tvenkti, nes paslaugos yra labai svarbios. Rasos Naujanienės teigimu, daugėjant ir privačių, ir savivaldybių kuriamų globos įstaigų Lietuvoje, labai svarbu kokybės kontrolė. „Ko tikrai reikia, tai priežiūros institucijų. Pasak jos, labai svarbu, kad savivaldybė kuo daugiau tų pasalugų pirktų ar iš savivaldybės pavaldumo įstaigų, ar įkurtų fizinių asmenų. „Bet kada tik paslauga nuperkama, ji turi būti stebima ir kontroliuojama. SPPD atstovas Vykintas Bagdonas skatina žmones domėtis, kas jiems priklauso. „Norėtųsi paskatinti žmones, kad jie netylėtų (susidūrę su prasta priežiūra - LRT.lt), kad žinotų kokias paslaugas jie turi gauti“, - sako V. Pašnekovas rekomenduoja ieškant įstaigos savo artimajam ar sau, ją apžiūrėti, susidaryti įspūdį apie darbuotojų kompetenciją. VDU docentė Rasa Naujanienė priduria, kad apskritai visų paslaugų senjorams Lietuvoje reikia daugiau. „Lietuvoje yra daugiau kaip pusė milijono vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. 10 proc., o tai yra apie 50 tūkst. gyventojų, yra potencialūs vienokios ar kitokios paslaugos gavėjai“, - sako R.
Senelių globos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti nuo 1100 eurų per mėnesį. Už šią kainą senjorai ne tik yra apgyvendinami, bet ir gali džiaugtis visaverčiu maitinimu, profesionalių ir rūpestingų slaugytojų priežiūra bei kitais malonumais.
Gyvenimo Sąlygos Ir Paslaugos Globos Namuose
Gyvenimo sąlygos ir teikiamų paslaugų kokybė yra vieni svarbiausių kriterijų renkantis globos įstaigą. Dauguma šiuolaikinių senelių globos namų siekia sukurti jaukią, saugią ir stimuliuojančią aplinką, atitinkančią senjorų poreikius.
Gyvenamoji Aplinka
Senelių namuose paprastai siūlomi vienviečiai ar dviviečiai kambariai, kuriuose gyventojai turi galimybę turėti savo asmeninius daiktus, baldus, taip pat gali jausti privatumas. Kupiškio socialinių paslaugų centro Senelių namuose yra 4 vienviečiai ir 13 dviviečių kambarių. Dviejų kambarių gyventojai naudojasi vienu vonios kambariu, kuriame yra dušas, tualetas, kriauklė su spintele. Gyventojai turi galimybę pasiruošti maisto, išsivirti kavos ar arbatos gyventojų virtuvėlėje.
Kauno kartų namuose yra 23 kambariai (iš kurių 6 yra vienviečiai, 17 dviviečių), juose gali gyventi 40 gyventojų. Su gyventojais dirba 2 socialiniai darbuotojai, 12 individualios priežiūros darbuotojų, vyr. slaugytojas, 2 bendrosios praktikos slaugytojai, kineziterapeutas, psichologas ir sielovadininkas. Asmuo gyvena Kauno kartų namuose, kurių patalpos, t. y. gyvenamųjų kambarių, valgyklos, virtuvės, skirtos individualiam maisto gaminimui, asmens higienos patalpos, laisvalaikio organizavimo, ugdymo, bendro naudojimo patalpos (laiptinės, koridoriai ir pan.) ir kita, pritaikytos gyvenimui ir būtiniems gyventojų poreikiams tenkinti. Asmenys su negalia bei senyvo amžiaus asmenys gyvena šiltose, gerai vėdinamose ir tinkamai apšviestose patalpose, atitinkančiose sveikatos apsaugos ministro patvirtintų higienos normų reikalavimus.
Paslaugų Spektras
Globos namuose teikiamų paslaugų spektras yra platus ir apima visus pagrindinius senjorų poreikius:
- Maitinimas: Paprastai siūlomi 3-4 maitinimai per dieną, atsižvelgiant į mitybos rekomendacijas ir individualius poreikius. Kauno kartų namų gyventojams sudaryta galimybė bet kuriuo paros metu, esant poreikiui, išgerti šiltos kavos, arbatos ar vandens. Taip pat gyventojui pagal jo savarankiškumo lygį, galimybes ir pageidavimus sudarytos sąlygos užsiimti maisto savo poreikiams ruošimu, stalo serviravimu ar panašia veikla. Namuose veikia virtuvėlės. Iš dalies savarankiški asmenys su darbuotojų pagalba jose gaminasi maistą sau bei valgo.
- Sveikatos priežiūra: Įstaigose budi medicinos personalas, teikiamos slaugos paslaugos, organizuojamos gydytojų konsultacijos. Jei būklė reikalauja stacionaraus gydymo, kviečiama greitoji pagalba ir gyventojas gabenamas į ligoninę. Kauno kartų namuose kiekvienam gyventojui pagal poreikius organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrinama teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ar gydytoją. Slaugomam asmeniui užtikrinta kokybiška nuolatinė priežiūra ir slauga.
- Užimtumas ir laisvalaikis: Siūlomos įvairios užimtumo veiklos, skatinančios fizinį ir protinį aktyvumą: užsiėmimai grupėse, meninė veikla, pokalbiai, stalo žaidimai, skaitinių skaitymas, filmų žiūrėjimas. Senelių namų teritorijos takeliai iškloti plytelėmis, gausu poilsio vietų, yra pavėsinė, tvenkinys. Laisvalaikiui leisti yra užimtumo kambarys, kuriame gausu knygų, audio knygų, stalo žaidimų, priemonių meninei raiškai ir kt. Yra rūkymo kambarys.
- Socialinis palaikymas: Socialiniai darbuotojai teikia emocinę pagalbą, konsultuoja, padeda spręsti įvairias problemas ir palaikyti ryšius su artimaisiais.
Iššūkiai Ir Tendencijos Senėjimo Visuomenėje
Lietuvos gyventojai vis sparčiau sensta ne tik dėl mažėjančio gimstamumo, bet ir todėl, jog jauni žmonės masiškai emigravo dirbti, gyventi, o ir vaikus gimdyti kitur. Todėl jais greičiausiai turės pasirūpinti senelių globos namai. Vakarietiška kultūra yra labai pragmatiška, racionali, todėl šeiminiai ryšiai tarp tėvų ir vaikų labai susilpnėję. Kai vaikai baigia mokslus, tai dažnai tik per Kalėdas su tėvais pasimato. O kai kurie tėvai, kai vaikas baigia mokslus, pakeičia namuose spynas. Todėl savaime suprantama, kad jei tėvai jau patys nesiorientuoja, nepažįsta žmonių, tenka juos atiduoti į globos namus. Ir dabar būna smerkimo, kad atidavė į „bogadelnę", kad negalima taip „atsikratyti" tėvų, tačiau kai susiduri su konkrečia situacija, tiesiog gali nebūti kitos išeities. Gali savo artimuosius lankyti, tačiau vis vien labai skaudu. Bet, matyt, jau auga kitokia karta. Aš manau, kad tai visiškai racionalus sprendimas. Nors jis yra skaudus, bet išeities kitos nėra.
Anksčiau gyvenome gentinį-kolektyvinį gyvenimą. Troboje su dviem galais išsitekdavo trys kartos, neprižiūrėti tėvų buvo laikoma moraliniu nusikaltimu. O dabar tai po truputį tampa norma. Žmonės tampa egoistiškesni, jiems rūpi savi rūpesčiai, savo komfortas, savi vaikai arčiau kūno. Šita tendencija, aišku, stiprės, tėvai nuo vaikų tols, šeimos institutas palaipsniui neteks savo prasmės. Tapsime individualistų visuomene. Kiekvienas kovosime su kiekvienu ir nesitikėsime, kad mus kas nors užstos, priglaus, paglostys, apkabins. Būsime tokie zombiai.
Nepaisant kainų, kurios verčia griebtis už galvos, laisvų vietų privačiuose senelių namuose rasti tampa vis sunkiau. Kai kuriose populiariose įstaigose eilėje tenka laukti nuo kelių mėnesių iki pusės metų. Prieš kelis dešimtmečius buvo įprasta, kad senyvo amžiaus tėvais rūpinasi vaikai ar anūkai, gyvendami kartu viename ūkyje. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi. Didelė dalis darbingo amžiaus žmonių yra emigravę arba gyvena didmiesčiuose, intensyviai dirba ir fiziškai negali užtikrinti nuolatinės slaugos savo artimiesiems. Be to, ilgėjant gyvenimo trukmei, daugėja senjorų, sergančių demencija ar Alzheimerio liga.
Svarbu žinoti, kad net ir pasirinkus privačius senelių namus, visa finansinė našta nebūtinai turi gulti tik ant artimųjų pečių. Lietuvoje veikia kompensavimo mechanizmas, kuris gali padengti dalį globos išlaidų. Poreikių vertinimas: Pirmiausia reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba socialinės paramos skyrių dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Slaugos ar globos išmokos: Jei asmeniui nustatomas nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis, Valstybinio socialinio draudimo fondas („Sodra“) skiria tikslines kompensacijas. Savivaldybės prisidėjimas: Jei senjoro pajamų (pensijos ir kitų išmokų) ir turto nepakanka padengti globos kainai, o suaugę vaikai taip pat negali to padaryti dėl objektyvių priežasčių, savivaldybė gali kompensuoti trūkstamą dalį. Visgi, renkantis privačią įstaigą be savivaldybės siuntimo, dažniausiai galioja komercinė kaina.
Situacija rinkoje rodo, kad tikėtis kainų mažėjimo artimiausiu metu neverta. Priešingai, kylant minimaliam atlyginimui ir brangstant paslaugoms, globos kaina tik augs. Todėl šeimos turėtų pradėti diskutuoti apie senatvės scenarijus gerokai anksčiau, nei ištinka krizė. Svarbu suprasti, kad privačių senelių namų pasirinkimas nėra „atsikratymas“ artimuoju. Profesionalioje įstaigoje senjorai dažnai gauna geresnę priežiūrą, socializaciją ir medicininę pagalbą nei vieniši sėdėdami namuose. Tačiau norint gauti kokybišką paslaugą už priimtiną kainą, būtina atlikti namų darbus: lyginti pasiūlymus, domėtis kompensacijomis ir, svarbiausia, registruotis į eiles nelaukiant paskutinės minutės.
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. Ilgalaikė socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Šios paslaugos gavėjai Kauno kartų namuose yra senyvo amžiaus asmenys. Ilgalaikė socialinė globa teikiama neterminuotai. Kai asmeniui nustatomas trumpalaikės globos poreikis, paslauga teikiama iki 6 mėnesių.
Žemaitkiemyje buvęs mokyklos pastatas taps senelių namais. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus duomenimis, senelių namų poreikis - ypač didelis. Nors rajone yra dveji parapiniai senelių namai, jų nepakanka. Rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė sakė, jog senelių namų statyba - ne vieno, o kelių skyrių bendras projektas. Būsimoje įstaigoje planuojama apgyvendinti 24 asmenis. Pasak vedėjos, poreikis šiai paslaugai tiek rajone, tiek visoje Lietuvoje labai didelis, visur - eilės. Mūsų rajone yra dveji parapiniai senelių namai - Želvoje ir Deltuvoje, tačiau juose vietų nėra. Yra privačių iniciatyvų teikti tokio pobūdžio paslaugas, tačiau jų dar laukiama. Jasiuliškių socialinės globos namai yra valstybinė įstaiga, kurioje kasmet sumažinama apie 10 vietų. Todėl ir nutarta steigti savivaldybės senelių namus. „Visi nori paslaugų savo rajone, kad artimiesiems būtų paprasčiau lankyti, o ir pačiam žmogui labiau norisi likti savo krašte“, - sakė A. Prieš dvejus metus prancūziško veiklos modelio privačius senelių namus Ukmergėje ketino statyti įmonių grupė „Senior group“, veikianti socialinės rūpybos srityje. Dairytasi sklypo, bet taip ir liko. Pasak A. Leonavičienės, dabar minėta grupė teikia socialinės pagalbos paslaugas į namus. Per šį laiką pati savivaldybė ėmėsi iniciatyvos. Kovo mėnesį paviešintas projektas, kuriuo numatyta Žemaitkiemio mokyklos pastato rekonstrukcija. Pastatas Žemaitkiemio miestelyje yra Mokyklos gatvėje. Dabar pastatas yra dviejų dalių. Vienoje dalyje bus naikinama pastogė ir įrengiamas antras aukštas. Pirmame aukšte numatomos valgykla su virtuve, buitinės patalpos, skalbykla, medikamentų laikymo, šilumos punkto patalpos. Antrame aukšte projektuojamos užimtumo patalpos, atskiros budinčio bei socialinio darbuotojų patalpos, keturi vienviečiai ir šeši dviviečiai kambariai, du iš jų bus su atskirais sanitariniais mazgais.
VDU docentė Rasa Naujanienė priduria, kad apskritai visų paslaugų senjorams Lietuvoje reikia daugiau. „Lietuvoje yra daugiau kaip pusė milijono vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. 10 proc., o tai yra apie 50 tūkst. gyventojų, yra potencialūs vienokios ar kitokios paslaugos gavėjai“, - sako R.
Galima teigti, kad senelių globos namų kūrimas Lietuvoje yra sudėtingas procesas, reikalaujantis tiek valstybės, tiek savivaldybių, tiek privačių iniciatyvų. Svarbiausia - užtikrinti, kad senjorai gautų kokybišką priežiūrą, pagarbą ir galimybę oriai nugyventi savo senatvę.