Kelias į šeimą: Kaip padėti vaikams augti globos namuose ir rasti savo vietą pasaulyje

Dauguma šeimų, jaučiančių poreikį padėti vaikams, pirmiausia susimąsto apie įvaikinimą. Tačiau svarbu suprasti, kad labai daug vaikų, likusių be tėvų globos, negalima įvaikinti. Dažniausiai į „globos sistemą“ vaikai patenka dėl to, kad jų tėvai yra įnikę į priklausomybes, stokoja socialinių įgūdžių, nesirūpina ar negeba rūpintis savo vaikais. Kartais taip gali nutikti dėl biologinių tėvų ar vieno iš tėvų ligos. Globos tikslas - užtikrinti, kad vaikas galėtų saugiai augti, vystytis šeimoje, suprantančioje ir gebančioje atliepti jo poreikius. 2020 m. 59,3 proc. tėvų globos netekusių vaikų buvo apgyvendinta globėjų šeimose, o 0,5 proc. - šeimynose. Tai reiškia, kad 40,2 proc. vaikų pateko į globos įstaigų, globos centrų sistemą.

Globa yra daugialypis procesas, kurį sudaro likęs be tėvų globos vaikas, vaiko biologinė šeima ir globėjas. Tapę globėjais jie bendradarbiauja su teritoriniu vaiko teisių apsaugos skyriumi, globos centru. Kiekvienam globėjui yra skiriamas globos koordinatorius, kuris gali patarti visais globėjui rūpimais klausimais. Dažniausiai globėjai ir globos koordinatoriai bendrauja, kai yra poreikis užtikrinti vaiko bendravimą su jo biologine šeima. Šis procesas gali kelti įvairių įtampų tarp globėjų ir vaiko biologinių tėvų, todėl globos koordinatorius tampa tarsi tarpininkas. Jis padeda organizuoti vaiko susitikimus su jo šeima. Susitikimai gali būti organizuojami globos centro patalpose, globėjas neprivalo priimti vaiko biologinių tėvų savo namuose. Bendravimas su vaiko biologiniais tėvais vyksta per globos koordinatorių. Taip globėjai yra apsaugomi nuo galimų neigiamų vaiko biologinės šeimos reakcijų jų atžvilgiu.

Kelias tapti globėju: žingsnis po žingsnio

Norintys globoti vaikus, turėtų žinoti, kad tai atsakingas ir apgalvotas procesas, reikalaujantis pasiruošimo. Štai pagrindiniai žingsniai, kuriuos reikia atlikti:

1. Sprendimo priėmimas ir informacijos rinkimas: Pirmasis ir vienas svarbiausių žingsnių yra apsispręsti ir surinkti visą reikiamą informaciją apie globos procesą, jo ypatumus ir reikalavimus. Konsultacijos su specialistais yra labai vertingos.
2. Sveikatos pažyma: Reikia kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos (forma 046/a) gavimo.
3. Dokumentų pateikimas: Surinkti reikiamus dokumentus ir juos pateikti Žiburio Fondai, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui arba pasinaudoti elektronine paslauga „Asmens skyrimas vaiko globėju (rūpintoju)“ ir pateikti prašymą elektroniniu būdu. Šis procesas gali užtrukti iki 20 dienų.
4. Kvietimas į mokymus: Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą, specialistai nukreips jus į artimiausią GIMK (Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, nuolatinių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo) mokymų grupę. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti vaiką ir apima 10 kassavaitinių temų bei bent du individualius susitikimus jūsų namuose.
5. Išvados dėl globos gavimas: Išklausius GIMK mokymus, juos vedę specialistai parengs išvadą dėl pasirengimo vaiko globai. Joje bus nurodyta, kokiu vaiku šeima geriausiai galėtų pasirūpinti.
6. Laukimas ir sprendimo priėmimas: Gavus teigiamą išvadą, jūsų duomenys bus įvesti į SPIS (socialinės paramos šeimai informacinę sistemą) ir kai globa bus reikalinga konkrečiam vaikui, jūs sulauksite skambučio.

Mokymai: daugiau nei formalumas

Žmonės mano, kad pasiruošimo procesas yra ilgas ir varginantis, tačiau būtent mokymų ir vertinimo metu šeimos gali priimti tvirtą galutinį sprendimą dėl norimo globoti vaiko amžiaus, sveikatos būklės, socialinės padėties. Mokymų ir vertinimo metu organizuojami 7 grupiniai ir mažiausiai 2 individualūs susitikimai. Grupinių susitikimų metu šeimos dalijasi savo patirtimi, lūkesčiais, atliekamos įvairios praktinės užduotys, padedančios įsigilinti į vaiką bei jo poreikius. Individualių susitikimų metu galima aptarti individualius šeimai kilusius klausimus. GIMK programa visada atstovauja vaikui ir jo interesams bei siekia padėti vaikui surasti šeimą. Per mokymus būsimi globėjai ir įtėviai susipažįsta su procedūromis, galimų įvaikinti ar globoti vaikų poreikiais, išgyvenimais, auklėjimo metodais, pokyčiais pareiškėjų asmeniniame gyvenime atėjus vaikui į šeimą. Nagrinėjamos temos apima traumą ir jos gijimą, savivertę, pasiruošimą pokyčiams, lytinio ugdymo klausimus.

Mitai ir realybė: kaip parenkamas vaikas šeimai?

Visuomenėje vis dar sklando įsitikinimas, kad globėjai vaikus gali pasirinkti tiesiog nuėję į globos namus. Ši praktika jau nebėra taikoma, nes tai yra neteisinga vaikų atžvilgiu. Šiuo metu vaikui yra parenkama šeima, o ne vaikas šeimai. Net ir vaiko supažindinimas su šeima vyksta pamažu. Iš pradžių būsimi globėjai susipažįsta su vaiko byla, kurioje pateikiami pagrindiniai duomenys apie vaiką, jo sveikatą, elgesį, socialinę kilmę, jo poreikius. Po pirmųjų susitikimų yra išklausoma vaiko nuomonė apie gyvenimą naujoje šeimoje. Susipažinimas su vaiku yra labai atsakingas procesas, siekiama kuo labiau apsaugoti jį nuo pakartotinių traumų.

Valstybės parama ir globojamo vaiko ateitis

Kiekvienais metais vis daugiau šeimų atranda save kaip globėjus. Dažniausiai asmenys globėjais tampa vedami vidinių paskatų, tačiau negalime nuneigti globėjams teikiamos valstybės paramos svarbos. Šiuo metu globėjams yra mokama 160 eurų globos (rūpybos) išmoka, kuri yra skirta vaikui, ir globos (rūpybos) tikslinis priedas - 160 eurų, kuris skirtas globėjui. Be to, kai kurios savivaldybės skiria papildomus pinigus savo savivaldybės globotiniams. Globojamam vaikui sulaukus pilnametystės yra skiriama 3 000 eurų įsikūrimo išmoka. Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai. Jų kontaktus galima rasti www.globoscentrai.lt.

Vaikų globos namų paskirtis ir paslaugos

Vaikų globos namų veiklos tikslas - užtikrinti trumpalaikę (ilgalaikę) socialinę globą, ugdymo ir socialines paslaugas nuo 1 iki 18 metų amžiaus likusiems be tėvų globos vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) bei vyresniems kaip 18 metų asmenims (iki pilnametystės gyvenusiems VGN), kuriems išlaikymas globos namuose yra pratęstas (asmens prašymu ir savivaldybės administracijos direktoriaus sutikimu), iki jis baigs bendrojo lavinimo mokyklą.

Vaikų globos namų uždaviniai:

• Vykdyti globėjo (rūpintojo) funkcijas, užtikrinti vaikams kokybiškas valstybės teisės aktuose nustatytas sveikas ir saugias buities ir ugdymosi sąlygas, artimas šeimos aplinkai, atitinkančias jo amžių, sveikatą ir brandą.
• Sudaryti sąlygas vaikui įgyti kultūros bei socialinę kompetenciją, tapti atsakingu už savo poelgius bei ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms.
• Rengti savarankiškam gyvenimui ir integracijai atviroje demokratinėje visuomenėje.
• Sudaryti sąlygas tenkinti socialinės globos ir specialiojo ugdymo(si), saviraiškos poreikius, skatinti mokytis, pasirenkant formalaus ir neformalaus švietimo programas.
• Atsižvelgiant į vaiko psichofizines galias, garantuoti kvalifikuotą socialinę, pedagoginę, psichologinę, specialiąją ir kt. pagalbą, siekiant pozityvių vaiko elgesio ir socialinės patirties pokyčių.

Vaikų globos namuose teikiamos šios paslaugos:

• Trumpalaikė socialinė globa: Gavėjai - vaikai, laikinai netekę tėvų globos iki vaikui pasibaigs laikinoji globa, bet ne ilgiau nei 18 mėn.
• Ilgalaikė socialinė globa: Gavėjai - be tėvų globos likę vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46 „Dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“, 2.2. punktu, ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa likusiems be tėvų globos vaikams (išskyrus trumpalaikę socialinę globą iki 3 mėn.), pradėjusiems gauti šią globą iki 2020 m. sausio 1 d., gali būti teikiama iki 2023 m. gruodžio 31 d., netaikant šiuo įsakymu patvirtinto Socialinės globos normų aprašo 1 priedo 14.5 papunkčio, išskyrus jame nustatytą reikalavimą, kad vaikų socialinės globos namuose vaikų skaičius yra ne didesnis negu 30. Nuo 2020 m. sausio 1 d. likusiems be tėvų globos vaikams ilgalaikė socialinė globa šiuose socialinės globos namuose naujai negali būti pradedama teikti (išskyrus trumpalaikę socialinę globą iki 3 mėn.).

Apgyvendinimo sąlygos ir reikalingi dokumentai

Vaikų globos namuose priimami gyventi:

• Nuo 1 iki 18 metų amžiaus vaikas, kuriam nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).
• Gali gyventi vyresnis kaip 18 metų asmuo esant pilnamečio motyvuotam prašymui ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui), kai išlaikymas Vaikų globos namuose yra pratęstas iki jis baigs bendrojo ugdymo mokyklą ar mokslo metus, tačiau ne ilgiau kaip iki 21 metų.

Vaikų globos namuose apgyvendinami vaikai, kuriems nustatyta laikinoji arba nuolatinė globa (rūpyba), pateikus šiuos dokumentus:

• VVTAĮT vaiko laikino apgyvendinimo aktą.
• Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo(rūpintojo) paskyrimo.
• Teismo nutartį dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.
• Vaiko gimimo liudijimą arba piliečio pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (jeigu turi).
• Išrašą iš vaiko gimimo įrašo.
• Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimą apie vaiko sveikatą.
• Pagal poreikį dokumentus (jeigu turi) apie vaiko tėvų sveikatos būklę.
• Kitus susijusius su vaiku dokumentus.

Į vaikų globos namus socialinei globai (rūpybai) nepriimami vaikai, kurie yra apsvaigę nuo alkoholio, narkotinėmis, psichoaktyviomis ar toksinėmis medžiagomis.

Vaikų globos namų veikla organizuojama vadovaujantis šeimai artimos aplinkos sukūrimo principu ir teikiama 24 valandas per parą. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas planinis vietų skaičius Vaikų globos namuose - 30.

Personalas ir GIMK programa

Vaikų globos namuose dirbantis personalas apima: 1 vyriausiąjį socialinį darbuotoją, 1 socialinį pedagogą, 2 socialinius darbuotojus, 4 socialinio darbuotojo padėjėjus, 1 slaugytoją, 1 psichologą.

GIMK programa yra parengta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2024 m. birželio 3 d. įsakymu Nr.XX. Ši programa apima visapusišką globėjų, budinčių globotojų, nuolatinių globotojų, įtėvių ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymą ir konsultavimą.

Laikinasis svečiavimasis: alternatyva ar papildymas globai?

Neretai baiminamasi, kad trumpalaikiai susitikimai vaikui sukels nepagrįstų lūkesčių, tačiau, pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės Ilmos Skuodienės, taip nėra. Bendrystei atsakingai paruošiamos abi pusės, tarp jų sudaroma tarsi savotiška sutartis ir vietos neaiškumams nepaliekama. Žmogus, kuris pakvies į savo namus, pakvies santykiui ir gali tapti pačiu svarbiausiu vaiku. Šiuo metu šalies globos įstaigose auga 1600 vaikų ir jaunuolių. Tarnybos Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė atskleidžia, ką reikia žinoti, norint priimti jaunąjį svečią į savo namus.

O globos namuose užaugęs, dabar dvidešimtmetis Liudas, dalijasi prisiminimais apie savo savaitgalio išvykas į Kauną. Liudas gyvenimą sieja su muziko profesija. Nors šiuo metu dirba, studijų planų neatsisakė. Nuo vaikystės jis grojo saksofonu, muzikuoti pradėjo būdamas vos septynerių. Liudas pasakoja, kad gražią jo vaikystę pakeitė skaudi nelaimė - avarijoje žuvo tėveliai, o artimųjų, galinčių pasirūpinti tada vienuolikmečiu, neatsirado. Iki pilnametystės augti jam teko globos namuose netoli Kauno. Jaunas vyras atviras: blogai nebuvo, jautėsi mylimas auklėtojų, gerai mokėsi ir dar grojo gimnazijos renginiuose, todėl buvo mėgstamas pedagogų ir bendraklasių.

Pažintis su paauglių grupei mokymus vedusia socialine darbuotoja, Liudo gyvenimą keitė dar kartą. Su grupelės vadove jis iš karto rado bendrą kalbą, vėliau pradėjo pas ją svečiuotis savaitgaliais, per šventes ir bendrauja iki šiol. „Iš pradžių tą draugystę priėmiau labiau kaip pramogą. Labai laukdavau išvykos į Kauną ir nors viešėdamas ten negrojau, kartu tempdavausi instrumentą, buvau įsitikinęs, kad šauniau atrodau. Dažnai keliavau vienas, auklėtoja palydėdavo iki autobuso, o globėja stotyje sutikdavo. Pamenu, mėgau įsivaizduoti, kad visi keleiviai į mane žiūri, net pavydi, nes žino, jog manęs laukia Kaune namuose paruošta staigmena. Tikrąją šio ryšio vertę supratau tik palikęs globos namus. Dabar aš turiu žmogų, į kurį galiu remtis besąlygiškai. Gyvenimas būtų kitoks, jeigu nepažinočiau šios moters, nebūtų šeimos švenčių kartu ar visada man atvirų jos namų durų“, - asmenine patirtimi dalijasi Liudas.

Globos ir įvaikinimo ekspertė Rugilė Ladauskienė atkreipia dėmesį, kad pakviesti laikinai svečiuotis galima ne jaunesnį nei septynerių metų amžiaus vaiką. 1200 globos namuose dabar augančiųjų vaikų yra vyresni nei dvylikos, tai, greičiausiai, jūsų svečias galėtų būti ūgtelėjęs vaikas arba jaunuolis. Vyresniems vaikams kaip ir mažiesiems, itin svarbus artimas žmogaus ryšys, jis ne tik padeda išgyventi emociškai sudėtingą laikotarpį iki pilnametystės, bet dažnai tęsiasi ir uždarius globos įstaigos duris. „Per ryšį su kitais tampame tokiais žmonėmis, kokie esame, nes atspindime juos kaip veidrodžiai. Ir tai, ką iš globos namų atvykęs pas asmenį ar į šeimą vaikas gauna, išlieka jo gyvenimo dalimi - bendrystė suformuoja emocinį ryšį, atskleidžia realų socialinį gyvenimą“, - kalba R. Ladauskienė.

Globos namų atstovas pakvietusiam draugystei asmeniui pateikia informaciją apie vaiko ar jaunuolio poreikius, įpročius, mitybą, režimą, taip pat ir neliečiamas temas ar bet kokius kitus vidinį skausmą keliančius dalykus. O asmuo arba šeima į šią veiklą gali įsitraukti tik priėmusi labai aiškų atsakingą sprendimą dėl bendravimo formos - svečiavimosi ir, žinodami, kad šiai dienai dar nėra pasirengęs/usi arba iš viso neturi ketinimų dėl globos. „Jeigu jūs tikite, kad svarbiausia gyvenime yra žmogaus ryšys su žmogumi ar žmogaus pagalba žmogui, tačiau nesate apsisprendę dėl nuolatinės vaiko globos arba šiuo metu aplinkybės jums neleidžia žengti tokio žingsnio, laikinasis svečiavimasis, suaugusio ir vaiko, jaunuolio draugystė yra nuostabi forma įgyvendinti savo misiją“, - teigia R. Ladauskienė.

Ekspertė paaiškina, kad svečiavimasis yra kaip savanorystė: „Kartu dėliojame kontraktą, pavyzdžiui: mes susitiksime kartą per mėnesį metus laiko, mano gyvenimo vieta po metų gali pasikeisti, todėl galiu dabar pažadėti, kad ateinu į tavo gyvenimą metams. Susitikimų dažnumą ir numatomą draugystės trukmę įvardyti būtina. Sutariame, ką mes kartu veiksime: pasiimsiu tave namo ar pasiimsiu į gamtą, bendrausime tik gyvai ar ir per ryšio priemones. Išsiaiškiname, kad mūsų tikslas yra draugystė ir pasitariame, kaip leisime laiką: kokie mano pomėgiai, ko galiu išmokyti, kas tave domina. Suaugusiojo užduotis yra kuo aiškiau prisistatyti vaikui. Jam reikia aiškumo ir plano, tik taip vaikas jausis saugus“.

Globos ekspertė sako, kad ryšio mezgimas yra buvimas su vaiku: „Tai - individualus laikas, bendras laikas su artimaisiais, pokalbiai, žaidimai, diskusijos, atsakomybės, ribos, pagarba, pagalba. Todėl labai svarbu, jog suaugęs asmuo, jaunas ar vyresnis, vienas, pora ar šeima įsivertintų galimybes skirti savo laiką vaikui. Laikinas svečiavimasis nėra vienkartinė pramoga įspūdžių parke“.

Pagrindinė taisyklė: laikytis susitarimų

Taisyklė laikytis susitarimų yra viena pagrindinių auginant vaikus ir mezgant santykį per svečiavimąsi: jokiu būdu negalima žadėti, ko ištesėti negalėsite. Jeigu jaunąjį svečią pakvietėte į savo namus ir sutarėte susitikti kartą per mėnesį bei šventes, tą ir turite padaryti. „Jeigu ryšys nutrūks ir nepaaiškinsite kodėl, galite sukelti vaikui emocinę traumą. Vaikas gali kaltę prisiimti sau, manyti, kad neatitiko jūsų lūkesčių ar buvo blogas ir dėl to jį metėte. Vaikai linkę kaltinti save. Netekusieji tėvų globos yra patyrę daugybines emocines traumas. Žmonėms yra nelengva atsisveikinti, tačiau jeigu turėsite susitarimą, atsisveikinsite iš lėto, fiziškai nebesusitikdami atsiųsite žinutę ar laišką, atsisveikinimas bus daug lengvesnis emociškai“, - akcentuoja R. Ladauskienė.

Ekspertė sako, kad globos ir įvaikinimo tema globos namuose labai atvira, net mažiausieji žino, kokio amžiaus gali būti įvaikinti ir pageidaujami globėjų. Dirbantiems su vaikais tenka nugirsti tarpusavio pokalbius, kai pasiekusiam tam tikrą amžiaus tarpsnį, draugai paaiškina, kad „tu jau per didelis, tavęs niekas nebeims“. Anot R. Ladauskienės, kiekviename asmenyje neretai jie mato galimą globėją, draugą: „Šito nežinodami, mes rizikuojame vaiką sutrikdyti neatsargiu žodžiu ar neapgalvotu poelgiu. Net jeigu nepasakys garsiai, bet tikrai išgyvens“.

Svečiavimasis kartais perauga į globą

R. Ladauskienė patvirtina, kad atvejų, kai draugystė perauga į tvirtą ilgalaikį ryšį, pasitaiko, bet jie nėra dažni ir nėra savaime svečiavimosi tikslas. „Gali būti taip, kad ryšys užsimezgė ir jūsų gyvenime atsiras vietos dar vienam žmogui. Jeigu santykis užaugs - puiku. Čia labai natūralus procesas. Ir tikrai yra tokių atvejų, kai užsimezgęs ryšys motyvuoja žmogų kardinaliai keisti savo gyvenimo planus, būdą, stilių, būstą vien tik dėl to, kad galėtų pakviesti tą jauną žmogų į savo namus“, - kalba R. Ladauskienė. Pašnekovė teigia, kad puikiais globėjais tampa ir brandūs jauni žmonės, kurių pažinties pradžia su globos įstaigoje gyvenančiu vaiku prasidėjo nuo savanorystės, dalijantis laisvalaikiu, pomėgiais. Rugilė prisimena neseną atvejį, kai globos namuose savanoriavęs 26 metų vilnietis atrado kelią į gana didelių emocinių sunkumų turinčio penkiolikmečio širdį. Paaugliui buvo ypač sunku prisitaikyti globos namuose, tad jam reikėjo nuolatinės pagalbos, per kurią buvo atkurtas jo saugumas, pasitikėjimas. Užmegztas santykis su nedaug vyresniu savanoriu, baigėsi sėkminga globa - globėjas užaugino jaunuolį kaip vyresnį brolį.

Žingsniai, jeigu norite pakviesti vaiką laikinai svečiuotis:

1. Teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui pateikiate šiuos dokumentus: nustatytos formos rašytinį prašymą; sveikatos pažymėjimo kopiją (forma Nr. 046/a) ir kartu gyvenančių asmenų, vyresnių nei 16 metų amžiaus, raštiškus sutikimus dėl vaiko laikinojo svečiavimosi.
2. Mokymai pagal Bendrąją globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą neprivalomi, tačiau bus atliekamas tinkamumo priimti vaiką laikinai svečiuotis patikrinimas.
3. Patikrinimas atliekamas ne ilgiau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui pateikimo. Svarbu žinoti, kad išsiaiškinama, ar nesate priskirtinas asmenims, pas kuriuos draudžiama išleisti laikinai svečiuotis vaiką, ar nebuvote teistas.
4. Priimti vaiką laikinai svečiuotis reikalingos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, t. y. vaikui turi būti atskira lova, privati erdvė ir gyvenimo sąlygos, kurios leistų užtikrinti bazinius vaiko poreikius ir saugumą. Jūsų pajamoms konkretūs reikalavimai nekeliami.
5. Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs teigiamą išvadą dėl tinkamumo priimti vaiką laikinai svečiuotis, pateiks vaikų socialinės globos įstaigų sąrašą, taip pat galite kreiptis ir dėl galimybės svečiuotis konkrečiam vaikui.

Globos institucijose augančių vaikų socializacijos ypatumai

Šiame straipsnyje analizuojami globos institucijose augančių vaikų socializacijos ypatumai, išskiriami pagrindiniai socialiniai įgūdžiai ir atskleidžiama jų svarba sėkmingai vaiko integracijai į visuomenę. Straipsnio tikslas - atskleisti globos namų vaikų socialinių įgūdžių raiškos ypatumus, daugiausia dėmesio skiriant percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžiams. Straipsnyje pateikiamas pasirinktų socialinių įgūdžių (bendravimo, veiklos ir bendradarbiavimo) teorinis pagrindimas. Taip pat išryškinami tie įgūdžiai, kurių daugiausia stokoja tiriamieji.

Socializacijos pagrindai:

• Socializacijos samprata ir esmė: Socializacija - tai procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes, įgūdžius ir žinias, reikalingas sėkmingam funkcionavimui visuomenėje. Ji apima adaptaciją ir interiorizaciją, gali būti organizuota (pvz., per švietimo sistemą) arba neorganizuota (pvz., per bendravimą su draugais). Pozityvioji socializacija padeda asmeniui tapti visaverčiu visuomenės nariu. Socialinė pedagogika nagrinėja socializacijos procesus ir jų įtaką asmens raidai.
• Adaptacija ir interiorizacija, organizuota ir neorganizuota socializacija: Adaptacija - tai prisitaikymas prie naujos aplinkos ar sąlygų, o interiorizacija - vidinių vertybių ir įsitikinimų formavimas. Organizuota socializacija vyksta per institucijas, tokias kaip mokyklos, o neorganizuota - per kasdienį bendravimą ir patirtis. Šie du aspektai yra svarbūs vaiko socialiniam vystymuisi.

Socializacijos esmė vaikystėje:

• Socialinis statusas ir vaidmuo: Socialinis statusas - tai individo pozicija visuomenėje, o vaidmuo - elgesio modelis, susijęs su tam tikru statusu.
• Vaiko kaip asmenybės socializacija: Vaiko socializacija yra esminis asmenybės formavimosi etapas. Šeima, mokykla ir bendraamžiai yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką vaiko socialiniam vystymuisi.
• Socializacijos procesų vaikystėje specifika: Vaikystės socializacijos procesai yra unikalūs dėl vaiko amžiaus, kognityvinių gebėjimų ir socialinės aplinkos. Ankstyvoje vaikystėje (1-3 m.) vaikas mokosi pagrindinių socialinių įgūdžių per bendravimą su tėvais ir artimaisiais. Ikimokyklinėje vaikystėje (3-7 m.) vaikas plečia savo socialinį ratą ir mokosi bendrauti su bendraamžiais. Jaunesniojoje mokyklinėje vaikystėje (7-12 m.) vaikas įgyja daugiau socialinių įgūdžių per mokymąsi ir bendravimą mokykloje.

Vaikų socializacijos ypatumai globos institucijoje:

Globos institucijoje augančių vaikų socializacija turi savų ypatumų dėl specifinės aplinkos ir ribotų galimybių bendrauti su šeima.

• Ankstyvoji vaikystė (1-3 m.): Šiuo laikotarpiu svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai dėmesio ir meilės, kad galėtų normaliai vystytis emociškai ir socialiai. Globos institucijos personalas turėtų stengtis sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką. Globos institucijose augančių kūdikių emocijų raida reikalauja ypatingo dėmesio.
• Ikimokyklinė vaikystė (3-7 m.): Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų turėti galimybę bendrauti su bendraamžiais ir dalyvauti įvairiose veiklose, kurios skatina socialinių įgūdžių ugdymą.
• Jaunesnioji mokyklinė vaikystė (7-12 m.): Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų būti skatinamas dalyvauti mokyklos veikloje ir užklasinėse programose, kad galėtų plėsti savo socialinį ratą ir mokytis bendradarbiauti su kitais.

Tyrimo duomenys apie globos namų vaikų socialinius įgūdžius:

Tyrimas, atliktas 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, kuriame dalyvavo 105 vaikai iš globos namų, parodė, kad socialinių įgūdžių lygis yra žemas: pusei tirtų vaikų trūksta šių įgūdžių. Didžiausias dėmesys skiriamas šių vaikų percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ypatumų atskleidimui.

Socialinių įgūdžių ugdymo modeliavimo galimybės:

Individo stiprybėmis grindžiamo socialinių įgūdžių ugdymo modeliavimo galimybės gali būti veiksmingos ugdant globos namų vaikų socialinius įgūdžius.

tags: #rekomendacijos #kaip #ugdyti #vaikus #is #globos