Lietuvoje teisė į nėštumo nutraukimą, ypač kai nėra medicininių indikacijų, susiduria su reikšmingais prieinamumo iššūkiais. Nors teisinės nuostatos siekia reglamentuoti šią sritį, praktinis paslaugų prieinamumas dažnai atsilieka nuo lūkesčių. Šis straipsnis, remdamasis BENDRA.lt atliktu tyrimu, apklausų duomenimis ir specialistų įžvalgomis, analizuoja nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumo situaciją Lietuvoje, išskiriant pagrindinius iššūkius ir ypatumus.
Teisinės ir praktinės realijos: dviprasmiškumas ir apribojimai
Lietuvos Seimas pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, siekiančiam aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą. Vis dėlto, BENDRA.lt tyrimas atskleidžia, kad teisinės nuostatos ne visada garantuoja geresnį paslaugų prieinamumą. Lygių galimybių kontrolieriaus apklausa parodė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų - aštuoni iš dešimties - palaiko žmogaus teisę nutraukti nepageidaujamą nėštumą. Nepaisant visuomenės palaikymo, moterys, patyrusios savanorišką nėštumo nutraukimą, dalijasi sudėtingomis patirtimis. Anoniminėje apklausoje surinktos istorijos apima tiek medikamentinio, tiek chirurginio aborto atvejus, o kai kurios iš jų iliustruoja akivaizdžius sunkumus gaunant šią paslaugą. Pavyzdžiui, viena moteris pasakojo: „Paskambino, apie 7 ryto, bet pasakė, kad arba atvykstate už 10 minučių, arba jokių kitų galimybių atvykti daugiau nebebus.“ Kitos patirtys atskleidžia, kad „Paskambinau į kelias privačias klinikas, deja, niekur negalėjo manęs priimti.“ Tokios situacijos rodo, kad sprendimą nutraukti nėštumą priėmusioms moterims, paslauga mūsų šalyje prieinama sunkiai.
Dažniausiai, viešai kalbant apie abortą, turima omenyje procedūra asmens pageidavimu - kai nėra medicininių indikacijų. Nėštumo nutraukimas dėl medicininių indikacijų registruojamas kaip dirbtinis abortas, o abortai ne dėl medicininių indikacijų ar persileidimo į Higienos instituto duomenis būtų įrašyti kaip „moters noru“ arba „moters sprendimu“. Vis dėlto, šie du nėštumo nutraukimo atvejai Lietuvoje skiriasi iš esmės: kitokios būtų ne tik asmeninės patirtys, bet ir nueitas kelias, bandant gauti šią procedūrą. Pacientų sprendimu atliekamo aborto atveju, jo pasiekiamumas yra sudėtingesnis ir turi mažiau saugiklių.
Finansiniai ir reglamentavimo skirtumai: kur slypi kliūtys?
Vienas esminių skirtumų tarp nėštumo nutraukimo dėl medicininių indikacijų ir paciento sprendimu yra finansavimas. Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo (PSD) lėšų. Dėl grėsmės sveikatai atliekamas abortas taip pat nesudaro sąlygų gydytojams pasinaudoti teise atsisakyti dėl asmeninių pažiūrų, na, o kitu atveju - jie turi teisę pasakyti „ne“.
BENDRA.lt, sudarydamas ne dėl medicininių indikacijų atliekamo aborto procedūros prieinamumo žemėlapį, atrado, kad situacija yra netolygi ir specifiškai ši medicinos paslauga turi visą puokštę unikalių, tik šiai procedūrai būdingų iššūkių. Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia. Nors šios įstaigos privalo atlikti nėštumo nutraukimą dėl medicininių indikacijų, abortų paciento pageidavimu jos teikti neprivalo, nes mokamų paslaugų sąrašą ir tvarką nustato pačios įstaigos.
Tai, kad pacientas už šią paslaugą moka savo lėšomis, sukuria ne tik finansinių iššūkių. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu kaip PSD lėšomis apmokamos paslaugos. Šiuo metu nėra nei nacionalinio registro, kuris sujungtų duomenis apie tokius atvejus, nei institucijos, kuri sistemingai stebėtų šių procedūrų prieinamumą ir pasiskirstymą šalyje. Griežta nukreipimų sistema, kai, nesant galimybės suteikti paslaugos pacientui, gydytojai įpareigojami nukreipti į tris kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, yra taikoma PSD dengiamoms procedūroms, bet ne mokamų procedūrų atžvilgiu. Teisės aktuose yra reglamentuota gydytojo teisė atsisakyti suteikti šią paslaugą, tačiau niekur nematyti mokamai aborto procedūrai pritaikytos nukreipimų tvarkos.
Medikamentinis abortas iš esmės apima konsultaciją ir recepto išrašymą, todėl dauguma viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų šios paslaugos neturi įtrauktos į savo mokamų paslaugų kainyną. Kadangi procedūra neturi savo kodo, jo atskirai neseka ir Higienos institutas. Be to, kadangi paslaugos nedengia ligonių kasos, nėra centralizuotos sistemos, kuri žymėtų paslaugos pasiskirstymą šalyje. Kai yra ženklus skaičius medikų, atsisakančių atlikti procedūrą, nėra vykdoma stebėsena, kiek gydytojų suteikia šias procedūras visuomenei. Nėra sistemingos paciento patirties stebėsenos, o esama pacientų skundų sistema nesuteikia galimybės anonimiškai pateikti atsiliepimų apie procedūros kokybę. Šie skirtumai - tarp viešai finansuojamų ir privačiai apmokamų nėštumo nutraukimo paslaugų - daro reikšmingą įtaką paciento patirčiai ir galimybei pasinaudoti savo teise į nėštumo nutraukimo procedūrą.
Prieinamumo dinamikos stebėjimo ribojimai ir statistiniai duomenys
Higienos institutas turi duomenų apie gydymo įstaigas, kurios techniškai atitinka reikalavimus teikti nėštumo nutraukimo paslaugas - tiek dėl medicininių indikacijų, tiek pacientės pageidavimu. Tačiau nėra centralizuoto informacijos rinkinio, kuris tiksliai identifikuotų, kurios įstaigos realiai šias paslaugas teikia. Šalies mastu BENDRA.lt identifikavo 19 viešųjų gydymo įstaigų, kurios pagal licenciją ir turimą infrastruktūrą galėtų atlikti nėštumo nutraukimo procedūras paciento pageidavimu, tačiau šių paslaugų neteikia.
Lietuvoje visi dirbtiniai abortai - tiek atliekami dėl medicininių indikacijų, tiek pacienčių pageidavimu - yra fiksuojami bendrai. Medikamentiniai abortai taip pat nėra registruojami atskirai, nes jiems nėra numatyto atskiro kodo. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Gadžijeva paaiškina: „Abortų, atliktų dėl medicininių indikacijų, atskirai neskaičiuojame. Pacientės pageidavimu atlikti abortai yra įtraukiami į bendrą statistiką kartu su visais kitais dirbtiniais abortais.“ Dėl šios priežasties statistikoje neskiriama, kokiu pagrindu buvo atlikta procedūra, nors jų prieinamumas ir teikimo sąlygos gali skirtis. Tai riboja duomenų analizės tikslumą ir galimybes stebėti paslaugų prieinamumo dinamiką.
Remiantis pateiktais duomenimis, apskaičiuota, kad 2023 metais Lietuvoje iš 4 960 atliktų abortų maždaug 2 431 buvo atliktas pacienčių pageidavimu. SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Aimė Dumšienė BENDRA.lt sakė, kad SAM pati statistinių duomenų nerenka, tai nėra jos funkcija. Statistinius duomenis, anot jos, renka Higienos institutas. Vis dėlto Higienos institutas yra pavaldus šiai ministerijai. A. Dumšienė patikslino, kad „diagnozės koduojamos pagal tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų kvalifikaciją TLK-10-AM. Ir jeigu tokio kodo nėra, tai tikrai nei Lietuva, nei SAM kažkokio kodo sugalvoti negali“.
Paklausta apie regioninį nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumą, SAM atstovė A. Dumšienė pažymėjo, kad „yra daugiau nei 500 gydymo įstaigų (su filialais), kurios turi licenciją teikti ambulatorines akušerio-ginekologo paslaugas“, tačiau „ne visos įstaigos turi sutartį su ligonių kasa - kai kurios turi, kai kurios neturi“. Taip pat pridūrė, kad „pagal medicinos normą gydytojas gali atsisakyti teikti paslaugą, jeigu tai prieštarauja jo profesinei etikai“. Kilus klausimui, kiek realiai gydymo įstaigų teikia nėštumo nutraukimo paslaugas, atsakymas buvo fragmentiškas. Kaip nurodė A. Dumšienė, „nėštumo nutraukimo paslauga yra nustatoma įstaigos vadovo nustatyta tvarka“, o duomenys renkami tik apie tas įstaigas, kurios faktiškai suteikė šią paslaugą. Vis dėlto Higienos instituto pateikti duomenys, kaip pastebima, apima tik dalį gydymo įstaigų, įskaitant ir tokias, kuriose savanoriškas abortas nėra atliekamas.
Paklausta apie ministerijos vaidmenį užtikrinant paslaugų pasiskirstymą regionuose, A. Dumšienė paaiškino, kad „SAM funkcija yra formuoti politiką ir reguliuoti teisės aktais“, tačiau „reguliavimo mechanizmo, kaip regionuose vykdomas paslaugų teikimas, neturime“. Pasak jos, tai yra savivaldybių atsakomybė. Ji taip pat pažymėjo, kad įstaigų vadovai turi teisę nustatyti paslaugų teikimo tvarką, tačiau atsakymo, ar tai leidžia jiems nuspręsti neteikti procedūros, ministerijos atstovė nepateikė: „Neturiu kompetencijos atsakyti į šitą klausimą“.
Savivaldybių vaidmuo ir informacijos trūkumas
Vykdydami tyrimą, BENDRA.lt išsiuntė apklausas visoms Lietuvos savivaldybėms. Dalis administracijos darbuotojų buvo kooperatyvūs, bet nemaža dalis atsakė, kad informacijos apie mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą savo teritorijoje neturi, nerenka ir iki Bendra.lt užklausos tokių duomenų neturėjo. Nemaža dalis mažesnių savivaldybių neturi nė vienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri turėtų įgaliojimą teikti nėštumo nutraukimo paslaugas, nes konsultacija dėl medikamentinio aborto pagal Lietuvos įstatus negali vykti per nuotolį ir ją teikia tos pačios įstaigos, kurios galėtų teikti chirurginį nutraukimą. Tyrimo metu šios savivaldybės nurodė, kad jų teritorijoje esančiose viešosiose gydymo įstaigose nėra teikiamos nėštumo nutraukimo paslaugos pacienčių pageidavimu - nei medikamentiniu, nei chirurginiu būdu: Ignalinos, Molėtų, Plungės, Rietavo, Šilalės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Kupiškio, Pasvalio, Varėnos, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių, Neringos, Palangos, Skuodo, Birštono, Jonavos ir Trakų.
Paklausta, kokiu atveju būtų matomas poreikis atlikti išsamesnę analizę dėl nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumo ar jų organizavimo problemų, A. Dumšienė atsakė: „Kol kas mes tokio poreikio nematome. Ministerijos nuomone, yra pakankamai reglamentuota paslauga ir jos teikimo organizavimo ir reglamentavimo tvarka yra reglamentuota, ir mes nematome jokio poreikio. Jeigu toks poreikis atsirastų, galbūt būtų kažkoks pavedimas tą analizę padaryti.“
Gydytojų teisė atsisakyti ir nukreipimo mechanizmai: socialinės sutarties išbandymai
Įsivaizduokime situaciją, kai visi gydytojai, dirbantys vienoje įstaigoje, pasinaudoja teise atsisakyti teikti aborto paslaugą. Tokiu atveju gali tekti nukreipti pacientą kitur. Tačiau nukreipimų sistema, priešingai nei teisė atsisakyti, nėra aiškiai apibrėžta. Vėliau A. Dumšienė BENDRA.lt atsiuntė informaciją, kad vadovaujantis 2008 m. birželio 28 d. ministro įsakymu „išduodant siuntimą, pacientas turi būti informuojamas, kuriose ASPĮ (nurodant bent 3) teikiamos atitinkamos paslaugos“. Vis dėlto, perklausus, ar tai galioja mokamoms paslaugoms, patikslinimas buvo gautas jau iš Komunikacijos skyriuje dirbančio patarėjo Julijano Gališanskio: „Siuntimas mokamoms paslaugoms nereikalingas, tad šis ministro įsakymas mokamų paslaugų atveju neaktualus“.
Tai reiškia, kad jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu (kai ši yra mokama), formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra. Nors pati paslauga teisėta, jos praktinis prieinamumas priklauso nuo gydytojo asmeninių įsitikinimų, gydymo įstaigos vidaus politikos ir paslaugos apmokėjimo formos. Tokia sistema neapsaugo pacienčių teisių, ypač regionuose, kur gydymo įstaigų pasirinkimas yra ribotas.
Kaip pažymi Oksfordo universiteto filosofas dr. Albertas Giubilini, 2025 m. išleidęs knygą apie sąžinės išimtis ir moralinę pareigą sveikatos apsaugos srityje, „jei valstybė legalizuoja abortą, kyla klausimas, ar tai tik teisė nebūti baudžiamam (negatyvi teisė), ar pareiga valstybei užtikrinti šią paslaugą (pozityvi teisė)“. Ši įtampa tarp teisinio leidimo ir praktinio pasiekiamumo ryškiai matoma ir Lietuvoje. Tarptautinės teisės ekspertė dr. Laima Vaigė spalį vykusioje BENDRA.lt diskusijoje pabrėžė, kad Lietuvoje „teisėtas abortas nesureguliuotas įstatymu, tik ministro įsakymu“. Anot jos, vienintelis įstatymu įtvirtintas aspektas - Baudžiamojo kodekso straipsnis apie „neteisėtą abortą“, kuriame minimos tik „operacijos“, tad net nėra aišku, ar jis apima ir medikamentinį abortą. Anot L. Vaigės, tokia situacija kelia teisinio „chaoso“ įspūdį ir sukuria rizikas patiems gydytojams, kurie kasdieniame darbe susiduria su neapibrėžtais veikimo rėmais.
Analizuodamas gydytojų teisę atsisakyti atlikti tam tikras procedūras, A. Giubilini siūlo ją vertinti profesinio pasirinkimo kontekste: „Sąžinės išimtis kilo iš karo tarnybos, kur žmonės buvo įpareigoti dalyvauti. Medicinoje gi niekas neverčia rinktis profesijos - todėl čia tokia teisė yra silpnesnė.“ Jis taip pat pabrėžia, kad gydytojai veikia tam tikroje privilegijuotoje sistemoje: „Gydytojai veikia monopolinėje sistemoje - tik jie, turėdami licenciją ir mokymus, gali teikti tam tikras paslaugas. Visuomenė suteikia šią privilegiją mainais už tai, kad tie specialistai teiktų paslaugas, kurių visuomenė tikisi. Abortas - viena iš tokių paslaugų, kai jis yra teisėtas. Tai socialinės sutarties dalis.“ Kalbėdamas apie situacijas, kai gydymo įstaiga kaip institucija atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugas, A. Giubilini aiškiai pažymi: „Institucija neturi sąžinės - tai žmogiška savybė. Kai ligoninė sako: „mes kaip institucija atsisakome“, tai filosofiškai sunkiai pagrindžiama.“
Būti: pasidariusiai tris abortus
Chirurginio nėštumo nutraukimo dominavimas ir medikamentinio aborto barjerai
Nors Lietuvoje jau daugiau nei dvejus metus teisėtai galima atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, daugelyje įstaigų vis dar dominuoja chirurginė intervencija. Net 17 gydymo įstaigų Bendra.lt nurodė, kad teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą pagal pacienčių pageidavimą. Kai kurios įstaigos tokį pasirinkimą aiškina gydytojų nuomone, kad chirurginis būdas yra saugesnis, nors tai nesutampa su tarptautine praktika, kurioje medikamentinis abortas yra laikomas saugiu ir patikimu.
Praėjusiais metais Bendra.lt atliko eksperimentą Vilniuje, kuriame atskleidė, su kuo susiduria moterys, norinčios užsirašyti pas gydytoją abortui. Po šios publikacijos buvo paskelbta apklausa, kurioje dalyvavusios moterys dalijosi patirtimi, kaip joms sekėsi ieškoti nėštumo nutraukimo paslaugų ne dėl medicininių indikacijų. Aiškėja, kad Lietuvoje šios paslaugos prieinamumas nėra tolygus. Apklausoje anonimiškai pasisakiusios moterys išskyrė tokias problemas: „Lietuvoje nekalbama apie abortus, kainynuose nėra net nurodyta tokių paslaugų“, „Ieškant šios paslaugos, galima rasti paprastai prieinamą informaciją tik apie chirurginio aborto paslaugas. Apie medikamentinį abortą, net tuomet, kai tapo legalus, rodės, neįmanoma rasti informacijos“, „Paskambinus į kelias privačias klinikas, deja, niekur negalėjo priimti. Nesulaukta nei pagalbos, nei nukreipimo ten, kur ją galima būtų gauti“. Skirtingos moterų patirtys rodo, kad ir toliau pacientai dėl prasto paslaugos prieinamumo gali atsidurti pavojuje. Mat net po procedūros legalizavimo internetiniuose forumuose vis dar pasirodo žinučių apie nelegalią vaistų prekybą. Tokia praktika gali sukelti rimtą pavojų žmonių sveikatai.
Lietuvos teisės aktuose medikamentiniam nėštumo nutraukimui taikomi tokie patys infrastruktūros ir specialistų reikalavimai kaip ir chirurginiam nėštumo nutraukimui. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, tiek medikamentinis, tiek chirurginis nėštumo nutraukimas iki šeštos nėštumo savaitės gali būti atliekami tik gydymo įstaigose, turinčiose licenciją teikti antrinio ar tretinio lygio akušerijos ir ginekologijos paslaugas. Tai reiškia, kad dvi iš esmės skirtingos procedūros - savo pobūdžiu, sudėtingumu ir rizikos lygiu - yra traktuojamos vienodai pagal techninius reikalavimus. Priešingai nei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri rekomenduoja paprastinti medikamentinio aborto prieinamumą ir leisti šią paslaugą teikti ir žemesnio lygio gydymo įstaigoms, Lietuvoje galiojantis apribojimas sukuria perteklinius barjerus. Dėl šių reikalavimų mažesnėse savivaldybėse procedūra dažnai negali būti atlikta, nes vietinės gydymo įstaigos neturi reikiamos licencijos. Net ir tose savivaldybėse, kur tokios įstaigos veikia, paslaugos prieinamumas priklauso nuo jų vidinių sprendimų ir gydytojų asmeninių pozicijų.
Tarp įstaigų, kurios kainynuose nurodo chirurginio nėštumo nutraukimo paslaugą, tačiau faktiškai jos neteikia, yra Radviliškio ligoninė, Šakių ligoninė, Telšių ligoninė, Švenčionių rajono sveikatos centras. Elektrėnų ligoninė apklausos metu neturėjo gydytojų, kurie sutiktų atlikti procedūrą, ir ieškojo naujų specialistų. Anykščių ligoninė išrašo receptus medikamentiniam nėštumo nutraukimui, bet chirurginės procedūros neatlieka dėl gydytojų moralinės pozicijos.
Nėštumo nutraukimo procedūrų kainos ir būdai
Abortų paslaugų kainos Lietuvoje labai skiriasi priklausomai nuo gydymo įstaigos tipo ir pasirinktos procedūros. Privačiose klinikose užfiksuoti reikšmingi kainų svyravimai tiek medikamentinio, tiek chirurginio nėštumo nutraukimo atvejais. Be bazinės paslaugų kainos, galutinę sumą dažnai didina papildomi vizitai, tyrimai. Kai kurios privačios klinikos ne tik konsultuoja, bet ir pačios išduoda vaistus vietoje. BENDRA.lt gavo pacienčių atsiliepimų, kad tam tikrais atvejais buvo rekomenduota įsigyti didesnį vaistų kiekį, dėl ko bendra procedūros kaina išaugo iki daugiau nei 300 eurų.
Viešosiose gydymo įstaigose dažniausiai skelbiamos chirurginio nėštumo nutraukimo kainos. Procedūros taikant vietinę nejautrą dažniausiai kainuoja 82,87 Eur, o bendros nejautros atveju - 129,53 Eur. Prie šių sumų gali būti pridėtas papildomas 10,56 Eur mokestis už ankstyvą nėštumo diagnozavimą šlapimo tyrimu. Pavyzdžiui, Utenos ir Klaipėdos universitetinėse ligoninėse procedūra kainuoja 67,93 Eur, Panevėžyje - 70 Eur, o Kaune - 101,42 Eur. Kelmės, Druskininkų ir Alytaus ligoninėse - 82,88 Eur. Išskirtinai aukštos kainos užfiksuotos Visagino ligoninėje, kur vietinės nejautros procedūra kainuoja 234,54 Eur, o bendros nejautros - 366 Eur.
Aborto atlikimo būdai:
Vakuuminis išsiurbimas (chirurginis abortas):
- Iki 6 savaičių ši procedūra atliekama susiurbiant embrioną specialiu plonu vamzdeliu be gimdos kaklelio praplėtimo. Procedūra gali būti atliekama ambulatorinėmis sąlygomis.
- Nuo 6 iki 9 savaičių gali prireikti gydytojui išplėsti gimdos kaklelį. Tai jau skausmingesnė procedūra, todėl ji dažniausiai atliekama naudojant bendrinį nuskausminimą, suleidžiant nuskausminančius vaistus į veną. Po operacijos gydytojas seka moterį dar tam tikrą laiką - tai yra numato tolimesnius vizitus pas jį, kad įsitikintų, jog viskas yra taip, kaip turi būti. Tai labai svarbu.
- Esant 9-12 nėštumo savaičių dažniausiai atliekamas gimdos kaklelio išplėtimas, vakuuminė aspiracija arba kiuretažas (gimdos gramdymas). Procedūra atliekama naudojant bendrą nuskausminimą. Pirmomis dienomis po išsiurbimo smarkiai kraujuojama, gali prasidėti komplikacijos.
Vaistinis nėštumo nutraukimas:
- Tai tokia nėštumo nutraukimo paslauga, kai nėštumas nutraukiamas vaistiniais preparatais (receptiniais). Ši paslauga teikiama pacientei iki 9 nėštumo savaičių (8 sav. ir 6 d.), išskyrus, kai yra medicininė indikacija nėštumui nutraukti.
- Pageidaujanti nutraukti nėštumą pacientė turi kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą nėštumo nutraukimo paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Gydytojas akušeris ginekologas, įvertinęs pacientės sveikatos būklę, ligas ir (ar) būkles, kurios gali turėti įtakos pacientės sveikatai ar gyvybei nėštumo laikotarpiu, ar nėra nėštumo nutraukimo kontraindikacijų ir (ar) santykinių kontraindikacijų, išrašo receptą 2 skirtingiems vaistiniams preparatams įsigyti.
- Gydytojas privalo suteikti moteriai informaciją, kaip ir kada juos vartoti, kokios galimos nepageidaujamos reakcijos ir ką reikėtų daryti šioms pasireiškus, taip pat kitą svarbią informaciją saugiam vaistinio preparato vartojimui užtikrinti. Prieš skirdamas vaistinį preparatą, gydytojas akušeris ginekologas pacientei atlieka ultragarsinį tyrimą nėštumo trukmei nustatyti ir (ar) patikslinti.
- Po nėštumo nutraukimo rekomenduojama pacientei atvykti gydytojo akušerio ginekologo konsultacijai per 14 kalendorinių dienų po procedūros, kad įsitikinti, ar tikrai nėštumas nutrūko ir ar neliko nėštuminių audinių. Tokiu atveju gali prireikti chirurginės intervencijos.
- Šis metodas, kaip ir kiti, gali komplikuotis įvairiais sveikatos sutrikimais. Dažniausiai pasitaiko - galvos svaigimas, skausmas, pykinimas, vėmimas, infekcija, užsitęsęs kraujavimas dėl gimdoje pasilikusių nėštuminių audinių, gimdos uždegimas, karščiavimas, pilvo skausmai. Retais atvejais - anafilaksija.
Išvados ir ateities perspektyvos
Nors Lietuvoje jau daugiau nei dvejus metus teisėtai galima atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, daugelis procedūrų vis dar susiduria su administraciniais, finansiniais ir informaciniais barjerais. Savivaldybių ir gydymo įstaigų informacijos trūkumas, gydytojų teisė atsisakyti paslaugų be aiškaus nukreipimo mechanizmo, bei medikamentinio aborto teisinių ir techninių reikalavimų suvaržymai sukuria sudėtingą realybę pacientams, siekiantiems pasinaudoti savo teise į reprodukcinę sveikatą. BENDRA.lt toliau pildys paslaugų prieinamumo sąrašą ir prisidės prie visuomenės informavimo apie šią medicinos paslaugą, siekiant skatinti didesnį skaidrumą ir prieinamumą.
tags: #nestumo #nutraukimas #centro #poliklinika