Nuo pat gyvybės užuomazgos žmogaus organizme egzistuoja vienas paslaptingiausių ir nuostabiausių organų - placenta. Nors mokslininkai iki šiol nagrinėja jos sudėtingas funkcijas ir iki galo nesupranta visų jos mechanizmų, akivaizdu, kad ji atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį vaisiaus vystymuisi. Vaisiaus gimdoje metu jis nekvėpuoja tradicine prasme; plaučių „vaidmenį“ perima placenta, užtikrindama deguonies tiekimą ir anglies dioksido šalinimą. Be to, ji aprūpina vaisių visomis reikalingomis maisto medžiagomis. Tačiau tai tik dalis jos multifunkcionalumo, apimančio ir hormonų gamybą, imuninės sistemos palaikymą bei kamieninių ląstelių pernašą.
Fizinį ryšį tarp motinos placentos ir vaisiaus kūno užtikrina virkštelė, anatomiškai vadinama funiculus umbilicalis. Žmogaus virkštelė paprastai būna apie 50 cm ilgio ir maždaug 1,5 cm storio. Jos viduje keliauja dvi bambinės arterijos, kuriomis kraujas teka iš vaisiaus į placentą, ir viena bambinė vena, kuria kraujas grįžta iš placentos į vaisių. Dėl to, kad kraujagyslės yra ilgesnės nei pati virkštelė, jos susisuka spiraline forma. Virkštelės pagrindą sudaro drebutinis audinys, turtingas hialurono rūgšties, kuris veikia kaip natūralus amortizatorius, apsaugantis kraujagysles nuo suspaudimo. Ši svarbi struktūra apgaubta amniono plėve, kurioje taip pat galima aptikti trynio maišo ir vaisiaus šlapimo pūslės liekanų.
Vėlyvo Virkštelės Užspaudimo Svarba: Daugiau Nei Tik Kraujas
Tradicinė praktika, taikyta daugelio Lietuvos ligoninių, numato, kad virkštelė paprastai užspaudžiama tuomet, kai nustoja pulsuoti - tai įvyksta maždaug 1-3 minutės po gimimo. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai, nesant medicininių indikacijų, virkštelė užspaudžiama iškart po naujagimio gimimo. Toks skubotas veiksmas gali lemti iki 33% naujagimio kraujo praradimo. Šis kraujas, cirkuliuojantis virkštelėje ir placentoje, nėra tik paprastas kraujo kiekis; jis yra nepaprastai turtingas kamieninėmis ląstelėmis.
Vaisiaus gimdoje metu jo kraujotaka yra gerokai kitokia nei gimus. Kadangi vaisius nekvėpuoja, tik atlieka kvėpavimo imitavimo judesius, kurie stiprina raumenis, reikalingus kvėpavimui po gimimo, tik apie 8% viso kraujo cirkuliuoja per širdelę į plaučius per minutę. Užgimus ir pradėjus savarankiškai kvėpuoti, deguonies poreikis išauga iki 50%, todėl naujagimiui būtina didesnė kraujo apimtis. Naujagimio kūne cirkuliuoja apie 300 ml kraujo, o dar apie 150 ml yra placentoje. Šis kraujas, esantis virkštelėje ir placentoje gimimo metu, yra gyvybiškai svarbus naujagimio adaptacijai prie gyvybės už gimdos ribų.
Tyrimai vis aiškiau rodo vėlyvo virkštelės užspaudimo (maždaug 90-120 sekundžių po gimimo) naudą. Atliktos studijos parodė, kad kūdikių, kurių virkštelės buvo užspaustos išlaukus šį laikotarpį, sulaukus 2 mėnesių amžiaus, hematokrito, hemoglobino ir geležies lygiai kraujyje buvo aukštesni, lyginant su tais, kurių virkštelė buvo užspausta iškart. 2007 metais atliktos studijos taip pat patvirtino, kad vėlyvas virkštelės užspaudimas dvigubai sumažina anemijos riziką tiek naujagimystėje, tiek vėlesniame amžiuje. Šis laiku gautas kraujas, turtingas eritrocitais, efektyviau perneša deguonį, mažina neišnešiotų naujagimių kraujo perpylimo poreikį ir mažina intraventrikulinės hemoragijos riziką. Taip pat pastebėta, kad tiems, kurių virkštelės buvo užspaustos ne iš karto, o praėjus apie 90 sekundžių, rečiau nustatoma anemija ir hipotenzija vėliau gyvenime. Pateikiama vis daugiau įrodymų, kad vėlyvas virkštelės užspaudimas užtikrina pakankamą geležies kiekį kraujyje net iki 6 mėnesių amžiaus.
Verta paminėti, kad naujagimio negalima dėti ant krūtinės (odą prie odos kontaktas), jeigu virkštelė nenukirpta. Tai svarbu ne tik dėl naujagimio adaptacijos, bet ir dėl jo saugumo.
Kamieninės Ląstelės: Ateities Medicinos Viltis Iš Virkštelės Kraujo
Virkštelės kraujas yra ne tik gyvybiškai svarbus kraujo šaltinis naujagimiui adaptacijos laikotarpiu, bet ir nepaprastai vertingas kamieninių ląstelių šaltinis. Kamieninės ląstelės - tai nespecializuotos ląstelės, turinčios unikalią savybę neribotai daugintis ir diferencijuotis į specializuotas ląsteles, formuojančias įvairius audinius. Būtent šios savybės leidžia joms būti pritaikytoms medicininėje terapijoje, siekiant atnaujinti ar pakeisti pažeistas ląsteles ar net audinius.
Istoriškai pirmuoju kamieninių ląstelių, naudojamų terapijoje, šaltiniu buvo kaulų čiulpai. Ši procedūra, vadinama kaulų čiulpų transplantacija, apima kamieninių ląstelių persodinimą iš donoro. Tačiau virkštelės kraujo kamieninės ląstelės pasižymi dešimt kartų stipresnėmis regeneracinėmis savybėmis nei kaulų čiulpų kamieninės ląstelės. Be to, iš imunologijos mokslo žinoma, kad naujagimio virkštelės kraujo ląstelės yra mažiau brandžios imunologiniu požiūriu, todėl sumažėja komplikacijų rizika recipientui transplantacijos metu.
Pirmosios naujagimio kamieninių ląstelių transplantacijos buvo atliktos 1988 metais, o 2018 metais buvo minima šios revoliucinės procedūros 30-oji sukaktis. Šiuo metu virkštelės kraujo kamieninės ląstelės gali būti naudojamos gydant daugiau nei 80 sunkių ligų, įskaitant leukemiją, limfomą, pjautuvinę anemiją, paveldėtus genetinius sutrikimus, kaulų čiulpų nepakankamumą ir imunodeficito ligas. Taip pat aktyviai tiriami jų panaudojimo būdai gydant tokias būkles kaip gimdymo asfiksija, cerebrinis paralyžius ir autizmas.
Nors visuomenėje sklando klaidinanti informacija apie virkštelės kraujo bankininkystę, svarbu suprasti, kad tai yra moksliniais tyrimais pagrįsta ir vis plačiau taikoma medicinos sritis. Lietuvoje šią paslaugą teikia licencijuotas audinių bankas „Placenta“, atstovaujantis Europos audinių bankų grupę „FamiCord“. Virkštelės kraujas surenkamas iš virkštelės ir placentos po naujagimio gimimo, jam nenukirpus virkštelės. Šis kraujas tiesiogiai iš naujagimio nėra imamas.
Virkštelės kraujo kamieninių ląstelių išsaugojimas atliekamas naudojant lėto užšaldymo su krioprotekcinėmis medžiagomis technologiją, kuri išsaugo visas ląstelių funkcines ir morfologines savybes. JAV mokslininkai nustatė, kad kamieninės ląstelės gali daugintis net po 25 metų saugojimo -196 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Nors virkštelės kraujo bankininkystė gyvuoja kiek daugiau nei 30 metų, teoriniu požiūriu, tinkamai užšaldytas ir saugomas virkštelės kraujas gali išlikti naudingas visą gyvenimą.
Cezario Pjūvis ir Milking Technika: Specializuotos Situacijos
Nors vėlyvas virkštelės užspaudimas yra vis labiau pripažįstama praktika, yra situacijų, kai būtinas greitesnis virkštelės sutvarkymas. Viena tokių situacijų yra cezario pjūvio operacija. Kai atliekama cezario pjūvio operacija ir naujagimio bei mamos būklė yra labai gera, virkštelė vis tiek turi būti nedelsiant užspausta ir nukirpta. Tačiau šiuo atveju medikai taiko specialią „milking“ (angl. „melžimas“) techniką. Šios procedūros metu kraujas iš virkštelės „išspaudžiamas“ mechaniniu būdu per trumpesnį nei 20 sekundžių laikotarpį. Nors ši technika yra taikoma, jos vertinimas šiuolaikinio mokslo yra gana prieštaringas. Ji leidžia naujagimiui sugrąžinti dalį kraujo, kuris gali būti nepaprastai svarbus.
Kita vertus, svarbu atkreipti dėmesį, kad vėlyvas virkštelės užspaudimas gali didinti geltos, taigi ir fototerapijos poreikį. Tyrimai parodė, kad hiperbilirubinemijos atvejų išties buvo daugiau esant vėlyvam virkštelės užspaudimui, tačiau didesnio fototerapijos poreikio nebuvo. Tai reiškia, kad nors geltos tikimybė gali padidėti, ji dažniausiai nereikalauja intensyvesnio gydymo.
Virkštelės Kraujo Bankininkystė: Viešieji ir Privatieji Bankai
Virkštelės kraujo bankininkystė apima virkštelės kraujo surinkimą, apdorojimą, saugojimą, atrinkimą ir transportavimą. Šiuos procesus reglamentuoja griežti kokybės standartai, kuriuos parengė dvi akreditavimo agentūros: AABB ir Ląstelinės terapijos akreditavimo fondas (FACT). Šios organizacijos atlieka patikrinimus, siekdamos užtikrinti, kad virkštelės kraujas būtų surenkamas saugiai ir tvarkomas taip, kad būtų apsaugota ląstelių kokybė, grynumas ir savybės.
Viešieji bankai, nors ir patiria nemažai išlaidų, gali būti subsidijuojami valstybės arba privačių fondų. Didžiąją dalį išlaidų paprastai apmoka transplantacijos įstaiga, pacientas arba paciento sveikatos draudimo programa. Privačios virkštelės kraujo saugojimo paslaugos kaina taip pat priklauso nuo audinių bankui suteiktų veiklos licencijų bei kokybės garantų sertifikatų.
Nors tikimybė, kad kada nors prireiks privačiai saugomo virkštelės kraujo vieneto, šeimose, nesergančiose kraujo ligomis, yra nedidelė, ji nėra nulinė. Iš maždaug 4 milijonų pasaulyje privačiai saugomų vienetų, daugiau nei 400 buvo panaudoti donoro transplantacijai. Jei šeima saugojo pirmojo vaiko virkštelės kraują, priežastys saugoti kitų brolių ir seserų kraują yra tos pačios. Kasmet atrandama naujų virkštelės kraujo ir audinio panaudojimo būdų, todėl šių vertingų ląstelių išsaugojimas gali užtikrinti ateities sveikatos apsaugą.
Svarbu suprasti, kad virkštelės kraujas yra vienas iš trijų transplantacijoms naudojamų kraujodaros kamieninių ląstelių šaltinių, kartu su kaulų čiulpais ir periferiniu krauju. Kiekvienas šaltinis turi savų privalumų ir trūkumų, priklausomai nuo ligos, jos stadijos ir paciento individualių savybių. Virkštelės kraujas gali būti gautas greičiau nei kamieninės ląstelės iš suaugusio donoro, todėl jis yra priimtiniausias šaltinis pacientams, kuriems reikalinga skubi transplantacija arba kurių audinių tipas yra retas. Be to, pandemijų ir kelionių apribojimų metu virkštelės kraują gauti yra lengviau.
Atsiradus naujiems metodams, leidžiantiems padidinti ląstelių skaičių virkštelės kraujo vienete, bei taikant „dvigubo virkštelės kraujo“ transplantaciją, suaugusiųjų gydymas tampa vis dažnesnis. Taip pat svarbu paminėti, kad antriniai vėžiniai susirgimai po bet kokio kamieninių ląstelių šaltinio persodinimo pasitaiko retai, o atliekamos procedūros ir stebėjimas padeda užkirsti kelią šioms komplikacijoms.
Galutinis sprendimas, kada nukirpti virkštelę, priklauso gimdymą prižiūrinčiam gydytojui ar akušerei, atsižvelgiant į ligoninės taikomą praktiką, gimdymo eigą, naujagimio ir mamos sveikatą, bei motinos pageidavimus. Naujausių rekomendacijų laikymasis, atidedant virkštelės užspaudimą bent 30-60 sekundžių, gali turėti teigiamą poveikį naujagimio sveikatai, mažinant riziką įvairioms komplikacijoms ir užtikrinant optimalią jo adaptaciją prie naujo gyvenimo.