Kai skrandis sunkėja: dispepsija, atsirūgimas ir refliuksas – kaip atpažinti ir ką daryti?

Pojūtis, kad skrandis nevirškina ir yra sunkus, o pats virškinimo procesas - nesklandus, yra bene kiekvienam asmeniui pažįstamas dalykys. Vieniems šis diskomforto jausmas dažnesnis, kitiems - retesnis, tačiau dauguma sutiks, kad tokia sveikatos būklė priverčia jaustis apsunkusiam, nedarbingam ir kartu nelaimingam. Žmogui svarbu, kad jo virškinimas būtų sklandus, nes tik tuomet jis gali jaustis lengvai ir energingai bei iš visos širdies džiaugtis gyvenimu. Šiame straipsnyje gilinsimės į dažniausiai pasitaikančius virškinimo sutrikimus - dispepsiją, atsirūgimą ir gastroezofaginio refliukso ligą (GERL), jų priežastis, simptomus ir galimus sprendimo būdus.

Dispepsija: kai virškinimas tampa našta

Ar kada teko girdėti apie dispepsiją? Galbūt tai sindromas, kuris kamuoja ir Jus? Visai tikėtina, jei jaučiate aukščiau minėtuosius simptomus, nes šiomis dienomis tai gana dažnas sveikatos sutrikimas, įvairiose pasaulio vietose galintis paliesti ir kone pusę populiacijos. Sakoma, kad šis sindromas, kaip ir gastroezofaginio refliukso liga, dažnesnis labiau išsivysčiusiose šalyse. Tikima, kad dispepsijos atvejų ateityje tik daugės, tad tai gali tapti gana dideliu iššūkiu ir patiems pacientams, ir medicinos atstovams.

Dispepsijos simptomai: kaip atpažinti?

Dispepsijos simptomai gana nemalonūs ir kai kuriais atvejais gali ne tik sukelti diskomfortą, bet ir mažinti darbingumą, menkinti bendrą gyvenimo kokybę (ypač tai aktualu užsitęsusio sindromo atvejais). Dispepsijai būdingi simptomai gali būti įvairaus intensyvumo ir priklauso nuo individualių paciento savybių, tačiau dažniausiai pasireiškia šiais požymiais:

• Pacientas jaučia ankstyvą sotumo jausmą - gali pakakti vos kelių kąsnių.
• Kankina nemalonūs viršutinės pilvo dalies pojūčiai - skausmas, panašus į maudimą, diskomfortas ir blogo virškinimo jausmas.
• Gali kamuoti raugėjimas, pilvo pūtimas (meteorizmas) bei graužti rėmuo.
• Pavalgius jaučiamasi apsunkus - nemalonus pilnumo jausmas gali ilgai neišnykti, tad blogėja ir apetitas, vengiama valgyti, dingsta valgymo malonumas.
• Rečiau pasitaiko ir pykinimas arba vėmimas bei kiti simptomai.

Dispepsijos priežastys: nuo mitybos iki ligų

Dispepsijos priežasčių gali būti tūkstantis ir viena, tačiau teigiama, kad dažniausios kaltininkės yra šios:

• Netinkama mityba arba gyvenimo būdas: čia vertėtų paminėti dažną persivalgymą, riebaus ir aštraus maisto vartojimą, nereguliarų ir skubotą valgymą, nesveiką mitybą, žalingus įpročius (rūkymą, alkoholio vartojimą) ir ilgai patiriamą nervinę įtampą.
• Virškinimo trakto ligos: apie kurias kartais net nežinoma, dažniausiai tai skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė, gastroezofaginio refliukso liga (GERL), uždegiminės ir vėžinės virškinimo trakto ligos, lėtinis gastritas, dirgliosios žarnos sindromas, kasos ligos ar tulžies pūslės problemos.
• Tam tikrų vaistų bei kitų medžiagų vartojimas: itin dažnai virškinimo trakto gleivinę pažeidžia ir sklandų jo darbą sutrikdo antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, diklofenakas), kalio ar geležies preparatai, digoksinas, chemoterapiniai preparatai ir kiti.

Dispepsijos diagnostika ir gydymas: kompleksinis požiūris

Sindromo diagnozei itin padeda išsamus simptomų apibūdinimas. Taip pat aiškinamasi, ar nėra kitų virškinimo trakto ligų, atliekami kraujo, išmatų, instrumentiniai tyrimai (pvz., skrandžio endoskopija). Tiksli diagnozė labai svarbi, mat tik tuomet gali būti paskiriamas veiksmingas gydymas.

Pirminis gydymas dažnai net neapima medikamentinių priemonių, nes pasireiškiant dispepsijos sindromui itin svarbu koreguoti mitybą ir gyvenimo būdą - sveikai ir reguliariai maitintis, vengti sunkumo jausmą sukeliančių produktų ir patiekalų (riebaus, aštraus, kepto maisto, gazuotų gėrimų, kavos, alkoholio), atsisakyti žalingų įpročių, nepiktnaudžiauti kava ir bent jau pamėginti mažiau dėl visko jaudintis, t.y. vengti streso ir jo sukeliamų padarinių.

Jei tik nemedikamentinis gydymas situacijos nepagerina, tuomet skiriami ir vaistiniai preparatai, parenkami pagal vyraujančius simptomus, pavyzdžiui, malšinamas per intensyvus skrandžio rūgščių išskyrimas (vartojant antacidinius vaistus ar protonų siurblio inhibitorius) ar paskatinamas pakitęs skrandžio išsituštinimas (vartojant prokinetikus). Taip pat gali būti skiriami virškinimą gerinantys augaliniai preparatai ar stengiamasi pirmiausia išgydyti pagrindinę ligą, pvz., opaligę.

Kai kuriais atvejais itin naudinga pakaitinė fermentų terapija, ypač jei vyrauja egzokrininis kasos funkcijos nepakankamumas. Preparatai, kurių sudėtyje yra lipazės, amilazės ir proteazės (pvz., Mezym), padeda organizmui skaidyti maisto medžiagas, kai kasa nepakankamai gamina ir išskiria virškinimo fermentus. Šių vaistų dozė priklauso nuo kasos egzokrininės funkcijos nepakankamumo intensyvumo, todėl optimalią dozę gydytojas nustato individualiai.

Atsirūgimas: oras, maistas ir signalai

Oras į virškinimo traktą patenka valgant ir geriant, tačiau daugiau jo praryjama su skysčiais, o ne su kietu maistu. Taip pat dalis oro patenka su kai kuriuose produktuose esančiomis dujomis, o virškinimo metu susidaro papildomos dujos. Taigi stemplėje ir skrandyje oro bei dujų yra visada. Kai jų susikaupia ypač daug, spaudžiamas sfinkteris ir išsiskiria oras - tai ir yra atsirūgimas.

Atsirūgti oru pasitaiko kiekvienam, net visai sveikam žmogui, ir tai nėra priežastis sunerimti. Kur kas didesnių nemalonumų - rėmens graužimas, pilvo skausmas ir pūtimas - atsirastų, jei oras iš skrandžio neišeitų. Vis dėlto, kartais su oru skrandis „atsikrato“ ir dalies suvalgyto maisto, primindamas rėmenį ar gastroezofaginį refliuksą.

Atsirūgimo skonio ir priežasčių sąsajos

Tikslią diagnozę nustatyti specialistams padeda žinojimas, koks būtent skonis pajuntamas raugėjant:

• Rūgštus skonis: galima įtarti, kad skrandis gamina per daug virškinimo sulčių. Paprastai rūgštys į burnos ertmę patenka staiga pasilenkus, dažnai tuo metu juntamas ir rėmens graužimas.
• Kartumas burnoje: jį sukelia tulžis, taigi reikia ištirti, ar nėra tulžies latakų darbo sutrikimų.
• Sieros vandenilio (sugedusių kiaušinių) prieskonis: tai lemia maisto užsistovėjimas skrandyje, paprastai taip būna dėl skrandžio prievarčio kanalo susiaurėjimo.

Atsirūgimas taip pat gali pasitaikyti pacientams su virškinimo sutrikimu, vadinamu dispepsija, ir skrandžio-stemplės refliuksu. Baisiausia, kad atsirūgimas gali būti ir kai kurių onkologinių ligų rodiklis. Tai gali nutikti dėl skrandžio judrumo sutrikimų arba tuomet, kai maistas nepatenka iš skrandžio į žarnyną.

Kaip sumažinti atsirūgimą?

Kad netektų raugėti, reikia stengtis nepraryti oro - o taip dažnai atsitinka, kai išalkus valgoma godžiai ir skubant arba kai prie stalo emocingai aptarinėjami labai svarbūs klausimai. Asmenys, dažnai patiriantys šį viešumoje vengtiną reiškinį, turėtų atsisakyti gazuotų gėrimų ir produktų, kuriuose daug oro: alaus, ledų, suflė, plaktos grietinėlės. Be to, nepatartina gerti per šiaudelį, taip pat tiesiai iš skardinės arba butelio - dėl to oro ir prisiryjama. Dar viena raugėjimo priežastis gali būti dažni rijimo judesiai - juk seilėse daugybė oro burbuliukų. Kartais dažną rijimą išprovokuoja sunkūs išgyvenimai.

Gastroezofaginis Refliukso Liga (GERL): kai skrandžio turinys keliauja atgal

Dažnai jaučiate graužimą ir deginimo pojūtį stemplės srityje? Ilgą laiką vargina lengvas kosulys, nors neperšalote? Tuomet vertėtų susirūpinti. Išvardinti simptomai gali perspėti apie gastroezofaginio refliukso ligą (GERL).

Refliuksas - nekontroliuojamas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos turinio grįžimas į stemplę. Paprastai tai normali būsena, galinti pasikartoti kelis kartus per dieną. Sveikiems žmonėms skrandžio refliuksas nesukelia jokių nepageidaujamų pojūčių ir nepakenkia stemplės gleivinei. Tačiau kai jis kartojasi dažnai, susergama gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kitaip dar žinoma kaip stemplės diafragminės angos išvarža.

Sergant GERL, sutrinka apatinės stemplės dalies susitraukimai ir skrandžio turinys nuolat sugrįžta į stemplę bei ją dirgina. Pagrindinė anatominė GERL priežastis yra apatinio stemplės rauko nepakankamumas ir diafragmos stemplinės angos (hiatinė) išvarža. Esant tokiai būklei, dalis skrandžio atsiduria virš diafragmos. Skrandžio rūgštis pakyla į stemplę ir sukelia jos gleivinės uždegimą - ezofagitą. Jis gali nulemti paviršinių kraujuojančių žaizdelių (erozijų) atsiradimą. Visgi hiatinė išvarža nebūtinai sukelia GERL.

GERL simptomai ir gydymas: nuo dietos iki operacijos

Dažniausi GERL simptomai yra rėmuo ir rūgštaus skrandžio turinio atpylimas. Rėmuo pasireiškia deginimo jausmu arba skausmu krūtinkaulio bei epigastriumo srityje. Jis gali plisti net iki gerklės, rečiau - į krūtinės ląstą.

Pirmasis dalykas, kurį reikėtų padaryti pajutus lengvus refliukso simptomams, tai pakoreguoti mitybą. Tokiu atveju rekomenduojama valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, vengti rūgštingumą keliančių maisto produktų ir kitų refliuksą skatinančių veiksnių.

Jei pakeitus mitybos įpročius būklė nepagerėja, yra jaučiami stiprūs ir dažni ligos simptomai, skiriami vaistai refliuksui gydyti. Lengvų refliukso simptomų malšinimui dažniausiai naudojami nereceptiniai antacidiniai vaistai. Esant sunkesnei būklei, pirmo pasirinkimo vaistai yra protonų siurblio inhibitoriai (pvz., omeprazolas).

Esant didelei hiatinei išvaržai arba detalesnių tyrimų metu nustačius stiprų refliuksą, pacientui skiriama operacija. Ji gali būti veiksminga tuomet, kai rūgštį slopinantys vaistai labai gerai ar visiškai panaikina refliukso simptomus. Gydant refliuksą dažniausiai atliekama minimaliai invazyvi laparoskopinė operacija, vadinama fundoplikacija. Jos metu sudaromas mechaninis barjeras refliuksui ir tokiu būdu sustiprinamas apatinis stemplės raukas.

Refliuksą mažinantys ir skatinantys produktai

Mūsų valgomas maistas turi įtakos skrandžio gaminamos rūgšties kiekiui. Todėl tinkama dieta sergant refliuksu yra labai svarbi.

Rekomenduojami produktai:

• Daržovės (išskyrus rūgščias, pvz., pomidorus). Jose natūraliai yra mažai riebalų ir cukraus, o jų pH dažniausiai būna šarminis, todėl jos padeda neutralizuoti skrandžio rūgštį.
• Imbieras: pasižymi natūraliomis priešuždegiminėmis savybėmis.
• Avižiniai dribsniai: puikus skaidulų šaltinis, siejamas su mažesne refliukso atsiradimo rizika.
• Ne citrusiniai vaisiai.
• Liesa mėsa ir jūros gėrybės: vištiena, kalakutiena, žuvis.
• Kiaušinių baltymai.
• Sveikieji riebalai.

Vengtini produktai:

• Riebių maisto produktų: didina refliukso simptomų riziką.
• Pomidorų ir citrusinių vaisių: gali sukelti arba pasunkinti GERL simptomus.
• Šokolado.
• Česnakų, svogūnų ir aštraus maisto.
• Mėtų.

Kūdikių virškinimo ypatumai: atsirūgimas ir atpylinėjimas

Refliuksas yra normalus fiziologinis procesas, pasireiškiantis ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Pirmaisiais keturiais gyvenimo mėnesiais refliuksas nustatomas maždaug 50-70 proc. kūdikių. Jis atsiranda dėl nevisiškai išsivysčiusio stemplės apatinėje dalyje esančio vožtuvo. Be to, kūdikiai valgo visiškai skystą maistą ir didžiąją laiko dalį praleidžia gulėdami, kas taip pat skatina skrandžio turinio atpylimą.

Sakoma, kad kūdikis atpylė, kai po žindymo pro lūpų kraštus išbėga motinos pieno ar mišinio. Prarytas motinos pienas ar mišinys lengvai grįžta atgal į stemplę ir atsipila. Vieni kūdikiai atpila dažniau ir ilgiau, kiti - labai retai. Atpylimas po maitinimo trunka nuo 5-10 iki 40-50 min. ir priklauso nuo to, kiek kūdikis suvalgė ir kokioje padėtyje po valgio jis laikomas.

Po valgio kiekvieną kūdikį reikia palaikyti stačią. Kai atsirūgsta, reikia paguldyti ant dešinio šono, kad jei dar atpiltų, maistas nepakliūtų į kvėpavimo takus. Suvalgytas maistas gali išbėgti kartu su oru, jei mažylis žįsdamas prisitraukė ir oro. Atpylimas kartu su oru vadinamas raugėjimu.

Jei atpylinėja dirbtinai maitinamas kūdikis, jam gali būti duodama tirštesnio, specialios paskirties pieno mišinio.

Kada reikėtų sunerimti dėl kūdikio atpylinėjimo?

Nors atpylinėjimas yra dažnas ir dažniausiai nekelia susirūpinimo, yra atvejų, kai būtina kreiptis į gydytoją:

• Jei atpiltame piene pastebėjote kraujo (taškelių ar gyslelių pavidalo). Tai gali būti mamos kraujas iš įskilusio spenelio arba kūdikio stemplės kapiliaro pažeidimo požymis.
• Gausus atpylinėjimas (ne fontanu) gali būti siejamas su alergija karvės pieno baltymams ir kiaušiniams, kuriuos vartoja žindanti mama. Nors kūdikis negali būti alergiškas mamos pienui, jis gali reaguoti į maisto produktus, kurie patenka į jos pieną. Tokiu atveju rekomenduojama pasitarti su gydytoju ir, jei reikia, laikytis hipoalerginės dietos.
• Jei kūdikis atpila ilgiau nei metus, jam tai sukelia diskomfortą, trukdo maitintis, ar pasireiškia kiti nerimą keliantys simptomai (neaiškūs bėrimai, mažas svorio priaugimas, viduriavimas), būtina konsultacija su specialistu.

Pilvo pūtimas (meteorizmas): ne tik dujos

Pilvo pūtimas, arba meteorizmas, yra sveikatos sutrikimas, galintis prasidėti dar ankstyvoje kūdikystėje ir lydėti žmogų visą jo gyvenimą. Nemalonus pilvo veržimas, pilnumo jausmas, pilvo apimties padidėjimas dėl susikaupusių dujų, raugėjimas ir nevalingas dujų pasišalinimas yra pagrindiniai meteorizmo simptomai.

Pilvo pūtimo priežastys: nuo kramtymo iki ligų

Virškinamajame trakte dujų yra visuomet. Jos atsiranda, kai valgydami ir gerdami nuryjame po truputį oro, kita dalis susidaro virškinant maisto medžiagas. Problema atsiranda tuomet, kai šių dujų susidaro per daug ir dėl to pasireiškia nemalonūs simptomai: pilvo skausmas, tempimas, pilnumo jausmas.

Pagrindinės pilvo pūtimo priežastys:

• Oro rijimas: į virškinimo traktą su kiekvienu kąsniu patenka oro.
• Netinkamas maisto kramtymas: virškinimas prasideda burnoje, o jei maistas nesmulkinamas tinkamai, sunkiau jį virškinti vėliau.
• Tam tikrų maisto produktų netoleravimas: trumpalaikį pilvo pūtimą gali sukelti ankštinės daržovės, įvairių rūšių kopūstai, gazuoti gėrimai, džiovinti ir žali vaisiai, ne visi pieno produktai (laktozės netoleravimas).
• Vidurių užkietėjimas: dažnas meteorizmo palydovas.
• Virškinimo trakto ligos: kepenų fermentų trūkumas, kasos ligos, blogas tulžies nutekėjimas, dirgliosios žarnos sindromas, virusinės bei bakterinės žarnyno ligos, disbakteriozės.
• Vaistų šalutinis poveikis: daugelis vaistų gali turėti neigiamos įtakos virškinimui ir sukelti pilvo pūtimą (pvz., antibiotikai, kai kurie nuskausminamieji, kardiologiniai vaistai).

Ką daryti, kai pučia pilvą?

Jei pilvo pūtimas yra dažnas nusiskundimas, tęsiasi kurį laiką, visada rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir ieškoti priežasties, kuri sukelia meteorizmą. Pašalinus tikrąją priežastį, nebeliks ir šio nemalonaus simptomo.

Trumpalaikiam pilvo pūtimui mažinti tinka pankolių, kmynų, krapų arbatos. Jei dar ir virškinimas sutriko, galima šias vaistažoles papildomai maišyti su ramunėlėmis, pipirmėtėmis. Jei norisi greito susikaupusių dujų sumažinimo - gali padėti simetigastas, aktyvuota anglis.

Svarbu tinkamai sukramtyti maistą, valgyti ramiai, neskubant. Vengti gazuotų gėrimų, produktų, kuriuose daug oro.

Jei pilvo pūtimas užsitęsė ilgą laiką, vaikui atsiranda neaiškūs bėrimai, mažai priauga svorio, reikia kreiptis į specialistą, nes tai gali būti alergijos maisto produktams, laktozės netoleravimo ar celiakijos požymiai.

Apibendrinant: rūpinkimės savo virškinimo sistema

Pojūtis, kad skrandis nevirškina ir yra sunkus, o pats virškinimo procesas - nesklandus, yra signalas, kad reikia atkreipti dėmesį į savo mitybą ir gyvenimo būdą. Dispepsija, atsirūgimas, refliuksas ir pilvo pūtimas - tai dažnos virškinimo sistemos problemos, kurias galima spręsti koreguojant mitybos įpročius, vengiant žalingų veiksnių ir, jei reikia, pasitelkiant medikamentinį gydymą. Svarbiausia - neignoruoti šių negalavimų ir laiku kreiptis į specialistus, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir paskirtas efektyvus gydymas.

Pastaba: Šiame straipsnyje pateikta informacija yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti naudojama kaip gydymo rekomendacija. Jei jaučiate bet kokius virškinimo sutrikimus, kreipkitės į gydytoją.

tags: #pavalgius #atsiraugeju #kiausiniais