Respublikinės Panevėžio ligoninės Akušerijos-ginekologijos klinika yra svarbus regioninis sveikatos priežiūros centras, teikiantis aukšto lygio paslaugas ne tik Panevėžio miestui, bet ir visai apskričiai. Šiandien klinika gali pasigirti modernia įranga ir kvalifikuotais specialistais, tačiau jos istorija siekia kelis dešimtmečius, o jos formavimuisi įtakos turėjo ryškios asmenybės ir reikšmingi visuomenės sveikatos pokyčiai.
Šiuolaikinės Akušerijos ir Ginekologijos Panevėžyje Pagrindai
Respublikinės Panevėžio ligoninės Akušerijos-ginekologijos klinika mažai kuo nusileidžia Vilniaus ir Kauno klinikoms. Skyriuje atliekamos sudėtingos mikroinvazinės operacijos, kurias pradėta atlikti maždaug prieš penkerius metus. Pačios sudėtingiausios - organų pašalinimo operacijos, kurių kasmet daugėja. Operacijos atliekamos naudojant skalpelį, histeroskopą, laparoskopą. „Operacijos atliekamos taip, kad būtų kuo mažiau pjūvių. Juk išsaugoti moters grožį - labai svarbu. Beje, ir kiekvieną onkologinę operaciją stengiamės atlikti su minimalia invazija. Žinoma, yra išimčių. Kiaušidžių vėžio operacijos - sudėtingos, bet ir čia laukiame naujos įrangos“, - kalbėjo viena iš klinikos vadovių, ginekologė R. G.
Ginekologijos skyriuje dirba kvalifikuoti chirurginio profilio medikai. Skyriaus vedėja R. G. pabrėžė, kad gydytojai skirstosi darbą pagal chirurginį profilį: vieni geriau dirba su uroginekologinėmis operacijomis, kiti specializuojasi onkologijos srityje, dar kiti - plastinėse ginekologijos operacijose. Egzistuoja ir „gydytojai poliglotai“, kurie puikiai gali atlikti visas operacijas. „Panevėžyje visas operacijas galime atlikti, nebent būtų sudėtinga situacija, kuomet pacientę siunčiame į Vilnių arba Kauną“, - teigė ji.
Akušerijos skyrių pristatė skyriaus vedėjas, gydytojas akušeris-ginekologas R. Petrauskas ir R. G. „Panevėžio regione esame vienintelė Akušerijos-ginekologijos klinika. Gimdyvės vežamos pas mus beveik iš visos Panevėžio apskrities. Dar gimdyti galima Pasvalio ligoninėje. Akušerija - neprognozuojamas dalykas ir būna priešlaikinių gimdymų. Kiekvienais metais jų pasitaiko iki 5 proc. Per metus gimdo apie 1200-1300 moterų. Tačiau galime pasigirti, kad moterys gimdo pačios ir tik apie 18 proc. gimdymų užbaigiama cezario pjūvio operacija“, - džiaugėsi natūraliais gimdymais ginekologas R. R.
Pasak skyriaus vedėjo R., mirtingumas yra mažas, rodiklis svyruoja nuo 2,46 ir jie yra neblogi. „Viską tobuliname, įsigijome naujausią aparatūrą, organizuojame mokymus, kursus. Juk ekstrinės situacijos atsitinka netikėtai ir turime žinoti, kaip jose elgtis. Jau turime stimuliacijų kambarį, kuriame vyksta mokymai. Mūsų klinika - daugiaprofilinė ir suteikiame pagalbą visose srityse. Todėl pagalbos akušerijos srityje nereikia ieškoti Vilniuje ar kur kitur. Visa tai galime suteikti Panevėžio ligoninėje“, - užtikrino jis.
Akušerijos skyriuje yra 6 gimdyklos ir 2 naujai suremontuotos operacinės, aprūpintos modernia medicinine įranga. Gimdykloje yra hidromasažinė vonia, kuria gali naudotis gimdyvės gimdymo metu. Naujagimių skyriuje per metus gydoma iki 1500 naujagimių, iš jų 5-6 proc. neišnešiotų. Skyriuje teikiamos stacionarines, dienos stacionaro bei ambulatorinės paslaugos neščiosioms, esant nėštumo patologijai. Naujagimiai intensyviai stebimi ir, kai praeina adaptacinį periodą, keliauja pas mamas. Jei gimė neišnešiotas kūdikis, jį reikia paauginti - kūdikis keliauja į naujagimių patologijos poskyrį.
Skyriuje naujagimiai išbūna, kol tampa išnešioti, tačiau jie dar 28 paras stebimi. Gydytoja neonatologė I. pasakojo apie sudėtingus atvejus: „Šiais metais turėjome naujagimį, kuris gimė 25 savaičių, 780 gramų svorio. Iškart buvo suteikta pagalba, bet dėl tokio mažo svorio buvo perkeltas į Vilnių. Ten gyvena iki šiol. Naujagimis - mažo svorio ir turi labai daug problemų. Per mėnesį jis susirinko visas patologijas, kokias tik įmanoma susirinkti.“ Tačiau ji pridūrė: „Pusantro kilogramo, kilogramo 200 gramų gimę neišnešioti kūdikiai mūsų negąsdina. Turime visas reikiamas priemones, jais pasirūpinti ir išauginti iki reikiamo svorio, sutvarkyti kitas naujagimines problemas. Beje, sulaukiame ir nemažo svorio kūdikių. Tai buvo truputį virš 5 kg gimęs kūdikis. Jei naujagimis, kad ir didesnio svorio, gimė normaliai, jis būna kartu su mama.“
Viena iš gimdyvių pasakojo: „Man nustatyta liga - preeklamsija. Todėl darė cezario pjūvį. Kūdikio svoris virš 2 kg. Tai mano pirmagimė ir jau turi vardą Kamilė. Neramu buvo, nes nežinai kaip baigsis. Planavau, kad gims lapkričio mėnesį, bet, va, gimė anksčiau - spalio 9 dieną nusprendė pasaulį išvysti. Gimė 35 savaičių, o į Panevėžio ligoninę gavau siuntimą ir važiavau.“
Panevėžio Gimdymo Namų 50-mečio Istorija ir Įkūrėjai
Ketvirtadienio vakarą į Panevėžio Bendruomenių rūmus rinkosi buvę ir esami Panevėžio gimdymo namų darbuotojai. Čia surengtas penkiasdešimtmečio renginys, kurio metu buvo prisiminti prabėgę metai nuo įstaigos įkūrimo, aptarta dabartinė situacija. Renginio kulminacija tapo knygos „Pirmasis slenkstis į pasaulį“ pristatymas. „Panevėžio gimdymo namai daugumai šio miesto gyventojų yra vieta, kurioje pradedamas skaičiuoti jų gyvenimas jau nebe motinos įsčiose, o šiame pasaulyje. Gimdymo namuose vykstantį darbą siekta parodyti iš vidaus. Todėl buvo atversti seni archyvai ir nupūstos dulkės nuo darbuotojų ilgai saugotų senųjų fotografijų albumų. Apie penkiasdešimties metų istoriją byloja ne tik faktai ar fotografijos, bet ir gyvi liudytojų pasakojimai. Leidiniu taip pat norime praskleisti ilgai šią medicinos įstaigą dengusią paslapties uždangą ir parodyti visuomenei kasdien čia dirbančius medikus iš arti. Šis leidinys - tai visų darbuotojų metraštis.“ Renginyje apsilankė ir Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas. „Sveikinu visą miesto bendruomenę, nes turbūt nerasime panevėžiečių šeimos, su kuria jūs nebūtumėte buvę įsimintiniausiu metu - į pasaulį ateinant vaikams. Dėkoju už pastangas, pasiaukojimą, kantrybę. Linkiu, kad pagarba ir padėka už jūsų nepaprastą darbą būtų reiškiama kiekvieną dieną. Kad Jus lydėtų sėkmė ir tik geros emocijos“, - sakė meras R.
Panevėžio gimdymo namų istorija glaudžiai susijusi su gydytojais, kurie formavo šios įstaigos pamatus ir prisidėjo prie aukšto medicininio lygio užtikrinimo. Tarp ryškiausių asmenybių, kurių veikla palietė Panevėžio medicinos raidą, yra Pranas Mažylis, Antanas Didžiulis ir Vladas Kuzma.
Profesorius Pranas Mažylis (1885-1966) - vienas iškiliausių Lietuvos akušerių-ginekologų, gimęs netoli Skapiškio. Jo kelias prasidėjo nuo mokslų Šiaulių, vėliau Liepojos gimnazijose. Didelį susidomėjimą visuomeniniu-politiniu gyvenimu ir tautinio išsivadavimo klausimais P. Mažylis pradėjo reikšti dar jaunystėje. Studijavo mediciną Krokuvos universitete, kur įgijo gydytojo akušerio-ginekologo specialybę. Grįžęs į Lietuvą po Pirmojo pasaulinio karo, jis atvyko į Panevėžį ir, nepaisant sunkios situacijos mieste, ėmėsi atkurti apskrities ligoninę. Jo iniciatyva ir pastangomis ligoninė pradėjo veikti, nors ir sunkiai vertėsi. P. Mažylis buvo vienas iš pirmųjų, kuris suprato gimdymo ir ginekologinės pagalbos svarbą. Vėliau jis vadovavo Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninei, organizavo akušerių kursus, dėstė Lietuvos universitete (vėliau Vytauto Didžiojo Universitete), kur vadovavo Akušerijos-ginekologijos katedrai ir klinikai. Jo iniciatyva buvo steigiami nauji skyriai, tobulinami gydymo metodai, ypatingas dėmesys skirtas motinos ir vaiko sveikatai.
Antanas Didžiulis (1883-1960) - dar viena svarbi figūra Panevėžio medicinos istorijoje. Gimęs Anykščių rajone, jis mokėsi Mintaujos gimnazijoje, kurioje veikė jo motinos įsteigtas lietuvių moksleivių pensionas. A. Didžiulis aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą. Grįžęs į Lietuvą, 1918 m. pradėjo dirbti gydytoju Panevėžyje, kartu su P. Mažyliu ir V. Kuzma prisidėjo prie sveikatos priežiūros sistemos kūrimo mieste. Po P. Mažylio išvykimo, A. Didžiulis tapo Panevėžio Apskrities ir Raudonojo Kryžiaus ligoninių vadovu. Jo vadovaujama ligoninė persikėlė į dabartinę vietą, kur buvo įrengta operacinė, chirurgijos ir ginekologijos skyriai. A. Didžiulis vadovavo ir ligoninės gimdymo skyriui. Vėliau jis dirbo Panevėžio apskrities gydytoju, o po karo - Panevėžio miesto sveikatos apsaugos skyriaus vedėju. Jis buvo vienas iš pirmųjų, kuris pradėjo audinių tyrimus histologiškai, taip prisidėdamas prie Panevėžio patologijos tarnybos kūrimo.
Vladas Kuzma (1892-1960) - gimęs netoli Panevėžio, V. Kuzma taip pat paliko ryškų pėdsaką Panevėžio ligoninės istorijoje. Po sunkios jaunystės, jis studijavo matematiką, bet vėliau perėjo į mediciną. Jo pasirinkimui turėjo įtakos žymus chirurgas Nikolajus Burdenka. V. Kuzma, dar neturėdamas gydytojo diplomo, kartu su P. Mažyliu dirbo Panevėžio ligoninėje, kurioje buvo labai daug darbo dėl epidemijų ir sužeistųjų. Jis, kaip ir P. Mažylis, buvo suimtas ir atiduotas karo lauko teismui dėl politinių pažiūrų, tačiau buvo paleistas. Vėliau V. Kuzma persikėlė į Kauną, kur tęsė studijas ir tapo Operacinės chirurgijos katedros asistentu. Jis tobulino žinias Vienos klinikose, domėjosi audinių ir organų persodinimu, buvo vienas iš kraujo perpylimo pradininkų Lietuvoje. V. Kuzma sukūrė originalų skrandžio operavimo būdą, tyrinėjo įvairias ligas ir chirurgines problemas. Jis dirbo daug ir nuoširdžiai, rūpinosi pacientais iš visos šalies, rašė mokslinius straipsnius.
Šių gydytojų pasišventimas, profesionalumas ir iniciatyvumas padėjo pamatus šiuolaikinei Panevėžio Akušerijos-ginekologijos klinikai, kuri ir šiandien tęsia jų darbus, teikdama gyvybiškai svarbią pagalbą moterims ir naujagimiams.
Respublikinė Panevėžio Ligoninė: Nuo Pirmosios Ligoninės Iki Šiuolaikinio Komplekso
VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė yra regioninė gydymo įstaiga, teikianti diagnostikos, gydymo, reabilitacijos bei slaugos paslaugas. Ligoninė įsikūrusi Smėlynės g. ir atlieka Panevėžio bei apskrities ligoninės funkcijas. Konsultuojami ligoniai iš Panevėžio krašto: Biržų, Pasvalio, Kupiškio ir Rokiškio rajonų, taip pat iš Utenos bei Šiaulių regionų. Veikia filialas - Likėnų reabilitacijos ligoninė.
Pirmoji ligoninė Panevėžyje buvo įsteigta apie 1840 m., dab. A. Smetonos gatvėje. 1919 m. įkurta Panevėžio apskrities ligoninė, kuri buvo pavaldi Panevėžio apskrities savivaldybei, o vėliau - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. 1923 m. apskrities ligoninė persikėlė į buvusį dvarą - dabartinę savo teritoriją. Naujai pastatytame mediniame pastate buvo įrengta operacinė, chirurginis ir ginekologinis skyriai. Tuo metu ligoninėje buvo 80 lovų. 1930 m. pastatyti nauji dviejų aukštų mūro pastatai.
1941 m. birželio 26 d. Panevėžio NKVD rūsiuose žiauriai nukankinti ligoninės gydytojai Antanas Gudonis, Stanislovas Mačiulis, Juozas Žemgulys ir gailestingoji sesuo Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė. 1943 m. rugsėjo 23 d. ligoninės kieme atidengtas pirmasis paminklas nužudytųjų atminimui. 1947 m. ligoninė parduota Panevėžio miesto Vykdomajam komitetui ir buvo pervadinta į Panevėžio miesto ligoninę. 1956 m. ligoninė tapo Respublikine Panevėžio ligonine, pradėta statyti skalbykla, katilinė, dezinfekavimo kamera. 1963 m. pastatyti 120 lovų gimdymo namai, 1965 m. - kraujo perpylimo stoties pastatas, 1970 m. - chirurgijos, patologijos skyrių pastatai. Nuo 1971 m. pradėti eksploatuoti nauji ūkio dalies pastatai, požeminiai tuneliai. 1985-1986 m. pastatytas naujas gydomasis kompleksas su 420 lovų, 300 vietų sale. 1992 m. pastatyta 100 vietų valgykla ligoninės darbuotojams. 1997 m. ligoninė pervadinta į Panevėžio ligoninę, kuri 1998 m. tapo apskrities ligonine ir pavaldžia Panevėžio apskrities viršininko administracijai. 2006 m. ligoninė tapo Panevėžio apskrities ligonine. 2010 m. prie Panevėžio apskrities ligoninės prijungtos Panevėžio infekcinė ir Likėnų reabilitacijos ligoninės, tais pačiais metais ligoninės pavadinimas pakeistas į Panevėžio ligoninę. Ši tapo pavaldi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai.
Šiuo metu ligoninėje yra 14 chirurginio profilio skyrių. Atliekamos visos abdominalinės, proktologinės, skydinės liaukos, urologinės, galvos bei stuburo smegenų auglių ir traumų, galūnių bei pilvo kraujagyslių, kaulų ir minkštųjų audinių traumų operacijos, persodinami klubo bei kelio sąnariai. Ligoninės terapinio profilio skyriuose vidaus ligos nustatomos modernia ultragarsine aparatūra, endoskopiniais, rentgenologiniais, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, intervencinės radiologijos tyrimais. Atliekami įvairūs funkciniai širdies ir plaučių tyrimai. Gimdymo skyriuje įrengtos modernios gimdyklos su vaisiaus sekimo aparatūra, hidromasažine vonia. Operacinėse atliekamos ginekologinės operacijos.
Medicinos Mokymo Tradicijos Panevėžyje
Panevėžyje medicinos mokymo tradicijos taip pat turi ilgą istoriją. Nuo 1945 m. gruodžio 29 d. įsteigta Respublikinė Panevėžio akušerių mokykla, kurios direktoriumi paskirtas gydytojas Vladas Dalinda. Mokslai mokykloje truko 2 metus. Į mokyklą stoti galėjo 17-35 metų mokiniai, baigę 4 gimnazijos klases. Mokykla įsikūrė adresu Smėlynės g. 25. Darbą pradėjo 1946 m. Mokykloje dirbo 17 darbuotojų, iš jų 11 mokytojų. Mokymai vyko įvairiose Panevėžio vietose, o praktika buvo atliekama Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, konsultacinėje poliklinikoje, gimdymo namuose, laboratorijoje.
1948 m. prie Panevėžio akušerių mokyklos prijungta Panevėžio medicinos seserų mokykla ir pavadinta Respublikine Panevėžio akušerių mokykla. 1953 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 281 nuo 1953 m. rugsėjo 1 d. buvo atidarytas vakarinis medicinos seserų skyrius. Mokslas truko 3 metus. Į šį skyrių buvo priimami asmenys, baigę 7 klases. 1965 m. gruodžio 17 d. Panevėžio medicinos mokyklai suteiktas A. Domaševičiaus vardas. 1991 m. reorganizuota į aukštesniąją medicinos mokyklą, o 2002 m. rugsėjo 1 d., sujungus Panevėžio A. Domaševičiaus aukštesniąją medicinos mokyklą ir Panevėžio kolegiją, ji tapo Panevėžio kolegijos Medicinos fakulteto dalimi.
Šios mokymo įstaigos parengė daugybę kvalifikuotų medicinos darbuotojų, kurie prisidėjo prie sveikatos apsaugos sistemos stiprinimo regione ir visoje šalyje.