Ankstyvas vėžio ir ikivėžinių pakitimų nustatymas yra vienas veiksmingiausių būdų užkirsti kelią rimtoms ligoms. Onkocitologiniai tyrimai leidžia aptikti pakitusias ląsteles dar prieš pasireiškiant simptomams, o tai gali išgelbėti gyvybę. Tai nesudėtingas, greitas ir tikslus tyrimo metodas, rekomenduojamas profilaktiškai arba esant tam tikriems simptomams. Šis straipsnis nagrinės onkocitologinio tyrimo svarbą po gimdymo, jo atlikimo ypatumus, rezultatų vertinimą ir prevencinę reikšmę.
Kas yra onkocitologinis tyrimas ir kodėl jis svarbus?
Onkocitologiniai tyrimai - tai laboratoriniai tyrimai, kurių metu mikroskopu vertinamos iš žmogaus kūno paimtos ląstelės, siekiant nustatyti jų struktūros ir branduolio pokyčius. Pagrindinis dėmesys skiriamas galimiems ikivėžiniams ar piktybiniams pakitimams aptikti. Šio tyrimo tikslas - laiku nustatyti ląstelių pokyčius, kurie gali būti susiję su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, uždegiminiais procesais, ikivėžinėmis būklėmis ar jau išsivysčiusiu vėžiu.
Pagrindinis onkocitologinių tyrimų privalumas - galimybė nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, dar prieš pasireiškiant klinikiniams simptomams, kai gydymas yra efektyviausias ir mažiau invazinis. Citologiniai tyrimai - tai bendrinis laboratorinių tyrimų terminas, apimantis visų rūšių ląstelių mikroskopinį vertinimą, siekiant nustatyti jų struktūros, formos, dydžio bei kitus morfologinius pokyčius. Onkocitologiniai tyrimai - tai specifinė citologijos sritis, orientuota į ikivėžinių ir piktybinių ląstelių pokyčių aptikimą. Jie naudojami vėžio prevencijai, ankstyvai diagnostikai bei pacientų stebėsenai po gydymo. Svarbu suprasti, kad visi onkocitologiniai tyrimai yra citologiniai, tačiau ne visi citologiniai tyrimai yra onkocitologiniai.
Onkocitologiniai tyrimai atliekami tiek profilaktikos, tiek diagnostikos, tiek gydymo stebėsenos tikslais. Kaip gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos dalis, Lietuvoje ši programa paprastai apima moteris nuo 25 iki 59 metų, kurioms tyrimas atliekamas kas trejus metus. Po gydymo - vertinant, ar ligos židiniai buvo visiškai pašalinti, ir stebint, ar liga neatsinaujino. Svarbu pabrėžti, kad net jei nejaučiate jokių simptomų, onkocitologiniai tyrimai gali atskleisti pakitimus, kurių neįmanoma aptikti kitais metodais.
Gimdos kaklelio tyrimas po gimdymo: kodėl jis reikalingas?
Po gimdymo moters organizmas patiria daug pokyčių, o imunitetas gali būti šiek tiek susilpnėjęs. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu skirti dėmesio savo sveikatai ir atlikti profilaktinius tyrimus, tarp jų ir onkocitologinį tyrimą. Gimdos kaklelio citologinis tyrimas (PAP testas) yra itin svarbus, siekiant užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžio išsivystymui. Pasaulyje kasmet ši onkologinė liga diagnozuojama maždaug pusei milijono moterų, o Lietuvoje per metus gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 400-500 pacienčių.
Lietuvoje jau dvidešimt metų vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kuria siekiama ištirti moteris nuo 25 iki 59 metų (imtinai), ar nėra ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių, o jei yra - paskirti gydymą. Pagal šią programą moterims nuo 25 iki 34 m. atliekamas citologinis tyrimas (kartą per trejus metus), o moterims nuo 35 iki 59 m. - kartą per penkerius metus.
Daugelyje pasaulio šalių moterims atliekamas pirminis ŽPV tyrimas, nes būtent šis virusas ir sukelia gimdos kaklelio ikivėžines būkles bei vėžį. Tiek citologinį, tiek žmogaus papilomos viruso tyrimą moteriai gali paskirti ne tik gydytojas akušeris-ginekologas, bet ir šeimos gydytojas. Tačiau kiekviena sveika moteris gali savarankiškai nuspręsti, kada nori pasidaryti citologinį tyrimą. Pavyzdžiui, pasikeitus seksualiniams partneriams, gyvenimo būdui, susilpnėjus imunitetui, moteris gali pageidauti atlikti tyrimą dėl ŽPV, mat šis virusas plinta lytiniu būdu. Taip pat ji gali paprašyti paimti onkocitologinį tepinėlį.
Kaip atliekamas onkocitologinis tyrimas?
Pats tyrimas yra greitas - procedūra trunka vos kelias minutes. Gydytojas, pavyzdžiui, akušeris-ginekologas, specialiu šepetėliu ar mentele paima ląstelių mėginį iš tiriamos vietos, pavyzdžiui, gimdos kaklelio. Mėginys perkeliamas į specialų indą su fiksatoriumi ir siunčiamas į laboratoriją. Po procedūros galima iš karto grįžti prie įprastinės veiklos.
Gydytoja sako pastebėjusi, jog kai kurioms moterims gimdos kaklelio tyrimas kelia baimę, mat galvoja, jog tai skausminga procedūra, būna, kad painioja su biopsija ir pan. Tačiau gydytoja ginekologė patikino, jog šis citologinis tyrimas nėra skausmingas ir atliekamas labai paprastai: specialia šluotele ar šepetėliu paimama šiek tiek medžiagos iš gimdos kaklelio.
Skiriasi atliekamų tyrimų technika. Citologiniai tyrimai gali būti atliekami naudojant dvi technologijas:
- Senuoju būdu: tepinėlis tepamas ant mikroskopinio stiklelio.
- Naujuoju būdu: citologinis tyrimas skystoje terpėje.
„Šie tyrimai skiriasi technologija, kokybe ir tikslumu. Pastaraisiais metais vis dažniau atliekamas citologinis tyrimas skystoje terpėje, nes ląstelių paruošimas ir ištyrimas yra gerokai kokybiškesnis, be to, gydytojui patologui žymiai lengviau diagnozuoti galimus pakitimus. Mat, atliekant tyrimus skystoje terpėje, net dešimt kartų būna mažiau priemaišų, kurios netinka vertinimui dėl gleivių, kraujo ir kt.“, - paaiškino ginekologė. Gydytoja pabrėžė, jog citologinis tyrimas skystoje terpėje yra žymiai tikslesnis. Be to, jis labai parankus, jei, tarkim, prireikė atlikti papildomų tyrimų (pvz., dėl ŽPV ar lytiškai plintančių ligų), tokiu atveju užtenka iš tos pačios skystos terpės atlikti šiuos tyrimus.
Svarbu žinoti, kad tokie gimdos kaklelio vėžio tyrimai kaip PAP reikalauja tam tikro pasiruošimo. Visų pirma, rekomenduojama tyrimo laiką planuoti praėjus maždaug dviems savaitėms po mėnesinių (skaičiuojant nuo pirmosios jų dienos). Dvi paras prieš tyrimą rekomenduojama nenaudoti tamponų, intravaginių preparatų, vengti lytinių santykių ir nenaudoti kosmetinių intymiosios higienos priemonių.
Kaip vertinami onkocitologinio tyrimo rezultatai?
Onkocitologinių tyrimų rezultatai pateikiami pagal standartizuotas sistemas. Onkocitologinių tyrimų atsakymas yra svarbus žingsnis priimant tolesnius sprendimus. Normalus atsakymas reiškia, kad pakitimų nerasta, tačiau tai nereiškia, kad tyrimo nereikės kartoti ateityje. Nustačius onkocitologinių tyrimų pakitimus, svarbiausia - nedelsti ir laikytis gydytojo rekomendacijų. Ankstyvoje stadijoje aptikti ikivėžiniai ląstelių pokyčiai dažnai gali būti visiškai pašalinti, taip užkertant kelią vėžio vystymuisi. Gydymo tikslas - pašalinti pakitimus ir kartu išsaugoti audinių funkciją.
Citologinių tyrimų rezultatus vertina gydytojas akušeris-ginekologas arba šeimos gydytojas. „Jei randame ŽPV, bet onkocitologinis tepinėlis yra geras, vis tiek pacientė nepaliekama be priežiūros. ŽPV infekcija negydoma, bet stebima, ar šis virusas nesukels pakitimų gimdos gleivinėje (tai priklauso ir nuo moters imuninės sistemos, gyvenimo būdo ir pan.). Būtina atminti, jog asmenys, turintys ŽPV, yra didesnės gimdos kaklelio vėžio rizikos grupėje“, - atkreipė dėmesį gydytoja ginekologė.
Jei randama tam tikrų pakitimų onkocitologiniame tepinėlyje, rizika išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui gerokai padidėja, tačiau, anot gydytojos, tai dar ne diagnozė. „Tokiu atveju kalbame apie displaziją - būklę, kai gali vystytis gimdos kaklelio vėžys, bet nebūtinai taip ir bus. Pacientei paskiriami tolesni gimdos kaklelio tyrimai, t. y. atliekama kolposkopija (apžiūra mikroskopu), kurios metu stebima, ar yra pakitimų gimdos kaklelyje. Jei aptinkama, sprendžiama, ar reikalinga biopsija - audinio gabalėlio paėmimas iš pakitusių gimdos kaklelio vietų. Nuo to, koks yra pakitimų laipsnis, priklauso ir gydymo taktika“, - pasakojo specialistė ir pridūrė, jog anksti nustatyti ikivėžiniai pakitimai sėkmingai išgydomi.
Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa Lietuvoje
Lietuvoje vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa siekia sumažinti šios ligos paplitimą, reguliariai atliekant PAP tyrimus moterims nuo 25 iki 60 metų amžiaus. Šį tyrimą raginamos atlikti visos 25-erių metų sulaukusios moterys bent kartą per tris metus, o 35-erių ir vyresnės, iki 59-erių metų - kartą per 5 metus. Jei PAP testas neinformatyvus (dėl nekokybiškai atlikto tepinėlio ar kitos priežasties), pagal programą testą galima pakartoti dar 1 kartą per tuos pačius metus. Jei PAP testas leidžia pamatyti ikivėžinių pokyčių, kartais, siekiant juos patikslinti, moteriai pagal programą dar atliekama ir gimdos kaklelio biopsija. Programos tikslas - kuo anksčiau nustatyti gimdos kaklelio pakitimus ir užkirsti kelią vėžio vystymuisi. Vėžiniai susirgimai kasmet nusineša daugybę gyvybių ir tik ankstyva diagnostika suteikia galimybę taikyti efektyvų gydymą. Gimdos kaklelio vėžio tyrimai yra itin rekomenduojami visoms moterims, nes tai vienintelis būdas anksti nustatyti pakitimus. Reguliarus patikrinimas gali dovanoti gyvybę, nes ikivėžiniai pakitimai gimdos kaklelyje yra sėkmingai gydomi, reguliariai tikrinantis ir laiku pastebėjus pakitimus.
Nuo 2004 metų Lietuvoje vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios uždavinys - ištirti visas 25-59 metų amžiaus moteris ir nustatyti, kurioms iš jų yra ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių, o tas, kurioms pokyčių bus nustatyta, pasiųsti gydytis. Taip siekiama užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti. Lietuvoje vykdant programą gimdos kakleliui ištirti naudojamas PAP testas, t. y. moteriai atliekamas onkocitologinis gimdos kaklelio tepinėlis ir ištiriamas mikroskopu - nustatoma, ar gimdos kaklelio gleivinės ląstelėse yra ikivėžinių pokyčių. Onkocitologinį tepinėlį moteriai atlieka arba šeimos gydytojas, arba gydytojas akušeris ginekologas.
Daugelio lokalizacijų piktybiniai navikai dažniau išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms, o beveik pusė visų susirgusiųjų gimdos kaklelio vėžiu yra 35-55 metų amžiaus moterys. Dabartinės ES šalyse (28 šalys) 2012 metais buvo nustatyta 34000 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, apie 13000 moterų nuo šios ligos mirė. Gimdos kaklelio vėžio dažnis ypač aukštas Rytų ir Pietų Europos šalyse, kurios į ES įstojo po 2003 metų; Rumunijoje ir Lietuvoje mirčių nuo šios ligos dažnis atitinkamai 10 ir 7 kartus aukštesnis nei Suomijoje ir Maltoje, kuriose šie rodikliai žemiausi ES. Šie milžiniški skirtumai visų pirma susiję su neįdiegimu ar netinkamu įdiegimu į praktiką organizuotų atrankinės patikros programų dėl gimdos kaklelio vėžio šalyse, kurios nesenai įstojo į ES.
Dažniausiai gimdos kaklelio vėžio išsivystymas susijęs su ŽPV (žmogaus papilomos viruso) infekcija. ŽPV plačiai paplitęs virusas, perduodamas lytinių santykių metu. Ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys dažniausiai nepasireiškia jokiais simptomais. Vėliau moteriai dažniausiai atsiranda kraujavimas iš lytinių takų tada, kai jo neturėtų būti - po lytinio akto, tarp menstruacijų, pomenopauziniu laikotarpiu. Tai nebūtinai reiškia gimdos kaklelio vėžį, tačiau bet kokiu atveju būtina nedelsiant pasirodyti gydytojui. Iš tikrųjų atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio vėžio tyrimai neskirti tik nustatyti gimdos kaklelio vėžį. Tai metodas užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti nustatant ir išgydant ikivėžinius pokyčius gimdos kaklelyje, iš kurių galėtų išsivystyti vėžys, jei jie nebūtų nustatyti ir išgydyti. Jei moterys dalyvauja organizuotų atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio vėžio programoje ir joms reguliariai atliekamas atitinkamas gimdos kaklelio tyrimas, invazinio gimdos kaklelio vėžio rizika sumažėja 90 proc. Kitais žodžiais kalbant, galima pasakyti, kad 9 iš 10 moterų būtų užkirstas kelias susirgti invaziniu gimdos kaklelio vėžiu. Jei moterims atliekami atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio vėžio tyrimai, jų rizika numirti nuo gimdos kaklelio vėžio labai žymiai sumažėja.
Rekomenduojami 2 skirtingi būdai atlikti atrankinės patikros tyrimus. Senesnis ir plačiau paplitęs būdas yra gimdos kaklelio tepinėlio citologinis tyrimas, kitaip PAP (atradėjas Papanikolau) testas, kuris atliekamas paimant nuo gimdos kaklelio paviršiaus ląstelių medžiagos ir ją ištiriant mikroskopu laboratorijoje. Naujesnis būdas - tai moterų ištyrimas dėl gimdos kaklelio infekuotumo ŽPV, kadangi beveik visi gimdos kaklelio vėžio atvejai yra ilgalaikės ŽPV infekcijos gimdos kaklelyje rezultatas.
Kas yra gimdos kaklelio vėžys ir kaip jis gydomas?
Gimdos kaklelio vėžys formuojasi pradėjus nekontroliuojamai daugintis pakitusioms ląstelėms. Jos taip pat gali išplisti į aplinkinius audinius ir organus. Ląstelės gimdos kaklelio gleivinėje pirmiausiai tampa atipinės - jos dar nėra vėžinės ir gali išnykti savaime arba vystytis toliau. Kartais toks procesas užtrunka net iki 20 metų, tada susergama vėžiu. Dėl specifinės gimdos kaklelio vėžio eigos, labai svarbu laiku užkirsti kelią ligai. Geriausia prevencija yra reguliariai atliekami gimdos kaklelio vėžio tyrimai, kurie leidžia anksti diagnozuoti ląstelių pakitimus. Ikivėžiniai pakitimai yra sėkmingai gydomi užkertant kelią išsivystyti vėžiui.
Citopatologinio makšties ir gimdos kaklelio tepinėlio (PAP) tyrimo metu gali būti nustatomi pakitimai. Tai pirmasis tyrimas, kurio rezultatams patikslinti gydytojai gali skirti papildomus tyrimus. Jei nustatomi ryškūs pakitimai, taikomas gydymas - tokias pakitusias ikivė জৈvines ląsteles reikia kuo skubiau pašalinti.
Gydymui gali būti taikomi įvairūs metodai: krioterapija, lazeris, elektros kilpa, kūginė biopsija. Gydymo procesas nėra itin sudėtingas, tačiau jis galimas tik tada, kai ląstelių pakitimai pastebimi laiku. Ankstyvos diagnostikos galimybę suteikia gimdos kaklelio vėžio tyrimai. Laiku nepastebėjus pakitusių ląstelių ir jų nepašalinus, jos galiausiai tampa vėžinėmis, dauginasi ir formuoja darinius, navikus, plečiasi į aplinkinius audinius ir vidaus organus. Tokiais atvejais pagal nustatytą paciento būklę yra taikomas onkologinis gydymas. Laiku neatlikti gimdos kaklelio vėžio tyrimai gali kainuoti ne tik sveikatą, bet ir gyvybę.
Ką reikia žinoti apie onkocitologinius tyrimus po gimdymo?
Nors gimdymas yra natūralus procesas, jis gali paveikti moters sveikatą, įskaitant reprodukcinę sistemą. Po gimdymo svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus simptomus ir nepamiršti reguliarių profilaktinių tyrimų.
Onkocitologiniai tyrimai po gimdymo yra tokie pat svarbūs kaip ir bet kuriuo kitu metu. Jie padeda laiku aptikti galimus pakitimus, kurie galėjo atsirasti ar pasireikšti nėštumo metu ar po gimdymo. Jei moteris dalyvavo gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje iki nėštumo, svarbu tęsti dalyvavimą ir po gimdymo, laikantis nustatytų terminų.
Jei moteris patiria kraujavimą tarp menstruacijų, po lytinių santykių ar po gimdymo, tai gali būti signalas, kad reikia atlikti tyrimus. Svarbu suprasti, kad ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys ar ikivėžiniai pakitimai dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl reguliarūs tyrimai yra vienintelis patikimas būdas juos aptikti.
Onkocitologinių tyrimų kaina priklauso nuo medicinos įstaigos, tyrimo tipo ir ar tyrimas atliekamas pagal prevencinę programą. Onkocitologiniai tyrimai Kaune, Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose atliekami tiek valstybinėse poliklinikose, tiek privačiose klinikose. Dalyvaujant prevencinėje onkocitologinių tyrimų programoje, užtenka kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris suteiks siuntimą tyrimui.
Apibendrinimas
Ankstyva diagnostika ir prevencija yra raktas į sėkmingą daugelio ligų, įskaitant gimdos kaklelio vėžį, gydymą. Onkocitologinis tyrimas, ypač po gimdymo, yra neatsiejama moters sveikatos priežiūros dalis. Jis leidžia laiku aptikti ir gydyti ikivėžinius pakitimus, taip užkertant kelią vėžio išsivystymui ir išsaugant gyvybę. Todėl svarbu nepamiršti reguliarių patikrinimų ir aktyviai dalyvauti prevencinėse programose.
tags: #onkocitologinis #tyrimas #po #gimdymo