Nėštumas - tai nuostabus ir nepakartojamas laikotarpis moters gyvenime, kupinas laukimo, džiaugsmo ir naujų patirčių. Tačiau kartais gamta pakoreguoja planus, ir nėštumas nustoja vystytis. Tokia situacija kelia daug klausimų, nerimo ir neapibrėžtumo. Šiame straipsnyje gilinsimės į nesivystančio nėštumo priežastis, jo eigą, gydymo galimybes ir svarbiausia - kaip pasiruošti ateities nėštumams, kad jie būtų sėkmingi ir džiaugsmingi.
Nesivystančio nėštumo priežastys: gamtos atranka ir kiti veiksniai
Tikslias nesivystančio nėštumo priežastis nustatyti kartais būna sunku. Dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka. Tai reiškia, kad jeigu nėštumas nustoja vystytis labai anksti ir prasideda savaiminis persileidimas, moteris gali net nesužinoti, kad ji buvo pastojusi. Tokie ankstyvi nėštumo nutrūkimai yra gana dažni ir dažniausiai susiję su chromosominiais pakitimais ar kitomis vaisiaus vystymosi anomalijomis, kurios neleidžia jam tinkamai vystytis.
Tačiau nesivystančio nėštumo priežastys gali būti ir kitokios. Nors gamtos atranka yra pagrindinis veiksnys, svarbu atsižvelgti ir į kitus aspektus, kurie gali turėti įtakos nėštumo eigai. Pavyzdžiui, moters sveikatos būklė, jos amžius, gyvenimo būdas, hormonų disbalansas ar net aplinkos veiksniai gali prisidėti prie nėštumo sustojimo. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į moters svorį. Nutukusioms moterims nėštumas yra didelės rizikos, o per didelis svorio priaugimas nėštumo metu gali turėti didelės įtakos tolimesnei sveikatai ir didinti komplikacijų riziką.
Kaip atpažinti ir kas nutinka nesivystančio nėštumo metu?
Nesivystantis nėštumas gali pasireikšti įvairiai. Vienas iš pirmųjų požymių gali būti nėštumo simptomų dingimas arba sumažėjimas. Jei anksčiau jautėte rytinį pykinimą, krūtų jautrumą ar nuovargį, o šie simptomai staiga išnyksta, tai gali būti signalas, kad kažkas ne taip. Taip pat gali pasireikšti kraujavimas iš makšties, skausmas pilvo apačioje ar nugaros skausmas. Šie simptomai dažnai būna panašūs į prasidedantį persileidimą.
Jei nėštumas nustoja vystytis, anksčiau ar vėliau jis pasibaigs savaiminiu persileidimu. Todėl viena iš gydymo strategijų yra tiesiog palaukti. Šis metodas, vadinamas laukimu, dažnai pasirenkamas, kai nėštumas yra labai ankstyvas ir moters būklė yra stabili. Tačiau laukimas reikalauja kruopštaus moters būklės įvertinimo ir periodinio stebėjimo. Ypač užsitęsęs laukimas yra siejamas su didesne kraujavimo, nepilno aborto ir skubios chirurginės intervencijos rizika. Todėl svarbu atidžiai sekti savo savijautą ir bendradarbiauti su gydytoju.
Gydymo galimybės: nuo medikamentų iki chirurginių procedūrų
Kai nėštumas sustoja, svarbu pasirinkti tinkamiausią gydymo metodą. Gydytojas, atsižvelgdamas į nėštumo trukmę, riziką, moters sveikatos būklę, savijautą ir jos pačios išreikštą norą, gali pasiūlyti kelias gydymo galimybes:
Konservatyvus, t.y. medikamentinis nesivystančio nėštumo nutraukimas: Šiam metodui dažniausiai naudojamas vaistas misoprostolis. Jis skatina gimdos kaklelio suminkštėjimą ir atsivėrimą, gimdos susitraukimus ir vaisiaus bei kitų nėštumo audinių pasišalinimą. Vaistas efektyviai sukelia persileidimą, kuris dažniausiai įvyksta per pirmąją parą nuo vaistų vartojimo pradžios. Svarbu žinoti, kad medikamentinis gydymas gali sukelti virškinimo sistemos sutrikimus, tokius kaip pilvo skausmas ar viduriavimas, tačiau šie simptomai paprastai išnyksta savaime pabaigus vartoti vaistą. Jei medikamentinis gydymas nėra sėkmingas, gali prireikti kitų gydymo metodų.
Vakuumo aspiracija (atsiurbimas): Ši procedūra įprastai atliekama iki 12 (rečiau, labai patyrusių gydytojų iki 15) nėštumo savaitės. Jos metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, per jį įvedamas vamzdelis ir žuvęs vaisius bei kiti nėštumo audiniai yra atsiurbiami. Tai greitas ir efektyvus būdas nutraukti nėštumą, ypač kai medikamentinis gydymas nepasiteisina.
Abrazija: Procedūros metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, o gimdos sienelės išgramdomos specialiais metaliniais instrumentais. Abrazija paprastai atliekama bendrinėje nejautroje (narkozėje). Šis metodas taip pat yra efektyvus, tačiau, kaip ir vakuumo aspiracija, yra invazinė procedūra.
Nepriklausomai nuo pasirinkto gydymo metodo, svarbu atminti, kad nesivystantis nėštumas, jeigu jis užsitęsia ir nenutrūksta savaime ar nėra nutraukiamas, didina gausaus kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos ir visų tuo susijusių komplikacijų riziką.
Pasiruošimas naujam nėštumui: svarbiausi patarimai
Po nesivystančio nėštumo svarbu skirti laiko fiziniam ir emociniam atsigavimui. Gydytojas, atsižvelgęs į moters fizinės ir psichinės sveikatos būklę, patars, kada galima vėl bandyti pastoti. Įprastai rekomenduojama būtinai palaukti, kol vėl prasidės ir normalizuosis mėnesinių ciklas. Tai leidžia organizmui atstatyti hormonų balansą ir pasiruošti naujam nėštumui.
Folio rūgštis - svarbiausia profilaktika: Jeigu iki pastojimo moteris nevartojo folinės rūgšties, tai bent jau pastojusiai moteriai turi būti skiriama profilaktika folio rūgštimi pirmąjį nėštumo trimestrą (iki 12-os nėštumo savaitės). Moksliškai įrodyta, jog folio rūgšties vartojimas po 0,4 mg nėštumo pradžioje iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio (įskilo stuburo spina bifida, besmegenystės anencephalia), lūpos-gomurio nesuaugimo, širdies ydų formavimosi tikimybę. Dar geriau, jeigu moteris šiai ypatingai būsenai, nėštumui, ruoštųsi iš anksto.
Sveika mityba ir svorio kontrolė: Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas, o kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Labai svarbu rūpintis savimi ir savo kūnu. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus. Svorio kontrolė nėštumo metu taip pat yra labai svarbi. Nutukusioms moterims rekomenduojama priaugti 5-9 kg per nėštumą. Apie 40 proc. moterų nėštumo metu priauga per daug svorio, o tai turi didelės įtakos nutukimui per pirmuosius metus po gimdymo ir vėliau.
Pozityvus nusiteikimas ir informuotumas: Norą lengvai pagimdyti reikia paremti konkrečiais veiksmais. Pozityvus nusiteikimas - stiprus elementas sėkmei. Mintyse susikurkite aiškų, pabaigtą natūralaus ir lengvo gimdymo vaizdinį - „Mano svajonių gimdymas“. Į jį įterpkite visas svajones ir tikslus. Būtinai jį užrašykite, tobulinkite, kol sukursite idealų. Bendravimas su pozityviai mąstančiais žmonėmis taip pat padeda palaikyti gerą emocinę būklę.
Gimdos anomalijos ir jų įtaka nėštumui
Kartais nesivystančio nėštumo ar pasikartojančių persileidimų priežastis gali būti gimdos anomalijos. Viena iš tokių anomalijų yra dviragė gimda. Kaip pasakoja viena moteris, ji sužinojo turinti šią anomaliją, kai laukėsi 20-os savaitės, o jai buvo pasakyta, kad gimda turėtų būti kriaušės formos, o pas ją - širdies formos. Dviragė gimda, kartu su gimdos kaklelio nepakankamumu, gali apsunkinti nėštumo išnešiojimą. Tačiau, kaip rodo patirtys, net ir su tokiomis anomalijomis galima sėkmingai išnešioti ir pagimdyti vaikus. Gimdos kaklelio apsiuvimas ir kruopštus medikų stebėjimas gali padėti užtikrinti sėkmingą nėštumo eigą.
Kitos gimdos anomalijos, tokios kaip gimdos pertvara, taip pat gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi ir nėštumo eigai. Maža pertvara gimdoje gali netrukdyti išnešioti vaisiaus, tačiau kartais ji gali būti pašalinta chirurginiu būdu, pavyzdžiui, laparoskopijos metu, siekiant pagerinti pastojimo galimybes ir sumažinti persileidimų riziką.
Kada kreiptis į gydytojus ir kaip pasiruošti gimdymui?
Nėštumo metu svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti visus rekomenduojamus tyrimus. Ypač svarbu žinoti, kada reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Tokie ženklai kaip nutekėję vaisiaus vandenys, reguliarūs sąrėmiai, kraujavimas iš makšties ar susilpnėję vaisiaus judesiai yra signalai, kurių negalima ignoruoti.
Nutekėję vaisiaus vandenys: Nors vaisiaus vandenys turėtų plyšti gimdymo metu, kartais jie plyšta dar neprasidėjus sąrėmiams. Nubėgus vaisiaus vandenims, Lietuvoje rekomenduojama laukti reguliarių sąrėmių ne ilgiau kaip 6 valandas. Jeigu vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi, tai gali reikšti, kad juose yra mekonijaus (pirmųjų vaisiaus išmatų) ir reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Reguliarūs sąrėmiai: Tikrosios gimdymo veiklos pradžios ženklas - nuolat atsidarantis gimdos kaklelis ir reguliarūs tikrieji sąrėmiai. Sąrėmiams kartojantis kas 5-3 minutes, patariama vykti į ligoninę.
Kraujavimas: Bet koks kraujavimas iš makšties iki gimdymo yra priežastis nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali signalizuoti apie placentos atsiskyrimą.
Vaisiaus judesiai: Jei per dvi valandas neužregistravote nė vieno vaisiaus judesio, nedelsdama kreipkitės į gydytoją.
Ar nepastebite šių ankstyvų ženklų, kad artėja gimdymas?
Gimdymo namų pasiruošimas ir emocinė būsena
Ruodantis gimdymui, svarbu apgalvoti praktinius dalykus: kokiu transportu vyksite į gimdymo namus, ar yra automobilių stovėjimo aikštelė, ar turite grynųjų sumokėti už taksi. Taip pat pravartu susipažinti su gimdymo namų pastato planu ir sužinoti, pro kurias duris ir į kurį skyrių reikia eiti atvykus gimdyti. Į priėmimo skyrių nereikėtų neštis visų daiktų - tik rankinę su dokumentais ir vandeniu.
Svarbu pasiruošti ir būsimoms procedūroms gimdymo namų priėmimo skyriuje: kortelės pildymas, kraujospūdžio matavimas, apžiūra, vaisiaus širdies tonų klausymas. Visus klausimus ir norus patariama aptarti su akušere ar gydytoja, kol sąrėmiai dar nėra labai skausmingi.
Nepamirškite, kad personalas - taip pat žmonės. Sprendimams ir pasirinkimams skirkite laiko, tai padės neprarasti pasitikėjimo ir išlaikyti vidinę ramybę. Labai svarbus ir emocinis palaikymas. Gimdymo metu šalia jūsų gali būti palaikantis asmuo: vyras, mama ar gimdymo padėjėja. Šis žmogus gali tapti svarbiu pagalbininku - padėti nukeliauti į ligoninę, būti tarpininku tarp jūsų ir medikų, suteikti fizinį palaikymą (masažą, kompresą, padėti atsigerti), kartu kvėpuoti stangų metu.
Nėštumas ir gimdymas - tai didelis išbandymas, bet kartu ir nuostabi, nepakartojama patirtis. Svarbiausia - pasiruošti jam ne tik fiziškai, bet ir emociškai, pasitikėti savimi ir savo kūnu, ir žinoti, kad visada esate ne viena.