Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų iššūkių. Kartais šie pokyčiai gali paveikti darbingumą, todėl kyla klausimas: ar nedarbingumas nėštumo metu yra naudingas ir kaip jį įgyti? Šiame straipsnyje gilinsimės į šią temą, nagrinėdami įvairias situacijas, susijusias su nedarbingumo pažymėjimų išdavimu, ligos išmokų gavimu ir jų poveikiu vėlesnėms motinystės išmokoms.
Nedarbingumo pažymėjimo gavimo ypatumai nėštumo metu
Viena iš dažniausiai pasitaikančių situacijų, kai moterys svarsto apie nedarbingumą nėštumo metu, yra susijusi su sveikatos būkle ar sunkiais darbo sąlygomis. Kaip teigiama, „dėl menkiausio sudelio“ gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, ir tai, pasak daugelio, „labiausiai priklauso nuo gydytojo“. Kai kurios moterys dalijasi patirtimi, jog net ir nedidelis negalavimas ar pasakymas apie „prastą savijautą“ buvo pakankama priežastis šeimos gydytojui išduoti nedarbingumą, ypač kai dirbamas „fiziškai sunkus darbas po 15 val.“ ir buvo prašoma „visiskai nueme fizini kruvi“.
Tačiau pasitaiko ir atvirkštinių situacijų, kai moterys stebisi, „kaip taip atsisako duoti“ nedarbingumą. Tai gali priklausyti nuo gydytojo požiūrio, ligos istorijos ar kitų individualių aplinkybių. Svarbu suprasti, kad gydytojai vadovaujasi medicininiais kriterijais ir ligos apibrėžtimis. Kai kuriais atvejais, ypač kai nėštumas yra ankstyvas (pvz., „3 mėnesiai“), ir nėra akivaizdžių sveikatos sutrikimų, gydytojai gali siūlyti alternatyvius sprendimus, tokius kaip darbas nuotoliniu būdu, jei tai įmanoma, arba atostogų prašymas.
Nedarbingumo pažymėjimo pertraukos ir pratęsimas
Kai kurios moterys susiduria su situacija, kai ilgalaikis nedarbingumas (pvz., „103 dienos“) gali reikalauti pertraukos arba kreipimosi į gydytojų konsultacinę komisiją (GKK). Tokiu atveju, kaip dalijasi patirtimi, yra galimybė „biuletenį vienai dienai uždaryti“, pasiimti kelias laisvas dienas ar neapmokestinamas dienas darbe, o vėliau „per naują atidaryti biliutenį“ iki pat dekretinių atostogų pradžios. Tai leidžia pratęsti nedarbingumo laikotarpį ir, pasak kai kurių, „jokio skirtumo“ ar tai daroma dėl komisijos, ar dėl kitų priežasčių. Svarbu planuoti savo atostogas taip, kad jos sutaptų su planuojamu išėjimo į Nėštumo ir gimdymo atostogas (NGA) laiku, taip maksimaliai išnaudojant turimas darbe teises.
Nedarbingumas dėl infekcijų plitimo ribojimo režimo
Speciali situacija susidaro, kai yra skelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, pavyzdžiui, karantinas ar ugdymo įstaigų uždarymas. Tokiu atveju, vyriausybei nusprendus „dviem savaitėms stabdyti ugdymo procesą darželiuose, mokyklose, dienos ir užimtumo centruose“, tėvams ir globėjams, auginantiems mažus vaikus, yra kelios galimybės. Viena jų - „prašyti nedarbingumo ir gauti ligos išmoką iš „Sodros“.
Ši galimybė taikoma, kai „švietimo įstaigose paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas“. Tėvai, įtėviai, globėjai ir budintys globotojai (bet ne seneliai!), auginantys jaunesnius nei 6 metų vaikus arba vaikus su negalia, gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų išdavimo. Svarbu, kad šie asmenys būtų draudžiami socialiniu ligos draudimu ir turėtų ne trumpesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių stažą per 24 mėnesius.
Pagrindiniai žingsniai gaunant nedarbingumo pažymėjimą šiuo atveju yra šie:
- Kreipimasis į šeimos gydytoją: Rekomenduojama kreiptis telefonu, jei visi šeimos nariai yra sveiki.
- Elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimas: Gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, nurodydamas priežastį „Epideminė situacija“ ir ligos kodą pagal TLK-10-AM - Z20.8. Būtina nurodyti prižiūrimą vaiką.
- Nedarbingumo laikotarpis: Vienas iš tėvų, globėjų, kuriam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, 14 kalendorinių dienų nevyksta į darbą ir prižiūri vaiką.
- Prašymo pateikimas „Sodrai“: Jei anksčiau nesate prašę ligos išmokos, reikia pateikti elektroninį prašymą per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojams, skiltyje „Prašymai/ Susirgau arba slaugau šeimos narį“. Pasirenkamas prašymas „Prašymas skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) (neterminuotas) GPS1“.
- Ligos išmokos dydis: Ligos išmoka prižiūrint vaiką sudaro 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Ji skaičiuojama nuo pirmosios nedarbingumo dienos, bet tik už darbo dienas.
Savarankiškai dirbantys gyventojai (išskyrus veiklą su verslo liudijimu) taip pat gali gauti ligos išmoką, jei atitinka draudimo stažo reikalavimus.
Nedarbingumo išmokos ir jos poveikis kitoms išmokoms
Svarbus aspektas, svarstant apie nedarbingumą nėštumo metu, yra jo poveikis būsimoms motinystės (tėvystės) išmokoms. Skaičiuojant motinystės (tėvystės) išmokas (VPA - vaiko priežiūros išmoka), paprastai atsižvelgiama į pajamas per tam tikrą laikotarpį prieš išmokos skyrimą. Kai kurie šaltiniai teigia, kad „skaičiuojant išmokas nevertina einamojo mėnesio ir mėnesio prieš VP atostogas pajamas“. Tačiau kiti konsultantai ir patirtys rodo, kad „į NGA išmoką paskutinis mėnuo neis, o į VPA įeis“.
Tai reiškia, kad jei nedarbingumas sutampa su mėnesiu prieš vaiko priežiūros atostogas, šis laikotarpis gali būti neįtrauktas į VPA skaičiavimą, kas gali lemti mažesnę išmoką. Atvirkščiai, jei nedarbingumo metu gaunamos pajamos yra mažesnės nei įprastas atlyginimas, tai gali turėti įtakos ir būsimoms išmokoms. Todėl, prieš priimant sprendimą, verta pasiskaičiuoti galimas pajamas ir išmokas, pasinaudojant skaičiuoklėmis arba konsultuojantis su „Sodros“ specialistais.
Pavyzdžiui, jei moteris dirbo fizinį darbą ir jai buvo taikomi apribojimai, tačiau ji vis tiek gaudavo atlyginimą, o vėliau perėjo į nedarbingumą, kurio metu mokama 80% atlyginimo, tai gali turėti įtakos galutinei motinystės išmokai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad „biuletenio metu moka 80% atlyginimo“ nėra visai tikslu, nes ligos išmokos dydis gali skirtis priklausomai nuo stažo ir kitų veiksnių, o infekcijų metu mokama 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Nedarbingumas ir prastovos darbe
Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, karantino metu, darbdaviai gali paskelbti prastovas. Jei moteris „prieš karantiną buvo atostogose, jas išnaudojo, dabar automatiškai padarė man prastovas“, kyla klausimas, ar geriau imti nedarbingumą, ar likti prastovose. Prastovos metu darbuotojui paprastai mokama vidutinis darbo užmokestis, tačiau jis gali būti mažesnis nei įprastas atlyginimas. Nedarbingumo metu mokama ligos išmoka, kurios dydis priklauso nuo draudžiamųjų pajamų.
Svarbu palyginti pajamas abiem atvejais ir atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą, ypač į būsimų motinystės išmokų skaičiavimą. Kai kurios moterys pataria „nepergyventi ir imti nedarbingumą, nes skaičiuojant išmokas nevertina einamojo mėnesio ir mėnesio prieš VP atostogas pajamų“. Tačiau, kaip minėta, tai gali būti ne visai tikslu ir verta pasitikslinti individualią situaciją.
Apibendrinimas
Nedarbingumas nėštumo metu gali būti aktuali tema daugeliui moterų, ypač dėl sveikatos priežasčių, darbo sąlygų ar specialiose situacijose, kaip antai infekcijų plitimo ribojimo režimo metu. Nors „nuo gydytojo labiausiai priklauso“ nedarbingumo išdavimas, svarbu žinoti savo teises ir galimybes. Svarbu atidžiai planuoti savo atostogas ir nedarbingumo laikotarpius, atsižvelgiant į tai, kaip tai gali paveikti būsimas motinystės (tėvystės) išmokas. Konsultacijos su šeimos gydytoju ir „Sodros“ specialistais yra būtinos, norint priimti geriausią sprendimą kiekvienai individualiai situacijai.
tags: #nedarbingumas #nestumo #metu #apsimoka