Naujagimio išmatų spalva: ką ji pasako apie jūsų kūdikio sveikatą

Kūdikių tėvams neretai kyla daugybė klausimų - ypač apie jų mažylio išmatas. Nors tai gali pasirodyti nemaloni tema, kūdikio tuštinimasis - svarbus sveikatos rodiklis, padedantis laiku pastebėti virškinimo ar kitus sveikatos sutrikimus. Taigi - kas laikoma normalu, o kada verta sunerimti?

Pirmosios dienos: mekonijus

Per pirmąsias 24-48 valandas kūdikis ištuština mekonijų - tai tamsiai žali, klampūs, beveik juodi išmatų likučiai, susikaupę gimdoje. Mekonijų sudaro nurytų vaisiaus vandenų, gleivių, odos ląstelių, plaukelių (lanugo) mišinys, todėl jis neturi kvapo. Mekonijus yra žalsvai rudas/juodas, labai tąsus ir tikrai sunkiai nuvalomas. Jo pašalinimui labai svarbus priešpienis, kuris veikia kaip laisvinamasis. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą.

Kokios turėtų būti vaikučio išmatos: spalva, konsistencija ir kvapas

Etaloninių - idealių - išmatų nėra, nes jos priklauso nuo to, ką vaikas valgo. Svarbiausia - pažinti savo kūdikio „normalų“ ritmą, o pastebėjus pokyčius, kurie kelia nerimą - nedelsti pasikonsultuoti su gydytoju.

Išmatų spalva: ką ji pasako apie vaiko sveikatą?

• Juodos išmatos: Gali būti, kai vaikui buvo duota keli gramai anglies tablečių arba mažakraujystei (anemijai) gydyti jam skirta geležies preparatų. Jokie maisto produktai išmatų juodai nenudažo. Vartojant geležies preparatus išmatos būna ne juodos, o labai tamsiai žalios, kurių spalva kartais traktuojama kaip juoda. Juodos išmatos būna, kai kraujuoja skrandžio opa, o tai vaikams būna itin retai (tuo pačiu metu yra ir kitų negalavimų). Po mekonijaus fazės juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte, tačiau tai išskirtinai reta. Jei mažylis jau perėjo „mekonijaus fazę“, geležies papildų nevartojama, o išmatos tampa juodos, būtina kreiptis į gydytoją, ypač jei vaikas pasiskundė pilvo skausmu.
• Rudos spalvos: Intensyvumas priklauso nuo to, kiek išsiskyrė tulžies valgant atitinkamus patiekalus, skatinančius jos išsiskyrimą, pvz., turinčius riebalų.
• Geltonos spalvos: Intensyvumas priklauso ir nuo tulžies išsiskyrimo, ir nuo valgomų daržovių. Pavyzdžiui, vaiko, suvalgiusio morkų, abrikosų ar persikų tyrelės stiklainiuką išmatos gali įgauti suvalgytų minėtų daržovių ir vaisių spalvos geltoną atspalvį. Tokios išmatos bus 1-2 kartus, kol suvalgyti produktai pasišalins iš žarnyno. Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos, su smulkiais grūdeliais.
• Raudonos išmatos: Būna tada, kai vaikas buvo pamaitintas patiekalu, kuriame buvo burokėlių.
• Rausvos išmatos: Gali pasirodyti, kai vaikui nuo kirminų buvo skirta vermokso.
• Chaki ar įvairaus atspalvio žalsvos išmatos: Gali laikinai atsirasti, kai vaikas daugiau pavalgė žalių lapinių daržovių. Natūrali tulžies spalva yra žalia. Kai išmatos greitai slenka žarnynu, jos gali įgauti atitinkamą žalsvoką atspalvį. Tamsiai žalios išmatos yra dažnas reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais. Jei mišinukas vaikučiui nėra idealiausias, išmatos gali būti žalsvos. Kuo mažiau laiko vaikas slenka žarnynu, tuo jos žalesnės, nes ilgiau slenka žarnynu.
• Labai šviesios, beveik baltos išmatos: Rodo, kad yra sutrikęs tulžies išsiskyrimas. Tuo pačiu metu būna ir kitų negalavimo požymių. Baltos, pilkos ar baltai gelsvos, „kreidiškos“ išmatos gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją. Viena dažniausių tokių išmatų priežasčių - tulžies latakų atrezija. Būtina informuoti gydytoją.
• Gelsvai žalsvas gleivių monstras primenantis turinys: Gali būti dėl kelių priežasčių: alergijos/jautrumo arba žarnyno infekcijos. Esant netolerancijai ar alergijai (ypač karvės pieno baltymo) išmatos dažnai būna žalios, kartais jose gali pasirodyti ir kraujo siūlelių. Tokiu atveju mažyliai dažniau atpila, yra neramūs, gali būti ir bėrimų. Kai mažylis nuolat gauna daugiau pieno gausesnių angliavandenių ir mažiau riebalų, tai gali lemti žalią tuštinimąsi.

Išmatų konsistencija: kada verta sunerimti?

Pagal bet kokį vieną simptomą negalima vertinti bet kurio amžiaus vaiko būklės ir apie kažką spėlioti.

• Viduriavimas: Teigti, kad kūdikis ar vaikas viduriuoja, galima tik tada, kai jo tuštinimasis padažnėjo daugiau nei 2 kartus, lyginant su jam įprastu tuštinimosi dažniu, ir išmatų aiškiai pagausėjo, jos tapo vandeningesnėmis. Išmatos „gazuotas vandenėlis“ pasitaiko tuomet, kai jos pasišalina kartu su dujomis. Viduriuojantis kūdikis karščiuoja, ir temperatūra nekrenta žemiau 38,5 laipsnių su vaistų pagalba/ kyla iki 40 laipsnių. Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačiau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas (viduriavimas būdingas ir po skiepijimo rotavirusinės infekcijos vakcina). Pastebimas viduriavimas, nes kuo mažesnis vaikas, tuo viduriavimas jam yra pavojingesnis.
• Vidurių užkietėjimas: Manyti, kad užkietėjo viduriai, galima tik tada, kai vaiko tuštinimasis suretėjo, lyginant su jam įprastu tuštinimosi dažniu, pakito išmatų konsistencija: jos tapo kieta dešra - „stulpu“, atsirado „akmenukų“, „spiručių“, o pats tuštinimosi procesas reikalauja daug vaiko pastangų arba be pagalbos jis negali pasituštinti. Tuo pačiu metu atsiranda ir kitų negalavimo požymių - aiškiai sumažėja apetitas, pučia pilvą, jį skauda (skausmo pobūdžio maži vaikai nemoka nusakyti). Maitinimą reguliuojant nepavyksta išvengti vidurių užkietėjimo ir kai viduriams užkietėjus, vaikutis netenka apetito, skauda pilvą, jį pučia. Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo. Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi). Kai vaikui pučia pilvuką, sunku tuštintis.

Išmatų priedai: ką jie rodo?

• Nesuvirškinti maisto gabaliukai: Ne visas maistas žarnyne taip pakinta, kad nebūtų įmanoma atskirti koks buvo suvalgytas, todėl išmatose pastebima morkų, kopūstų, lapinių daržovių gabalėlių, uogų (pvz., įvairių serbentų, vynuogių, agrastų, slyvų) apvalkaliukų, ir tai natūralu. Nesuvirškinto maisto gabaliukų dažniau pasirodo, kai vaikas blogai sukramto maistą, nes žarnyne dantų nėra. Todėl mažų vaikų niekada neskubinkite valgyti, o leiskite pirmais metais išmokti maistą trinti dantenomis, o antrais - kramtyti. Kramtyti neišmoksta tie mažyliai, kurie, kad „greičiau pavalgytų“ pirmų metų pabaigoje ir antrais metais yra maitinami smulkiai sutrintu maistu. Išmatas tiriant mikroskopu beveik visuomet randama truputį nesuvirškintos ląstelienos, ir tai norma. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai. Kai mama per anksti duoda kūdikiui kokio nors maisto, tai dėl tam tikrų fermentų stokos.
• Gleivės: Nedaug gleivių būna beveik visuomet. Daugiau gleivių rodo uždegimą. Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja. Išmatose aptinkama daug gleivių, o jose - kraujo siūliukų, pakinta išmatų kvapas (jos dvokia), pasikeičia vaiko elgesys, pakyla temperatūra - dera kreiptis į gydytoją.
• Kraujas: Kraujo siūliukai gleivėse rodo, kad žarnyne esama uždegimo. Kraujo taškučiai, vienas kitas lašelis gali pasirodyti, kai viduriai yra užkietėję. Išmatoms slenkant per išangę gali trūkti smulkiausia kraujagyslė (kapiliaras) ir dėl to pasirodo kraujo lašas ar taškučiai. Tai nepavojinga. Kraujo išmatose gali būti dėl kelių priežasčių. Kraujo gali patekti ir žindant, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja. Juodos išmatos ne visuomet yra kraujavimo iš skrandžio požymis. Jas pastebėjus, būtina kreiptis į gydytoją, ypač jei vaikas pasiskundė pilvo skausmu.
• Kirminai: Išmatose randami kirminai rodo, kad šeimoje nepakankamai paisoma asmens higienos, nes kirmėlėmis užsikrečiama per nešvarias rankas, kai jos nenusiplaunamos prieš valgį, paglosčius naminius gyvūnus, buvus tualete. Užsikrečiama ir per nepakankamai kruopščiai nuplautas daržoves, uogas, vaisius. Kirminai - organizmo parazitai. Jų pastebėjus dera kreiptis į gydytoją, kuris, priklausomai nuo kirminų rūšies, skiria gydymą. Kovojant su kirminais svarbiausia pašalinti galimybę jais užsikrėsti.

Išmatų kvapas

Išmatos gali būti natūralaus kvapo arba dvelkti puvėsiais. Kai žarnyno veikla normali, išmatų kvapas būna įprastas. Išmatas sudaro ne tik suvirškintas maistas, bet ir galybė žarnyno bakterijų. Kai pasikeičia bakterijų sudėtis, išmatų kvapas irgi pasikeičia - dvokia puvimu. Išmatų kvapas gali pasikeisti, kai vaikui trūkta gerųjų žarnyno bakterijų, pavyzdžiui, viduriuojant arba vartojant antibiotikus. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, kai prasideda primaitinimas, kakutis tampa tamsesnis, o jo kvapas tampa aštresnis nei iki tol.

Tuštinimosi dažnumas: ar yra „kalendorius“?

Kiekvienas bet kurio amžiaus vaikas tuštinasi jam būdingu dažniu. Tuštinimosi dažnis priklauso ir nuo to, ką vaikas valgo, kaip sukramto maistą. Tuštinimasis nebūna pagal programą ar pagal mamos norą. Didžioji dauguma vaikų, teisingai maitinamų, kasdien gaunančių įvairų maistą, tuštinasi 1-3 kartus per parą. Pirmas 4-6 savaites žindamas mažylis tuštinsis dažniau - po 5 ar daugiau kartų. Mišiniu maitinamo kūdikio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau: pirmas 4-6 sav. vėliau - dažniausiai 1-2 kartus. Ilgainiui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę. Kai kurie naujagimiai pirmosiomis dienomis gali šlapintis raudonos ar oranžinės spalvos šlapimu - tokią spalvą suteikia šlapimo rūgšties kristalai. Kai kurių naujagimių mergaičių sauskelnėse, makšties srityje, galite aptikti šiek tiek kraujingų išskyrų. Tai - mamos hormonų poveikis, ir tai visiškai normalu.

Kada pasitarti su gydytoju?

Kreiptis į gydytoją dera, kai:

• Pastebimas viduriavimas, nes kuo mažesnis vaikas, tuo viduriavimas jam yra pavojingesnis.
• Maitinimą reguliuojant nepavyksta išvengti vidurių užkietėjimo ir kai viduriams užkietėjus, vaikutis netenka apetito, skauda pilvą, jį pučia.
• Išmatose aptinkama daug gleivių, o jose - kraujo siūliukų, pakinta išmatų kvapas (jos dvokia), pasikeičia vaiko elgesys, pakyla temperatūra.
• Išmatose aptinkama kirmėlių.
• Išmatos tampa baltos, o šlapimas - patamsėjęs, bei atsiranda kitų negalavimo požymių, pvz., pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, sumažėja apetitas.
• Išmatos juodos, ir vaikas pasiskundė pilvo skausmu.

Kai vaikas guli ligoninėje dėl virškinimo bėdų, gydytojai prašo mamų neišmesti sauskelnių, į kurias vaikutis pasituštino, nes iš išmatų gali nuspręsti apie ligos eigą. Deja, sauskelnės nėra geras pagalbininkas įvertinti išmatoms, nes į sauskelnes kai kurios išmatų priemaišos susigeria. Pažiūrėję išmatas gydytojai mato, kokių jose yra priemaišų, pvz., gleivių, kraujo, nesuvirškinto maisto likučių, ir jei jos šviežios, koks jų kvapas. Pagal priemaišas įtariama viena ar kita liga arba ji atmetama.

Kai vaikas tuštinasi 1-3 kartus per parą, praryti neaštrūs, smulkūs daiktai išmatose pasirodo per 8-24 val. nuo jų prarijimo momento.

Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Pirmųjų šlapių sauskelnių galite tikėtis 12-24 val. po gimimo.

Kai vaikas maitinamas neteisingai - vienarūšiais produktais, pvz., tik miltiniais patiekalais, gauna mažai arba iš viso negauna vaisių, daržovių - jam gali užkietėti viduriai.

Išmatų spalva ir sudėtis priklauso nuo žarnyno bakterijų sudėties. Vaisiaus žarnynas yra sterilus. Gimdamas kūdikis gauna apie 100 rūšių bakterijų ir grybelių (mikroorganizmų). Didžioji dalis jų - gerosios pieno rūgšties bakterijos (bifido), kurių vėliau mažėja. Gamybą skatina mamos pienukas. Žinoma, įtakos turi namų švara ir aplinka. Žarnynas pradeda formuotis nuo gimimo. Pirmieji mėnesiai - tai laikas, kai kūdikio virškinimo sistema prisitaiko prie aplinkos. Vėliau, kai kūdikiui sueis 2-3 metai, žarnyne ims vyrauti bakteroidai, E. coli bakterijos ir išmatos būna panašios į suaugusiojo. Didelis kiekis nesuvirškintos ląstelienos išmatose gali rodyti, kad trūksta gerųjų bifido bakterijų. Kai pritrūksta gerųjų bifido bakterijų, atsiranda nebūdingas kvapas, spalva, pasikeičia konsistencija. Tai normalu.

Jei mišinukas vaikučiui nėra idealiausias, išmatos gali būti žalsvos. Gleivės gali rodyti žarnyno uždegimą, maisto alergiją.

Normalu, kai kūdikis gali tuštintis ir po kiekvieno žindymo, ir tik vieną kartą per 5 paras. Tačiau jei išmatos staiga tampa kitokios konsistencijos, itin vandeningos, atsiranda aštresnis kvapas (kartais ir gleivės) ir tai kartojasi daugiau nei 3 pasituštinimus iš eilės - galima įtarti viduriavimą.

Kai įtariama, kad kūdikio organizme yra stafilokokas, t. y. oranžinės spalvos, skystokos, tačiau jų pasėlyje neišauga blogų bakterijų. Tai ypač pasitaiko tada, kai žindanti mama sukarščiuoja, odoje atsiranda pūlinių.

Kai sutrikęs kaulėjimosi procesas, būtina pasitarti su gydytoju.

Kai kūdikis pradeda valgyti papildomą maistą, gali pasireikšti nedidelis viduriavimas.

tags: #naujagimio #ismatu #spalva