Tereza Mei (angl. Theresa May; g. 1956 m. spalio 1 d. Istborne, Rytų Sasekse) - Jungtinės Karalystės politikė, 2016-2019 m. ėjusi ministro pirmininko pareigas. Ji buvo antra moteris Jungtinės Karalystės istorijoje, užėmusi šį postą, po Margaret Thatcher. Per savo ilgą ir įtakingą politinę karjerą T. Mei užėmė daugybę svarbių pareigų, įskaitant moterų reikalų ir lygybės ministrės (2010-2012 m.) ir vidaus reikalų ministrės (2010-2016 m.). Nuo 1997 m. ji buvo Bendruomenių rūmų narė, atstovavusi Maidenhead rinkimų apygardai, kol 2024 m. kovą paskelbė, kad nesieks perrinkimo, užbaigdama 27 metų karjerą parlamente.
Ankstyvieji metai ir išsilavinimas: ambicingos torės pradžia
Tereza Mei gimė 1956 m. spalio 1 d. Istborne, Rytų Sasekse, Huberto ir Zaidee Brasierių šeimoje. Jos tėvas buvo anglikonų bažnyčios dvasininkas, todėl jos vaikystė prabėgo vikariate. Dėl šio bažnytinio auklėjimo ji kartais lyginama su kitais politikais, kurių tėvai taip pat buvo dvasininkai, pavyzdžiui, Angela Merkel ar Gordonu Brownu.
Nors ji studijavo Oksfordo universitete, kurį baigė geografijos studijas Šv. Hugo koledže (1974-1977 m.), ji atrodė kaip tipiška ambicinga jaunoji torė. Oksforde ji priklausė Konservatorių asociacijai ir Oksfordo sąjungai - prestižinei debatų draugijai, kurioje jaunieji politikai lavina savo oratorinius gebėjimus. Būtent vienoje asociacijos diskotekų ji susipažino su būsimuoju sutuoktiniu.
Tačiau T. Mei pasirinkimas studijuoti geografiją, o ne filosofijos, politikos ir ekonomikos (FPE) kryptį, kuri dažnai laikoma būsimo elito lavinimo pagrindu, išskyrė ją iš daugelio klasikinio torių politiko stereotipo. Davidas Willettsas, buvęs universitetų ministras, pastebėjo, kad FPE absolventai, kaip antai buvęs premjeras Davidas Cameronas ar pats lordas Willettsas, dažnai linkę akcentuoti sektorines Jungtinės Karalystės stiprybes: klestinčius paslaugų centrus, puikius universitetus, Londono Sitį. Nors dalis šių sektorių sėkmės gali pasklisti ir į sunkiau gyvenančius regionus, arba gyventojai gali būti skatinami keltis ten, kur veikia šie sektoriai, T. Mei visada rūpėjo regionai ir žmonių prisirišimas prie savo gimtinės, svarbu juos išsaugoti.
Karjera iki politikos viršūnės: nuo Anglijos banko iki parlamento
Prieš pasukdama į politiką, T. Mei įgijo vertingos patirties finansų sektoriuje. 1977-1983 m. ji dirbo Anglijos banke, kur užėmė įvairias pareigas Ekonominės analizės departamente. Vėliau, 1983-1997 m., ji dirbo Kliringo paslaugų apmokėjimo asociacijoje (APACS) kaip finansų konsultantė ir vyriausioji tarptautinių reikalų patarėja. Šiuo laikotarpiu ji gilino savo žinias bankininkystės sektoriuje ir tarptautinėje arenoje.
Politinę karjerą T. Mei pradėjo dar jaunystėje, savanoriaudama vietinėje Konservatorių asociacijoje. 1986 m. ji buvo išrinkta į Didžiojo Londono Mertono rajono tarybą, kur dirbo iki 1994 m. Šiuo laikotarpiu ji vadovavo švietimo komitetui ir buvo Konservatorių grupės pirmininkės pavaduotoja bei būsto reikalų atstovė.
Ji du kartus nesėkmingai kandidatavo į šalies parlamentą 1992 ir 1994 m., tačiau 1997 m. pagaliau buvo išrinkta Bendruomenių rūmų nare, atstovaudama naujai suformuotą Maidenhead rinkimų apygardą. Ji greitai kilo politinėmis pakopomis, užimdama įvairias pareigas šešėlinėje konservatorių vyriausybėje. Tarp svarbiausių jos pozicijų buvo šešėlinė švietimo ir užimtumo ministrė (1999-2001 m.), šešėlinė transporto, vietos valdymo ir regionų ministrė (2001-2002 m.), šešėlinė šeimos reikalų ministrė (2004-2005 m.), šešėlinė kultūros, žiniasklaidos ir sporto ministrė (2005 m.) ir šešėlinė Bendruomenių rūmų lyderė (2005-2009 m.).
2002 m. T. Mei tapo pirmąja moterimi, vadovavusia Konservatorių partijai. Šiame vaidmenyje ji siekė modernizuoti partijos įvaizdį ir pritraukti daugiau moterų į politiką. Ji garsiai įspėjo, kad partija buvo pradėjusi garsėti kaip „šlykščioji partija“ ir kad jai reikia keisti savo požiūrį, siekiant „pasiekti visas visuomenės sritis“. Šią darbotvarkę ji tęsė ir vėliau, vadovaujant Davidui Cameronui. Kaip partijos pirmininkė, ji įsteigė naujas atrankos į parlamentą procedūras, skirtas pritraukti daugiau moterų kandidatų, ir 2005 m. kartu su kitais įkūrė „Women2Win“ - kampanijos grupę, siekiančią didinti moterų konservatorių kandidatų ir parlamento narių skaičių.
Vidaus reikalų ministrė: tvarka, kontrolė ir socialinis teisingumas
Po 2010 m. vykusius visuotinius rinkimus, kuriuose konservatoriai laimėjo, T. Mei buvo paskirta vidaus reikalų ministre. Ji tapo ilgiausiai pareigas ėjusia konservatorių vidaus reikalų ministre per daugiau nei šimtmetį. Šiuo laikotarpiu ji taip pat ėjo moterų ir lygybės ministrės pareigas (2010-2012 m.).
Kaip vidaus reikalų ministrė, T. Mei buvo atsakinga už Jungtinės Karalystės saugumą ir tvarką, įskaitant policijos veiklą, nacionalinį saugumą, sienų kontrolę ir imigraciją. Per jos kadenciją nusikalstamumas šalyje sumažėjo iki žemiausio lygio per tris dešimtmečius. Ji taip pat įgyvendino reikšmingas reformas, skirtas sustiprinti teisėsaugos ir žvalgybos tarnybų veiklos efektyvumą ir atskaitomybę. Buvo įsteigta Nacionalinė nusikaltimų agentūra ir Policijos koledžas, atliktas „Winsor“ tyrimas dėl policijos atlyginimų ir sąlygų, įgyvendintos struktūrinės policijos federacijos reformos ir įvestos policijos ir nusikaltimų komisaro pareigybės, pakeitusios policijos autoritetus.
Viena svarbiausių jos iniciatyvų buvo „Snoopers' Charter“ (šnipų chartija) - įstatymas, reikalaujantis iš interneto paslaugų teikėjų ir mobiliojo ryšio operatorių kaupti duomenis apie vartotojų veiklą internete, balso skambučius, žinutes ir kt. Nors liberalai demokratai iš pradžių blokavo šį įstatymą, vėliau, konservatoriams laimėjus daugumą, jis buvo priimtas 2017 m.
T. Mei taip pat aktyviai dirbo socialinio teisingumo srityje. Ji užtikrino tęstinumą „Hillsborough“ nepriklausomo panelio darbe, inicijavo nepriklausomus tyrimus, tokius kaip Nepriklausomas tyrimas dėl vaikų seksualinio išnaudojimo, policijos tyrimas dėl kaltinimų po „Hillsborough“ panelio ataskaitos, ir tyrimas dėl mirčių policijos sulaikymo metu. Ji taip pat įsteigė policijos etikos kodeksą, siekdama užtikrinti, kad „sustabdyti ir ieškoti“ procedūros būtų atliekamos teisėtai, ir kovoti su giliai įsišaknijusia diskriminacija, dėl kurios žmonės iš juodaodžių ar etninių mažumų grupių buvo septynis kartus labiau linkę būti sustabdyti ir ieškomi.
Viena reikšmingiausių jos pasiekimų vidaus reikalų ministrės poste buvo Modernios vergijos įstatymo (Modern Slavery Act 2015) priėmimas. Jungtinė Karalystė tapo pirmąja šalimi pasaulyje, pareikalavusia iš didelių verslų atsiskaityti apie tai, kaip jie užkerta kelią moderniai vergijai savo veikloje ir tiekimo grandinėse. Šis įstatymas buvo laikomas lūžio tašku kovojant su modernia vergija.
T. Mei taip pat rodė iniciatyvą kovojant su smurtu artimoje aplinkoje ir smurtu prieš moteris bei mergaites. Ji įvedė „Clare’s Law“ (sutikimo dėl smurto artimoje aplinkoje atskleidimo schema) ir smurto artimoje aplinkoje apsaugos įsakymus. Kaip dalis rimtesnių nusikaltimų akto 2015 m., buvo įvesta nauja baudžiamoji veika, skirta kovoti su kontroliuojančiu ar prievartiniu elgesiu. Ji paskelbė vyriausybės strategiją, skirtą kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites, skirdama 80 milijonų svarų sterlingų paramą prievartos paramos centrams ir nacionalinėms pagalbos linijoms.
Kaip vidaus reikalų ministrė, ji taip pat pasisakė už tos pačios lyties asmenų santuokos legalizavimą, nors anksčiau balsavo prieš įstatymus, leidžiančius gėjų poroms įvaikinti vaikus. Ji taip pat palaikė įsiveržimą į Iraką.
Kelias į premjero postą: „Brexit“ ir politiniai manevrai
Prieš 2016 m. referendumą dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje, T. Mei palaikė tuometinį premjerą Davidą Cameroną ir buvo nusistačiusi prieš „Brexit“. Tačiau, kai euroskeptikai laimėjo referendumą ir D. Cameronas atsistatydino, T. Mei nusprendė kelti savo kandidatūrą vadovauti vyriausybei ir Konservatorių partijai.
Rinkimų finale jos konkurente liko kita konservatorių politikė Andrea Leadsom. Tačiau A. Leadsom netikėtai pasitraukė iš rinkiminės kovos, todėl T. Mei liko vienintelė kandidatė. 2016 m. liepos 13 d. ji buvo paskirta Jungtinės Karalystės ministre pirmininke.
Jos kelias į premjero postą buvo neįprastas. Daugelis premjerų į postą patenka per visuotinius rinkimus arba bent jau turi varžovų partijoje, renkantis lyderį. T. Mei to daryti nereikėjo.
Ministrė pirmininkė: „Brexit“ iššūkiai ir vidinė kontrolė
Tapusi ministre pirmininke, T. Mei pagrindiniu savo politinės darbotvarkės prioritetu įvardijo „Brexit“ įgyvendinimą. Ji įsipareigojo įgyvendinti tautos sprendimą ir pradėjo derybas su Europos Sąjunga dėl Jungtinės Karalystės išstojimo sąlygų. 2017 m. kovo 29 d. ji oficialiai pranešė Europos Tarybai apie JK ketinimą išstoti iš ES, inicijuodama Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį.
Jos vadovavimo laikotarpis buvo itin sudėtingas. Jai teko susidurti su dideliais iššūkiais: derėtis dėl „brangių ir galbūt karčių skyrybų“ su ES, sudaryti naujus prekybos susitarimus, įvesti naują imigracijos režimą, suvaldyti ekonominius sukrėtimus, nuraminti tarptautinius partnerius, išlaikyti Škotijos vienybę, išsaugoti taiką Šiaurės Airijoje ir užtaisyti skausmingai britų visuomenę skaldančius įtrūkius.
2017 m. birželio 8 d. vykusiuose parlamento rinkimuose T. Mei vadovaujama Konservatorių partija prarado daugumą parlamente, laimėdama tik minimaliu skirtumu. Ši situacija buvo vadinama „pakibusiu parlamentu“, ir partijai teko sudaryti susitarimą su Demokratų sąjungininkais, kad užsitikrintų darbinę daugumą.
Nepaisant didelių pastangų, T. Mei nepavyko parlamente gauti pritarimo jos su ES suderėtam „Brexit“ susitarimui. 2019 m. sausio 15 d. ir kovo 12 d. bei 29 d. parlamentas tris kartus atmetė jos pasiektą susitarimo projektą. 2019 m. balandžio 8 d. parlamentas priėmė įstatymą, įpareigojantį vyriausybę susitarti su ES dėl JK pasitraukimo atidėjimo, o balandžio 11 d. pasitraukimo data buvo atidėta iki 2019 m. spalio 31 d.
Dėl nuolat didėjančio spaudimo ir nesugebėjimo įgyvendinti „Brexit“, 2019 m. birželio 7 d. T. Mei atsistatydino iš Konservatorių partijos vadovės posto, tačiau toliau laikinai vadovavo vyriausybei iki naujo lyderio išrinkimo. 2019 m. liepos 24 d. ji oficialiai atsistatydino iš ministro pirmininko pareigų.
Lyderystės stilius ir palikimas
T. Mei lyderystės stilius dažnai apibūdinamas kaip metodiškas, dalykiškas ir itin orientuotas į kontrolę. Ji vengė neformalumo, politikos „sofos vyriausybės“ stiliaus, ir siekė centralizuotos, oficialios darbo praktikos, kurią nušlifavo Vidaus reikalų ministerijoje. Jos kabinete buvo įvesta griežta dienotvarkė, reikalaujanti, kad ministrai ir darbuotojai anksčiau pateiktų dokumentus, kuriuos premjerė galėtų peržiūrėti vakare.
Nuoširdūs sąjungininkai pastebi, kad jos metodiškumas ir panieka neformaliajam bendravimui yra kilę iš jos susierzinimo, matant „visižinusius prašmatnius berniukus“, ypač D. Johnsoną. Ji pati teigė, kad „politiką vykdžiau kitaip nei vyrai“, nes „jaučiau, kad noriu daryti taip, kaip noriu pati, dėl to ir dariau savaip, buvau savimi, ir, ei, aš tapau ministre pirmininke“.
JK parlamentas suteikė Theresai May įgaliojimus pradėti „Brexit“
Nors jos lyderystės vizija kartais kritikuojama dėl pernelyg didelio susitelkimo į procesus, informacijos rinkimą ir kontrolę, T. Mei paliko ryškų pėdsaką Jungtinės Karalystės politinėje istorijoje. Ji buvo antroji moteris premjerė, ilgiausiai dirbusi vidaus reikalų ministrė per šimtmetį, ir pagrindinė figūra, įgyvendinusi „Brexit“. Jos gebėjimas išlikti krizės metu ir atlaikyti didžiulį politinį spaudimą liudija apie jos tvirtą charakterį ir atsidavimą tarnybai.
Nors T. Mei karjera parlamente baigėsi 2024 m., jos indėlis į šalies politiką ir diskusijas, ypač susijusias su „Brexit“, išlieka svarbus. Ji vis dar aktyviai dalyvauja viešajame gyvenime, kalba Jungtinėje Karalystėje ir užsienyje apie svarbius politinius klausimus.
2024 m. kovo mėnesį T. Mei paskelbė, kad nesieks perrinkimo kituose parlamento rinkimuose, taip užbaigdama savo 27 metų karjerą JK Bendruomenių rūmuose. Jos buvusi rinkimų apygarda Maidenhead, 2024 m. liepos 4 d. vykusiuose JK parlamento rinkimuose, atiteko Liberalų demokratų partijai.
Nuo 2016 m. ji užėmė svarbias pareigas, įskaitant:
- 2016-2019 m. - Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė ir Konservatorių partijos lyderė.
- 2010-2016 m. - Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministrė.
- 2010-2012 m. - Jungtinės Karalystės moterų reikalų ir lygybės ministrė.
- Nuo 1997 m. - Bendruomenių rūmų narė, atstovaujanti Maidenhead.
Be politinės karjeros, T. Mei yra pirmoji pasaulio lyderė, serganti 1 tipo diabetu. Jos gebėjimas derinti sudėtingą politinę veiklą su sveikatos iššūkiais yra dar vienas jos atsparumo ir atsidavimo pavyzdys. Jos karjera parodo, kaip išsilavinimas, ankstyva politinė patirtis ir tvirtas charakteris gali padėti pasiekti aukščiausias šalies pareigas.
tags: #ministre #pirmininke #theresa #may #gime