Motinos pienas yra ne tik gyvybės šaltinis, bet ir sudėtingas, gyvybiškai svarbus maistinių medžiagų kompleksas, sukurtas gamtos milijonų metų evoliucijos. Tai natūralus maitinimo būdas, užtikrinantis kūdikiui šviežią, šiltą ir švarų maistą, tiesiogiai perimant maistines medžiagas iš motinos kraujo, kuris patenka į krūtų liaukas ir virsta pienu. Šis pienas galiausiai tampa vaiko kraujo ir kūno dalimi. Straipsnyje nagrinėsime motinos pieno riebumo ypatumus, jo sudėties dinamiką, palyginsime jį su gyvūnų pienu, ypač karvės pienu, ir aptarsime mokslinius tyrimus, susijusius su šiais aspektais.
Pieno sudėtis: pagrindiniai komponentai ir jų reikšmė
Pagrindinė motinos pieno sudėtinė dalis yra vanduo, be kurio gyvybė Žemėje būtų neįmanoma. Vanduo sudaro didžiąją dalį motinos pieno, užtikrindamas tinkamą hidrataciją. Baltymų motinos piene yra apie 3,5 karto mažiau nei karvės piene (atitinkamai 0,9% ir 3,4%). Gyvulių jaunikliams reikia greitai atsistoti ir patiems judėti, todėl jų raumenims stiprinti reikia daugiau baltymų. Be to, dalį motinos pieno baltymų sudaro antiinfekciniai baltymai, kurie iš virškinimo trakto beveik neįsisavinami. Tačiau net ir šis kiekis yra pakankamas kūdikio augimui.
Skirtingai nuo karvės pieno, kuriame vyrauja sunkiai virškinamas ir lėtai pasisavinamas varškės baltymas kazeinas, moters piene daugiau yra vandenyje tirpių baltymų albuminų, kurie labai lengvai pasisavinami iš žarnyno į kraują. Šis skirtumas yra esminis, nes kūdikio virškinimo sistema dar nėra visiškai subrendusi ir lengvai pasisavinamos maistinės medžiagos yra gyvybiškai svarbios jo vystymuisi.
Riebalai yra dar viena svarbi pieno sudėtinė dalis. Motinos pieno riebumas pirmiausia priklauso nuo kūdikio poreikių. Naujagimiui skirtame priešpienyje riebalų yra tik 2 procentai, o subrendusiame piene, pavyzdžiui, penkioliktąją dieną, vidutiniškai 4-4,5 procento. Nakties metu, kai kūdikis daugiau laiko praleidžia miegodamas, mamos pienas būna liesesnis, o dieną - riebesnis. Žindymo pradžioje, kai vaikui gyvybiškai svarbiau pirma atsigerti, pienas liesesnis, o baigiant, „dėl sotumo“ - riebesnis, net iki 4-5 kartų. Todėl neteisinga vadinti motinos pieną „skystu melsvu vandenėliu“, nes bandant jį „patikrinti“ ištraukus rankomis ar pientraukiu, būtent ir pamatomą liesesnį, pradinį pieną.
Motinos pieno riebalai yra ypatingi. Dėl jų žindomų kūdikių poodis yra tvirtesnis ir stangresnis nei mišiniais maitinamų.
Laktozė: energijos ir vystymosi šaltinis
Laktozė, pieno cukrus, yra lengvai ir greitai panaudojamas energijos šaltinis. Ji patenkina apie 40 procentų kūdikio energijos poreikių ir ypač tinka smegenų veiklai. Dėsninga, kad kuo didesnės tam tikros biologinės žinduolių rūšies smegenys, tuo daugiau laktozės yra piene. Motinos piene laktozės koncentracija didžiausia iš visų žinduolių rūšių, jos ten yra pusantro karto daugiau nei karvės piene. Net ir varganai besimaitinančios moters piene laktozės vis tiek bus tiek pat - nuo 6,2 iki 7,2 procento. Laktozė taip pat pagerina kai kurių organizmui reikalingų mineralų pasisavinimą, tarp jų - kalcio ir geležies, ir stimuliuoja „gerųjų“ bakterijų Lactobacillus bifidus kolonijų augimą žarnyne.
Galaktozė, laktozės komponentas, yra reikalinga galaktoolipidų sintezei, kurie būtini centrinei nervų sistemai vystytis.
Vitaminai ir mineralai: subalansuotas derinys
Jei išgirsite ką nors postringaujant, kad motinos piene yra nedaug kai kurių vitaminų ir mineralų, todėl esą kūdikiui reikia maisto papildų, neskubėkite jų pirkti ir duoti vaikelį. „Daugiau“ nebūtinai reiškia „geriau“. Organizmams reikalinga įvairių medžiagų pusiausvyra, o normalus jų derinys yra motinos piene. Pavyzdžiui, geležies, kuri būtina kraujo hemoglobino susidarymui, motinos piene išties nėra daug - tik 40 mcg/100 ml pieno. Kalcio daugiau yra karvės piene, bet žmogaus kūdikio organizme jis blogai pasisavinamas. Iš motinos pieno kūdikio žarnyne absorbuojami 67 procentai kalcio, o iš karvės pieno - tik 25 procentai. Kalcis svarbus kaulų ir dantų tvirtumui. Tačiau kalciui patekti į tas struktūras reikalingas ir vitaminas D. Jei mama normaliai maitinasi, jos piene yra užtektinai B grupės vitaminų ir vitamino C. Verta žinoti, kad šis svarbus vitaminas nėra kaupiamas motinos kūne, taigi jo reikia gauti kartu su maistu ar papildais kiekvieną dieną.
Kūdikio vystymasis ir motinos pienas: mokslinių tyrimų perspektyvos
Sparčiau auga naujagimiai. Pirmaisiais trimis gyvenimo mėnesiais žindomų kūdikių svoris auga greičiau negu tokiu pat mišinių kiekiu išgeriančių jų dirbtinai maitinamų bendraamžių kūno masė. Nenuostabu, juk motinos pienas yra lengviau virškinamas ir geriau pasisavinamas nei mišiniai. Vėliau, kūdikio virškinimo sistemai bręstant, jau ir iš mišinių jis geba pasisavinti daugiau maisto medžiagų. O maitinamiems iš buteliuko kūdikiams dažniausiai sugirdoma daugiau, negu reikia jų alkį numalšinti. Todėl pirmųjų metų pabaigoje dauguma dirbtinai maitinamų vaikų būna sunkesni už žindytuosius. Svorio skirtumus labiausiai lemia skirtingas riebalų kaupimas poodyje. Dirbtinai maitinamų kūdikių jis būna gausesnis. Į karvės pieno mišiniais girdomų kūdikių kraują išskiriama daugiau insulino, skatinančio riebalų atsidėjimą poodyje, kartu daugėja ir riebalus kaupiančių ląstelių. Ūgio, galvos apimties didėjimo ir visi kiti žindomų kūdikių vystymosi parametrai bei sveikata nenukenčia.
Žindomus kūdikius nuo persivalgymo (ir nuo įpročio tai daryti visą gyvenimą) ir nutukimo saugo pats motinos pienas: žįsdamas kūdikis iš pradžių gauna liesesnį ir saldesnį pradinį pieną, o galinis riebesnis pienas, kuris ir suteikia sotumo jausmą, yra ir mažiau saldus, todėl ir kūdikis žinda vis lėčiau ir ne taip energingai.
Kaip maitinti kūdikį krūtimi
Pirmieji apie tyrimus, bylojančius, kad kūdikystėje žindyti vaikai geriau negu maitinti dirbtinai vystosi protiškai, Jungtinės Amerikos Valstijos mokslininkai paskelbė 1929 m. Daugelis aplinkybių lemia vaiko vystymąsi ir intelektą. Tai sudėtingos biologinių-genetinių, šeimos aplinkos ir socialinių-ekonominių veiksnių sąveikos rezultatas. Brandžios asmenybės moterys kelis kartus dažniau renkasi kūdikio maitinimą krūtimi, o ne iš buteliuko. Tai liudija rezultatai tyrimų, atliktų ne tik Amerikoje ar Anglijoje, bet ir Lietuvoje. KMU Neonatologijos klinikos vadovės Eglės Markūnienės mokslinės disertacijos „Medicininiai, psichologiniai ir socialiniai kūdikių žindymo veiksniai“ (2003 m.) duomenimis, tarp aukšto išsilavinimo motinų savo kūdikius žindžiusių 4 mėnesius ir ilgiau, santykinai 4,9 karto daugiau negu tarp motinų su viduriniu ar žemesniu išsimokslinimu. Anglijos ir Naujosios Zelandijos mokslininkai, tyrę maitinimo įtaką neišnešiotų labai mažo gimimo svorio vaikų protiniam vystymuisi, rado, kad aštuonerių metų amžiuje intelekto koeficientas buvo vidutiniškai dešimčia balų aukštesnis tų, kurie naujagimystėje maitinti motinos pienu. Tai, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis jie buvo laikomi inkubatoriuje ir maitinami per zondą, leidžia manyti, kad vystymosi pranašumą sąlygojo taip pat ir biologiškai paties motinos pieno veiksniai.
Kiekvienos moters pienas yra unikalai pritaikytas patenkinti būtent jos kūdikio poreikius. O ir tos pačios motinos pienas kasdien vis kitoks ir net keičiasi per dieną. Pieno skonis priklauso nuo motinos valgyto maisto, taip pratindamas kūdikį būsimam mėgavimuisi įvairiais patiekalais prie šeimos stalo ateityje. Net vieno žindymo metu pienas keičiasi nuo skysto ir vandeningo pradžioje iki tirštoko ir riebesnio baigiant; tai - tarsi pietūs iš įvairių patiekalų.
Lyginamoji analizė: motinos pienas prieš gyvūnų pieną
Našlaičiams, negaunantiems motinos pieno, ir kūdikiams, kurių mamytės žindyti negali ar (daug dažniau) nenori, maistas paprastai gaminamas iš lengviausiai prieinamos ir pigiausios žaliavos - kito žinduolio, tačiau biologiškai žmogui labai tolimo - karvės - pieno. Šio gyvulio pieną reikia labai perdirbti, kad bent kiek tiktų žmogaus kūdikiui maitinti. Gaminant mišinius, jis gerokai praskiedžiamas (kad nebūtų per daug baltymų - perteklius kenksmingas), pilama daug cukraus (nes karvės piene, net ir nepraskiestame, angliavandenių gerokai mažiau nei moters piene), augaliniais aliejais kompensuojamas riebalų stygius ir dar pridedama įvairių papildų, kurių išties tik menką dalį kūdikiui pavyks pasisavinti, ir dar nežinia, ar tikrai be nepageidaujamų pasekmių.
Pieno produktų vartojimo rekomendacijos įvairiose šalyse skiriasi. Suomijoje ir Danijoje rekomenduojamas 500 ml pieno kiekis per dieną, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Olandijoje - 2-3 porcijos pieno produktų įtraukiant 1 sūrio porciją per dieną ir 2-3 sūrio porcijas per savaitę Italijoje. Amerikoje, Kanadoje, Australijoje rekomenduojamas suvartoti pieno kiekis - 2-3 porcijos per dieną. Lietuvoje - 2-3 porcijos per dieną. Taip rekomenduoja Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. Didžiausią susidomėjimą kelia galvijų, ožkų pieno produktai, kurie pasižymi geresniu virškinimu, lengvesne absorbcija, didesniu kai kurių mikromedžiagų kiekiu. Daug yra nuomonių dėl karvių pieno vartojimo naudos ir žalos organizmui. Pastaruoju metu pateikiama vis daugiau mokslinių įrodymų, kad karvių pienas turi nepageidaujamą poveikį žmogaus sveikatai.
Cheminė pieno sudėtis ir savybės priklauso nuo gyvulių veislės, laktacijos periodo, pašarų ir šėrimo būdo, gyvulio amžiaus ir fiziologinės būklės, melžimo būdo, metų laikų ir kt. Pienas pasižymi aukšta baltymų kokybe, mineralinėmis medžiagomis ir vitaminais. 1 puodelis (240 ml) 3,2 proc. riebumo pieno suteikia 149 kcal., 88 proc. vandens, 7,7 g baltymų, 11,7 g angliavandenių, 12,3 cukraus, 8 g riebalų.
Karvės pieno sudėtis ir potencialūs trūkumai
Riebalai piene yra įvairūs. Pieno riebaluose randama apie 140 skirtingų riebalų rūgščių. Tai paprastieji riebalai arba acilgliceroliai (2,8-5,0 %), iš kurių 98-99 % sudaro triacilgliceroliai. Sudėtiniai riebalai (fosforiebalai) sudaro 0,03-0,05 %. Iš sočiųjų rūgščių 2,5-5,0 % sudaro sviesto riebalų rūgštis, miristino - 7,6-13,2 %, palmitino - 20-36 %, stearino - 5,5-13,7 %. Iš nesočiųjų riebalų rūgščių didžiausią procentinę dalį sudaro oleino (16,7-37,6 %) ir linolio (1,0-5,2 %) riebalų rūgštys. Stearino ir oleino rūgščių daugiausia būna vasarą, miristino ir palmitino - žiemą. Tai labai priklauso nuo gyvulių šėrimo būdo ir fiziologinės būklės. Pieno riebaluose esančios dažomosios medžiagos suteikia jiems, o kartu ir visam pienui, tam tikrą atspalvį. Tai geltonos ir oranžinės spalvos karotenas (provitaminas A) ir geltonos bei rausvos spalvos ksantofilas bei flavino fermentas (laktoflavinis). Šiuos fermentus sintetina augalai, kurie patenka su pašaru, arba pats karvės organizmas. Pieno riebalai padeda absorbuotis baltymams ir mineralinėms medžiagoms, kalciui, reikalingi energijai užtikrinti, kuri būtina pieno baltymui kazeinui skaidyti. Be to, riebalai reguliuoja pieno cukraus laktozės asimiliavimą kraujyje ir padeda išvengti staigaus insulino išsiskyrimo išgėrus stiklinę pieno. Atskyrus ir homogenizavus pieno riebalus, pasunkėja visų pieno vandens frakcijoje esamų vitaminų ir mineralinių medžiagų asimiliavimas organizme.
Baltymai piene yra 2-5,5 %. Juos sudaro kazeinas ir išrūgų baltymai (apie 20 %), liekantys iš pieno pašalinus kazeiną. Pieno išrūgų baltymai vertingesni už kazeiną, nes juose 10-20 kartų daugiau sieros turinčių aminorūgščių.
Angliavandeniai. Laktozė - tai pagrindinis pieno disacharidas. Nors laktozė - tai cukrus, pienui ji nesuteikia saldaus skonio. Laktozės kiekis varijuoja nuo 4,5 iki 5,2 g/100 g, priklausomai nuo pieno riebumo. Laktozė labai svarbi fermentuojant pieno produktus. Piene kartu su baltymais yra ir įvairių nebaltyminių azoto medžiagų: urėjos, peptidų, aminorūgščių, kreatino ir kreatinino, amoniako, azoto, šlapimo rūgšties ir kt. Nebaltyminės azoto medžiagos piene yra 30-60 mg/100 g. Tai tarpiniai ir galutiniai azoto apykaitos produktai gyvulio organizme.
Ožkų pienas: alternatyva su unikaliomis savybėmis
Ožkų pienas - vertingas maisto produktas, iš kurio gaminamas sviestas, kefyras, varškė, sūris ir kiti produktai. Be to, ožkų pienas ir jo produktų virškinamumas yra pats didžiausias - 94-98 %. Ypač populiarūs iš ožkų pieno pagaminti fermentiniai sūriai, kurie daugelyje pasaulio šalių vertinami kaip delikatesiniai smaližių produktai. Ožkų pienas vertinamas dėl to, kad jis mažiau alergiškas nei karvių pienas, dėl pastarosios priežasties ožkų pienas svarbus turint omeny kūdikių mitybą.
Ožkų pienas vertingesnis, lyginant su karvių pienu. Sausųjų medžiagų ožkų piene būna nuo 10,0 iki 13,6 %, pieno riebumas - nuo 2,9 iki 5,6 %, pieno baltymų - nuo 3,0 iki 3,9 %, laktozės - nuo 4,2 iki 5,0 %. Laktozė yra pagrindinis ožkų pieno angliavandeniai, kurio kiekis šiek tiek mažesnis nei karvių piene. Ožkų pieno angliavandeniai taip pat pasižymi antibakteriniu ir prebiotiniu poveikiu. Dėl šios priežasties ožkų pienas tinka sergantiems dirgliosios žarnos sindromu, celiakija, opiniu kolitu ir kitomis virškinimo ligomis, susijusiomis su maistinių medžiagų asimiliavimo procesu. Vertingi ir ožkų pieno riebalai, nes jų molekulės mažesnės, todėl virškinimas vyksta lengviau ir sparčiau. Todėl asmenims, kuriems išoperuota tulžies pūslė (ar jos veikla sutrikusi), patartina vartoti ožkų, bet ne karvių pieną. Ožkų piene yra daugiau nepakeičiamų bei vidutinės grandinės riebalų rūgščių - šios riebalų rūgštys ne tik lengviau absorbuojasi žarnyne, bet ir pasižymi ypač palankiu poveikiu. Vidutinės grandinės riebalų rūgštys pasižymi antibakteriniu, antivirusiniu poveikiu, taip pat slopina bei tirpdo cholesterolio sankaupas. Be to, ožkų pieno riebalų cholesterolis yra mažesnis 20 %.
Ožkų piene, lyginant su karvių, daugiau kalcio ir fosforo, o taip pat 4,6 karto daugiau vario, 4,5 karto daugiau mangano ir 1,3 karto daugiau kalio, be to, biologinis įsisavinimas šių medžiagų yra geresnis. Kadangi ožkų piene daugiau kalio, kalcio, fosforo (nei karvių piene), tai jis tinka sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis vaikams bei pagyvenusiems žmonėms. O gausesnis vitaminų B1, B2 (gydo nemigą ir virškinamojo trakto sutrikimus), C ir kitų kiekis didina atsparumą įvairioms ligoms. Be to, ožkų piene yra 6 kartus daugiau kobalto, šis labai svarbus kraujo gamybos procesams užtikrinti. Ožkų pieno alerginės reakcijos žmonėms retos, bet jų dažnis didėja ir dažniausiai atsiranda odos reakcija. Ožkų piene yra baltymo A2β-kazeino, kuris nepasižymi ligas sukeliančiu poveikiu, priešingai nei A1β-kazeinas, kurio esama karvių piene. A1β-kazeinas karvių piene siejamas su uždegiminių procesų stiprinimu. Nustatyta, kad A1β-kazeino variante esama bioaktyvaus peptido beta kazomorfinas-7, kurio vaidmuo žmogaus ligų raidoje dar nėra iki galo ištirtas, tačiau esama labai daug įrodymų dėl jo potencialaus kenksmingumo. Iš dalies šio junginio pieno su A1β-kazeinu vartojimas siejamas su cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, autizmu, šizofrenija, alergijomis, maisto netoleravimu, autoimuninėmis bei kitomis sveikatos problemomis.
Pieno produktai ir jų poveikis sveikatai: moksliniai tyrimai ir nuomonės
Piene yra kazeino, laktozės, kalcio, bet ne tik. Dėl šiuolaikinių intensyviosios gyvulininkystės metodų ir modernių perdirbimo technologijų geriant pieną galima gauti pesticidų likučių - jų gali būti susikaupusių piene iš apipurkštų grūdų, kuriais maitinami galvijai. Be to, kai kuriuose pieno ėminiuose rasta ir sunkiųjų metalų likučių bei radioaktyvių medžiagų - kiekis viršija geriamajam vandeniui leistinas normas.
Jungtinėse Amerikos Valstijose bent 20 proc. pieninių karvių būna užsikrėtusios leukemijos virusais, jie gali užteršti ir likusį pieną, nes, surenkant pieną iš skirtingų fermų, jis tiesiog pilamas į tas pačias talpyklas. Šie vėžį skatinantys virusai atsparūs pasterizacijai. Esama didelės tikimybės, kad juos galima perduoti žmonėms. Stiklinėje pieno galima rasti ir šių medžiagų: hormonų ir augimo faktorių, kurie gali sutrikdyti žmonių fiziologines augimo, vystymosi ir reprodukcijos funkcijas. Dažniausiai randami hormonai karvių piene tai prolaktinas, steroidiniai hormonai: estrogenas, progesteronas, kortikoidai ir androgenai. Taip pat insulino augimo faktorius-1 (IGF-1), audinių hormonai prostaglandinai. Karvės serga įvairiomis infekcinėmis ligomis, įskaitant brucelioze, karvių tuberkulioze, snukio ir nagų liga, virusine pneumonija ir paratuberkulioze. Gyvulių organizmo atsakomoji reakcija į uždegimą - intensyvi leukocitų gamyba. Jie kartu su negyvomis kūno ir sekrecijos ląstelėmis (pūliais) išskiriami į pieną. Lietuvos pieno supirkimo taisyklės numato, kad somatinių ląstelių (leukocitų ir minėtų ląstelių) skaičius žaliame karvių piene turi būti ne didesnis kaip 400 tūkst./ml. Vadinasi, tokį pieną, kurio viename litre esama iki 400 tūkst. pūlių ląstelių, galima legaliai parduoti vartotojui. Panašios taisyklės galioja ir kitose ES šalyse. Sergančioms karvėms reguliariai duodama antibiotikų. Vieno tyrimo metu karvių piene buvo rasta ir salmonelių kamienų, atsiradusių dėl reguliaraus šių vaistų vartojimo.
1994 metais JAV maisto ir vaistų tarnyba leido taikyti rekombinuotą galvijų augimo hormoną somatotropiną (rBST) karvėms, kad skatintų pieno formavimąsi. Karvių, kurioms duota šio hormono, piene yra daugiau IGF-1, o tai siejama su kai kurių rūšių navikų rizika. Be to, karvės, gavusios somatotropino, dažniau serga infekcinėmis ligomis, joms duodama daugiau antibiotikų, todėl jų piene randamos didesnės šių vaistų likučių koncentracijos. Europos Sąjungoje, Kanadoje, Japonijoje ir dar 100 šalių vartoti somatotropino uždrausta (dėl jo poveikio gyvūnų sveikatai). Tačiau nėra nei apribojimų importuoti pieno produktus, gautus iš karvių, kurioms duota šio hormono, nei reikalavimų nurodyti tai tokių produktų etiketėse.
Pienas ir alergija: kazeino vaidmuo
Alergiją pieno baltymams lemia baltymai, esantys piene, - kazeinas arba išrūgų baltymas albuminas. Pieno baltymas kazeinas yra pagrindinis pieno alergenas. Kazeiną sudarantys baltymai skaidomi į opioidinius komponentus, žinomus kaip β-kazomorfinai (angl. BCM). Alergija karvių pieno baltymams yra būdingiausia maistinė alergija, kuri dažniausiai paliečia vaikus, ypač naujagimius. Vaiko organizmas negeba atpažinti vieno ar daugiau karvių baltymų (kazeino, alfa laktoalbumino ir beta laktoglobulino) ir tai lemia alergines reakcijas. Alergija ir netoleravimas kyla iš organizmo nesugebėjimo suvirškinti, absorbuoti ir metabolizuoti šiuos karvių pieno komponentus. Kaip atsakomoji reakcija į alergeną, šiuo atveju karvių pieną, pasireiškia imuninės sistemos atsakas. Simptomai - viduriavimas, spazmai. Kita galima alergijos priežastis - ankstyvas kontaktas su karvių pieno baltymais. Naujagimio virškinimo bei imuninės sistemos vis dar bręsta, dar nėra visiškai susiformavusios. Todėl idealiausias maistas kūdikiui yra mamos pienas. Maži baltymų ir peptidų kiekiai, kuriuos suvartoja mama, pasirodo motinos piene, ir kūdikis lėtai kontaktuoja su maistu, kurį jis vartos ateityje. Šis procesas vadinamas tolerancijos maistui vystymasis. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse alergija karvių pieno baltymams paveikia 2-7,5 % vaikų, ypač pirmaisiais jų gyvenimo metais. Nors pagrindinis alergenas yra laikomas kazeinas dėl jame esančių alfa laktoalbumino ir beta laktoglobulino frakcijų, tačiau visi pieno baltymai yra potencialūs alergenai, nors ir egzistuoja piene mažesnėmis koncentracijomis.
Moksliniai tyrimai ir ekspertų nuomonė
Yra daug nuomonių dėl karvių pieno vartojimo naudos ir žalos žmogaus organizmui. Taip, karvių piene gausu aminorūgščių, kalcio, fosforo, vitamino D. Tačiau pastaruoju metu pateikiama vis daugiau mokslinių įrodymų, kad karvių pienas turi nepageidaujamą poveikį žmogaus sveikatai. Švedų mokslininkų atliktas labai didelės apimties tyrimas, trukęs apie 20 metų, kuriame dalyvavo daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių, įrodė, jog pieno vartojimas turi įtakos mirtingumui ir kaulų lūžiams, skatina lėtinį uždegimą, o tai yra įvairių lėtinių ligų pagrindas, silpnina imuninę sistemą. Šį švedų mokslininkų tyrimą atliekantys žmonės moterų ir vyrų sveikatą stebėjo 20 metų. Tyrėjai padarė išvadą, kad moterims, kurios išgerdavo 3 ir daugiau stiklinių pieno per dieną, buvo 2 kartus didesnė kaulų (įskaitant ir šlaunikaulio) lūžių, širdies ligų, navikų ir pirmalaikės mirties rizika. Tarp vyrų, kurie gerdavo po 3 ir daugiau stiklinių pieno per dieną, rezultatai neparodė dažnesnių kaulų lūžių, tačiau mirtingumo procentas buvo didesnis. Mokslininkai taip pat tyrė biologinius streso žymenis. Ir tarp moterų, ir tarp vyrų didesnis suvartoto pieno kiekis buvo susijęs su aukštesniais oksidacinio streso rodikliais, kurie siejami su spartesniu senėjimu, širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis, taip pat vėžiu. Moksliškai įrodyta, jog karvių pienas yra pagrindinis D-galaktozės šaltinis (D-galaktozė yra pieno cukraus - laktozės - sudedamoji dalis) ir kad netgi maža D-galaktozės koncentracija lemia greitus senatvinius, neurodegeneracinius procesus, be to, tyrimai rodo pieno neigiamą įtaką kalbant apie vėžio formavimąsi bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų pasireiškimą. Senėjimo procesas prasideda jau išgėrus 1-2 stiklines pieno - 1 stiklinė karvių pieno organizme atitinka 5 g D-galaktozės. O fermentuotų pieno produktų: jogurto, sūrio, kefyro, vartojimas nesukelia padidėjusios kaulų lūžių ir mirties rizikos, net 10-15 proc. sumažina mirtingumo rodiklius. Manoma, kad fermentuotame sūryje yra mažiau galaktozės nei piene, o jogurte galaktozę padeda skaidyti probiotinės bakterijos. Pienui skaidyti ir absorbuoti reikalingi du fermentai - reninas ir laktazė. Dauguma pasaulio žmonių (apie 70 proc.) su amžiumi netenka gebėjimo virškinti laktozę, nes organizmas nesintetina reikalingo fermento. Todėl išsivysto laktozės netoleravimas, pasireiškiantis laisvais viduriais, pilvo pūtimu, žarnyno spazmais. Apie 90 proc. geltonosios ir juodosios rasės ir apie 20 proc. baltosios rasės vaikų netoleruoja laktozės. Karvių piene yra apie 300 kartų daugiau baltymo kazeino nei žmogaus piene. Žmogaus pieno svarbiausias komponentas - baltymas laktoalbuminas - yra lengvai virškinamas. Žmogaus organizme kazeinas koaguliuojamas ir formuojasi dideli, kieti bei standūs gumulai, kurie sunkiai virškinami. Kai kitų gyvūnų baltymai patenka į žmogaus organizmą, galima alerginė reakcija, o dažniausi jos simptomai: lėtinė sloga, nuolatinis gerklės uždegimas, užkimimas, bronchitas ir kartotinės ausų infekcijos. Gleivėmis padengtos sąnarių ir plaučių membranos gali patinti arba gali susiformuoti uždegimas, o tai skatina reumatoidinį artritą ir bronchų astmą.
Naminiai žinduolių pienas jau tūkstančius metų buvo žmonių mitybos dalis. Pastaraisiais metais, didėjant pieno produktų gamybai ir vartojimui, padaugėjo žmonių alergijos karvių pieno baltymams atvejų ir pieno netoleravimo. Tarp pieno netoleravimo atvejų labiausiai paplitęs yra laktozės netoleravimas, kurį sukelia sumažėjęs fermento laktazės kiekis arba jo nebuvimas, dėl kurio pasireiškia laktozės malabsorbcija. Per pastaruosius kelerius metus mokslininkai ištyrė galimą beta kazeino baltymų frakcijos sudėties poveikį pieno baltymų netoleravimui. Kazeinai sudaro maždaug 78 proc. visų galvijų pieno baltymų, iš jų beta kazeinas sudaro 30 proc. Galvijų piene randama 12 beta kazeino variantų (A1, A2, A3, B, C, D, E, F, H1, H2, I ir G), tačiau tik 7 iš jų (A1, A2, A3, B, C, I ir E) buvo aptikti Europos galvijų veislėse. A2 variantas laikomas seniausiu variantu, iš kurio kiti atsirado dėl mutacijos. Kaip ir motinos piene, A2 piene yra beta kazeino su prolinu 67 aminorūgščių grandinės padėtyje, o A1 piene šioje padėtyje yra histidinas. Šis mažas skirtumas, kaip spėjama, yra susijęs su pieno toleravimu, todėl A2 pienas yra geriau toleruojamas. Be to virškinant A1 beta kazeiną, dažniau išsiskiria peptidas beta kazomorfinas 7, kuris gali sukelti nepageidaujamų reiškinių. A2 beta kazeino vartojimas gali sumažinti su virškinimu susijusį diskomfortą. Dėl minėtų priežasčių rinkoje atsirado naujų produktų, kurių sudėtyje nėra A1 beta kazeino. 2022 metais gegužės mėnesį atliktas tyrimas, kuriame, naudojantis duomenų baze Web of Science, buvo atlikta bibliometrinė A2 beta kazeino tyrimų analizė. Ožkų piene natūraliai yra daug A2 beta kazeino, o europietiškajame karvių piene paprastai yra A1 ir A2 beta kazeino mišinys.
Ožkų pienas baltymų sudėtimi yra labiau panašus į motinos pieną, todėl pieno mišiniai, pagaminti ožkų pieno pagrindu, yra lengviau virškinami, nei karvės pieno pagrindu gaminami mišiniai. Mokslinės literatūros apie ožkų pieno pagrindu pagamintų mišinių kūdikiams naudojimą yra nedaug. Siekiant ištirti ožkų ir karvių pieno pagrindu pagamintų pieno mišinių kūdikiams skirtumus Vokietijoje, Kroatijoje, Austrijoje ir Ispanijoje, buvo atliktas dvigubai aklas, atsitiktinių imčių, kontroliuojamasis tyrimas. Jame kūdikiai, maitinami karvių ir ožkų pieno mišiniais, buvo lyginami su vien tik motinos pienu maitinamų kūdikių grupe. Į tyrimą nebuvo įtraukiami kūdikiai, turintys virškinimo sutrikimų ar virškinimo trakto apsigimimų, bei kūdikiai, kurie anksčiau buvo hospitalizuoti ilgiau nei 3 dienas. Saugumo sumetimais kūdikiai, kuriems buvo įtariama arba žinoma alergija karvių ar ožkų pieno baltymams, arba kurių tėvams bei broliams / seserims pasireiškė alergija pieno baltymams, buvo pašalinti iš atsitiktinių imčių grupių. Tyrimo laikotarpiu nebuvo leidžiama duoti kūdikiams jokio kito maisto, išskyrus vandenį, vaistus ir vitaminų papildus. Antropometriniai matavimai buvo atlikti apmokytų slaugytojų pagal standartizuotą protokolą kelis kartus: 14 dieną (2 vizitas), 28 dieną (3 vizitas), 56 dieną (4 vizitas), 84 dieną (5 vizitas) ir 112 dieną (6 vizitas). Kiekvieno vizito metu tėvų buvo klausiama apie kūdikių išmatų pobūdį, galimus netoleravimo požymius (refliuksą, dieglius, vidurių pūtimą, nervingumą). Buvo vertinamas totalus svorio padidėjimas gramais nuo tyrimo pradžios iki 112 tyrimo dienos. Taip pat rezultatai apėmė ir svorio padidėjimą tarp vizitų (14, 28, 56 ir 84 dienomis) ir kūdikio ūgio, galvos apimties padidėjimą, atitikimą pagal Pasaulio sveikatos organizacijos standartizuotus svorio, ilgio, galvos apimties ir svorio balus. Po 16 savaičių trunkančio tyrimo vidutinis kūdikių svoris ožkų pieno pagrindu pagamintais pieno mišiniais maitinamų kūdikių grupėje buvo 7 009 g, karvių pieno pagrindu mišiniais maitinamų kūdikių grupėje - 6 781,2 g, motinos pienu maitinamų kūdikių grupėje - 6 449,3 g. Pastebėta, kad ožkų pieno pagrindu pagamintais pieno mišiniais maitinamų kūdikių svorio, ūgio ir galvos apimties padidėjimas reikšmingai nesiskyrė nuo kitų grupių. Prieita prie išvados, kad ožkų pieno mišiniai yra tinkami kūdikiams ir tinkamai stimuliuoja jų augimą. Šioje grupėje nenustatyta dažnesnio pilvo pūtimo, dieglių, nerimo epizodų, nepasireiškė kitų nepageidaujamų reiškinių.
He ir bendraautorių atliktame tyrime vien motinos pienu maitinamų kūdikių svoris tyrimo laikotarpiu padidėjo mažiausiai, kas nėra naujas reiškinys, nes literatūroje randama daug panašių duomenų. Motinos pienu maitinamų kūdikių svoris auga lėčiau dėl savireguliacijos skirtumų, kai motinos pienu maitinami kūdikiai suvartoja mažiau energijos. Kita teorija yra ankstyvoji baltymų hipotezė, tai yra, kad didesnis baltymų kiekis mišinyje, palyginti su motinos pienu, sukelia endokrininės sistemos ir hormonų disbalansą, todėl padidėja energijos suvartojimas ir padidėja svoris. Kitame tyrime, atliktame Oklande (Naujoji Zelandija), buvo kviečiamos dalyvauti tik nėščios moterys, kurios medicinos personalui buvo pranešusios apie savo sprendimą nemaitinti motinos pienu. Kūdikiai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į 2 grupes. Kūdikio svoris, ūgis ir galvos apimtis buvo matuojami 3 kartus pagal specialią tyrime patvirtintą metodiką. Buvo užregistruoti nepageidaujami reiškiniai. Tyrimo pabaigoje reikšmingų svorio prieaugio skirtumų tarp kūdikių, maitinamų ožkų pieno mišiniu ir karvių pieno pagrindu pagamintu mišiniu, nenustatyta. Nebuvo pastebėta skirtumų tarp dviejų grupių kūdikių elgsenos ar nepageidaujamų reiškinių, tokių kaip vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, atsisakymas valgyti, verkimo trukmė. Ypatinga ožkų pieno ypatybė yra ta, kad jame natūraliai yra daug A2 beta kazeino, kuris struktūriškai panašus į beta kazeiną, esantį motinos piene, todėl ožkų pieno baltymai yra lengvai virškinami.
Ožkų pieno kokybės rodikliai ir Lietuvos situacija
Pieninių ožkų auginimas yra greitai besiplečianti ir populiarėjanti ūkininkavimo sritis visame pasaulyje. Populiarėjant šiai sričiai buvo išveista daugybė skirtingų ožkų veislių tam, kad būtų galima gauti aukščiausios kokybės produkciją iš kiekvieno gyvūno. Pieno kokybę galima nustatyti analizuojant pieno riebalų, baltymų, urėjos, laktozės ir SLS kiekį. Norint gauti geriausios kokybės produkciją labai svarbu yra gyvulių sveikatingumas. Gyvulio sveikatingumas susideda iš daug skirtingų sudedamųjų, tokių kaip mityba, laikymo sąlygos, oro temperatūra, amžius, vaikingumas, laktacija, veislė ir kita.
Šio darbo tikslas yra analizuoti tirto pieno rodiklius ir nustatyti jų ryšį su sveikatingumu. Šiam darbui atlikti buvo išanalizuoti 910 pieno mėginių. Laboratoriniai tyrimai atlikti „Pieno tyrimų“ laboratorijoje. Riebalų, baltymų, urėjos ir laktozės frakcijos tirtos infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities matuokliu LactoScope FTIR, SLS - tiriama naudojant matuoklį Somascope, kuris paremtas srauto citometrijos principu. Išanalizavus gautus duomenis gautas glaudus ryšys tarp SLS kiekio ir laktozės kiekio piene (p<0,001). Tarp šių rodiklių gauta neigiama koreliacija, kas rodo, jog laktozės kiekio mažėjimas yra susijęs su SLS kiekio didėjimu. Todėl galima teigti, kad laktozės kiekiai piene yra patikimas rodiklis vertinant ožkų sveikatingumą. Tuo tarpu analizuojant laktozės kiekius pagal sezoniškumą dėsningumas nenustatytas. Riebalų kiekis yra vienas iš rodiklių, kuris yra paveikiamas oro temperatūros ir sezono, aukščiausi gauti rodikliai buvo gauti šaltuoju metų sezonu (p<0,001). Ožkų pienas vartojamas jau tūkstančius metų, o jo produktai yra svarbūs milijonams žmonių. Baltymai ir lipidai yra esminės pieno sudedamosios dalys, kurios turi didelę įtaką maistinėms ir technologinėms pieno savybėms. Riebalų kiekis ir sudėtis lemia pienui ir sūriui būdingus požymius.
Lietuvos pieninių ožkų populiacijos pieno riebalų kiekio tyrimai. Mokslinis tyrimas atliktas 2016 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų veisimo ir mitybos katedroje. Tiriant Lietuvos pieninių ožkų populiacijos pieno riebalų kiekį (proc. ir kg), panaudoti paskutinių 5 metų kontroliuojamų ožkų duomenys (2012-2016 m. apyskaitos). Analizuojant skirtingų veislių Lietuvos pieninių ožkų populiacijos pieno riebalų kiekį (proc.). Atlikta skirtingų veislių ožkų pieno riebumo rodiklių analizė per paskutinius 5 metus Lietuvoje parodė didžiausią čekų baltųjų veislės ožkų pieno riebumo kiekį tiek procentais, tiek kilogramais. Šie rodikliai nustatyti atitinkamai 0,3 proc. Palyginus veislių rodiklius, nustatyti skirtumai buvo dar ryškesni. Čekų baltųjų veislės ožkų pieno riebumas (proc.) buvo didesnis nuo 0,6 proc. (palyginti su Lietuvos vietinėmis) iki 1,32 proc. (palyginti su Latvijos vietinėmis). Kadangi čekų baltųjų veislės ožkų primelžto pieno kiekis taip pat buvo didžiausias iš visų lygintų veislių, nustatytas ir ženklus pieno riebalų kg skirtumas, palyginti su kitomis veislėmis. Išanalizavus kontroliuojamų ožkų veislių pieno riebumo rodiklius per paskutinius 5 metus, nustatyta ožkų primelžto pieno kiekio ir riebalų (proc. bei kg) mažėjimo tendencija. Ypač didelis primelžto pieno skirtumas nustatytas per paskutinius 2 metus (-251 kg). Analizuojant pieno riebalų kiekį, nustatyta, kad per paskutinius 4 metus pieno riebalų vidurkis sumažėjo 0,69 proc. Atlikus skirtingų veislių ožkų pieno riebumo analizę, nustatyta, kad čekų baltųjų veislės ožkų pieno riebumas (procentais) per paskutinius 4 metus sumažėjo tendencingai nuo 5,06 iki 3,84 proc., tiesa, reikia pastebėti, kad paskutinių metų vidurkis nėra labai žemas. Analizuojant Lietuvos vietinių ir Zaaneno veislių pieno riebumą, nustatyta, kad vidurkiai pagal metus įvairavo ne taip ryškiai ir išliko nuo 3,5 iki 4 procentų. Skirtingų Lietuvos ūkių, kuriuose laikomos ir kontroliuojamos ožkos, duomenų analizė parodė, kad tirti rodikliai yra labai įvairūs. Pieno kiekis svyruoja nuo 571 iki 1 201,6 kg; pieno riebumas - nuo 3,41 iki 4,54 proc. ir nuo 20,27 iki 46,86 kg. Skirtingų laktacijų ožkų pieno riebumo (procentais ir kilogramais) pagal veisles analizė parodė, kad, palyginus ožkų pieno riebumą procentais, čekų baltųjų veislės ožkų buvo aukštesnis, negu Zaaneno veislės per visas laktacijas. Čekų baltųjų veislės ožkų pieno riebumas kilo iki 4 laktacijos ir, pasiekus piką (5,07 proc.), sumažėjo kitose laktacijose. Tačiau pastebėta, kad ir žemiausias rodiklis (2 laktacija, 4,2 proc.) nebuvo prastas. Zaaneno veislės ožkų pieno riebumas įvairavo mažiau ir piką pasiekė 6 laktacijoje (4,1 proc.). Atlikus ožkų pieno riebumo analizę per laktaciją, nustatytas ryškus pieno riebumo pokytis, atsižvelgiant į laktacijos mėnesį. Aukščiausias pieno riebumas nustatytas pirmaisiais laktacijos mėnesiais (nuo 4,5 iki 4,7 proc.), po to jis sumažėjo iki 3,2 proc. laktacijos viduryje, tada vėl pradėjo kilti paskutiniais laktacijos mėnesiais. Skirtingų veislių pieno kiekio bei laktacijos ir pieno riebalų rodiklių koreliacinė analizė parodė čekų baltųjų veislės ožkų ryšį tarp laktacijos ir pieno riebalų kiekio (kg). Neigiama Zaaneno veislės ožkų pieno kiekio ir riebumo (proc.) koreliacija patvirtina užsienio mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus, kad daugumos veislių ožkų pieno kiekis ir riebalai koreliuoja neigiamai.
Pasibaigus tiriamųjų pieninių gyvūnų produktyvumo kontrolės metams, 2022−2023 m. produktyvumo tyrimų metais buvo tiriama vidutiniškai 127 404 pieninių veislių karvės, 69 pieninių veislių ožkos ir 21 pieninių veislių avis. Iš vienos karvės vidutiniškai primelžta 8 496 kg pieno (tai 161 kg daugiau negu 2021−2022 produktyvumo tyrimų metais) pieno bei vidutiniškai gauta 370 kg pieno riebalų ir 293 kg pieno baltymų. Iš vienos ožkos vidutiniškai primelžta 573 kg pieno bei vidutiniškai gauta 29 kg pieno riebalų ir 21 kg pieno baltymų.
Ožkos pienas Lietuvoje
Vietinės ožkos Lietuvoje laikomos daugiausia. Šios ožkos sveria 30-45 kg. Ūkininkavimas Lietuvoje gyvena tam tikrą stagnaciją. Tie, kas sugebėjo išlaikyti didesnes ar mažesnes ožkų bandas, pieną realizuoja savo keliais, nes jis gana populiarus. Ši grupė žmonių, kurie atsisako karvės, bet norėdami turėti pieno, savo reikmėms įsigyja ožkos.
Ožkos pienas - vadinamas balzamas, grąžinantis prarastas jėgas, išgydantis daugelį ligų. Jis vertinamas daugelyje pasaulio šalių. Ožkos piene, lyginant su karvės pienu rasime daugiau kalio, kalcio, fosforo. Kalis yra svarbus elementas širdies darbui. Mažėjant organizme kalio prasideda senėjimo požymiai. Ožkos pienas mažiau turtingesnis nei karvės pienas geležimi, kobaltu, bei folio rūgštimi, kurie dalyvauja hemoglobino sintezei. Šiaip ožkos pienas turi mažiau natrio, todėl jis tinka sergantiems inkstų ligomis, turintiems padidėjusį arterinį spaudimą. Ožkos pienas turi visas maisto medžiagas, kurių reikia organizmui: augti, vystytis, funkcionuoti. Todėl šviežias pienas ir iš jo pagaminti produktai turi didelę reikšmę žmonių mitybai. Literatūroje nurodoma, kad ožkos pieno kiekį lemia daugelis veiksnių, tai visa eilė genetinių ir technologinių faktorių.
Pagrindinės ožkų veislės: Vietinės ožkos, Rusijos ožkos, Čekijos baltosios ožkos, Vokietijos baltosios ožkos, Vokietijos margosios ožkos, Zaneno ožkos, Alpių ožkos, Togenburgo ožkos, Lamanašo ožkos, Nubijos ožkos.