Laparoskopija ir gimdymas namuose: naujausi atradimai ir saugiausios alternatyvos

Nuolat greitėjant gyvenimo tempui, ieškoma būdų, padedančių efektyviai išspręsti sveikatos problemas negaištant laiko ir neatitrūkstant nuo įprastos kasdienės veiklos. Ginekologinių problemų sprendimui vis dažniau pasitelkiamos tausojančios chirurgijos principais pagrįstos laparoskopinės operacijos. Tačiau, kalbant apie gimdymą, vis dažniau iškyla klausimas, ar įmanoma ir saugu gimdyti namuose, lyginant su moderniais medicininiais metodais.

Laparoskopija: mažai invazinė chirurgija ginekologijoje

Laparoskopija - tai operacijos metodas, kai per kelis nedidelius, maždaug 5 mm skersmens, pjūvelius pilvo sienoje, naudojant optinę sistemą ir itin plonus instrumentus, apžiūrima pilvo ertmė ir atliekami reikiami chirurginiai veiksmai. Gydytojo Tomo Lūžos teigimu, atliekant minimaliai invazines laparoskopijos operacijas, galima išspręsti beveik visas ginekologines problemas, kurioms reikalingas operacinis gydymas.

Dažniausiai ginekologinių operacijų metu pakanka trijų mažų pjūvelių pilve - vieno bamboje ir dviejų pačioje pilvo apačioje. Kartais, atliekant sudėtingesnes operacijas, gali prireikti daugiau pjūvelių ir daugiau instrumentų, jie gali būti daromi aukščiau ir kiek didesni.

Atlikus bendrąją intubacinę nejautrą ir užpildžius pilvo ertmę dujomis, per pjūvelį ties bamba įvedamas specialus instrumentas - troakaras, o per jį - optinis prietaisas su šviesos šaltiniu. Tuomet chirurgas apžiūri pilvo ertmę, kepenis, taukinę, žarnyną, kirmėlinę ataugą, pilvaplėvę, diafragminį paviršių. Priklausomai nuo planuojamų chirurginių veiksmų, gydomos patologijos, moters kūno sudėjimo ir kitų veiksnių, per 2-3 papildomus mažus pjūvelius pilvo apačioje įvedami specialūs laparoskopiniai chirurginiai instrumentai, esant poreikiui, šalinami patologiškai pakitę organai ar jų dalys (pvz.: cistos, miomos, endometriozės židiniai, sąaugos ir t. t.).

Laparoskopija - tai unikalus metodas, kai panaudojant technines optikos, televizijos, elektros prietaisų ir mechanikos galimybes, chirurginę patirtį, įgūdžius ir žinias atsiveria didžiulės diagnostikos ir gydymo galimybės. Pacientams - tai mažoji chirurgija, nes atliekami maži pjūviai, lengvesnis pooperacinis laikotarpis, trumpesnis sveikimo laikas.

Kada atliekama ginekologinė laparoskopija?

Dažniausios ginekologinės laparoskopinės operacijos apima:

Kiaušidžių cistų šalinimą.
Gimdos miomų šalinimą.
Nevaisingumo priežasčių diagnostiką ir gydymą.
Kiaušintakių pratekamumo įvertinimą ir gydymą esant nevaisingumui.
Sąaugų ir endometriozės diagnostiką.

Gan dažnai laparoskopija atliekama ir esant neaiškios kilmės skausmams pilvo apatinėje dalyje ar juosmens srityje, įtariant ginekologinį uždegimą ar negimdinį nėštumą. Esant gerybiniams ar piktybiniams augliams, gausioms mėnesinėms su anemizacija ir kitiems gydymo būdams nepadedant, laparoskopiniu būdu gali būti šalinama gimda.

Ginekologinė laparoskopija gali būti:

Diagnostinė: padeda išsiaiškinti neaiškios kilmės ūmaus ar lėtinio skausmo priežastis apatinėje pilvo dalyje, vertinti kiaušintakių pratekamumą ir kitus veiksnius (pavyzdžiui, endometriozę, sąaugas), esant vaisingumo sutrikimams.
Gydomoji: kiaušidžių cistų, gimdos miomų, ektopinio nėštumo, onkologinių susirgimų šalinimas, navikinių darinių biopsija ir kt.

Dažniausios patologijos, gydomos laparoskopu:

Kiaušidžių cistos: Formuojasi dėl menstruacinio ciklo sutrikimų, endokrininės sistemos patologijų. Funkcinės folikulinės cistos susidaro neįvykus ovuliacijai. Taip pat gali būti geltonkūnio cistos, kiaušintakių cistos. Tai gerybiniai dariniai, tačiau bet kada jie gali tapti piktybiniais, todėl svarbus reguliarus jų stebėjimas. Operacija atliekama, kai cistos neišnyksta, didėja, atsiranda klinikiniai simptomai (pavyzdžiui, pilvo skausmai, nereguliarus kraujavimas).
Endometriozė: Lėtinė liga, kai panašūs į gimdos gleivinę audiniai implantuojasi už gimdos ertmės ribų. Ligos simptomai ir eiga priklauso nuo pažeidimo vietos. Dažniausiai būdingos skausmingos, nereguliarios mėnesinės, skausmas mažojo dubens srityje, diskomfortas lytinių santykių metu, nevaisingumas ir kt. Ginekologinės laparoskopijos metu koaguliuojami iš išpjaunami endometriozės židiniai ir dėl jų išplėtimo atsiradusios sąaugos.
Sąaugos: Dažniausiai jos atsiranda dėl lytiškai plintančių ligų (LPL), rečiau būna dėl endometriozės ar susiformuoja po operacinio gydymo.
Negimdinis nėštumas: Diagnostikai ir gydymui dažniausiai taikoma laparoskopija, kurios metu pašalinami nėštuminiai audiniai.
Gimdos miomos: Gerybiniai gimdos lygiųjų raumenų ir jungiamojo audinio ląstelių navikai. Jie diagnozuojami kas trečiai moteriai, vyresnei kaip 35-40 metų. Miomoms būdingi simptomai: nereguliarus kraujavimas iš gimdos, gausios ir ilgos mėnesinės, įvairaus pobūdžio apatinės pilvo dalies skausmas, dažnas šlapinimasis, vidurių užkietėjimas. Miomos gali būti ir nevaisingumo priežastimi.

Laparoskopijos privalumai

Pagrindiniai laparoskopinių operacijų privalumai pacientei - greitesnis sveikimas ir organizmo atsistatymas, mažesnis pooperacinis skausmas, daug kartų mažesni pjūviai ir geresnis estetinis vaizdas po operacijos. Tuo tarpu operuojančiam gydytojui užtikrinamas geresnis matomumas, jis gali atlikti tikslesnius ir preciziškesnius chirurginius veiksmus, operacija trunka trumpiau.

Laparoskopinės operacijos yra pažangesnės operacijos. Lengvesnis pooperacinis laikotarpis, greičiau atsistato darbingumas. Po operacijos ligoninėje tenka praleisti 1-3 dienas, mažiau skauda, todėl reikalinga mažiau analgetikų.

„Laparoskopijos operacijos suteikia galimybę minimaliai invaziniu metodu visapusiškai ištirti galimas ginekologinių problemų priežastis ir, daugeliu atvejų, iš karto suteikti reikiamą gydymą. Atsistatymas po laparoskopinių operacijų įprastai gana greitas, jis priklauso nuo atliktos operacijos ir individualių pacientės ypatybių. Kelias savaites po operacijos rekomenduojama vengti didelio fizinio krūvio, nesportuoti.

Diagnostinė laparoskopija endometriozei

Histeroskopija: gimdos ertmės įvertinimas

Kita dalis ginekologinių problemų, kurioms reikalingas operacinis gydymas, gali būti sprendžiamos kitu endoskopiniu būdu - histeroskopija. Šis tausojantis metodas padeda tiksliai įvertinti gimdos ertmės pokyčius, jeigu prieš tai atlikus ultragarsinius ar kitus tyrimus yra įtariama gimdos ertmės anomalija - įvairūs augliai, polipai, miomos, sąaugos po buvusių gimdos ertmės procedūrų.

Histeroskopija - tai diagnostikos ir gydymo metodas, padedantis apžiūrėti ir įvertinti gimdos ertmės pokyčius bei atlikti chirurginius veiksmus joje. Tyrimo metu ginekologas-endoskopuotojas per gimdos kaklelį įkiša į gimdą ploną histeroskopą - tai į teleskopą panašus prietaisas.

Histeroskopija gali būti atliekama dėl:

Gimdos gleivinės polipų ar pogleivio miomų.
Gimdos gleivinės hiperplazijos (išvešėjimo).
Gausaus ir užsitęsusio, o taip pat nereguliaraus kraujavimo iš gimdos.

Šis metodas tinka ir toms, kurios negali pastoti tiek natūraliai, tiek ir po dirbtinio apvaisinimo procedūrų, arba pastojusios negali išnešioti vaisiaus - patiria ankstyvus persileidimus. Neretai nevaisingumo priežastis gali būti gimdos anomalijos, pertvaros gimdos viduje, sąaugos, gimdos miomos, deformuojančios jos ertmę. Pagrindinis histeroskopijos privalumas - viskas daroma aiškiai matant, jokie veiksmai, pavyzdžiui, gimdos ertmės išgramdymas ar biopsija, neatliekami aklai.

Gimdos rando įvertinimas po cezario pjūvio

Gimdos rando pobūdį galima įvertinti atliekant ultragarsinį tyrimą pro makštį. Šis tyrimas saugus ir lengvai prieinamas. Taip pat gali būti atliekama histeroskopija ar laparoskopija siekiant įvertinti ir galimai gydyti susiformavusią nišą - ertmę, likusią rande po CPO, kurioje gali kauptis menstruacijų kraujas ir sukelti nepageidaujamus simptomus.

Nėštumo metu gimdos randą galima įvertinti jau ankstyvame nėštumo laikotarpyje t. y. 6-9 nėštumo savaitę. Tai ypač svarbu pacientėms, besiskundžiančioms kraujavimu ar pilvo apačios skausmu nuo pat nėštumo pradžios. 11-14 nėštumo savaitėmis ultragarsu galima nustatyti ar randas formuoja nišą bei kurioje gimdos sienoje yra prisitvirtinusi placenta.

Gimdos rando niša nėštumo metu nustatoma iki 80 proc. Rando gijimą sunkina pakartotinos CPO bei kitos operacijos gimdoje, vyresnis moters amžius, rūkymas, daugkartiniai gimdymai, sąaugos mažajame dubenyje ir individualūs audinių gijimo veiksniai bei gretutinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas.

Ratas po CPO siejamas su komplikacijomis tiek ne nėštumo laikotarpiu, tiek nėščiosioms. Nustatyta, kad randas po CPO formuojasi bent tris mėnesius, visiškai sugyja per šešis. Net iki 30 proc. moterų, kurioms randas gimdoje formuoja nišą, patiria nereguliarius kraujavimus tarp mėnesinių, skausmingas mėnesines, lėtinį pilvo apačios skausmą, skausmingus lytinius santykius.

Pastojusios po anksčiau atliktos operacijos susiduria su galimomis grėsmingomis akušerinėmis komplikacijomis - nėštumo prisitvirtinimas ir augimas gimdos rande (randinis nėštumas), kraujavimai nėštumo metu, patologinis placentos prisitvirtinimas (placentos pirmeiga, placentos priaugimas, įaugimas, peraugimas) bei gimdos rando plyšimas nėštumo ir gimdymo metu. Tiesa, šios komplikacijos - retos, tačiau gali lemti masyvų nukraujavimą ir nepageidaujamas perinatalines išeitis.

Pirminė gimdos rando nišos prevencija - vengti pirmosios CPO, jei nėra medicininių indikacijų̨. Taip pat pažymėtina, kad gimdos rando nišai susiformuoti turi įtakos anksčiau buvusios operacijos gimdoje, įskaitant ir instrumentinį nėštumo nutraukimą, todėl moterims rekomenduojama atsakingai planuoti nėštumus.

Svarbu atsiminti, kad po CPO, ypatingai po pakartotinos operacijos, reikėtų neskubėti pastoti. Sekantį nėštumą rekomenduojama planuoti praėjus 12-18 mėnesiams po operacijos.

Gimdymas namuose: alternatyvos ir rizikos

Pasaulyje moterys gimdo įvairiai: ligoninėse, gimdymo namuose, įvairiuose centruose ar namuose. O kartais gimdo neplanuotai: automobilyje, lėktuve, laive ar kitur. Anksčiau moterys gimdydavo namuose padedant pribuvėjoms. Vėliau imta gimdyti ligoninėse, o vos tik gimę naujagimiai laikyti atskirai nuo tėvų, beveik steriliomis sąlygomis. Mokslininkams atrandant vis daugiau faktų apie gimdymo procesą, į gimdymą imta žvelgti kiek paprasčiau. Atlikti tyrimai rodo, kad sveikai gimdyvei ir naujagimiui nereikalinga kvalifikuotų medikų pagalba. Kuo mažiau intervencijų, medicininių procedūrų, tuo lengviau vaikelis prisitaiko prie naujos aplinkos.

Renantis gimdymo vietą, svarbūs keli aspektai:

Būsimiems tėveliams sprendžiant, kokioje aplinkoje moteris gimdys, svarbu tinkamai įvertinti būsimos mamos ir vaikelio sveikatos būklę, kylančias rizikas. Gimdymas namuose įmanomas, jeigu:

Moteris ir vaisius yra sveiki.
Būsima mama nėštumo metu reguliariai lankėsi pas gydytoją akušerį-ginekologą.
Gimdyme įvertintas kaip mažos rizikos.
Rizika, jog prireiks Cezario pjūvio, yra mažai tikėtina.
Gimdymas yra ne pirmas, o buvę nėštumai ir gimdymai buvo sklandūs, gimė sveiki naujagimiai, po gimdymų nebuvo kilusių komplikacijų.
Moteris neserga lėtinėmis ligomis.
Nėštumo metu nebuvo pasireiškusi infekcija, nebuvo traumų, motina neturėjusi persileidimų ar nėštumo nutraukimo.
Netoli namų (iki 20-30 km) yra medicinos centras, galintis suteikti pirmąją pagalbą gimdyvei ir naujagimiui nelaimės atveju.

Kada apie gimdymą namuose negali būti nė kalbos?

Gimdyti namuose gali ne visos moterys. Kai kurioms moterims komplikacijų pasireiškimo rizika yra didesnė ir jos turėtų gimdyti ligoninėje, neatsižvelgiant į jų pageidavimus. Tai nėščiosios, kurios:

Serga lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, hipertenzija).
Turi padidėjusį kraujo spaudimą ar nėštumo metu buvo fiksuota preeklampsija.
Turėjo cezario pjūvio operaciją ar kitą gimdos ar gimdymo takų, mažojo dubens operaciją.
Buvo patyrusios komplikacijų nėštumo metu (pvz., priešlaikinį gimdymą; vaisių, pasisukusį gimdoje netinkamu kampu - ne galvinė pirmeiga).
Sirgo infekcija ir naujagimiui buvo nustatytas vystymosi sutrikimas.
Laukia dvynių ar daugiau vaisių.
Gali pagimdyti neišnešiotą naujagimį (arba naujagimis yra pernešiotas).
Buvo gydytojo akušerio-ginekologo įspėtos dėl prastos savo ar vaiko sveikatos ir kad gimdymas ne ligoninėje būtų rizikingas ne tik jųdviejų sveikatai, bet ir gyvybei.
Nesulaukia būsimo vaikelio tėvo palaikymo dėl gimdymo namuose.

Nėščiosios sveikatos problemos ar vaisiaus rizikinga būklė neleidžia rinktis gimdymo namuose, nes tokio gimdymo metu gali prireikti profesionalios medikų pagalbos: papildomo deguonies tiekimo naujagimiui; neonatologams gali tekti atlikti pradinį naujagimio gaivinimą; jeigu gimdyvės kraujavimas bus per gausus ir iškils hipovolemijos rizika (skysčių trūkumui kompensuoti), gali tekti punktuoti periferinę veną; naudoti vaistus, slopinančius kraujavimą ar skatinančius gimdos susitraukimą.

Kada gimdant namuose moterį gali prireikti vežti į ligoninę?

Įvairiais duomenimis apie 40 % pirmą kartą gimdančių ir 10 % pakartotinai gimdančių namuose moterų būna perkeliamos į ligoninę, nes:

Tai yra pirmasis moters nėštumas ir gimdymas.
Gimdanti nuvargsta ir nebegali pati išstumti vaisiaus, negali tęsti proceso.
Plyšta tarpvietė, gausiai kraujuojama ar per anksti plyšta vaisiaus dangalai.
Moters kraujo spaudimas itin aukštas.
Gimdymas neprogresuoja (gimdymo metu viena fazė nekeičia kitos ir taip kyla rizika, jog prireiks Cezario pjūvio operacijos, jeigu gimdymas truks per ilgai).
Pasireiškia vaisiaus stresas, širdies ritmo sutrikimas, kraujotakos virkštelėje sutrikimas.
Moteris apalpsta (kolapsas).
Pasireiškia hemoragijos (kraujo išsiliejimas į audinius, kūno ertmes) ar gausus kraujavimas.

Kodėl kai kurios moterys renkasi gimdyti namuose?

Šeimos, kurių vaikai buvo pagimdyti namų aplinkoje, teigia, kad patyrė didelį džiaugsmą. Tėveliai džiaugėsi, kad buvo proga išvengti medicininių intervencijų, gydytojų patarimų, skatinančių gimdymą priemonių. Gimdančiosios namuose teigia, kad gimdydamos tokiu būdu labiau jaučia atsakomybę už savo veiksmus, vystosi glaudesnis ryšys su kūdikiu, patys tėvai turi priimti svarbius sprendimus.

Pagrindinės priežastys, kodėl kai kurios moterys renkasi gimdyti namuose:

Tėvelių įtraukimas ir atsakomybė: Tėvai gali būti labiau įtraukti į gimdymo procesą, jaučia daugiau atsakomybės. Skirtingai nei ligoninėje, kur būsimi tėčiai jaučia įtampą ir nežinomybę dėl to, kokių veiksmų galima imtis, o kokių ne.
Neigiama patirtis ligoninėje: Dalis moterų, pasirinkusių gimdymą namuose, turi neigiamos patirties ligoninėje. Dažniausiai, dėl neatsižvelgimo į motinos pageidavimus, patirtos įtampos dėl įvairių intervencijų ir gimdymo skatinimo. Taip pat, kai kurių teigimu, joms nepatinka, kad svarbiausiu jų gyvenimo etapu, sprendimus priima ne pati gimdančioji, o šalia esantis gydytojas ar akušerė.
Privatumas: Siekis išlaikyti maksimalų privatumą: gimdyti ir būti tik su savo šeima, kai už sienos nėra kitų gimdančiųjų ir jų artimųjų.

Kokios moterys dažniausiai renkasi gimdyti namuose?

Remiantis atliktais tyrimais, moterys, kurios renkasi gimdymą namuose, turi bendrų bruožų:

Šiek tiek vyresnio amžiaus lyginant su vidutiniu gimdyvių amžiumi.
Turinčios aukštąjį išsilavinimą, gyvenančios mieste.
Valdingesnio būdo, dirbančios vadovaujančiose pozicijose.
Tokių šeimų pajamos dažniau būna didesnės nei vidutinis šalies darbo užmokestis.
Dažniau būna daugiavaikės.

Moterys, kurios nori gimdyti namuose, siekia būti atsakingos už visą gimdymo eigą ir pačios spręsti, kas geriausia jai pačiai ir jos kūdikiui. Šeimos, pasirinkusios gimdyti namuose, norėtų šalia matyti ne gydytoją, o profesionalią akušerę, nes kyla mažesnė rizika, jog bus naudojamos įvairios priemonės gimdymo skatinimui ar priimami sprendimai neatsižvelgiant į šeimos lūkesčius. Artimųjų ratas ir rami aplinka - vienas pagrindinių gimdymo namuose privalumų. Tai užtikrina privatumą, galimybę pasirinkti žmones, kurie bus šalia reikšmingu momentu. Tokiomis aplinkybėmis moteris jaučiasi saugiau.

Ar gimdyti namuose saugu?

Gimdymas, nepriklausomai nuo gimdymo vietos, yra sudėtingas ir pavojingas procesas tiek gimdyvei, tiek naujagimiui. Kartais sklandus gimdymas gali tapti komplikuotu vos per 5 min., todėl verta prisiminti, kad gimdymas savo sudėtingumu panašus į lėktuvo skrydį. Sklandus lėktuvo pakilimas dar negarantuoja, jog nusileidimas taip pat įvyks sklandžiai. Kartais nenumatytos situacijos ore lemia didžiulę katastrofą. Gimdymo metu taip pat gali kilti komplikacijų, kurių neįmanoma numatyti (pvz., embolija vaisiaus vandenimis; plaučių arterijos tromboembolija; ūmus kraujavimas; gimdos atonija).

Vaikelio laukiantiems tėvams, besirenkantiems gimdymo vietą, verta prisiminti, kad nors gimdymas gali būti mažos rizikos ir tokiu atveju yra saugu gimdyti namuose, tačiau bet kokiu atveju, rizika išlieka. Gimdymą namuose lyginant su gimdymu ligoninėje (kai šis yra mažos rizikos), kūdikių mirtingumas reikšmingai nesiskiria. Atlikti tyrimai rodo, kad moterys, gimdžiusios namuose, rečiau patyrė tam tikrų intervencijų, joms buvo atlikta mažiau medicininių procedūrų. Dėl pasitenkinimo gimdymo aplinka, moterims, gimdžiusioms namuose, greičiau suaktyvėja pieno gamyba, mažiau išsiskiria epinefrino ar norepinefrino (streso) hormonų.

Prieš pasirenkant gimdymą namuose gydytojas akušeris-ginekologas privalo įvertinti gimdymo riziką. Jei gimdymas pripažįstamas kaip mažos rizikos, nėščioji prieš gimdymo procesą yra patikrinama, jei nustatoma, kad jos sveikatos būklė gera, o vaisius sveikas, tuomet gimdymą namuose galime laikyti saugiu.

Ar reikalinga pagalba gimdant namuose?

Bet koks normalus gimdymas per 5 min. gali tapti patologiniu. Todėl šeima, prieš priimdama sprendimą, turi žinoti, jog rizikuoja ir turi prisiimti visą atsakomybę. Deja, atsakomybę galima prisiimti už save, bet ne už naujagimį. Dėl šios dilemos nesutaria daugelis šalių, kurios dar nėra įteisinusios gimdymo namuose. Yra šalių, kuriose į namus gali atvykti profesionali akušerė, kuri vertina gimdyvės būklę, gimdymo eigą ir priima sprendimą, jeigu staiga prireikia skubios transportacijos į gydymo įstaigą. Akušerės yra apmokytos, turinčios patirties, žinančios, kaip reikia rūpintis gimdyve namų aplinkoje. Kartu su savimi jos turi dalį medicininės įrangos, kuri gali būti reikalinga iškilus nenumatytai situacijai. Valdžia yra pripažinusi gimdymą namuose legaliu Anglijoje, Naujojoje Zelandijoje, Olandijoje. Daugelyje Europos valstybių gimdymas namuose yra reglamentuotas įstatymų.

Naujagimiui palanki ligoninė ir Motinai palanki iniciatyva

Tai puikus pasirinkimas toms šeimoms, kurios nori išvengti gydytojų akušerių-ginekologų priežiūros, per didelės gydytojų įtakos, bet nori gimdyti saugiai ir esant nepageidaujamai situacijai, gauti greitą kvalifikuotą pagalbą. Kol Lietuvoje gimdymas namuose nėra reglamentuotas, rekomenduojama rinktis ligoninę, kurioje atsižvelgiama į motinos ir vaiko poreikius.

Vis daugiau šeimų nusprendžia gimdyti Naujagimiui palankios ligoninės statusą turinčioje įstaigoje. Pagrindiniai įsipareigojimai, kurių turi laikytis Naujagimiui palanki ligoninė:

Skatinti ir diegti maitinimą krūtimi ligoninėse.
Nevartoti motinos pieno pakaitalų, neskatinti jų vartojimo akušeriniuose skyriuose.
Motinos turi būti mokomos žindymo įgūdžių.
Tokiose ligoninėse turi dirbti profesionalios akušerės, kurios moko žindymo, skatina nenaudoti mišinukų, žindukų, buteliukų.
Po gimimo kūdikis turi būti dedamas motinai ant krūtinės, mama skatinama žindyti (po normalaus gimdymo mama su naujagimiu turi praleisti bent 2 val. kartu).
Tėčiai skatinami įsitraukti į kūdikio priežiūros veiklą.
Užtikrinama, kad sveikas naujagimis kartu su mama būtų 24 val. per parą.

Ligoninės ir gimdymo namai, kurie turi Naujagimiui palankios ligoninės statusą Lietuvoje: Vilniaus gimdymo namai; Marijampolės ligoninė; Panevėžio apskrities ligoninė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos; Kauno apskrities ligoninės filialas Krikščioniškieji gimdymo namai; Kauno 2-oji klinikinė ligoninė; Pasvalio ligoninė; Vilkaviškio ligoninė.

Motinai palanki ligoninė: 2006 m. Ženevoje buvo patvirtintas tarptautinis projektas „Motinai palankaus gimdymo iniciatyva“. Šio projekto tikslas - priminti, kad gimdymas yra natūralus procesas. Juo norima padrąsinti moteris, stiprinti jų pasitikėjimą savimi, skatinti autonomiją ir drąsinti išreikšti savo nuomonę bei pageidavimus. Taip pat įtraukti į pasiruošimą gimdymui ir kitus šeimos narius.

Motinai palankioje ligoninėje reikalaujama:

Neriboti moters laisvių ir teisių, paslaugas teikti kuo jaukesnėje aplinkoje.
Vienu metu gimdymo kambaryje gimdo tik viena moteris, šalia yra artimieji ir minimaliai mažai nepažįstamųjų (personalo).
Leidžiama, kad šalia gimdyvės galėtų būti visi žmonės, kuriuos nori matyti pati gimdyvė (skaičius neturi būti ribojamas).
Moteris gali pasirinkti pagrindinį pagalbininką (akušerę, vyrą, draugę, mamą ar kt.).
Moteris gali rinktis gimdymo pozą, raminančias priemones (pvz., muzika, kvapas, apšvietimas, interjero detalės).
Moteris gali atsisakyti kai kurių intervencijų, skausmo slopinimo.

Svarbiausia - ieškoti sprendimo kartu

Lietuvoje gimdymas namuose nėra įteisintas. Bet kasmet keli procentai gimdančiųjų renkasi būtent tokią gimdymo aplinką. Tiek gydytojai, tiek jaunieji tėveliai nekantriai laukia, kol Lietuvoje gimdymas namuose bus reglamentuotas ir tėvai galės jaustis saugiai, o gydytojai tiksliai žinos, ką jie gali atlikti, o ko ne. Taip pat būtų išaiškintas akušerių vaidmuo ir jų kompetencijos ribos. Tačiau kol kas apie ketinimą gimdyti namuose rekomenduojama pranešti savo gydytojui ir su juo aptarti iškilusius klausimus.

Būsimi tėveliai skatinami atvykti į ligoninę, kuri turi Naujagimiui palankios ligoninės statusą. Gimdymo skyriuose vyksta ekskursijos, kurių metu supažindinama su gimdykla, nėščiosios gali įvertinti, ar jas tenkina esanti aplinka. Tokiose ligoninėse leidžiama pasirinkti gimdymo būdą, jeigu gimdymas mažos rizikos, jį prižiūri tik akušerė ir akušeris-ginekologas kviečiamas tik tuo atveju, jeigu kyla komplikacijos. Vengiama atlikti intervencijas ir skubinti gimdymą, jeigu to nereikalauja vaisiaus ar motinos būklė. Tokiu būdu stengiamasi suteikti kuo patogesnes sąlygas gimdyvėms ir jų artimiesiems.

Svarbu aptarti pasirinkimą su antrąja puse. Reikia visiško pritarimo ir tikėjimo pasirinkimu. Kitu atveju, kilus nesklandumams gimdymo metu, papildomas barnis bus pavojingas trukdis. Svarbu įsiklausyti į savo vidinį balsą, suvokti tikruosius norus, o ne primestą nuomonę. Ar tikrai gimdyti namuose yra jūsų troškimas ir siekis, ar tai tik mados vaikymasis ir jūs nesijaučiate užtikrinta savo pasirinkimu? Įsiklausykite į kūną, kur jam būtų patogu ir ramu gimdyti. Kokius žmones norėtumėte matyti šalia savęs gimdymo metu. Galbūt jų nėra tiek daug ir tam puikiai tinka Naujagimiui palanki ligoninė. Svarbu pagalvoti apie tai, kokio intensyvumo apsaugos norite, kad jūs ir jūsų vaikelis jaustųsi saugiai ir užtikrintai po gimimo. Ar jums ramiau, kai šalia nėra paruoštų vaistų ar įrangos, kuri gali trikdyti ir jaudinti. Susidėliokite prioritetus kartu su būsimuoju vaikelio tėveliu, nes jo nuomonė - itin svarbi. Ir svarbiausia - nepamirškite, kad į pasaulį ateina nauja gyvybė, kuri turi būti tinkamai priimta ir apsaugota. O kaip tai tinkamiausiai padaryti, lai būna kiekvienos šeimos laisvas pasirinkimas.

tags: #laparoskopija #gimdymo #namuose