Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Tačiau kartu su džiaugsmu jis gali atnešti ir tam tikrų sveikatos iššūkių, tarp kurių - ir kvėpavimo sutrikimai. Moterims, kurios laukiasi pirmą kartą, bet kokia nėštumo būsena yra nauja, nepatirta ir kelianti klausimų „ar taip turi būti”. Dažnais atvejais moterys konsultuojasi su draugėmis, diskutuoja apie savo simptomus forumuose, socialiniuose tinkluose ir, be abejo, sulaukia daug patarimų. Deja, ne visada teisingų. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime dažniausias kvėpavimo sutrikimų priežastis nėštumo metu, jų simptomus, kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją, bei galimus gydymo būdus.
Fiziologiniai Kvėpavimo Pokyčiai Nėštumo Metu
Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai veikia kvėpavimo sistemą. Viena pagrindinių pasunkėjusio kvėpavimo priežasčių yra augantis vaikelis. Gimdai plečiantis, diafragma pakyla apie 4 cm, todėl sumažėja plaučių funkcinė liekamoji talpa ir liekamasis tūris. Tačiau forsuota gyvybinė talpa (FVC), didžiausia iškvėpimo srovė (PEF) ir forsuoto iškvėpimo tūris per pirmą sekundę (FEV1) paprastai nesikeičia.
Kitas svarbus veiksnys - hormonų pokyčiai. Nėštumo metu padaugėja hormono progesterono, kuris, be visų kitų funkcijų, lemia pagreitėjusį kvėpavimą. Tai vadinama fiziologine hiperventiliacija, kuri gali sukelti oro trūkumo pojūtį iki 75% moterų, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą. Taip pat padidėja moters organizme cirkuliuojančio kraujo tūris, kuris beveik padvigubėja. Dėl to širdžiai tenka atlikti dvigubai sunkesnį darbą, o tai gali prisidėti prie dusulio pojūčio.
Be to, nėštumo metu estrogenų koncentracijai padidėjus, į nosies kapiliarus priplūsta kur kas daugiau kraujo, todėl paburksta nosies gleivinė, ypač trečiąjį trimestrą. Tai gali sukelti nosies užgulimą ir pasunkinti kvėpavimą per nosį.
Lėtinės Ligos ir Nėštumas: Astma ir Kitos Būklės
Nėštumo metu organizme vykstantys pokyčiai gali išprovokuoti įvairių lėtinių ligų, taip pat ir astmos, priepuolius. Astma nėštumo metu gali būti valdoma, ir jei ji gerai kontroliuojama, moteris neturi problemų, o vaikas gimsta sveikas, kaip ir nesergančios moters atveju. Svarbu suprasti, kad nėščia moteris kvėpuoja už du, todėl astmos kontrolė tampa dar svarbesnė.
Apie trečdalį moterų astmos simptomai nėštumo metu pagerėja, trečdalio - pablogėja, o trečdalio - nesikeičia. Astma gali paūmėti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, bet dažniausiai nuo 24 iki 36 nėštumo savaitės. Apie 10% moterų ji paūmėja gimdymo metu, tačiau tokie paūmėjimai retai pasitaiko moterims, kurioms astma buvo sėkmingai gydyta nėštumo metu. Likus 4 savaitėms iki gimdymo, daugelio moterų astma palengvėja. Praėjus 3 mėnesiams po gimdymo, 73% moterų astma tampa tokia, kokia buvo iki nėštumo. Tik retais atvejais liga paūmėja, palyginti su būkle prieš nėštumą.
Pagrindinis astmos gydymo tikslas nėštumo metu - vengti motinos hipoksijos ir palaikyti normalų vaisiaus aprūpinimą deguonimi. Jei PEF (didžiausios iškvėpimo srovės matuoklis) yra >80% prognozuojamos reikšmės, tai rodo gerą astmos kontrolę. Kaip ir visi sergantieji astma, moteris nėštumo metu vaistus nuo astmos turi vartoti mažiausiomis efektyviomis dozėmis. Vaistus nuo astmos skiria gydytojas, priklausomai nuo astmos sunkumo. Trumpo poveikio beta2 receptorių agonistai (pvz., salbutamolis) vartojami ištikus priepuoliui ir yra pakankamai saugūs nėštumo metu. Ilgo poveikio beta2 receptorių agonistai (salmeterolis ir formoterolis) gali būti vartojami, bet nėra pakankamai duomenų apie jų saugumą. Inhaliuojamieji gliukokortikosteroidai (IKS) yra pagrindiniai astmą kontroliuojantys vaistai. Beklometazonas yra seniausias ir labiausiai ištirtas, o budezonidas rekomenduojamas kaip vienas saugiausių. Nėra pakankamai duomenų, kad kiti IKS yra nesaugūs. Teofilinas ar aminofilinas yra pakankamai saugūs, bet nėra pirmo pasirinkimo vaistai ir gali sukelti šalutinių reiškinių. Leukotrienų receptorių antagonistai (pvz., montelukastas) yra vertinami kaip saugūs, nors duomenų apie poveikį žmonėms nėra pakankamai.
Už perlų ribų: astma ir nėštumas
Kitos potencialios kvėpavimo sutrikimų priežastys nėštumo metu apima:
- Nėščiųjų kardiomiopatija: Tai širdies raumens liga, pasireiškianti paskutinį nėštumo mėnesį arba per penkis mėnesius po gimdymo. Pagrindinis simptomas - dusulys, kuris iš pradžių būna nedidelis ir pasireiškia fizinio krūvio metu, bet vėliau stiprėja ir gali sukelti dusulio priepuolius.
- Plaučių embolija: Tai būklė, kuomet dėl plaučių kraujagyslės užsikimšimo kraujo krešuliu (trombu) sutrinka plaučių veikla. Tai yra pavojinga gyvybei būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.
Kitos Nėštumo Būsenos, Reikalaujančios Dėmesio
Nors šis straipsnis daugiausia dėmesio skiria kvėpavimo sutrikimams, svarbu paminėti ir kitas nėštumo metu pasitaikančias būkles, kurios gali reikalauti skubios medicinos pagalbos ir kurių simptomai gali būti supainioti su kvėpavimo sutrikimais ar juos lydėti.
Preeklampsija ir Eklampsija
Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Ši būklė gali paveikti tiek motiną, tiek vaisių, sukeldama komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip eklampsija (traukuliai). Tikslios preeklampsijos priežastys nėra visiškai išaiškintos, tačiau manoma, kad ją sukelia placentos vystymosi ar kraujotakos sutrikimai, lemiantys sisteminį uždegimą ir kraujagyslių disfunkciją.
Ankstyvieji eklampsijos požymiai dažnai yra stiprūs galvos skausmai, regos sutrikimai ir patinimas. Jei pastebite preeklampsijos požymius, tokius kaip aukštas kraujospūdis, stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai ar staigus tinimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą ar skubios pagalbos skyrių.
Eklampsija apibrėžiama kaip traukulių atsiradimas nėščiai moteriai, paprastai po 20-osios nėštumo savaitės, esant preeklampsijai. Eklampsija yra reikšminga ne tik dėl tiesioginės rizikos motinai ir kūdikiui, bet ir dėl galimo ilgalaikio poveikio motinos sveikatai. Eklampsijos gydymas paprastai apima hospitalizaciją ir neatidėliotiną medicininę intervenciją, dažniausiai naudojant magnio sulfatą traukuliams kontroliuoti ir antihipertenzinius vaistus kraujospūdžiui reguliuoti.
Simfizitas
Simfizitas - tai būklė, susijusi su nėštumu, kai stipriai atlaisvėja aplink gaktinę sąvaržą esantys raiščiai ir šiek tiek atsiskiria dubens kaulai. Apie 33 nėštumo savaitę net iki 95% moterų jaučia skausmą dubens regione, dažniausiai simfizės srityje. Tai gali būti susiję su tam tikrų raumenų patempimu ir padidėjusiu hormono relaksino kiekiu. Nors simfizitas nėra tiesiogiai pavojingas kūdikiui, jis gali būti labai nemalonus būsimai mamai. Diagnozavus simfizitą, kūdikiui pavojus negresia, tačiau būsimai mamai jis gali būti labai nemalonus. Nėštumo metu šis diagnozė nėra visiškai išgydoma, tačiau taikomos kineziterapinės priemonės padeda sumažinti skausmą, koreguoja judesių atlikimą kasdienėse veiklose. Kineziterapija yra viena efektyviausių priemonių simfizitui gydyti, kurios metu daug dėmesio skiriama dubens dugno, liemens ir aplink klubo sąnarius esančių raumenų stiprinimui, laikysenos gerinimui ir dubenį stabilizuojantiems pratimams.
Virškinimo Traktos Sutrikimai
Virškinimo trakto (VT) sutrikimai yra vieni dažniausių moterų skundų nėštumo laikotarpiu. Tai gali būti siejama su padidėjusia progesterono koncentracija kraujyje (pvz., pykinimas, vėmimas, gastroezofaginio refliukso liga (GERL)) ir / ar padidėjusiu prostaglandinų lygiu (pvz., viduriavimas).
- Pykinimas ir vėmimas: Dažnas nėštumo pradžios sutrikimas, paprastai nereikalaujantis specialaus gydymo. Jei pykinimas ir / ar vėmimas tęsiasi 2 ar 3 nėštumo trečdalį, vertėtų pagalvoti apie kitas priežastis.
- GERL: Pasireiškia 40-85% nėščių moterų, dažniausiai pasireiškia rėmeniu ir rūgštiniu refliuksu. Nėštumo metu auganti gimda sukelia intraabdominalinio spaudimo padidėjimą ir apatinio stemplės sfinkterio (ASS) poslinkį, o tai gali paskatinti ASS atsipalaidavimą.
- Pilvo pūtimas ir obstipacija: Nėščiosios dažnai skundžiasi pilvo pūtimu ir vidurių užkietėjimu. Minėti simptomai vargina 16-39% moterų. Siejama su hormoniniais pokyčiais, dėl kurių sutrinka žarnyno motorika.
- Viduriavimas: Nėštumo laikotarpiu viduriuoja apie 34% moterų. Dažniausios priežastys yra infekcijos.
Ką Daryti, Jei Trūksta Oro?
Nėštumo metu sunku kvėpuoti - tai gali būti gana dažnas reiškinys, ypač nėštumo pabaigoje. Vaisiaus augimo nesustabdysite, todėl teks prisitaikyti ir sulėtinti tempą. Būkite realistė, vertindama, ką galite, o ko negalite padaryti. Visada klausykite savo kūno.
Gera laikysena yra labai svarbi. Nėštumo metu pasikeičia svorio centras, pakinta laikysena, ir dėl to plaučiai dar labiau spaudžiami, tampa sunkiau kvėpuoti (tai yra ir viena iš pagrindinių nugaros skausmo nėštumo metu priežasčių). Stenkitės visada kvėpuoti giliai, ramiai, mokykitės diafragminio kvėpavimo.
Svarbu užtikrinti tinkamą atramą sėdint ir gulint. Kvėpavimas gaiviu, švariu oru yra būtinas. Nėštumo metu kvėpuoti sunkiau, todėl labai svarbu, kad įkvepiamas oras būtų kuo gaivesnis ir švaresnis. Jokių tabako dūmų!
Kada Reikia Kreiptis į Gydytoją?
Daugeliui moterų nėštumo pabaigoje tampa sunkiau kvėpuoti, tačiau tai nėra simptomas, į kurį galima numoti ranka. Svarbu įsitikinti, kad kvėpavimą apsunkina augantis vaisius, o ne ligos ar kitos pavojingos būklės, kurias būtina gydyti.
Jeigu pastebėsite, kad kurį laiką nejaučiate judesių ar jų skaičius itin sumažėjęs, ramiai atsigulkite, atsipalaiduokite, pakutenkite pilvuką, švelniai pabaksnokite, suvalgykite kažką saldaus. Jeigu vis tiek nejaučiate judesių, kreipkitės į skubios pagalbos skyrių.
Kiti simptomai, dėl kurių būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:
- Skausmas: Stiprus, nuolatinis, ilgalaikis skausmas pilvo srityje nėra normalu. Nėštumo metu augant gimdai, moterys dažnai jaučia aštrų, kartais buką skausmą pilvo srities šonuose, tačiau šis skausmas trumpalaikis. Suskaudo ir praėjo. Jeigu jaučiate intensyvų, varginantį skausmą pilvo apačioje, stipresnį nei menstruacijų metu, nedelskite ir vykite į gydymo įstaigą pasitikrinti.
- Tepimas ar kraujavimas: Nėštumo metu negalima nekreipti dėmesio į kraujavimą. Pastebėjote gausesnį šviesų kraują? Nedelsdama kreipkitės į gydytoją.
- Makšties išskyros: Normalu, kad nėštumo metu pas moterį yra išskyrų (kaip ir ne nėštumo metu), tačiau jeigu matote žymų jų pagausėjimą, spalvos pasikeitimą, atsiranda nemalonus kvapas, makšties ar vulvos niežulys, skausmas - praneškite gydytojui.
- Priešlaikinio gimdymo požymiai: Jeigu nėštumo trukmė mažesnė nei 37 savaitės ir jaučiate gimdos susitraukimus (nugaros skausmą, pilvo skausmus) daugiau nei 4 kartus per valandą, jeigu jaučiate sunkumą dubens srityje, būtinai pasitarkite su gydytoju.
- Tinimas: Veido, rankų patinimas nėštumo metu yra normalu, tačiau jeigu pastebėjote, kad jums stipriai tinsta kojos ir kulkšnys, rodos, staiga priaugote daugiau svorio, nedelsiant pasitarkite su gydytoju.
- Depresija: Jeigu jus apima didelis nerimas, nusivylimas, liūdesys, užeina panikos priepuoliai, nebegalite susitvarkyti su savo kasdieniais rūpesčiais, kyla mintys apie savęs žalojimą - nedelsdama kreipkitės pagalbos į specialistus.
Todėl, jei turite bent menkiausių abejonių dėl kvėpavimo sutrikimų ar kitų neįprastų simptomų, pasikalbėkite su jus prižiūrinčiu gydytoju apie apsunkintą kvėpavimą, dusulį. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra raktas į sėkmingą nėštumo eigą ir sveiko mažylio atėjimą į pasaulį.
Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos. Visada pasitarkite su savo gydytoju dėl bet kokių sveikatos sutrikimų ar gydymo.
tags: #kvepavimo #sutrikimai #nestumo #metu