Kūdikio atsisakymas žįsti krūtį gali būti viena didžiausių tėvų, ypač mamų, patiriamų rūpesčių. Šis sunkumas gali pasireikšti įvairiai: kūdikis atrodo alkanas, bet atsisako žįsti ir verkia, arba pradeda žįsti, bet staiga paleidžia krūtį ir vėl pradeda verkti. Laimei, ši būsena dažniausiai yra laikina, tačiau svarbu suprasti jos priežastis ir imtis tinkamų veiksmų.
Priežastys, kodėl kūdikis atsisako žįsti krūtį
Žindymo metu kūdikis gali verkti ar atsisakyti žįsti dėl daugybės priežasčių. Svarbu atidžiai stebėti mažylį ir, jei įmanoma, nustatyti konkrečią problemą.
- Per stipri pieno srovė: Kartais pienas iš krūties bėga per greitai, labai stipria srove, todėl kūdikis nespėja jo nuryti. Tokiu atveju jis gali springti ir verkti.
- Netinkama maitinimo padėtis arba neteisingas krūties apžiojimas: Jei maitinate netinkamoje padėtyje arba kūdikis neteisingai apžioja krūtį, jam gali būti nepatogu ar sunku žįsti.
- Skausmas burnoje: Kūdikis gali bijoti skausmo, ypač jei jam buvo šiurkščiai mechaniškai ar rankiniu aspiratoriumi išsiurbtos gleivės (pvz., po Cezario pjūvio operacijos). Tokiu atveju jis bet kokius objektus burnoje gali sieti su skausmu. Taip pat skausmą gali kelti dantų dygimas, burnos opos ar kitos infekcijos.
- Mieguistumas: Kūdikis gali atsisakyti žįsti, nes yra per daug mieguistas. Tokia situacija įprastai pasitaiko po labai ilgo ir sudėtingo gimdymo arba kai jo metu buvo naudotos farmakologinės priemonės (kūdikis patiria mamos vartotų vaistų poveikį). Priešlaikinis gimdymas arba mažas naujagimio gestacinis amžius taip pat gali lemti fizinę ar nervų sistemos nebrandą, dėl kurios kūdikiui gali būti sunku kontroliuoti kvėpavimą, kūno temperatūrą ar aktyvuoti pirminius refleksus, reikalingus žindymui. Mažas gimimo svoris taip pat gali lemti silpnumą ir greitą nuovargį.
- Skausmas valgant: Kūdikis gali nenorėti žįsti, kai valgant jam skauda, pavyzdžiui, dėl pilvo dieglių ar kitų virškinimo problemų.
- Infekcija ar peršalimas: Kūdikis gali nenorėti žįsti, kai vystosi infekcija ar jis yra peršalęs. Užsikimšusi nosis apsunkina kvėpavimą žindymo metu.
- Nervingumas, nuovargis ar aplinkos dirgikliai: Kūdikis gali nerimauti, būdamas naujoje aplinkoje, kurioje yra per daug blaškančių dirgiklių, arba yra pavargęs nuo dienos metu patirtų įspūdžių.
- Pieno skonio pokyčiai: Atsisakymas žįsti taip pat gali būti susijęs su reikšmingu pieno skonio pokyčiu, pavyzdžiui, jei mama valgė aštraus troškinio ar maisto su daug česnakų, ar vartojo alkoholio.
- Kūdikis nealkanas: Kartais kūdikis tiesiog nėra alkanas ir jam nereikia papildomo maitinimo.
- Nuolatinis nevalgumas: Jei gerai valgęs mažylis staiga atsisakė valgyti kelis maitinimus iš eilės, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Nuolatinis nevalgumas, apetito stoka gali būti vienas iš įvairių ligų požymių. Tai gali nustatyti tik gydytojas.
- Priklausomybė nuo buteliuko ar žinduko: Kūdikis gali nenorėti žįsti krūties, nes jam labiau patinka valgyti iš buteliuko, kur pienas teka lengviau. Per žinduką pienas arba mišinukas teka lengviau, o norint pasimaitinti iš krūties mažylis jau turi padirbėti. Skiriasi žindymo mechanika. Kūdikiui žindant krūtį yra visai kita jo apatinio žandikaulio padėtis, nei maitinant buteliuku (tai padeda vystytis taisyklingam sąkandžiui).
- Mamos nuotaika: Žindančios mamos bloga nuotaika taip pat gali persiduoti kūdikiui. Kai mama atsipalaidavusi ir rami - pieno latakais ima tvinkti pienas. Kai mama sunerimusi, išsigandusi ar supykusi - pieno latakėliai susitraukia. Dėl to gali imti nerimauti ir žindantis kūdikis, nes per mažai pienuko teka į burnytę.
- Per didelis alkis: Per daug išalkęs kūdikis tampa neramus ir stipriai verkia. Isteriškai verkia, jam sunku apžioti krūtį, o kai galiausiai tai pavyksta, jis geria taip godžiai, kad nuryja labai daug oro.
- Fiziologinė naujagimių gelta (hiperbilirubinemija): Nors ši būklė tiesioginės įtakos žindymui nesukelia, jei gydytojai paskirs fototerapiją, laikinai naujagimį atskirs nuo mamos. Po to būdingas vangumas ir mieguistumas gali lemti nepakankamą ar neefektyvų žindymą.
- Mamos ir naujagimio atskyrimas: Nors tikėtina, kad tokios situacijos nėra dažnos, atskyrimo faktas rodo, jog aplinkybės buvo kritinės. Dėl savaime suprantamų priežasčių tiesioginis žindymas tuo metu nevyks.
- Įdubę/plokšti ar traumuoti speneliai: Dėl ne itin gilaus priglaudimo arba vaikelio burnos anatomijos ypatybių (trumpo liežuvio pasaitėlio, lūpos ar gomurio nesuaugimo) tiesioginis žindymas mamai kelia stiprų skausmą ir diskomfortą arba mažyliui sunku paimti krūtį ir efektyviai žįsti.
- Pieno kiekio ar tekėjimo pokyčiai: Kartais kūdikiai būna neramūs prie krūties ar atsisako ją žįsti, jei motinos pieno tekėjimo sparta ar skonis pasikeičia.
Pirmoji pagalba ir veiksmai, kai kūdikis atsisako žįsti
Pirmiausia pasistenkite išsiaiškinti kūdikio protesto priežastį. Nereaguokite nervingai, nes tai tik pablogins situaciją.
- Raminkite ir glauskite: Glauskite kūdikį, raminkite jį, įsitikinkite, kad jis neturi kitos priežasties verkti: patikrinkite, ar nepakilusi jo temperatūra, ar neužsikimšusi nosis, ar burnoje nesimato opų arba akivaizdžių dantų dygimo požymių.
- Kreipkitės pagalbos į personalą: Jei pirmosiomis dienomis po gimdymo sunku teisingai priglausti kūdikį prie krūties, o jūs vis dar ligoninėje, kreipkitės pagalbos į personalą: klauskite gydytojo ar akušerės patarimo arba paprašykite, kad jus aplankytų žindymo konsultantas ar patarėjas.
- Žadinkite mieguistą kūdikį: Jei po gimdymo (ypač po Cezario pjūvio ar vartojant medikamentus) kūdikis yra mieguistas, žadinkite jį maitinimui. Galite švelniai pakutenti jo skruostą (taip stimuliuodama ieškojimo refleksą) ar padus.
- Rinkitės ramią aplinką: Maitinimui rinkitės ramias ir jaukias vietas, kad kūdikio neblaškytų papildomi dirgikliai.
- Užtikrinkite taisyklingą priglaudimą: Priglauskite kūdikį prie krūties taip, kad jis galėtų pasiekti spenelį nesukdamas galvos. Patikrinkite, ar kūdikis teisingai apžioja krūtį. Jo burnoje turėtų būti spenelis ir visa areolė.
- Nepamirškite odos-odos kontakto: Oda-oda kontaktas, kai nuogas arba tik su sauskelnėmis vaikelis glaudžiamas prie nuogos mamos krūtinės ar pilvo, yra itin svarbus. Idealiomis sąlygomis vaikelis ir mama neturėtų būti atskirti vienas kito. Dažnas laikymas ant krūtinės bei glaudimas prie savęs, išlaikant oda-oda kontaktą, sąlyginai nėra sudėtinga. Kitomis aplinkybėmis, jei mama nėra pasiekiama, prie savęs glausti ir laikyti vaikelį gali tėtis ar kitas patikimas artimas žmogus. Glaudimas prie savęs ne tik suteikia naujagimiui priėjimą prie krūties, aktyvina jo ieškojimo, ropojimo krūties link bei kitus pirminius refleksus, taip pat padeda mažyliui jaustis saugiai, stabilizuoja kūno temperatūrą bei širdies ritmą.
- Atsargiai su papildomu maitinimu: Kad kūdikis noriai žįstų krūtį, neprimaitinkite jo pieno mišiniu ir negirdykite gliukoze ar žolelių arbatomis. Iki 5-6 mėnesių kūdikiui pakanka vien jūsų pieno. Papildomi gėrimai nėra reikalingi, net kai labai karšta.
- Stebėkite alkio požymius: Glauskite kūdikį prie krūties iš karto, kai pamatote pirmuosius alkio požymius.
- Pagalba, jei pieno srovė per stipri: Jei pieno srovė per stipri ir kūdikis springsta ir verkia, žindymo pradžioje leiskite pirmajai labai stipriai pieno čiurkšlei susigerti į vystyklą ar liemenėlės įklotą ir priglauskite kūdikį prie krūties, kai pieno srovė susilpnėja.
- Padėkite atsirūgti: Jei kūdikiui skauda pilvą ir jis verkia, nes nervingai ar labai godžiai valgydamas nurijo per daug oro, pakelkite jį atsirūgti: paguldykite kūdikį pilvu žemyn sau ant kojų arba laikykite jį priglaudusi prie peties (taip laikydama naujagimį ar mažą kūdikį, prilaikykite jo galvą). Kūdikiui atsirūgus, vėl priglauskite jį prie krūties.
- Palaikykite laktaciją: Jei kūdikis ilgesnį laiką atsisako žįsti, užtikrinkite, kad laktacija nenutrūktų. Turite reguliariai traukti pieną rankomis ar pientraukiu ir sumaitinti jį kūdikiui tokiu būdu, kuris nekliudo teisingiems žindymo įgūdžiams. Tais atvejais, kai kūdikis neištuština krūties, labai svarbu reguliariai traukti pieną, nes tokiu būdu neleidžiama susidaryti skausmingai pieno stazei.
- Rinkitės žindymui draugiškas priemones: Jei kūdikiui reikia papildomo maitinimo, pirmosiomis dienomis itin svarbu netrikdyti naujagimio kitais dirbtiniais speniais ar žindukais ir, kiek tik galimybės leidžia, visą reikiamą priešpienio normą sumaitinti žindymui draugiškomis priemonėmis, tokiomis kaip taurelė, vamzdelis/zondukas, pipetė, šaukštelis ar be adatos naudojamas švirkštas. Taip galima užtikrinti, kad kūdikis gaus reikiamą maistą, o žindymas būtų skatinamas ir palaikomas, kad vėliau kūdikis galėtų sėkmingiau grįžti prie krūties.
- Tinkamas buteliukas ir maitinimo technika: Jei naudojamas buteliukas, verta atkreipti dėmesį į žinduko formą bei maitinimo techniką. Rekomenduojama pasirinkti buteliuką, kurio žindukas būtų panašesnis į piramidės formą (ne toks staigus praplatėjimas) arba kurio pagrindas būtų nedidelio pločio (maždaug dviejų pirštų apimties) - taip skatinant platų išsižiojimą, kuris labai svarbus žindant. O siekiant vaikeliui palengvinti ir sumažinti srovės stiprumą, maitinant buteliuku patariama naudoti vaikelio kontroliuojamą primaitinimo būdą (ang. Paced bottle feeding technique). Šios technikos išskirtinumas tas, kad buteliukas nėra užverčiamas vertikaliai virš burnytės, bet laikomas horizontalioje padėtyje, kas ir leidžia pieno srovei tekėti perpus lėčiau.
Palaikykite pieno gamybą ir skatinkite grįžimą prie krūties
- Dažnas pieno nutraukimas: Jei mažylis nežinda, stimuliuojant krūtis reikia nusitraukti pieną taip dažnai, kaip žinda vaikelis (ne mažiau kaip 8 kartus per parą). Priešpienio lašus įprastai 2-5-ąją parą keičia gausesnė pieno gamyba, kurią svarbu skatinti dažnais nusitraukimais rankomis, o paskui efektyviu stimuliavimu su pientraukiu. Švelnus masažas ir neskausmingi kompresijos paspaudimai rankomis taip pat gali turėti įtakos nutraukiamo pieno kiekiui.
- Tinkamas pientraukis: Naudojant pientraukį, svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą gaubtelio dydį bei paties pientraukio specifikacijas. Jeigu traukimo metu jaučiate diskomfortą ar skausmą, jeigu pieno negausėja, patartina susisiekti su žindymo konsultantu, kuris parinktų tinkamą gaubtelio dydį individualiai. Tyrimai rodo, jog vienu metu stimuliuojant abi krūtis, nusitraukto pieno kiekis bus didesnis, nei naudojant vieną pientrauktį. Jeigu reikia skatinti mamos pieno gamybą, kai maitinama vien nutrauktu pienu, dvigubas elektrinis pientraukis gali būti itin efektyvi priemonė.
- Dažnas glaudimas prie krūties: Net jei kūdikis nenori imti krūties ar susiduria su sunkumais, yra svarbu kantriai bandyti vėl ir vėl. Galbūt prireiks laiko, kol mažylis sustiprės, tačiau suteikiant jam visą prieigą ir galimybes paimti krūtį, tai įvyks greičiau.
Kada kreiptis į specialistą?
Jei niekas nepadeda, pasitarkite su žindymo konsultantu ar patarėju. Galite juos išsikviesti į namus arba nuvykti į kliniką. Jungtinėje Karalystėje galite kreiptis į Didžiosios Britanijos žindymo konsultantus (IBCLC, tarptautinės tarybos sertifikuotus žindymo konsultantus) ir sertifikuotus žindymo patarėjus (CLA). Jų vardų ir telefono numerių sąrašą galite rasti daugelyje žindymui skirtų interneto svetainių. Taip pat svarbu kreiptis į gydytoją, jei kūdikis ilgesnį laiką atsisako žįsti, nes tai gali būti susiję su rimtesnėmis sveikatos problemomis.
Svarbu atminti
Kūdikio nežindimo priežastys gali būti labai įvairios, ir ne visada jos priklauso nuo mamos pastangų ar norų. Svarbiausia yra nepasiduoti, ieškoti informacijos, kreiptis pagalbos į specialistus ir palaikyti glaudų ryšį su savo mažyliu. Laikas, kantrybė ir meilė dažnai yra geriausi vaistai, padedantys įveikti šiuos iššūkius.
Nors kartais atrodo, kad kūdikis „protestuoja“ prieš krūtį, dažnai tai tėra laikinas sunkumas, kurį galima įveikti supratingumu ir tinkama pagalba. Sėkmingas žindymas yra ne tik mitybos klausimas, bet ir svarbus emocinis ryšys tarp mamos ir kūdikio.