Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.140 straipsnio 2 dalies nuostata įtvirtina tėvystės prezumpciją, pagal kurią vaikui, gimusiam praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų (maždaug 10 mėn.) po santuokos nutraukimo, tėvu pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Galiojančios Civilinės metrikacijos taisyklės, konkrečiai 32.3 punktas, įpareigoja civilinės metrikacijos įstaigą, registruojančią vaiko gimimą, pastarojo gimimo liudijime vaiko tėvu įrašyti būtent buvusį vaiko motinos sutuoktinį. Ši taisyklė atspindi plačiau taikomą tėvystės prezumpciją, kuri pagal Lietuvos įstatymus galioja ne tik santuokos metu, bet ir tris šimtus dienų po santuokos pabaigos (t. y. santuokos nutraukimo, santuokos pripažinimo negaliojančia ar vyro mirties). Be to, tėvystės prezumpcija taikoma ir tris šimtus dienų po gyvenimo skyrium (separacijos) pradžios.
Tėvystės prezumpcijos taikymas ir jos išimtys
LR CK 3.140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tėvystės prezumpcijos taisyklė netaikoma išimtiniais atvejais. Viena tokių išimčių yra ta, kai vaiką pagimdė motina, kuri sudarė naują santuoką nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės santuokos pabaigos. Tokiu atveju, nepaisant fakto, kad praėjo mažiau nei 300 dienų nuo ankstesnės santuokos nutraukimo, vaiko tėvu laikomas (ir vaiko gimimo įraše įrašomas) naujasis vaiko motinos sutuoktinis. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas siekia užtikrinti aiškumą ir stabilumą šeimos teisiniuose santykiuose, suteikdamas pirmenybę naujai susikūrusiai santuokai, kai tai yra įmanoma ir neprieštarauja vaiko interesams.
Tėvystės prezumpcijos nuginčijimas
Kaip ir daugelis kitų įstatymuose įtvirtintų prezumpcijų, tėvystės prezumpcija yra nuginčijama. Tai reiškia, kad ji gali būti paneigta, jeigu atsiranda pagrindo manyti, kad vaiko gimimo liudijime įrašytas asmuo nėra tikrasis vaiko tėvas. Yra du pagrindiniai būdai, kaip tai gali būti padaryta:
Kreipimasis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo: Vyras, kuris vaiko gimimo įraše yra nurodytas kaip vaiko tėvas, gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad jis nėra ir negali būti to vaiko tėvas. Kaip svarbūs įrodymai gali būti pateikiamos DNR tyrimo tėvystei nustatyti išvados, medikų išvados apie jo nevaisingumą, taip pat kiti įtikinami faktai, pavyzdžiui, informacija apie tai, ar vaiko pradėjimo metu tėvas gyveno skyrium, ar buvo kitų aplinkybių, rodančių negalimumą būti biologiniu tėvu. Jeigu teismas pripažins, kad tėvystė nuginčyta, civilinės metrikacijos įstaiga vaiko gimimo įrašą dėl tėvystės anuliuos.
Bendras pareiškimas teismui: Antras būdas nustatytas LR CK 3.140 straipsnio 5 dalyje. Ši teisės norma numato, jog jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą. Tokiu pareiškimu jie prašo vaiko tėvu įrašyti vyrą, kuris pripažįsta save vaiko tėvu. Šis procesas yra paprastesnis ir greitesnis, nes visi suinteresuoti asmenys sutaria dėl vaiko tėvystės.
Tėvystės pripažinimas pas notarą
Tėvystės prezumpcija santuokos metu
Reikėtų paminėti, jog tėvystės prezumpcijos taikymas neapsiriboja tik laikotarpiu po santuokos nutraukimo. Moters sutuoktinis šios moters vaiko tėvu pripažįstamas ne tik tuo atveju, jeigu vaikas buvo pradėtas po santuokos sudarymo, bet ir tuo atveju, jeigu moteris pastojo dar prieš ištekant. Svarbu, kad vaikas gimė jau esant sudarytai jo tėvų santuokai. Šiuo atveju tėvystė taip pat nustatoma automatiškai, remiantis santuokos faktu.
Tėvystės pripažinimo tvarka nesusituokusiems asmenims
Įstatymų leidėjas numatė sprendimą ir situacijai, kai vaikas gimsta nesusituokusiai motinai, ir po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų. Tokiu atveju tėvystė gali būti pripažinta keliais būdais:
- Tėvų pareiškimu: Tėvai gali pateikti bendrą notaro patvirtintą pareiškimą civilinės metrikacijos skyriui, kuriame pripažįsta tėvystę. Šis būdas yra paprasčiausias ir greičiausias, tačiau reikalauja abiejų tėvų sutikimo.
- Teismo sprendimu: Jei tėvas nesutinka pripažinti tėvystės, motina gali kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo. Tokiu atveju teismas, remdamasis pateiktais įrodymais (pvz., DNR ekspertizės išvadomis, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais), nustatys vaiko tėvystę. Jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę ar yra miręs, ieškinį teismui dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina ar pilnametystės sulaukęs vaikas, taip pat vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija ar mirusio vaiko palikuonys.
Dar negimusio vaiko tėvystės pripažinimas
LR CK taip pat numato galimybę pripažinti dar negimusio vaiko tėvystę. Tuo atveju, jei yra aplinkybių, dėl kurių vaikui gimus nebus galima paduoti pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo (pavyzdžiui, tėvo ilgalaikė komandiruotė į užsienį, sunkios ligos ar kitos priežastys), vyras, kuris laiko save dar negimusio vaiko tėvu, kartu su būsima vaiko motina gali civilinės metrikacijos įstaigai pagal būsimos motinos gyvenamąją vietą paduoti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo vaiko motinos nėštumo laikotarpiu. Kartu reikės turėti medicinos įstaigos išduota pažymą, patvirtinančią nėštumą. Toks pareiškimas yra svarbus siekiant užtikrinti vaiko teises ir interesus nuo pat gimimo, taip pat palengvinti vėlesnes procedūras.
Vaiko pavardės suteikimas nesusituokusiems tėvams
Kai tėvai nėra susituokę, vaiko pavardės suteikimo tvarka priklauso nuo to, ar tėvystė yra pripažinta ir ar tėvai sutaria dėl pavardės. Jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, vaikui turi būti suteikiama motinos pavardė. Jei tėvystė yra pripažinta ar nustatyta teismo tvarka, tėvai gali susitarti dėl vaiko pavardės - ji gali būti suteikta tėvo, motinos arba abiejų pavardžių junginys, atsižvelgiant į sutuoktinių susitarimą. Jei tėvai nesusitaria, vaiko pavardę nustato teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus.
Tėvų teisės ir pareigos nesusituokus
Nesusituokę tėvai turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, kaip ir susituokę tėvai. Tai apima teisę dalyvauti vaiko auklėjime, sprendimų priėmime dėl vaiko sveikatos, mokymo ir kitų svarbių klausimų. Taip pat, tėvai turi pareigą rūpintis vaiko gerove ir jį išlaikyti. Kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su vaiku, net jei jie gyvena atskirai. Jei tėvai negali susitarti dėl bendravimo tvarkos, ją nustato teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus. Abu tėvai privalo išlaikyti savo vaiką. Jei tėvai gyvena atskirai, vienas iš tėvų (dažniausiai tas, su kuriuo vaikas negyvena) moka alimentus. Alimento dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir tėvų pajamas. Konkretaus alimentų dydžio įstatymai griežtai nenustato. Jis priklauso nuo vaiko būtinųjų poreikių (maistas, apranga, būstas, sveikata, ugdymas, laisvalaikis) ir abiejų tėvų turtinės padėties.
Vaiko kilmės nustatymas ir vaiko gimimo registravimas
Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.
Vaiko gimimą būtina įregistruoti per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo dienos civilinės metrikacijos skyriuje. Gimimas registruojamas bet kurioje tėvų pasirinktoje civilinės metrikacijos įstaigoje. Klientų aptarnavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyris registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu (toliau - vaiko gimimo pažymėjimas).
Reikalingi dokumentai gimimo registravimui:
- Prašymas.
- Tėvų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.
- Sveikatos priežiūros įstaigos sudaryto vaiko gimimo pažymėjimo kopija.
- Santuokos sudarymą liudijantis dokumentas, jeigu vaiko tėvai susituokę ir šie duomenys nėra įtraukti į Gyventojų registro centrinę duomenų bazę.
- Santuokos nutraukimą liudijantis dokumentas, - jeigu vaiko tėvai išsituokę ar buvusio sutuoktinio mirties faktą liudijantis dokumentas , jeigu vaikas gimė našlei, jei šie duomenys nėra įtraukti į gyventojų registro centrinę duomenų bazę.
- Prašymas dėl tėvystės pripažinimo, jeigu vaiko tėvai nėra susituokę.
Nuo 2017 metų popieriniai gimimo liudijimai neišduodami, juos pakeitė elektroniniai įrašai Gyventojų registre. Visos institucijos, kurioms reikėdavo pateikti gimimo liudijimą, reikiamus duomenis gaus iš šio gyventojų registro. Jei prireiktų vaiko gimimo faktą ar amžių patvirtinančio dokumento, tačiau vaikas neturi asmens tapatybės dokumento (AT kortelės ar paso), civilinės metrikacijos skyriuje bus galima gauti gimimo įrašą patvirtinantį išrašą.
Vaiko interesų apsauga
Svarbiausia - vaiko interesai. Prieš atliekant bet kokį veiksmą, susijusį su vaiku, pirmiausia akcentuojama, ar tai nepažeis vaiko interesų. Jungtinių Tautų Vaikų teisių deklaracijos preambulėje pabrėžiama, jog svarbiausia - vaiko interesai. Tad ir tėvų teisės įgyvendinamos atsižvelgiant į šį principą. Galimi atvejai, kai su vaiko interesais susikerta tėvų interesai. Šiuo atveju nereikėtų pamiršti, jog egzistuoja ne tik tėvų teisės vaikų atžvilgiu, bet ir pareigos. Šios pareigos būtent ir įgyvendinamos per jau anksčiau minėtus principus. Savo ruožtu tėvai savo teises gali įgyvendinti gyvendami su vaiku, jeigu gyvenama skyrium - teises įgyvendinti galima pripažįstant tėvystę. Dėl įvairiausių priežasčių, kai vaikais gimsta ne santuokoje, santuokoje ne su vaiko tėvu ir panašiai, kyla problemų įvardinant, kas yra vaiko tėvas. Kaip matome, asmens teisė pripažinti tėvystę yra svarbi tiek pačiam tėvui, tiek ir vaikui. Ir šias teises saugo ne tik nacionaliniai, bet ir tarptautiniai teisės aktai. Nors tėvystės pripažinimo institutas reglamentuojamas LR CK, kartais susiduriama su problemomis, kaip teisingai šia galimybe pasinaudoti. Tad trumpai apžvelgiame dažniausiai pasitaikančius atvejus, kai norima pripažinti tėvystę.