Kūdikių išmatos - tai vienas iš svarbiausių rodiklių, padedančių tėvams suprasti, ar jų mažylis auga sveikas. Nors tai gali pasirodyti ne pati maloniausia tema, atidžiai stebėti vaiko tuštinimosi ypatumus yra itin svarbu, nes tai leidžia laiku pastebėti galimus virškinimo ar kitus sveikatos sutrikimus. Kūdikiai negimsta su naudojimo instrukcijomis, bet palieka ženklų, iš kurių galime spręsti apie jų sveikatą. Naujai iškepti tėveliai daug laiko praleidžia bandydami iškoduoti sauskelnėse paliktas žinutes - kitaip tariant, spėlioja, ką apie jų vaiko sveikatą sako išmatų kiekis, spalva ir konsistencija. Tad ką sauskelnių turinys byloja apie mažylio sveikatą? Kada vertėtų susirūpinti? Pažiūrėkime, ką apie tai kalba specialistai.
Pirmosios dienos: mekonijus - naujagimio startas
Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - tai juoda ar žalsvai juoda, tiršta, lipni, degutą primenanti ir beveik bekvapė substancija. Ją sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Mekonijus - beveik bekvapis. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą.
Pirmųjų šlapių sauskelnių galite tikėtis 12-24 val. po gimimo. Kai kurie naujagimiai pirmosiomis dienomis gali šlapintis raudonos ar oranžinės spalvos šlapimu - tokią spalvą suteikia šlapimo rūgšties kristalai. Kai kurių naujagimių mergaičių sauskelnėse, makšties srityje, galite aptikti šiek tiek kraujingų išskyrų. Tai - mamos hormonų poveikis, ir tai visiškai normalu.
Išmatų spalvos interpretacija: spalvų ratas ant sauskelnių
Išmatų spalva gali suteikti daug informacijos apie vaiko sveikatą, tačiau svarbu suprasti, kad spalvos pokyčiai dažnai priklauso nuo mitybos.
- Geltonos išmatos: Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Tai reiškia, kad pienas greitai slenka kūdikio virškinamuoju traktu. Tai taip pat būdinga kūdikiams, ypač tiems, kurie maitinami krūtimi. Kai šis procesas sulėtėja, išmatos tampa žalios.
- Žalios išmatos: Daugelis tėvų, pamatę žalsvus kakučius, sunerimsta, tačiau be reikalo. Kai maistas juda dar lėčiau, išmatos nusidažo ruda spalva. Žali intarpai, žalsvos gleivės ar chaki ar įvairaus atspalvio žalsvos išmatos gali laikinai atsirasti, kai vaikas daugiau pavalgė žalių lapinių daržovių. Natūrali tulžies spalva yra žalia. Kai išmatos greitai slenka žarnynu, jos gali įgauti atspalvį. Tamsiai žalios išmatos yra dažnas reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais. Jei viduriuojate žaliai, jūsų maisto spalva gali būti ne kalta. Tikėtina, kad jūsų maistas per greitai judėjo per žarnyną, todėl riebalus virškinanti tulžis nespėjo paruduoti. Tačiau žalios išmatos gali reikšti per daug tulžies ir nepakankamą bilirubino kiekį išmatose. Jei jūsų vaikas tuštinasi žaliomis išmatomis, viduriuoja, karščiuoja ir yra neramus, kreipkitės į pediatrą.
- Rudos išmatos: Kai maistas juda dar lėčiau, išmatos nusidažo ruda spalva. Rudos spalvos intensyvumas priklauso nuo to, kiek išsiskyrė tulžies valgant atitinkamus patiekalus, skatinančius jos išsiskyrimą, pvz., turinčius riebalų. Tai yra įprasta spalva, ypač kai kūdikis pradeda valgyti kietą maistą.
- Raudonos išmatos: Raudonos išmatos būna tada, kai vaikas buvo pamaitintas patiekalu, kuriame buvo burokėlių. Taip pat, jei tualete pamatysite raudonas ar rausvas išmatas, nesijaudinkite iš karto. Pirmiausia paklauskite savęs, ar pastaruoju metu valgėte raudono maisto.
- Oranžinės išmatos: Išmatos dažnai gali pasirodyti tokios spalvos, kokios spalvos buvo patekęs maistas, ypač jei viduriuojate. Jei jūsų išmatos turi oranžinį atspalvį, greičiausiai taip yra dėl kai kurių oranžinių maisto produktų, tokių kaip morkos, moliūgas, saldžiosios bulvės.
- Baltos, blyškios arba molio spalvos išmatos: Balkšvos išmatos rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų, medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos. Tai gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją arba tulžies latakų atreziją. Jei jūsų išmatos yra blyškios, greičiausiai tai nėra tiesiogiai dėl maisto. Tačiau vaistai nuo viduriavimo, tokie kaip bismuto subsalicilatas, kartais gali sukelti blyškias arba molio spalvos išmatas.
- Juodos išmatos: Juodos išmatos gali būti tada, kai vaikui buvo duota keli gramai anglies tablečių arba mažakraujystei (anemijai) gydyti jam skirta geležies preparatų. Jokie maisto produktai išmatų juodai nedažo. Vartojant geležies preparatus išmatos būna ne juodos, o labai tamsiai žalios, kurių spalva kartais traktuojama kaip juoda. Juodos išmatos būna, kai kraujuoja skrandžio opa, o tai vaikams būna itin retai (tuo pačiu metu yra ir kitų negalavimų). Pirmąsias kelias dienas po gimimo kūdikių išmatos būna juodos. Priešingu atveju tai gali būti dėl to, kad valgėte ką nors labai tamsios spalvos arba vartojote vaistą ar papildą, sukeliantį juodas išmatas. Tačiau ši spalva gali būti rimtesnės problemos požymis: kraujavimas viršutinėje virškinimo sistemoje.
Išmatų konsistencija: nuo skystų iki kietų
Išmatų konsistencija taip pat yra svarbus sveikatos indikatorius.
- Skystos išmatos: Žindomų kūdikių išmatos paprastai būna daug skystesnės, o varškę primenantys gumulėliai - daug smulkesni. Išimtinai žindomiems mažyliams normalu tuštintis 6 ir daugiau kartų per dieną, o iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus - tuštintis po/per kiekvieną žindymą. Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių.
- Tirštos išmatos: Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą. Kai vaikas pradeda valgyti kietą maistą, jo išmatos tampa kietesnės.
- Kietos išmatos: Apie vidurių užkietėjimą praneša ne tuštinimosi nebuvimas, bet išmatų išvaizda. Jei kakučiai labai kieti ar panašūs į akmenukus, vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo.
Nesuvirškinti maisto gabaliukai, gleivės ir kraujas: ką tai reiškia?
- Nesuvirškinti maisto gabaliukai: Ne visas maistas žarnyne taip pakinta, kad nebūtų įmanoma atskirti, koks buvo suvalgytas, todėl išmatose pastebima morkų, kopūstų, lapinių daržovių gabalėlių, uogų apvalkaliukų, ir tai natūralu. Nesuvirškinto maisto gabaliukų dažniau pasirodo, kai vaikas blogai sukramto maistą. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai.
- Gleivės: Nedaug gleivių būna beveik visuomet. Daugiau gleivių rodo uždegimą. Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja.
- Kraujas: Kraujo siūliukai gleivėse rodo, kad žarnyne esama uždegimo. Kraujo taškučiai, vienas kitas lašelis gali pasirodyti, kai viduriai yra užkietėję. Išmatoms slenkant per išangę gali trūkti smulkiausia kraujagyslė (kapiliaras) ir dėl to pasirodo kraujo lašas ar taškučiai. Tai nepavojinga. Kraujo gali patekti ir žindant, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja.
Išmatų kvapas: sveikatos paslaptys
Išmatos gali būti natūralaus kvapo arba dvelkti puvėsiais. Kai žarnyno veikla normali, išmatų kvapas būna įprastas. Išmatas sudaro ne tik suvirškintas maistas, bet ir galybė žarnyno bakterijų. Kai pasikeičia bakterijų sudėtis, išmatų kvapas irgi pasikeičia - dvokia puvimu. Išmatų kvapas gali pasikeisti, kai vaikui trūkta gerųjų žarnyno bakterijų, pavyzdžiui, viduriuojant arba vartojant antibiotikus. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus.
Tuštinimosi dažnumas: individualus ritmas
Kiekvienas bet kurio amžiaus vaikas tuštinasi jam būdingu dažniu. Tuštinimosi dažnis priklauso ir nuo to, ką vaikas valgo, kaip sukramto maistą. Tuštinimasis nebūna pagal programą ar pagal mamos norą. Didžioji dauguma vaikų, teisingai maitinamų, kasdien gaunančių įvairų maistą, tuštinasi 1-3 kartus per parą. Ilgainiui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę. Mišiniu maitinamo kūdikio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti.
Kada verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Kreiptis į gydytoją dera, kai:
- Pastebimas viduriavimas, nes kuo mažesnis vaikas, tuo viduriavimas jam yra pavojingesnis.
- Maitinimą reguliuojant nepavyksta išvengti vidurių užkietėjimo ir kai viduriams užkietėjus, vaikutis netenka apetito, skauda pilvą, jį pučia.
- Išmatose aptinkama daug gleivių, o jose - kraujo siūliukų, pakinta išmatų kvapas (jos dvokia), pasikeičia vaiko elgesys, pakyla temperatūra.
- Išmatose aptinkama kirmėlių.
- Išmatos tampa baltos, o šlapimas - patamsėjęs, bei atsiranda kitų negalavimo požymių, pvz., pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, sumažėja apetitas.
- Išmatos juodos, ir vaikas pasiskundė pilvo skausmu.
- Juodos, dervos konsistencijos, blogai dvokiančios išmatos, kartu atsiranda silpnumas, pilvo skausmai ar vėmimas.
- Juodos išmatos kartojasi kelias dienas iš eilės ir jų negalima paaiškinti maistu ar vaistais.
Svarbu pažinti savo kūdikio „normalų“ ritmą, o pastebėjus pokyčius, kurie kelia nerimą - nedelsti pasikonsultuoti su gydytoju. Nors tai gali pasirodyti nemaloni tema, kūdikio tuštinimasis - svarbus sveikatos rodiklis, padedantis laiku pastebėti virškinimo ar kitus sveikatos sutrikimus.