Pirmą kartą į ringą ir kino ekranus Rokis Balboa žengė 1976 metais. Pirmajame serijos filme jo varžovas buvo Apolas Krydas, vėliau tapęs vienu geriausių Rokio draugų. Praėjus beveik 40-čiai metų, estafetę perima Apolo sūnus Adonis. Savo žymiojo tėvo nepažinojęs Adonis polinkį į boksą, matyt, gavo su genais. Tuo metu, kai jo bendraamžiai trinasi gatvėse, vaikinas prakaituoja bokso salėje. Trokšdamas įrodyti, kad ne veltui nešioja vieno žymiausių istorijoje boksininkų pavardę, Adonis nusprendžia vykti į Filadelfiją ir paprašyti, kad žymusis jo tėvo varžovas ir bičiulis taptų jo treneriu.
Istorijos Perdavimas: Nuo Legendo Sūnaus Iki Naujo Čempiono
Buvusio sunkiasvorio bokso čempiono Apolo Krydo sūnus Adonis, kaip ir visi geri jaunuoliai, gyvena standartinį gyvenimą, kuris sukasi aplink studijas ir stabilų darbą. Tačiau viduje jis kenčia, nes jo venomis teka kovotojo kraujas. Jaunasis vaikinas, kaip ir jo tėvas, trokšta kautis ringe, išlaisvindamas viduje tūnantį žvėrį. Kartu jis nori įrodyti sau ir visiems kitiems, kad ir jis gali gyvenime kažką pasiekti, o ne slapstytis tėvo šešėlyje. Adonis meta mokslus ir išsiruošia pas vienintelį žmogų, galintį jį išmokyti kautis - legendinį Rokį Balboa. Prasideda nauja bokso era, prasideda Krydo legenda.
Daug kam ne paslaptis, jog Holivude šiuo metu karaliauja idėjų badas, o studijos, kad nebankrutuotų, vis dažniau pateikia žiūrovams kadaise žinomų frančizių tęsinius, arba dar blogiau, kultinių filmų perdirbinius. Lygiai toks pats likimas ištiko legendinį „Rokį“, kai po šešiolikos metų pertraukos Sylvesteris Stallone pabandė į kino ekranus grąžinti savo patį žinomiausią karjeros personažą. Ir, visų nuostabai, jis tai padarė fantastiškai. Juosta iš karto patiko tiek kino mylėtojams, tiek kino profesionalams, ir kartu ji sugebėjo reabilituoti frančizę po itin prastai atrodančio penktojo filmo, pasirodžiusio dar gūdžiais 1990 metais. Žinoma, savotiškas 2006 metų Rokio sugrįžimas į ringą ir į kino ekranus tapo puikiu režisieriaus bei aktoriaus atsisveikinimu su legendine bokso frančize ir su S. Stallonę išgarsinusiu personažu. Tačiau laikui bėgant, po kelių finansiškai nesėkmingų filmų, S. Stallone pasiryžo perkurti istoriją ir naująjį pasakojimą pritaikyti jaunajai žiūrovų kartai, režisieriaus vairą perleidžiant perspektyviam jaunuoliui Ryanui Coogleriui.
Asmeniškai, nebuvau labai patenkintas, kad Holivudas bando iš tokios žinomos filmų serijos kaip „Rokis“ išspausti dar šiek tiek sulčių. Kartais, kai viską padarai teisingai, dera ir sustoti. Viskas lyg ir buvo užbaigta su filmu „Rokis Balboa“ 2006 metais, todėl net ir Ryano Cooglerio paskyrimas į režisieriaus kėdę nelabai džiugino, nors režisierius ir pasižymėjo nuostabiu debiutu kine su savo socialine drama „Fruitveilo stotis“. Visgi, pamačius filmą, akimirksniu pamiršau savo prieštaravimus ir mėgavausi kiekviena rodoma minute.
Filmas „Krydas: gimęs kovoti“ pateikia mums naują skyrių Rokio gyvenime. Pasakojama ne iš jo paties, o iš legendinio R. Balboa oponento, Apolo Krydo sūnaus Adonio, perspektyvos. Kino kūrėjai pasakojimą pateikė taip, kad mes galėtume pažvelgti ne tik į tai, kas vyko po tragiškos Apolo mirties ringe, bet ir į jo sūnaus problemas. Kaip ir savo ankstesniame darbe, režisierius vėl imasi socialinių juodaodžių problemų nagrinėjimo. Toks režisieriaus žingsnis filmui suteikia gilesnę potekstę, nei matėme trečiame, ketvirtame ir penktame filmuose, kur figuruoja vien boksas ir treniruotės. Šioje juostoje pabandyta atsakyti ir į svarbius, visos frančizės gerbėjus kamavusius, klausimus. Vienas iš jų - trečias neoficialus Rokio ir Apolo susidūrimas uždaroje salėje. Tokios užuominos pakaks, nesinori atskleisti visų scenaristų ir režisierių paruoštų staigmenų. Nenuobodžiai pateiktas filmas, kurį paaštrina dar ir sodrus finalinis pasaulio čempiono ir Adonio Krydo susidūrimas, primenantis geriausias „Rokio“ dalis. Įkvepiantis abiejų oponentų ryžtas ir kova dėl geriausiojo titulo išsiskiria vienu iš įdomiausių pateikimų kine. Nors prisipažinsiu, filmo „Kirtis dešine“ kovos atrodė šiek tiek efektingiau. Šiame filme buvo norima parodyti, kad Adonis niekuo nenusileidžia savo legendiniam tėvui, bet ir perspjauti jo neleido.
Personažų Dinamika ir Socialiniai Akcentai
Kalbant apie filmo minusus… Vienintelis juostos minusas - čia nėra išraiškingų personažų, kuriuos buvo galima sutikti beveik visose „Rokio“ dalyse. Taip, vien jau Rokis Balboa ir Adonis Krydas yra puikūs, bet Adonis neturėjo progos susikauti su charizmatišku kovotoju, kaip kad Rokio laikais tai buvo Apolas Krydas, Ivanas Drago ar Klaberas Lengas. Kalbant apie pagrindinius herojus - mes daug sužinome apie Rokio gyvenimą po paskutinės kovos ringe: kaip jis pasikeitė per tiek metų, kas jį kamuoja. Tai išties puikiai pateiktas herojus, kuris naujajame filme tapo akivaizdžiu Mikio prototipu. Adonis Krydas - itin maloniai atrodantis personažas su savo problemomis, kurias jis sprendžia visos juostos metu. Puikiai sudėtas, stipraus charakterio ir charizmos veikėjas, kuris gali tapti mūsų dienų Rokio pamaina. Kiti herojai neįdomūs, net nesinori apie juos kalbėti.
Apibendrinant ir nieko per daug neišpasakojant, galiu teigti, kad filmas surežisuotas ir parašytas išties patraukliai. Juosta žiūrisi įdomiai, veiksmas paskirstytas prasmingai, yra dramos, yra džiaugsmo akimirkų ir nemažai įtampos. Nors šis filmas ir primena pirmąją „Rokio“ dalį, todėl jį būtų galima laikyti ne vien tik šalutiniu projektu, tačiau švelniu originalo perdirbiniu, bet velniai nematė, tai puikus filmas, kurio tęsinys mus turėtų pasiekti jau gana greitai.
Techninė Pusė: Muzika, Kameros Darbas ir Tikrovės Pajauta
Ne tik scenarijus buvo pritaikytas juodaodžių kultūrai, bet ir garso takelis, kuris puikiai tiko rodomam veiksmui. Filmo peržiūros metu galima išgirsti tokius puikius muzikinius kūrinius, kaip 2Pac hitą „Hail Mary“, grupės The Roots ir Johno Legendo dainą „The Fire“, reperio Nas atliekamą dainą „Bridging the Gap“ ir kitus gabalus, priartinančius mus prie taip vadinamos „juodosios“ JAV gatvių visuomenės. Negalima nepagirti ir kameros darbo, už kurį buvo atsakinga kino operatorė Maryse Alberti, su net 71 filmu savo sąskaitoje. Staigūs perėjimai nuo vieno ringo kampo iki kito, puikiai sufokusuotos treniruotės ir dėmesys detalėms - visa tai pagyvina juostą ir sukuria išties puikią fiestą akims. Bežiūrint filmą mes matome tikrą gyvenimą, mes jaučiame gatves ir jų problemas, o tai yra labai gerai. Garso montažas, juostos montažas, spalvų tono išdėstymas, net ir pirmuosius „Rokio“ filmus primenančios dekoracijos nepalieka abejonių - filmas paruoštas labai atsakingai. Techninė pusė itin stipri, o vizuali dalis taip pat atrodo patraukliai ir priartina mus prie tikrovės.
Aktorių Kolektyvas: Apdovanojimų Vertas Pasirinkimas
Vertinant pagrindinio aktorių dueto pasirodymą, galiu pasakyti, kad jis vertas apdovanojimų. Kai kuriuos jau pelnė, kai kuriems tiek S. Stallone, tiek M. B. Jordanas buvo nominuoti, todėl jų darbas įvertintas išties deramai. Adonio Krydo vaidmens atlikėjas, Michaelas B. Jordanas jau antrą kartą bendradarbiauja su režisieriumi R. Coogleriu, ir, mano nuomone, tai dar vienas puikus bendradarbiavimo vaisius. Solidžiai atrodantis jaunuolis, mokantis puikiai perteikti savo emocijas, mokantis vaidinti ir turintis įspūdingus fizinius duomenis, nuostabiai įkūnijo Krydo palikuonį. Tą patį galima pasakyti apie Sylvesterį Stallone, kuris, atėjus garbiam amžiui, parodė, kad moka puikiai vaidinti. Juokinga, kad jo kino karjera prasidėjo būtent nuo Rokio vaidmens, už kurį jis tuomet gavo Oskaro nominaciją. Galbūt sėkmė pasikartos ir jis, praėjus keturiasdešimčiai metų, pelnys apdovanojimą už tą patį vaidmenį. Tokių atvejų pasitaiko, juk taip nutiko ir su Paulu Newmanu, suvaidinusiu tą patį veikėją filmuose „Biliardistas“ (1961 m.) ir „Pinigų spalva“ (1986 m.). Kiti vaidmenis atliko Tessa Thompson, kuri ne itin sėkmingai pamėgino filme pakeisti Adrianos vietą - pritrūko charizmos. Tarp svarbesnių vaidmenų atlikėjų galima paminėti ir Tony Believas, įkūnyjusį Adonio oponentą Rikį Konloną, bei Ritchie‘į Costerį, perteikusį Rokio kolegą ir padėjėją.
Verdiktas: Žvalus Legendos Sukimas Nauja Kryptimi
„Krydas: gimęs kovoti“ - ypatingai žvalus legendinio Rokio sugrįžimas į kino ekranus, pateiktas iš visai naujos perspektyvos, nei legendinė bokso frančizė, kurioje vis dar liko nepapasakotų ir nuo žiūrovų akių nuslėptų momentų. Naujasis filmas žavi savo paprastumu, tačiau kartu ir stipriu socialinio pobūdžio scenarijumi, kuris, diriguojant jaunajam režisieriui R. Coogleriui, atskleidžia tam tikrus skirtingų rasių kultūrų skirtumus. Stiprią režisūrą papildo puikūs pagrindinių personažų vaidmenų atlikimai, žavi finalinė dvikova, išraiškingas, „juodosios“ muzikos perpildytas, garso takelis ir nauja pradžia būsimiems projektams. Filmas jaudabar rodomas kino teatruose.
Kitą savaitgalį (sausio 15 dieną) Lietuvos kino teatrus pasieks ilgai lauktas veiksmo filmas “Krydas: gimęs kovoti”, kuris yra oficialiai vadinamas legendinio Rokio Balboa istorijos septintąja dalimi. Tiesa, Sylvesteris Stallone į ringą čia lips ne kautis su stipriausiais priešais, bet tam, kad užaugintų naują čempioną - pirmojo savo priešo Apolo Krydo sūnų Adonį. Juostos scenarijų kurti ir ją režisuoti buvo patikėta jau dabar kino genijumi vadinamam Ryanui Coogleriui. Stebina tai, jog jam - vos 29-eri. Šis jaunas vyras anksčiau pragyvenimui užsidirbdavo būdamas apsaugininku. Dabar jo sąskaitoje - 26 kino apdovanojimai ir dar 24 nominacijos, nors filmas apie Rokį - tik antras jo karjeroje. Pats režisierius sako, kad nei vienas apdovanojimas jam nebuvo toks brangus, kaip filmo “Krydas: gimęs kovoti” prodiuserių pasitikėjimas. Pirmasis R. Cooglerio rimtasis darbas Holivude - filmas “Fruitvale Station”, kuris kino teatruose pasirodė 2013-aisiais. Jame, beje, vaidino ir Michaelas B. Jordanas, kurį pamatysime Rokio Balboa tęsinyje vaidinant pagrindinį - Adonio Krydo - vaidmenį. Tai, kad “Krydas: gimęs kovoti” jau yra nominuotas Auksiniam gaubliui, o S. Stallonei už naujausią Rokio vaidmenį labai rimtai prognozuojamas Oskaras, įrodo, jog R. Coogleris išties nusipelno jaunojo kino genijaus titulo. “Krydo idėją nešiojausi prieš daugelį metų, nes augau su Rokio legenda - mano tėtis buvo didžiulis šių filmų mėgėjas. Ir kai tėtis susirgo bei gulėjo mirties patale, man prasidėjo emocinė krizė. Pamaniau: kas būtų, jei taip pat nutiktų didžiausiam mano tėvo herojui? Mačiau, kad brangiausiam žmogui ima trūkti vyriškumo, kuris padeda kovoti su liga. Todėl nusprendžiau padovanoti jam šią dovaną. Žiūrėdamas filmą jis verkė. Juostoje “Krydas: gimęs kovoti” yra labai daug detalių iš mano ir tėčio gyvenimo”, - pasakoja R. Coogleris.
Filmas „Krydas: gimęs kovoti“, kuris Lietuvos kino teatruose pasirodys sausio 15 dieną, yra septintoji “Rokiados” dalis. Pirmą kartą į kino ekranus Rokis Balboa žengė dar 1976 metais ir pirmasis jo varžovas buvo Apolas Krydas, vėliau tapęs vienu geriausių Rokio draugų. Praėjus beveik 40 metų, estafetę perima Apolo sūnus Adonis, o Rokis Balboa sutinka jį treniruoti ir paversti naujuoju čempionu.
IMDb 7.6 (2015)IMDb 7.1 (2018)IMDb 7.2 (2023)
Prieš pusketvirtų metų įvykusi kova dėl pasaulio lengvo svorio bokso čempiono diržo tarp Rikio Konlano ir Adonio Krydo (aktorius Michael‘as B. Jordan‘as) baigėsi pirmojo pergale. Tačiau Krydui…
Treniruojamas legendinio Rokio Balboa, prieš penkerius metus Adonis Krydas ringe sudorojo savo trenerio priešininko Ivano Drago sūnų Viktorą. Po to, kai buvo paskelbta, jog prie ikoniškos „Rokio“ franšizės vairo stos jaunasis Ryanas Coogleris, kino kritikai nebuvo itin optimistiški. Iš vienos pusės, režisierius savo sąskaitoje turėjo ypač gerai įvertintą dramą „Fruitveilo stotis“ (Fruitvale Station, 2013). Iš kitos pusės, tai buvo vienintelis jo filmas. Ryanas Coogleris pats parašė aistringą 200 puslapių scenarijų, o pagrindiniame vaidmenyje regėjo vienintelį aktorių - „Fruitveilo stotyje“ puikiai suvaidinusį kitą jauną talentą - Michaelą B. Jordoną. Scenarijų teko gerokai sutrumpinti, tačiau režisieriaus užsivedimas ir tikėjimas savo projektu pamažu įtikino ir kitus. Būdamas tikrasis „Rokio“ gerbėjas, Coogleris, kaip ir…
Septintas filmas franšizėje pasakoja apie nesantuokinį legendinio Apollo Creedo sūnų Adonį Johnsoną. Augdamas be tėvų, blaškydamasis iš vienų prieglaudos namų į kitus, jis užsiaugina kovotojo charakterį. Dar vaikystėje jį susiranda Apollo našlė ir ima auginti kaip savo sūnų. Užaugęs Adonis, kurį draugai vadina Doniu, neranda laimės ir ieško išeities boksuodamasis. Palikęs Los Andželą, jis ima ieškoti savo kelio Filadelfijoje, kur netrukus susipažįsta su savo velionio tėvo bičiuliu Rokiu Balboa. Pastarasis, įkvėptas prisiminimų ir beveik tėvo-sūnaus ryšio su Doniu, nusprendžia jį treniruoti. Žiūrint filmą, neapleidžia mintis, jog visa tai kažkur matyta. Ir išties, visi „Rokio“ filmai turi sau būdingą pasikartojimą. Tai primena žaismingą taktą, kuris yra turiningas žaidžiantiems pagal franšizės tradicijas, tačiau gan rutiniškas ieškantiems inovatyvumo kine. Klystkeliais pasukęs protagonista. Netikėtai atsiradęs meilės subjektas, įkvepiantis siekti aukštumų. Senas ir savo asmeninių problemų turintis treneris (filmuojant šį filmą Sylvesteriui Stallone buvo tiek pat metų, kiek ir 1976-ųjų „Rokyje“ trenerį Mikį suvaidinusiam Burgessui Meredithui). Galų gale - treniruočių montažai ir finalinė kova. Jei pirma ir antra dalys buvo gan sudėtingi egzistenciniai individo portretai, trečia ir ketvirta - beveik karikatūriški pirmtakų šešėliai, penkta - lengvai pamirštamas intarpas, o šešta - garbingas legendos užbaigimas, tai septintoji dalis nusileidžia kažkur per vidurį. Filmas neša viziją ateitiems kartoms, su kur kas labiau šiuolaikiška erdve, stiliumi ir protagonistu, tačiau tuo pačiu vis dar stipriai pasikliauna praeities šlovės sentimentais. Donio mylimoji Bianka (Tessa Thompson) atlieka reliatyviai menką vaidmenį filme, nors jos personažas ir turi asmeninę dramą. Skirtingai, nei Rokio mylimoji Adriana, kuri turėjo ne tik kur kas sudėtingesnį personažą, bet ir didesnę psichologinę įtaką Rokiui. Treniruočių montažams taip pat trūksta emocinio krūvio bei psichologinės individo dramos vystymo. Rodos, pritrūko laiko, nepaisant to, jog septintoji dalis yra ilgiausios trukmės iš visų filmų. Galų gale, reikia pripažinti, kad itin stiprus afroamerikietiškos kultūros pojūtis - hiphopas, skuteriais važinėjantys jaunimas, skirtinga bendravimo maniera ir t.t. Ironiška, kad „Krydas“, tiesdamas kelią naujai kartai ir naujiems tęsiniams, vadovaujasi nostalgijos faktoriu. Dėl to žiūrovas kur kas sėkmingiau asocijuojasi su Rokiu. Sylvesteris Stallone atliko vieną geriausių vaidmenų savo karjeroje, niekuo nenusileisdamas pirmajam „Rokiui“, ar 1997-ųjų „Farų žemei“ (Cop Land). Veikėjo vidinė egzistencinė drama, liūdesys, vienatvė, naujais įsižiebusi viltis sugrįžti į kovų pasaulį ir netikėti sveikatos iššūkiai - visa tai yra kur kas paveikiau, nei gana sausa Donio arka. Neveltui Sylvesteris Stallone buvo antrą kartą nominuotas „Oskarui“ už Rokio įkūnijimą. Tiesa, šį kartą už antro plano vaidybą. Filmuojant 2008-ųjų „Imtynininką“ (The Wrestler), prancūzų operatorė Maryse Alberti įgavo labai naudingos patirties, todėl kovų scenos „Kryde“ perteiktos ypač realistiškai, efektingai ir stilingai. Išskirtinė yra maždaug 6 minučių kova filmo viduryje. Ji nufilmuota vienu kadru, kurio metu negalima atsistebėti ne tik Michaelo B. Jordono fiziškumu, bet ir kameros judesiais, kurių dėka žiūrovas tampa trečiu asmeniu ringe. Būtent fizinė Michaelo B. Jordono vaidyba yra kiek apvalantis faktorius. „Krydas“, kaip savo likimą tiesianti franšizė, yra kur kas paveikesnė tiems, kurie nėra matę ar neprisimena, kitų „Rokio“ dalių. Tačiau tokių nėra daug, todėl Ryano Cooglerio režisūrinis sprendimas prisodrinti scenarijų aliuzijomis į praeitus filmus, padaro meškos paslaugą naujajam herojui. Panašu, jog Donio laukia dideli iššūkiai ne tik būsimuose scenarijuose, tačiau ir kino salėse. To paties nebuvo galima pasakyti apie 1976-ųjų „Rokį“, kuris, nors ir sunkiai gavo finansavimą, iškart tapo franšiziniu ženklu. Vis dėlto, pats filmas, apjungiant techninę ir emocinę puses, yra patenkinanti patirtis. Adonis niekuomet nematė savo tėvo, o netekęs mamos buvo įvaikintas Apolo buvusios žmonos Merės (aktorė Phylicia Rashad).
Filme akcentuojamas sunkus Rokio ir Adonio gyvenimas, kuris juos užgrūdino. Labiausiai prie filmo prikaustantis dalykas yra Stallonės ir Jordano dinamika ekrane. Šiame filme Adonis kovoja už pripažinimą ir dėl savęs pažinimo, o Rokis tuo metu grumiasi su gyvenimo paliktais šešėliais ir vienatve. Nors S.Stallonė pirmajame „Rokio“ filme nesužibėjo stipriu aktoriniu talentu, šiame filme galime pasidžiaugti didžiuliais pokyčiais. Tiesa, ne tik gera vaidyba ir įtikinantys personažai suteikia filmui vertės. Puikiai atliktas montažo darbas - didžioji dalis kovos scenų yra nufilmuotos tiesiog tobulai, taip pasukdamos žiūrovo žvilgsį, jog jam nelieka nieko kita, kaip tik sirgti už Adonį, po truputį atrandantį save bokso ringe. Filmas susiduria ir su keletu problemų, kurios tiesiog rėžia akį. Šiame filme pritrūko to montažinio, o gal ir siužetinio, žavesio, kuris tikrai buvo įžanginėse kovose. Žavesio taip pat pritrūko Adonio ir Bjankos (aktorė Tessa Thompson) meilės istorijoje. Niekur nevedantys dialogai ir keisti būdai susipykti bei abiejų jaunuolių kelias į savus olimpus paliko labiau savanaudiškos, o ne įsimylėjusios poros įspūdį.
Apibendrinus Ryano Cooglerio kino juostą „Krydas. Sunku patikėti, kad prieš einant į filmą galvoje sukosi mintis, jog tai bus dar vienas „Rokio“ bandymas prisikelti iš numirusiųjų. „Krydas. Gimęs kovoti“ - logiškas žingsnis, norint prikelti seniai užbaigtą istoriją ir pasukti ją kitu kampu.
tags: #krydas #gimes #kovotifilmai #dramos