Kristupas Kolumbas (isp. Cristóbal Colón, it. Cristoforo Colombo, port. Cristóvão Colombo) - tai vienas žymiausių istorinių keliautojų, kurio vardas neatsiejamai susijęs su Amerikos atradimu. Nors jo kelionės per Atlanto vandenyną turėjo didžiulę pasaulinę istorinę reikšmę, iki šiol išlieka daug diskusijų ir neatsakytų klausimų apie jo paties kilmę ir gimimo datą. Šiame straipsnyje gilinsimės į Kolumbo biografiją, jo keliones, atradimus ir nagrinėsime įvairias hipotezes dėl jo tautybės.
Kelionės, pakeitusios pasaulį
Kristupas Kolumbas, įgijęs jūreivystės, geografijos ir kartografijos žinių nuo jaunystės, aktyviai dalyvavo tolimose jūrų kelionėse. Jo siekis buvo atrasti naują, trumpesnį jūrų kelią į Indiją, plaukiant į vakarus nuo Pirėnų pusiasalio. Nors Portugalijos karalius Jonas II Puikusis neparėmė jo sumanymo, Kolumbas persikėlė į Kastiliją ir ten savo kelionės projektą pristatė karalienei Izabelei I Katalikei.
Surengęs keturias keliones per Atlanto vandenyną, Kolumbas padarė atradimus, kurie negrįžtamai pakeitė pasaulio istoriją.
Pirmoji kelionė ir Amerikos atradimas
1492 m. rugpjūčio 3 d. iš Paloso uosto su trimis laivais - karaku „Santa María“ (vadovavo K. Kolumbas) bei karavelėmis „Niña“ (kapitonas V. Y. Pinzónas) ir „Pinta“ (kapitonas M. A. Pinzónas) - išplaukė apie 120 žmonių. Po ilgos kelionės per Atlanto vandenyną, 1492 m. spalio 12 d. buvo pasiekta viena Bahamų salyno salų, kurią vietiniai indėnai aravakai vadino Guanahani. Kolumbas ją pavadino San Salvadoru. Šios salos atradimo data yra oficiali Amerikos atradimo data.
Atradęs dar kelias Bahamų salas, 1492 m. spalio 28 d. Kolumbas pasiekė Kubą, o gruodžio 6 d. - dabartinį Haičio salos regioną, kurį pavadino La Isla Española. Prie Haičio krantų „Santa María“ užplaukė ant seklumos ir ten liko. Kiti du laivai 1493 m. kovo 15 d. grįžo į Ispaniją, pargabenę 7 indėnus, šiek tiek aukso, Europoje nematytų augalų, vaisių ir paukščių plunksnų.
Antroji, trečioji ir ketvirtoji kelionės
- Antroji kelionė (1493-1496 m.): Ši prekybinė ir karinė ekspedicija išplaukė 1493 m. rugsėjo 25 d. iš Kadizo uosto su 17 laivų ir apie 1500 žmonių. Šios kelionės metu buvo atrasta Dominika, Gvadelupa, Antigva, Puerto Rikas, Jamaika ir kelios kitos Mažųjų Antilų salos. Kolumbas vėl nuplaukė į Haičio salą ir ją ilgainiui pavertė Ispanijos laivų baze.
- Trečioji kelionė (1498-1500 m.): Šešiais laivais ir apie 300 žmonių išplaukusi ekspedicija atrado Trinidado salą ir pasiekė Pietų Amerikos žemyno krantą prie Orinoko žiočių.
- Ketvirtoji kelionė (1502-1504 m.): Su 4 laivais ir apie 1500 žmonių Kolumbas apiplaukė Jukatano pusiasalį ir Centrinės Amerikos šiaurės rytinį krantą nuo Hondūro iki Panamos sąsmaukos.
Pagal paplitusią versiją, iki mirties Kolumbas manė pasiekęs Azijos krantus netoli Indijos. Dėl šios klaidos Karibų jūros saloms prigijo Vest Indijos pavadinimas, o Amerikos gyventojus imta vadinti indėnais.
Kristupo Kolumbo kilmės mįslė
Viena didžiausių istorijos mįslių yra Kristupo Kolumbo tiksli gimimo data ir kilmė. Nors enciklopedijose dažniausiai nurodoma, kad jis gimė 1451 m. rugpjūčio 25 d. ar spalio 31 d. Genujoje, Italijoje, ši informacija kelia daug abejonių. Pats Kolumbas savo testamente rašė, kad gimė Genujoje („siendo yo nacido en Genova“), ir keli to meto kronikininkai patvirtina jo kilmę iš Genujos respublikos. Tačiau 1491 m. karališkajame protokole jo gimimo vieta minima Savona. Ilgainiui tiek jo gimimo vieta, tiek data tapo įvairių kontroversiškų diskusijų objektu, o net šeši Italijos ir Ispanijos miestai skelbėsi esą Kolumbo gimtinėmis.
Šiuolaikiniai tyrimai linksta prie versijos, kad K. Kolumbas gimė 1451 m. neturtingoje šeimoje Genujoje. Ši versija remiasi 1909 m. Genujoje rastu dokumentu, kuriame aprašomas 1479 m. teisinis ginčas. Tačiau pats šis dokumentas savo turiniu prieštarauja daugeliui kitų šaltinių.
Manoma, kad Kolumbas gimė 1450-1451 m. spalio mėnesį, bet tiksli data iki šiol nėra patvirtinta. Istorikai randa daugybę priežasčių abejoti jo teiginiais apie gimimą Genujoje. Viena iš versijų - tai galimai slėptas praeities faktas. Pavyzdžiui, manoma, kad Kolumbas galėjo būti į krikščionybę atsivertęs žydas. Tokiu atveju, siekiant gauti katalikiškos Ispanijos monarchų paramą, jam būtų buvę naudinga teigti esąs kilęs iš Genujos. Žydai Ispanijoje buvo persekiojami inkvizicijos, o 1492 m. - išvaryti.
Dar vienas paradoksas - Kolumbo kalbos įgūdžiai. Jis mokėjo ispanų, italų, lotynų, graikų ir portugalų kalbas. Istorikai analizavo jo rašytinę kalbą, ieškodami užuominų apie jo kilmę. Nors jo tėvas, pavarde Colombo, buvo audėjas iš Italijos, pats Kolumbas vengė italų kalbos, savo asmeniniams užrašams ir laiškams vartodamas ispanų kalbą. Savo ispaniškuose tekstuose jis painiodavo portugališkų ir itališkų raidžių. Tai leidžia kelti įvairias hipotezes:
- Genujiška versija: Nors tėvas buvo audėjas iš Genujos, paties Kolumbo raštai rodo vengimą italų kalbos.
- Kataloniška versija: Istorikas Čarlzas Merilas teigia, kad Kolumbo daromos klaidos ispaniškoje kalboje yra būdingos gimtakalbiams katalonams. Todėl jis, kaip ir visa Katalonija, linkęs manyti, kad Kolumbas buvo katalonas.
- Graikiška versija: Manoma, kad Kolumbas galėjo būti kilmingos graikų šeimos iš Chijo salos. Tai paaiškintų jo graikų kalbos įgūdžius. Pagal šią teoriją, jis gimė Graikijoje, o vaikystėje apsistojo Kastilijoje ir Leone, prie Portugalijos sienos, kur išmoko ispaniškai ir portugališkai, taip pat lotynų kalbos.
- Portugalijos versija: Portugalų kilmės amerikietis Manuel da Silva Rosa pateikia įrodymų, kad Kolumbas (Kolonas) iš motinos pusės buvo kilmingas portugalas, o jo tėvas - Lenkijos karalius Vladislovas III Varnietis. Ši teorija teigia, kad karalius Vladislovas III išliko gyvas po Varnos mūšio, pasitraukė į Madeirą, kur vedė ir susilaukė vaikų, tarp jų ir Kolumbo. Ši hipotezė paaiškintų Kolumbo išsilavinimą, jo santuoką su kilminga moterimi ir jo bei jo brolių turėtą garbų „Donas“ titulą.
Kolumbo palikimas ir kontroversijos
Kristupo Kolumbo kelionės atvėrė kelią plačiam Europos ir Amerikos kontaktui, sukėlė Kolumbijos mainus, kurie atnešė naujų augalų, gyvūnų ir kultūrų susiliejimą. Tačiau kartu prasidėjo ir kolonizacija, kuri turėjo ilgalaikį ir dažnai neigiamą poveikį vietinėms tautoms.
Kolumbo diena švenčiama norint pagerbti jo pirmąjį nusileidimą Amerikose 1492 m. spalio 12 d., pripažįstant jo vaidmenį istorijoje ir kelionių poveikį. Tačiau vis dažniau keliamas klausimas, ar turėtume švęsti žmogų, kurio veiksmai atnešė tiek daug kančių vietiniams gyventojams. Šiuolaikiniai mokytojai skatina mokinius apsvarstyti tiek teigiamus, tiek neigiamus Kolumbo ekspedicijų padarinius, skatina kritiškai vertinti istoriją ir suprasti įvairių tautų patirtis.
Nepaisant visų diskusijų, Kristupas Kolumbas išlieka viena svarbiausių istorinių figūrų, kurios atradimai negrįžtamai pakeitė pasaulio žemėlapį ir istorijos eigą. Jo kilmės paslaptis ir kelionių detalės vis dar traukia istorikų ir tyrinėtojų dėmesį, skatindamos naujus atradimus ir interpretacijas.