Kraujo perpylimas po gimdymo: Svarba, priežastys ir procedūros

Kraujo perpylimas po gimdymo, nors ir skamba bauginančiai, yra gyvybiškai svarbi medicininė procedūra, galinti išgelbėti gyvybes ir užtikrinti greitesnį pasveikimą. Jis tampa reikalingas tuomet, kai motinos organizmas netenka didelio kiekio kraujo, o tai dažniausiai nutinka dėl pogimdyminio kraujavimo (PPH). Ši būklė, pasireiškianti gausiu kraujavimu po gimdymo, yra viena iš pagrindinių motinų sergamumo ir mirtingumo priežasčių visame pasaulyje. Todėl PPH supratimas, savalaikis jo atpažinimas ir tinkamas gydymas, įskaitant kraujo perpylimą, yra itin svarbus.

Kas yra pogimdyminis kraujavimas (PPH)?

Pogimdyminis kraujavimas apibrėžiamas kaip kraujo netekimas, viršijantis 500 mililitrų (ml) po makštinio gimdymo arba daugiau nei 1,000 ml po cezario pjūvio. Šis kraujavimas gali pasireikšti iškart po gimdymo arba per pirmąsias 24 valandas (pirminis PPH), arba gali išsivystyti iki šešių savaičių po gimdymo (antrinis PPH). PPH skirstomas į dvi pagrindines kategorijas: ankstyvą (pirminį) ir vėlyvą (antrinį) kraujavimą.

Nors pogimdyminis kraujavimas yra rimta būklė, ji nėra itin dažna. Mokslinės literatūros duomenimis, pogimdyminio kraujavimo rizika gali būti nuo 3 iki 5 proc. Kai gimdoma natūraliais gimdymo takais, moteris vidutiniškai netenka iki pusės litro kraujo. Atliekant cezario pjūvio operaciją, gimdyvė dažniausiai netenka iki 1 litro kraujo. Gausus kraujavimas yra, kai netenkama daugiau nei 1 litro ar iki 1,5 litro kraujo. Svarbu žinoti, jog nėštumo metu moters kūne kraujo kiekis padidėja apie 30 proc. Taip organizmas apsisaugo, jei po gimdymo būtų prarasta daugiau kraujo nei vidutiniškai. Grėsmė gimdyvės gyvybei atsiranda tada, kai ji netenka daugiau nei 30 proc. cirkuliuojančio kraujo.

Pogimdyminio kraujavimo priežastys

Priežastys, dėl kurių gali kilti pogimdyminis kraujavimas, yra įvairios ir dažnai susijusios su gimdos funkcija, placentos būkle, gimdymo traumomis ar kraujo krešėjimo sutrikimais.

• Gimdos atonija (tonuso praradimas gimdoje): Tai viena iš dažniausių PPH priežasčių. Gimda po gimdymo nesusitraukia pakankamai efektyviai, kad užspaustų kraujagysles, maitinusias placentą. Gimdos raumenų silpnumas, didelis vaisius, daugiavaisis nėštumas ar ilgas gimdymas gali prisidėti prie šios būklės. Infekcijos, ypač sukeliantis gimdos atoniją, gali padidinti PPH riziką.
• Placentos likučiai gimdoje: Jei placenta neatsidalina arba jos dalis lieka gimdoje, tai gali sukelti uždegimą ir kraujavimą. Nors ligoninės personalas atidžiai apžiūri placentą po gimdymo, pasitaiko atvejų, kai likęs placentos gabalėlis nepastebimas.
• Gimdymo traumos ir plyšimai: Gimdymo metu gali atsirasti gimdos kaklelio, makšties ar tarpvietės plyšimų, kurie gali sukelti kraujavimą. Net ir chirurginės intervencijos, tokios kaip cezario pjūvis, gali būti susijusios su kraujavimo rizika.
• Kraujo krešėjimo sutrikimai: Tam tikros genetinės būklės, tokios kaip von Willebrando liga ar hemofilija, gali padidinti moterų polinkį į gausų kraujavimą. Taip pat nėštumo metu gali atsirasti būklės, didinančios krešėjimo riziką, pavyzdžiui, susidaryti kraujo krešuliai kojų venose. Tokiais atvejais skiriami kraują skystinantys medikamentai.
• Infekcijos: Gimdos infekcijos, tokios kaip chorioamnionitas (vaisiaus vandenų infekcija), gali sukelti uždegimą ir prisidėti prie kraujavimo.

Kitos rizikos veiksnių grupės yra nustatomos gimdymo metu, pavyzdžiui, gimdos pertempimas, jei laukiamasi labai stambaus vaisiaus arba yra daug vaisiaus vandenų.

Rizikos veiksnių nustatymas ir prevencija

Džiaugiamės, kad pasaulinė literatūra ir medikų žinios leidžia įvertinti kraujavimo riziką dar neštumo metu. Dalis veiksnių, nustatomų nėštumo metu, apima buvusią cezario pjūvio operaciją, kraujavimus ankstesnių gimdymų metu, placentos įsitvirtinimo gimdoje sutrikimus ar placentos įaugimą.

Lietuvoje naudojami tarptautinių sveikatos organizacijų patvirtinti efektyvūs būdai, galintys sumažinti pogimdyminio kraujavimo riziką. Nėštumo metu labai svarbu išsiaiškinti, ar moteris neserga mažakraujyste (anemija). Gimdymo metu taip pat taikomos profilaktinės priemonės, pavyzdžiui, aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra, turinti tris etapus. Vienas iš jų - kai gimsta naujagimis, moteriai suleidžiamas oksitocinas, padedantis greičiau susitraukti gimdai ir vienu metu atsidalinti visai placentai. Antras etapas - nustojus pulsuoti virkštelei, ji perspaudžiama, nukerpama ir kontroliuojant švelniai traukiama, kad atsidalinusi placenta greičiau pasišalintų iš gimdos. Ankstyvas žindymas - viena iš kraujavimą mažinančių profilaktinių priemonių. Taip pat pirmas dvi valandas per pilvo sieną akušeris reguliariai tikrina gimdos susitraukimą.

Kraujo perpylimo svarba ir indikacijos

Kraujo perpylimas tampa būtinas, kai moters organizmas netenka tiek daug kraujo, kad jo atsargos yra nepakankamos gyvybiškai svarbioms funkcijoms palaikyti. Jei ne donorų kraujas, šiais metais būtume netekę keturių gimdyvių. Kraujo donorų dėka mes galėjome jas išgelbėti - tai tikriausiai didžiausia motyvacija ir atsakymas, kodėl svarbu dovanoti kraują. Kraujo perpylimo pakankamai dažnai prireikia gimdyvėms, nes net ir operacijos, bet ir natūralaus gimdymo metu netenkama iki 2 litrų kraujo.

Pagrindiniai simptomai, rodantys, kad gali prireikti kraujo perpylimo, yra šie:

• Gausus kraujavimas.
• Stiprus pilvo skausmas.
• Galvos svaigimas, bendras silpnumas.
• Padažnėjęs širdies plakimas.
• Blyški arba lipni oda.
• Šoko požymiai.

Jei jaučiate bent vieną iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės pas artimiausią gydytoją.

Diagnozė ir gydymo galimybės

Pogimdyminio kraujavimo diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros specialistai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant netekto kraujo kiekį, gimdymo būdą ir bet kokius ankstesnius kraujavimo sutrikimus. Atliekamas fizinis egzaminas ir vertinamas kraujo netekimo lygis. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, gali būti atliekami siekiant įvertinti hemoglobino lygį ir nustatyti, ar reikia kraujo perpylimo.

Gydymas priklauso nuo kraujavimo sunkumo ir priežasties. Lengvų atvejų metu gali būti pakankama stebėti moterį ir užtikrinti, kad ji gautų reikiamą paramą. Sunkesniais atvejais gali prireikti medikamentų, tokių kaip oksitocinas, kuris padeda gimdai susitraukti, arba chirurginių procedūrų, pavyzdžiui, curettage, siekiant pašalinti placentos likučius.

Chirurginės galimybės: Tais atvejais, kai medikamentinio gydymo nepakanka, gali prireikti chirurginių intervencijų. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras ir naujus vaistus, kurie gali pagerinti kraujo krešėjimą ir sumažinti kraujavimo riziką.

Lochijos: normalios išskyros po gimdymo

Lochijos - tai pogimdyminio laikotarpiu iš makšties tekančios išskyros, sudarytos iš kraujo, gleivių bei audinių likučių. Jos yra normalus organizmo atsistatymo procesas. Išskyros ryškiai raudono šviežio kraujo atspalvio, vėliau gali būti ir rusvos. Spalva keičiasi, jos tampa rudos arba rožinės. Kiekis vis mažėja: 2-3 d. po gimdymo išskyrų kiekis būna analogiškas kaip ir per gausias mėnesines, apie 6 d. išlieka tokios pat išvaizdos, vėliau ženkliai sumažėja. Išskyros išlieka tos pačios spalvos arba dar šiek tiek pašviesėja. Galiausiai išskyrų arba visai nebėra, arba jos yra rausvos/gelsvos. Išskyrų dar gali būti kelias savaites.

Pirmasis ženklas, kad gimda tinkamai išsivalė - skaidrios išskyros.

Kada reikėtų sunerimti dėl lochijų?

Nors lochijos yra normalus reiškinys, tam tikrais atvejais jos gali signalizuoti apie problemas:

• Jei išskyrose pastebima labai didelių - 10-15 cm skersmens ir didesnių - krešulių.
• Jei lochijos skleidžia nemalonų kvapą, yra pūlingos. Nemalonus lochijų kvapas rodo infekciją.
• Jei sumažėjus lochijų kiekiui pasirodo vėl šviežias ir raudonas kraujas.
• Jei atsiranda kraujo krešulių didesnių nei slyvos dydžio.
• Jei atsiranda šaltkrėtis ir karščiavimas.
• Jei atsiranda stiprus skausmas pilvo apačioje.
• Jei po gimdymo visiškai nėra lochijų.
• Jei paketą reikia keisti dažniau nei kas valandą.
• Jei atsiranda pykinimas, bendras silpnumas ir svaigsta galva.

Jeigu jaučiate bent vieną iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės pas artimiausią gydytoją. Šie požymiai rodo gimdos uždegimą, kuris negydomas gali progresuoti ir sukelti dar didesnių komplikacijų.

Makšties išskyros (lochijos) ir higiena

Pirmomis dienomis po gimdymo turėtumėte naudoti specialius daug išskyrų sugeriančius higieninius paketus arba kelnaites. Higienos priemones reikėtų keisti ne rečiau nei kas 2-3 val., nes lochijos - palanki terpė daugintis mikrobams, galintiems sukelti uždegimą. Apsiplauti reikėtų tik išoriškai, nenaudojant kempinės, intymiosios higienos prausiklių, nes galite išbalansuoti makšties mikroflorą.

Kūno pokyčiai po gimdymo

Po gimdymo moters organizme vyksta daug pokyčių, kurie apima ne tik gimdos valymąsi, bet ir kitas sistemas.

• Gimdos involiucija: Iškart po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų. Gimdos susitraukimai, ypač pirmosiomis dienomis, gali būti skausmingi. Tam įtakos turi oksitocinas, išsiskiriantis žindant naujagimį.
• Gimdos kaklelis: Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo.
• Kiaušidžių veikla: Jei kūdikis nežindomas, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna.
• Makštis ir išoriniai lytiniai organai: Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų.
• Pilvo oda ir raumenys: Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Pilvo raumenys taip pat būna išsitampę ar net išsiskyrę.
• Hemorojus: Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino vidurių užkietėjimas, didelė tikimybė, kad po gimdymo atsiras hemorojus.
• Vidurių užkietėjimas: Tai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, reikėtų subalansuoti mitybą, valgyti daugiau ląstelienos turinčių produktų, gerti daugiau vandens.
• Nuotaikos svyravimai: Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys. Nuotaika gali varijuoti nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Staiga pakinta hormonų pusiausvyra.
• Krūtų pokyčiai: Krūtys padidėja, pabrinksta. Pirmąsias kelias paras iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Antrą-ketvirtą parą pradeda skirtis pienas. Neretai nutinka taip, kad dėl krūtų persipildymo moterys ima karščiuoti - tai vadinamoji pieno karštinė.
• Plaukų slinkimas: Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Tai praeina maždaug 6 mėnesius po gimdymo.
• Šlapimo nelaikymas: Po gimdymo gali pasitaikyti dalinis pasišlapinimas ar šlapimo pūslės pertempimas. Šie pokyčiai dažniausiai yra grįžtamieji.
• Kūno patinimas: Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas.

Lytiniai santykiai po gimdymo

Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių. Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris įvertintų lytinių organų būklę. Po cezario pjūvio operacijos taip pat rekomenduojama lytinius santykius atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių.

Rezus faktoriaus neatitikimas ir jo valdymas

Rezus teigiamas arba rezus neigiamas kraujo tipas kelia pavojų tik tuomet, jei neigiamą kraujo grupę turinti moteris nešioja vaisių, kuris teigiamą kraujo grupę paveldėjo iš savo tėčio. Tam tikros komplikacijos moteriai ir vaisiui iškyla antrojo nėštumo metu. Jei nėštumas tinkamai prižiūrimas, moterys sėkmingai susilaukia naujagimio. Esant rezus faktoriaus neatitikimui, moteriai turi būti laiku atlikta imunoprofilaktika - suleidžiamas imunoglobulinas 28-30 nėštumo savaitę ir po gimdymo.

Jei moters kraujyje jau nustatomi pasigaminę antikūnai, vaisius turi padidintą mažakraujystės riziką. Tuomet gydytojų užduotis - laiku diagnozuoti mažakraujystę vaisiui. Atliekami neinvaziniai tyrimai, ultragarsinis tyrimas, kurio metu matuojama vaisiaus kraujotaka. Jei mažakraujystė progresuoja ir vaisius neišnešiotas, kraujas perpilamas vaisiui dar jam esant gimdoje, arba gimus kūdikiui.

Baigiamasis žodis

Pogimdyminis kraujavimas yra rimta būklė, kurią reikia greitai atpažinti ir gydyti. Kraujo perpylimas, nors ir gali kelti nerimą, yra veiksminga priemonė, gelbstinti gyvybes. Šio straipsnio tikslas - suteikti informacijos apie PPH, jo priežastis, simptomus ir gydymo galimybes, įskaitant kraujo perpylimą. Svarbu suprasti, kad laiku kreipiantis medicininės pagalbos, dauguma moterų visiškai pasveiksta.

Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos. Visada svarbu konsultuotis su savo gydytoju dėl bet kokių sveikatos susirūpinimų.

tags: #kraujo #perpylimas #po #gimdymo