Lietuvos švietimo sistema šiandien susiduria su daugybe iššūkių, tarp kurių vienas svarbiausių - pedagogų profesijos patrauklumo mažėjimas ir senstanti mokytojų bendruomenė. Nors Vyriausybės programoje numatytas prioritetas „Patraukli mokytojo darbo vieta ir pedagogų rengimo „ekselumo“ centrai“, o 2021-2030 m. švietimo plėtros programoje identifikuojamos pedagogų rengimo ir profesinio augimo sistemos spragos, vis dar svarbu suprasti, kokios yra realios darbo sąlygos ir kiek valandų iš tiesų turi dirbti auklėtojas ar mokytojas. Šis straipsnis siekia išsamiai aptarti pedagogų darbo krūvio ir darbo laiko reglamentavimą, atsižvelgiant į skirtingas ugdymo pakopas ir specialiuosius poreikius, taip pat nagrinėti su tuo susijusius iššūkius.
Pedagogų poreikio planavimas ir profesijos patrauklumas
Mokytojų poreikio planavimas yra sudėtinė švietimo politikos dalis. Lietuva susiduria su senstančia pedagogų bendruomene. Pedagogų profesija nepatraukli - į pedagogikos studijas stoja nepakankamai studentų, o iš baigusiųjų studijas per mažai pasirenka dirbti mokykloje. 2021-2030 m. švietimo plėtros programoje identifikuotos problemos, kad pedagogo profesija nėra patraukli ir pedagogų rengimo bei profesinio augimo sistema neužtikrina švietimo sistemos poreikių. 2020-2024 m. Vyriausybės programoje vienu iš prioritetinių projektų yra „Patraukli mokytojo darbo vieta ir pedagogų rengimo „ekselumo“ centrai”. Planuojama dirbti išvien su savivaldybėmis ir mokyklomis, kad būtų sudarytos sąlygos mokytojams įgyvendinti savo tiesioginę misiją - ugdyti kūrybiškus, atsakingus, kritiškai mąstančius Lietuvos vaikus. 2016-2020 m., įgyvendinant Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuotą projektą „Švietimo pasiūlos analizės ir vertinimo sistemos kūrimas bei diegimas“, buvo sukurtas pedagogų poreikio prognozavimo modelis. Šio modelio tikslas - pateikti prielaidas tikslesniam pedagogų bei į pedagoginę kvalifikaciją teikiančias studijas priimamų asmenų planavimui.
Pedagogų įdarbinimas ir darbo santykiai
Apie laisvą pareigybę skelbiama pačios ugdymo įstaigos interneto svetainėje. Pretendentai, atitinkantys kriterijus, kviečiami į pokalbį su mokyklos vadovu. Pokalbį stebėti gali trys mokyklos tarybos atstovai. Daugiau apie reikalavimus mokytojo kvalifikacijai pateikiama skyriuje „Reikalavimai mokytojo kvalifikacijai“.
Švietimo įstaigų darbuotojai ir kitų įstaigų pedagoginiai darbuotojai yra viešojo sektoriaus darbuotojai. Šis statusas nesuteikia specialių garantijų ir prievolių kaip valstybės tarnautojo statusas. Pavyzdžiui, asmuo nėra įdarbinamas mokykloje mokytoju visam gyvenimui, bet kartu nėra vykdomas jo / jos kasmetinis veiklos vertinimas. Pedagogu įdarbinamas asmuo priimamas ir atleidžiamas vadovaujantis bendra darbo teise (Darbo kodeksu). Tai reiškia, kad sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta pasibaigus sutarties terminui (jei sutartis terminuota). Jei sutartis neterminuota, sutartis gali būti nutraukta darbuotojo prašymu, abipusiu sutarimu, darbdavio iniciatyva, kai yra darbuotojo kaltė, ir tam tikrais atvejais, kai darbuotojo kaltės nėra (pavyzdžiui, uždaroma mokykla). Įprastai pedagogas priimamas dirbti neterminuotam laikui. Pedagogas taip pat gali būti priimamas į darbą terminuotai pavaduoti kitą darbuotoją.
Pavadavimui su darbuotoju sudaroma laikinoji darbo sutartis ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Ilgesnio laikotarpio pavadavimui (pvz., išėjus mokytojai motinystės ar tėvystės atostogų) su pavaduojančiu mokytoju sudaroma terminuota darbo sutartis.
Jei sutartį nutraukia darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės, pavyzdžiui, mokytojas atsisako dirbti pasikeitus jo darbo krūviui, įstaigos vadovas turi pagrįsti sumažėjusį darbo krūvį. Apie darbo sutarties nutraukimą ugdymo įstaigos vadovas turi pranešti pedagogui prieš vieną mėnesį. Jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienus metus - prieš dvi savaites. Jei pedagogui iki pensijos yra likę mažiau nei penkeri metai, pedagogas turi būti įspėjamas prieš du mėnesius arba prieš keturias savaites (jei darbo santykiai truko trumpiau nei metus). Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.
Darbuotojas taip pat gali būti priimamas į darbą terminuotai pavaduoti kitą darbuotoją. Pavyzdžiui, Lietuvoje vaiko gimdymo ir priežiūros atostogos gali trukti iki trejų metų, todėl ugdymo įstaiga gali ieškoti pedagogo, pavaduojančio į motinystę ar tėvystę išėjusį pedagogą. Įprastai yra aiškiai nustatoma, kuriam laikotarpiui yra priimamas asmuo į pavaduojančias pareigas.
Pedagogų etikos kodeksas ir nepriekaištinga reputacija
Švietimo įstatymas nurodo, kad mokytoju gali dirbti nepriekaištingos reputacijos asmuo. Jei mokytojas savo elgesiu, veikla pažeidė Pedagogų etikos kodekso reikalavimus ir po pažeidimo nustatymo nėra praėję vieni metai, mokytojas nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina Pedagogų etikos kodeksą. Pedagogų etikos kodekse nustatomi pagrindiniai pedagogų profesinės etikos reikalavimai ir įsipareigojimai siekti etiško ir profesionalaus elgesio su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais) ir kitais šeimos nariais, kolegomis ir bendruomene.
Pedagoginė stažuotė ir parama pradedantiesiems mokytojams
Pedagogų rengimo reglamente modeliuojama, kad pirmaisiais darbo švietimo įstaigoje metais mokytojas atlieka pedagoginę stažuotę. Pedagoginė stažuotė trunka metus. Ji yra skirta sklandžiai integruotis į švietimo įstaigos bendruomenę, gaunant tikslintą pagalbą. Pedagoginę stažuotę organizuoja ir įgyvendina švietimo įstaiga, kurioje įsidarbina pedagogas stažuotojas. Šiame procese švietimo įstaiga bendradarbiauja su pedagoginio stažuotojo pasirinkta aukštąja mokykla, vykdančia pedagogikos studijas. Paskirtas mentorius kartu su aukštosios mokyklos paskirtu praktikos vadovu ir pačiu pedagoginiu stažuotoju parengia pedagoginės stažuotės programą. Pedagoginiam stažuotojui švietimo įstaiga paskiria mentorių. Pradedantysis dirbti mokytojas gauna nuolatines konsultacijas, didaktinę ir dalykinę pagalbą. Mentorius, teikdamas šią pagalbą, gali pasitelkti kitus pedagoginius darbuotojus. Aukštoji mokykla stažuotei koordinuoti skiria praktikos vadovą. Praktikos vadovas periodiškai konsultuoja stažuotę atliekantį pedagogą, mentorių ar kitus švietimo įstaigos bendruomenės narius. Pedagoginės stažuotės galutinius rezultatus vertina švietimo įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į mentoriaus ir praktikos vadovo rekomendacijas. Į vertinimą gali būti įtraukti kiti švietimo įstaigos nariai.
Rekomenduojama pradedantiesiems mokytojams daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjimui, pedagogo įgūdžių įtvirtinimui.
Mokytojų darbo laiko normos ir krūvis
Mokytojų darbo laiko reglamentavimas skiriasi priklausomai nuo ugdymo pakopos ir darbo specifikos.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo savaitė yra 36 valandos. Iš jų 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais. 3 valandos skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais - darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.Jei ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo pedagogas dirba mokyklose ar mokyklos grupėse, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose ar grupėje, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, darbo laikas per savaitę yra 26 valandos.
Bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) mokytojų etatą sudaro 1512 valandų per metus. Mokytojo darbo laikas per savaitę - 36 val.
- Pradedantiesiems, t. y. dirbantiems iki 2 metų, bendrojo ugdymo mokytojams per metus skiriama iki 756 kontaktinių valandų. Profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) mokytojams skiriama iki 924 kontaktinių valandų.
- Laikas ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir darbų vertinimui nustatomas pagal mokomąjį dalyką ir mokinių klasėje skaičių. Tai yra 40-60 % nuo kontaktinių valandų. Minimalus šiam laikui skiriamas valandų skaičius per metus: ne mažiau kaip 152 val. (bendrojo ugdymo mokytojams, kurių kontaktinės valandos neviršija 756), ne mažiau kaip 180 val. (profesinio mokymo mokytojams), ne mažiau kaip 210 val. (neformaliojo švietimo mokytojams).
Veiklos mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijos tobulinimas
Švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino veiklas mokyklos bendruomenei ir profesinio tobulinimo veiklas. Mokytojas veikloms mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti turi skirti mažiausiai 102 valandas per metus. Privalomos bendruomeninės valandos yra valandos darbui su tėvais - jų konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas. Taip pat - bendradarbiavimas su mokyklos darbuotojais mokinių ugdymo klausimais, mokyklos veiklos planavimas ir tobulinimas, t. y. dalyvavimas pasitarimuose, posėdžiuose. Be aukščiau minėtų privalomų veiklų mokytojas gali vykdyti ir neprivalomas veiklas. Pavyzdžiui, dalyvauti mokyklos savivaldoje, rengti mokyklos ugdymo programas, dalintis patirtimi (būti mentoriumi, konsultuoti kolegas, vesti atviras pamokas ir kt.) ir pan. Prie profesinio tobulinimo veiklų priskiriamos tokios veiklos kaip dalyvavimas įstaigos, kaip besimokančios bendruomenės, ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiklose ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklose, bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų gilinimas savišvietos būdu, mokytojų veiklą reglamentuojančių dokumentų analizė.
Mokytojų darbo užmokestis ir jo priedai
Valstybės ir savivaldybės mokyklose dirbančių mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo mokytojų pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Mokytojų atlyginimų dydžiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priede. Alga didėja ir nuo veiklos sudėtingumo. Mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą), atlyginimas gali didėti 1-15 proc. dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose pradinėse klasėse, kuriose mokymas vyksta lietuvių kalba, o klasėje mokosi 10 ir daugiau mokinių ir iš jų ne mažiau kaip 50 procentų nemoka valstybinės kalbos.
5-10 procentų: jeigu grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir (arba) 1-3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
5-20 procentų: jei mokytojas dirba mokyklose (grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Jeigu grupėje ugdomi 4 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
Visiems mokytojams atlyginimas gali didėti iki 25 proc., jei mokytojas susiduria su dviem ar daugiau iš aukščiau nurodytų kriterijų. Atlyginimas taip pat gali didėti iki 20 proc.
Ikimokyklinio ugdymo specifika ir iššūkiai
Ikimokyklinis ugdymas - vaiko tėvų ir pedagogų pastangos sėkmingam ateinančios kartos visuomenės piliečio startui. Vaiko gyvenimo sąlygos darželyje priklauso nuo šeimos ir valstybės dalijimosi vaiko auginimo atsakomybe. Kaip šiandien vyksta būsimų „sąmoningos visuomenės laisvų ir kūrybiškų piliečių“ ugdymas valstybėje (vizija „Lietuva 2030“)? Kaip ikimokyklinė įstaiga nuolatiniame skurde ir įtampoje įstengia vykdyti įsipareigojimus valstybei, tėvams? Kaip nekonfrontuoti su steigėjais, tėvais ir visuomene, nesipykti tarpusavyje, iškęsti dažną sąmoningą kiršinimą ir supriešinimą? Šie klausimai itin aštriai keliami Šiaulių miesto ir rajono ikimokyklinių įstaigų darbuotojų profesinėje sąjungoje pastaraisiais metais. Šiaulių pedagogams labiausiai rūpi, kaip jaučiasi darželio pedagogai ir kokį lygį pasiekė jų nuolat patiriamas stresas? Kokia auklėtojų savijauta ir sveikata, kas labiausiai alina?
Auklėtojų darbo specifika - visiems aiški ir žinoma, tad visi jaučia pareigą patarti, nurodyti, reikalauti. Kaip tinkamai auklėti vaikus žino ne tik pedagogai ir tėvai, bet ir valdžia, politikai, spauda… Darbe patiriamas nuolatinis neužtikrintumas - tai įtampa tarp pedagogės įgyto aukštojo išsilavinimo dalykinių žinių ir situacijos, kurioje reikia veikti realiai. Suderinti žinias ir veiksmus, kasdien prisitaikyti prie kintančių sąlygų, galimybių, berniukų ir mergaičių, už kuriuos ji atsakinga, skirtingų poreikių, klausimų, gebėjimų… Tik profesionalas, kvalifikuotas savo srities specialistas yra pasirengęs ir geba atlikti visa tai, kas auklėja ir ugdo vaiką, skatina ir padeda tėvams, vykdo valstybės užsakymą ir vis dar sugeba džiaugtis savo profesine veikla. Privalai gerbti vaiką, būti lankstus ir kūrybingas, smalsus ir atviras, pasirengęs spontaniškiems veiksmams. Privalai būti ramus, linksmas ir žaismingas, greitai reaguojantis, empatiškas, komunikabilus ir atidus.
Profsąjungiečių nuomone, auklėtojų funkcija turėtų būti išgryninta. Teisingas darbo laiko apskaičiavimas yra vienas svarbiausių personalo ir darbo užmokesčio apskaitos aspektų. Jei valstybinė šventė patenka į darbo dieną, tą dieną norminės darbo valandos neskaičiuojamos.
Papildomos atostogos ir darbo laiko normos sutrumpinimas
Visiems mokytojams, pradedant ikimokyklinio ugdymo auklėtojais ir baigiant profesinio mokymo mokytojais, per metus yra skiriamos 40 darbo dienų atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) ir 48 darbo dienų atostogos (jei dirbama 6 dienas per savaitę). Mokytojo profesija yra viena iš kelių profesijų, kurių atstovams yra nustatytos ilgesnės atostogos. Vertinama, kad šis darbas yra susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa. Pirmuosius darbo metus mokytojas savo atostogas gali panaudoti vasarą. Antraisiais darbo metais mokytojas atostogas gali naudoti suderinęs jų grafiką su savo vadovu.
Papildomos atostogos suteikiamos, jei darbuotojas turi nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Už 10 metų nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje skiriamos papildomos 3 darbo dienos atostogų. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį. Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi dienos per mėnesį.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 str. 5 d. pakeitimas ir nustatoma sutrumpinta 32 valandų darbo laiko norma biudžetinio sektoriaus darbuotojams, kurie augina vaikus iki 3 metų. Darbo užmokestis mažesnei darbo laiko normai paliekamas toks, koks jis buvo mokamas esant didesnei laiko normai. Darbuotojui, atitinkančiam Darbo kodekso 112 str. 5 d. Taikant 112 str. pakeitimą, darbuotojo prašymas nereikalingas. Tai yra darbdavio pareiga pasirūpinti, kad darbuotojui būtų taikoma sutrumpinta darbo laiko norma. Sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų.
Jei teisės aktai pareigybei nustato savaitinę darbo laiko normą trumpesnę nei 32 valandos (pvz. meninio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, darbo laikas per savaitę yra 28 valandos), tokiu atveju savaitės darbo laiko norma nėra trumpinama. Tuo atveju, jei darbuotojas dirba ne visą darbo laiką (pvz. 0,5 etato) - darbo laiko norma trumpinama proporcingai. Jei mokytojo kontaktinės valandos yra susietos su nekontaktinėmis (pasiruošimas ugdomajai veiklai), tiek kontaktas, tiek ir ne kontaktas trumpinami proporcingai.
Mokytojo karjeros kelias ir kvalifikacinės kategorijos
Mokytojas mokytojo karjeros laiptais kyla pereidamas atestaciją, po kurios mokytojui suteikiama kvalifikacinė kategorija. Kuo aukštesnė kvalifikacinė kategorija, tuo didesnis taikomas koeficientas, apskaičiuojant mokytojo atlyginimą. Nustatomos keturios mokytojų kvalifikacinės kategorijos - mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto.
Mokytojo statusas nereiškia, kad mokytojas, jei išreikš norą, automatiškai gali tapti mokyklos direktoriumi ar direktoriaus pavaduotoju. Į šias pareigas yra skelbiamas konkursas. Mokyklos inspektoriui taip pat yra keliami tam tikri reikalavimai.
Darbo laiko normų skaičiavimas ir specifika
Lietuvoje, priklausomai nuo darbo tipo ir darbuotojų socialinės padėties, gali būti taikomos skirtingos darbo laiko normos - 40 val., 38 val., 37 val., 36 val. ir 32 val. per savaitę.
- 40 val. savaitė (standartinė darbo laiko norma): Tai standartinė darbo laiko trukmė, labai dažnai apskaičiuojama pagal 5 darbo dienų savaitę. Pagal šią normą įprastai dirba dauguma darbuotojų.
- Sutrumpinta darbo laiko norma: Pagal Darbo kodekso 112 straipsnio 4 punktą, sutrumpinta norma yra taikoma darbuotojams, dirbantiems sudėtingą ir protiškai ar fiziškai intensyvų darbą bei dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje yra didesnė kenksmingų veiksnių rizika.
- 38 val. savaitė: nustatoma sveikatos priežiūros specialistams ir su jais dirbantiems darbuotojams.
- 37 val. savaitė: nustatoma sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems skubiąją medicinos pagalbą, atliekantiems chirurgines operacijas ar dalyvaujantiems jas atliekant, taip pat dirbantiems pataisos įstaigose ir areštinėse.
- 36 val. savaitė: nustatoma farmacijos specialistams, mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, formaliojo profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas, auklėtojams, dirbantiems ikimokyklinio ugdymo įstaigose, logopedams, specialiesiems pedagogams, tiflopedagogams, surdopedagogams, dėstytojams, koncertmeisteriams, akompaniatoriams, meninio ugdymo specialistams, socialiniams pedagogams, psichologų asistentams, psichologams, judesio korekcijos specialistams, karjeros specialistams. Taip pat ji taikoma dirbantiems kenksmingomis sąlygomis.
- 32 val. savaitė: Pagal Darbo kodekso 112 straipsnio 5 punktą 32 valandų darbo laiko norma yra taikoma viešosiose įstaigose dirbantiems asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų.
Darbo laiko norma yra apskaičiuojama pagal mėnesyje esančias darbo, poilsio, šventines bei prieššventines darbo dienas. Jei mėnesyje yra šventinių dienų, tai prieš šventę einančios darbo dienos sutrumpinamos 1 valanda. Mėnesio darbo valandų norma sumažėja tiek valandų, kiek tame mėnesyje yra tokių prieššventinių dienų.
Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, tuomet darbo diena galima laikyti bet kurią savaitės dieną. Taikant šį Darbo kodekse leidžiamą nustatytų darbo valandų apskaičiavimo būdą įmonės gali sutaupyti nemažai lėšų.
Darbo etatas lemia, kiek procentų nuo visos darbo laiko normos darbuotojas dirba. Pavyzdžiui, 1,0 etato darbuotojas dirba 40 valandų per savaitę, o 0,5 etato - 20 valandų per savaitę.
Iššūkiai ir diskusijos dėl ikimokyklinio ugdymo finansavimo
Kilusios diskusijos dėl ikimokyklinio ugdymo finansavimo ir pedagogų darbo sąlygų atskleidžia gilumines problemas. Kai kurios savivaldybės ragina taupyti, netgi verčia auklėtojas eiti nemokamų atostogų, o kitos kolegės dirbti už dyką. Dėl lėšų stygiaus vaikų darželiuose atsisakoma logopedų, muzikos ir kūno kultūros pedagogų, psichologų, kitų specialistų paslaugų. Kyla klausimas, ar įmanoma užtikrinti kokybišką ugdymą ir vaikų saugumą, kai su vaikų grupe ar net dviem lieka viena auklėtoja.
Viena iš siūlomų priemonių yra ikimokyklinuko krepšelis, kuris galėtų užtikrinti, kad tėvai žinotų, jog jų vaikas turi teisę į ugdymą. Tačiau svarstoma, kiek valandų ikimokyklinio ugdymo turėtų būti finansuojama per krepšelį - galbūt keturios valandos, kurias tėvai galėtų išnaudoti vedant vaiką į darželį, muzikos mokyklą ar kitą užsiėmimą. Tai aktualiausia tėvams, kurie neveda vaikų į darželį. Įvedus tokį krepšelį, jie taip pat turėtų teisę pasinaudoti nemokamu ugdymu. Dalis lėšų būtų skiriama per krepšelį, o kitą dalį, kaip ir iki šiol, finansuotų pačios savivaldybės. Tačiau, ar įvedus krepšelį keisis mokestis už darželį, priklauso nuo savivaldybių.
Šie iššūkiai rodo, kad, nepaisant įstatymų ir reglamentų, realybė švietimo įstaigose, ypač ikimokyklinio ugdymo srityje, reikalauja nuolatinio dėmesio ir sprendimų ieškojimo, siekiant užtikrinti tinkamas darbo sąlygas pedagogams ir kokybišką ugdymą vaikams.