Kompensuojamos sauskelnės ir kitos higienos priemonės: kam ir kaip jos skiriamos?

Šlapimo ir išmatų nelaikymas - tai ne tik fizinė, bet ir didelę psichologinę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei daranti problema. Nors ši būklė vis dar yra tabu visuomenėje, svarbu žinoti, kad valstybė teikia reikšmingą paramą tiems, kuriuos ji palietė. Valstybinė ligonių kasa (VLK) kompensuoja įvairias medicinos pagalbos priemones, skirtas šlapimo ir išmatų nelaikymui valdyti, taip pat žaizdų priežiūrai. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kam, kada ir kokios priemonės yra kompensuojamos, kaip jas gauti ir kokios yra galimybės keisti paskirtas priemones.

Pirminis kreipimasis ir diagnozė: šeimos gydytojo vaidmuo

Pirmasis ir svarbiausias žingsnis siekiant gauti kompensuojamąsias priemones yra kreipimasis į savo bendrosios praktikos gydytoją (šeimos gydytoją). Taip pat gali kreiptis į vidaus ligų ar vaikų ligų gydytoją. Šie specialistai, pagal savo kompetenciją, įvertina šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius ir laipsnį. Atlikus reikiamus tyrimus ir nustačius sutrikimą, gydytojas išrašo receptą kompensuojamoms priemonėms gauti.

Jei reikalingas nuodugnesnis ištyrimas, šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą pas gydytoją specialistą, pavyzdžiui, ginekologą ar urologą, siekiant patvirtinti diagnozę ir paskirti tinkamiausias priemones. Šeimos gydytojas yra svarbiausias tarpininkas, įvertinantis paciento sveikatos būklę ir paskiriantis reikiamą pagalbą.

Slaugytojų vaidmuo receptų išrašyme

Svarbu paminėti, kad nors pirmą kartą kompensuojamųjų priemonių - sauskelnių, įklotų ar vienkartinių paklodžių - receptą gali išrašyti bet kuris gydytojas, diagnozavęs šlapimo ar išmatų nelaikymą, vėliau šiuos receptus gali išrašyti ir slaugytojai. Tai gali būti atliekama tiek gydymo įstaigoje, tiek slaugytojui lankant pacientą namuose.

Tokia galimybė suteikia greitesnį ir patogesnį būdą gauti reikiamą pagalbą, kartu mažinant gydytojų darbo krūvį. Aktyvus šios galimybės naudojimas tiek pacientų, tiek slaugytojų yra labai skatinamas.

Kam ir kokios priemonės kompensuojamos?

Pagal Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenis, per praėjusius metus kompensuojamomis šlapimo ir išmatų sulaikymui skirtomis priemonėmis Lietuvoje naudojosi apie 102 tūkst. žmonių. Šis skaičius rodo, kad problema yra aktuali, tačiau specialistų vertinimu, realus tokių sutrikimų paplitimas yra gerokai didesnis. Deja, tik nedidelė dalis sergančiųjų kreipiasi į gydytojus arba aptaria šią problemą su slaugytojais.

PSDF lėšomis kompensuojamos šios priemonės, priklausomai nuo amžiaus ir sutrikimo laipsnio:

Vaikams:

• Esant šlapimo nelaikymui, kai nustatyta negalia: 60 vienetų sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių.
• Esant šlapimo nelaikymui (vidutiniam ar sunkiam): 60 vienetų sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių.
• Esant vien tik išmatų nelaikymui: 45 vienetai sauskelnių.
• Esant ir šlapimo, ir išmatų nelaikymui: 90 vienetų sauskelnių.

Suaugusiesiems:

• Esant vidutiniam šlapimo nelaikymui: 60 vienetų įklotų, kurių sugeriamumas nuo 300 ml.
• Esant sunkiam šlapimo nelaikymui: 60 vienetų sauskelnių arba įklotų ir vienkartinių paklodžių.
• Esant tik išmatų nelaikymui: 45 vienetai sauskelnių.
• Esant šlapimo ir išmatų nelaikymui: 90 vienetų sauskelnių.

Keitimo galimybės: lankstumas ir pritaikymas

Nustatytą sauskelnių kiekį galima pasikeisti į įklotus arba vienkartines paklodes, pastarųjų įsigyjant daugiau. Tai suteikia pacientams lankstumo ir galimybę pasirinkti priemones, labiausiai atitinkančias jų individualius poreikius.

• Kai skiriami įklotai šlapimo nelaikantiems žmonėms: 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 įklotus arba 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.
• Kai skiriami universalūs įklotai pacientams, nelaikantiems išmatų ir šlapimo: 3 vienetai sauskelnių atitinka 4 įklotus arba 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.
• Kai skiriamos sauskelnės pacientams, nelaikantiems išmatų: 3 vienetai sauskelnių atitinka 4 universalius įklotus arba 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.

Šie keitimo santykiai leidžia pacientams efektyviau naudoti kompensuojamąsias priemones ir užtikrinti maksimalų komfortą bei apsaugą.

Finansavimas ir nemokamos priemonės

Valstybė skiria reikšmingas lėšas šių priemonių kompensavimui. Praėjusiais metais šlapimo ir išmatų sulaikymui skirtoms medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti prireikė 24,4 mln. eurų fondo lėšų. Papildomai 8,6 mln. eurų buvo skirta iš valstybės biudžeto, kad beveik 83 tūkst. pacientų nereikėtų mokėti priemokų už šias priemones. Taigi net 81,4 proc. visų pacientų, naudojančių kompensuojamas šlapimą ir išmatas sulaikančias priemones, jas gavo visiškai nemokamai.

Vyresniems nei 75 metų pacientams, pensininkams, mažas pajamas gaunantiems ar asmenims su negalia - jos išduodamos nemokamai. Tai rodo valstybės įsipareigojimą rūpintis pažeidžiamiausiomis gyventojų grupėmis.

Trūksta informuotumo: svarbu kalbėti apie problemą

Nepaisant teikiamos paramos, POLA (Inkontinencijos ir žaizdų priežiūros asociacija) atlikta apklausa parodė, kad dalis žmonių, susiduriančių su šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymo problemomis, negauna kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių, nors jų reikėtų. Net 25 proc. apklaustųjų nurodo kompensuojamųjų priemonių negaunantys, nors jų reikėtų. Dar 19 proc. respondentų nežino, jog apskritai kompensacijos galimybė yra. 4 proc. teigia, kad šeimos gydytojas pats neišrašo priemonių recepto ir nepasiūlo kreiptis pas gydytoją specialistą.

Tokia situacija rodo, kad trūksta informuotumo tiek tarp pacientų, tiek, galbūt, tarp kai kurių sveikatos priežiūros specialistų. Svarbu aktyviai skatinti atvirą pokalbį apie šią problemą, informuoti pacientus apie jų teises ir galimybes gauti reikiamą pagalbą.

Ekonominis aspektas: išlaidos inkontinencijai valdyti

Ekonominis šios situacijos aspektas taip pat yra svarbus. Daugiausia - 58 proc. - apklausos dalyvių nurodė, kad kiekvieną mėnesį inkontinencijos kontrolei ir su šia būkle susijusiai odos priežiūrai išleidžia iki 50 eurų. Jokių papildomų išlaidų nepatiria tik 16 proc. respondentų. Tai dar kartą pabrėžia kompensacijų svarbą ir poreikį plėsti informacinę veiklą.

Priemonės žaizdų priežiūrai

Be šlapimo ir išmatų nelaikymo, svarbi ir žaizdų priežiūra, ypač onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. POLA apklausos duomenimis, 25 proc. apklaustų gydomų nuo onkologinių ligų pacientų susiduria su žaizdų priežiūros poreikiu. Dažniausiai naudojami paprasti bei gydomieji tvarsčiai bei hidrogelis, skirtas žaizdoms gydyti. Deja, net 70 proc. respondentų teigia, kad jų naudojamų priemonių niekas nekompensuoja.

VLK primena, kad įvairių tipų žaizdoms gydyti per mėnesį ligonių kasos kompensuoja po 15 vienetų dengiamųjų arba sugeriamųjų tvarsčių kiekvienai žaizdai ar opai. Gydomieji tvarsčiai pacientams kompensuojami pūslinės epidermolizės žaizdoms, praguloms gydyti, iki 5 mm gylio trofinėms opoms bei opoms po spindulinio gydymo, taip pat vaikų nudegimams gydyti. Gilesnėms nei 5 mm žaizdoms gydyti per mėnesį išrašomi 2 vienetai po 15 gramų hidrogelio ir po 15 vienetų gydomųjų tvarsčių kiekvienai žaizdai. Pacientams, kuriems negali būti skiriami gydomieji tvarsčiai, per mėnesį išrašoma ne daugiau kaip 3 kg alignino ir 5 m marlės arba ne daugiau kaip 20 marlės tvarsčių ir ne daugiau kaip po 5 pleistrų ritinėlius kiekvienai žaizdai.

Svarbu žinoti, kad vienu kartu gydomųjų tvarsčių pacientui gali būti išrašoma ne ilgesniam kaip 1 mėnesio gydymo kursui. Pirmą kartą skiriamų kompensuojamųjų priemonių receptą gali išrašyti šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas, vėliau - ir slaugytojai.

Faktai ir skaičiai: auganti parama

VLK duomenimis, šiais metais iki gruodžio mėnesio Lietuvoje įvairias kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones naudojo apie 205 tūkst. pacientų. Daugiau nei pusė jų reikiamas priemones gavo nemokamai. Šiais metais Lietuvoje kompensuojamąsias šlapimą ir (ar) išmatas sulaikančias priemones naudojo 87,3 tūkst. pacientų - tai yra 17 tūkst. daugiau žmonių nei pernai iki gruodžio.

Sauskelnėms, įklotams ir vienkartinėms paklodėms kompensuoti per 11 šių metų mėnesių prireikė 16,8 mln. eurų PSDF lėšų. Dar 7,7 mln. eurų buvo skirta iš valstybės biudžeto beveik 68 tūkst. pacientų priemokoms už šlapimą ir (ar) išmatas sulaikančias priemones padengti. Dėl šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymo šiemet jau buvo išrašyta 308 tūkst. receptų. Receptų skaičius per metus išaugo 17 proc.

Šiais metais iki gruodžio mėnesio PSDF lėšomis 8,5 tūkst. pacientų buvo kompensuota gydomųjų tvarsčių už 2,74 mln. eurų. Dar 386 tūkst. eurų buvo skirta iš valstybės biudžeto pacientų priemokoms už gydomuosius tvarsčius apmokėti. Šie skaičiai rodo nuoseklų finansavimo didėjimą ir valstybės pastangas užtikrinti kuo platesnę paramą pacientams.

tags: #kam #skiriamos #kompensuojamos #sauskelnes