Globalizacija - tai ne tik ekonominis procesas, apimantis laisvą kapitalo, prekių, paslaugų ir darbo jėgos judėjimą pasaulyje. Tai sudėtingas, daugiasluoksnis reiškinys, veikiantis visas visuomenės, valstybės ir jos aplinkos sritis, didinantis tarpusavio ryšius ir priklausomybę. Šis procesas, kurio sąvoka pradėta vartoti XX a. antroje pusėje, šiandien yra viena svarbiausių šiuolaikinio pasaulio bruožų, apimantis tiek politinę, tiek ekonominę, tiek kultūrinę dimensijas. Pasaulis, dėl stipriai veikiančių ekonominių jėgų ir greitai besivystančių technologijų, yra tarsi suspaudžiamas į vieną erdvę, o pastarųjų įtaka gali būti juntama visos žmonijos.
Globalizacijos istorinės šaknys ir evoliucija
Nors globalizacijos sąvoka yra palyginti nauja, jos užuomazgos siekia tolimą praeitį. Priešistoriniam periodui priskiriami prekybos ryšiai, užsimezgę dar senųjų civilizacijų laikais. Pasaulinės globalizacijos užuomazgos matomos jau XV a., siejamos su vėlyvųjų viduramžių arba ankstyvojo modernizmo laikotarpiu. Šie procesai buvo glaudžiai susiję su imperijų įsigalėjimu, jų jūrinės galios stiprėjimu ir didžiaisiais geografiniais atradimais.
Moderniosios globalizacijos periodas, trukęs nuo 1750 iki 1970 m., siejamas su industrine revoliucija. Šiuolaikinio laikotarpio pradžioje pasaulis buvo susiskirstęs į turtingas industrines ir neturtingas žaliavų tiekimo šalis. Šiandieninis globalizacijos etapas, ypač spartus tarptautinės prekybos kliūčių mažinimas, lėmė didesnę konkurenciją, išaugusius eksporto bei importo mastus, didėjantį darbo pasidalijimą, technologinę pažangą ir palengvino prekybą tarp valstybių. Šalių atvirumas prekybai, užsienio investicijoms ir informacijai savo ruožtu skatina inovacijas, kuriomis naudojasi vis daugiau ir mažesnes pajamas gaunančių žmonių.
Globalizacijos veiksniai ir dinamika
Globalizacijos dinamika apima esmines šiuolaikinio socialinio gyvenimo jėgas: informacinių technologijų plitimą, ekonomiką ir valdymą. Vienas iš esminių globalizacijos veiksnių yra informacinių technologijų plėtra ir komunikacijų sparta. Filosofas H. M. McLuhan 1962 m. įvedė "globalaus kaimo" sąvoką, norėdamas pabrėžti elektroninių komunikacijų svarbą ir informacijos sklaidos spartą. Šiandieninėmis informacinėmis technologijomis naudojasi vis daugiau ir mažesnes pajamas gaunančių žmonių, tai skatina inovacijas.
Ekonominė globalizacija pasireiškia laisvu kapitalo judėjimu, prekybos barjerų mažinimu ir tarptautinių tiekimo grandinių susidarymu. XXI a. masto ekonomijos procesai sudaro sąlygas tarptautinių tiekimo grandinių susidarymui - gamybos procesų, žaliavų gavybos (tame tarpe ir naudingų iškasenų, žemės ūkio naudmenų) globalizacijai. Dėl mažesnio darbo užmokesčio besivystančiose šalyse bei nuotolinio darbo galimybių atsiranda ir paslaugų grandžių stratifikacija IT, klientų aptarnavimo ir kitose srityse. Išskaidomas tiek pats gamybos procesas, tiek administravimas. Atskiri gamybos procesai vyksta įvairiose pasaulio šalyse, o pastarieji atskiriami nuo administracijos vietos.
Politinė globalizacija, ypač daug prie jos prisidėjo Jungtinių Tautų Organizacija. Atsisakyta protekcionizmo politikos, prekybos barjerų, kapitalo apribojimų. Taikomos neoliberalizmo idėjos. Pavyzdžiui, žlugus Sovietų Sąjungai Vidurio ir Rytų Europos šalys perėjo prie rinkos ekonomikos. Pastarųjų įstojimas į Europos Sąjungą tik dar labiau paspartino globalizacijos tempus.
Globalizacijos padariniai ir iššūkiai
Nors XXI a. pradžioje globalizacija ženkliai padidino pajamas ir ekonomikos augimą besivystančiose šalyse ir sumažino prekių kainas galutiniam vartotojui išsivysčiusiose šalyse, ji taip pat keičia galios balansą tarp besivystančių ir išsivysčiusių šalių. Pramonei persikėlus į besivystančias šalis, daugelis darbo vietų buvo perkeltos į užsienį, kas privertė išsivysčiusių šalių darbuotojus prisitaikyti ir keisti kvalifikaciją. Šiuo metu svarbu mokslininkų dėmesys sutelktas į tai, kaip išvengti globalizacijos blogybių, kaip šį procesą padaryti palankų Lietuvai ir kaip neskausmingai įsilieti į Europos ir pasaulio bendriją.
Viena iš svarbiausių globalizacijos pasekmių yra ekonominio fundamentalizmo pavojai. Prieš globalizaciją nukreiptas antiglobalizacijos judėjimas pasisako prieš vadinamąją neoliberalią pasaulio tvarką ir kapitalistinę sistemą. H. Stephenas D. Kingas savo knygoje „Grave New World - The End of Globalisation, the Return of History“ tvirtina, kad „sėkminga globalizacija negali būti vien rinkos procesas.“ Jis pabrėžia, kad žmonės ir organizacijos Vakaruose turi ginti globalizaciją, pabrėždami jos priešininkų argumentų spragas.
Kita vertus, didžiausią įtampą keliantis globalizacijos aspektas yra žmonių judėjimas. Prekių, paslaugų ir pinigų judėjimas daugiau ar mažiau priimamas. O žmonių - ne. Visos šalys vienu ar kitu mastu riboja migraciją, todėl neišvengiamai kyla klausimas, kaip užtikrinti, kad migracija būtų naudinga kuo didesniam žmonių skaičiui. Jei šalys galėtų veiksmingiau valdyti migraciją, rinkėjai galbūt būtų labiau linkę paremti globalizaciją apskritai.
Populizmo banga, besiritanti per išsivysčiusį pasaulį, rodo, kad globalizacijos procesas gali būti stabdomas. Donaldo Trumpo sėkmę rinkimuose lėmė nacionalinio populizmo lozungai. Theresa May užsitikrins didelę daugumą iš dalies dėl to, kad ji atmeta globalistinę darbotvarkę. Populizmo iškilimą lėmę veiksniai puikiai išanalizuoti Davido Goodharto knygoje „The Road to Somewhere“. Jis teigia, kad didesnis Vakarų ekonominis atvirumas naudingas toli gražu ne visiems. Šio pasipriešinimo globalizacijai priežastys yra dvejopos: politinis ir socialinis judėjimas, mėginimas įtvirtinti tapatybę, noras „susigrąžinti šalį“, taip pat ir ekonominis judėjimas, atsisakymas priimti tam tikras globalesnės ekonomikos apraiškas.
Kultūriniai mainai ir tapatumo išsaugojimas
Globalizacijos kontekste kultūros panašumų ir skirtumų sąveika tampa itin svarbi. Kyla klausimas, kaip išsaugoti tautinį tapatumą kosmopolitizmo grėsmių akivaizdoje. Antano Maceinos tautinio auklėjimo idėjos globalizacijos kontekste ir kitos mokslininkų analizės nagrinėja šiuos aspektus. Tolerancijos kultūros kūrimas, monologinės tradicijos pakeitimas dialogo tradicija, pilietiškumo ugdymas ir vertybinių orientacijų kaitos tendencijos yra esminiai veiksniai, padedantys sėkmingai integruotis globalizuojamoje visuomenėje.
Mąstymo perspektyvos informacinių technologijų amžiuje ir Lietuvos visuomenės mąstymo kaita europiniame akiratyje atspindi visuomenės savimonės aspektus. Pilietiškumas akademinėje visuomenėje, pilietiškumo dimensijos dabarties pasaulyje, etinės ir teisinės vertybės medicinoje globalizacijos kontekste - tai tik keletas sričių, kuriose globalizacijos poveikis yra itin juntamas.
Saugumas ir tvari plėtra globalizacijos eroje
Globalizacijos iššūkiai saugumui yra akivaizdūs. Technogeniniai nusikalstamumo iššūkiai postindustrinėje visuomenėje ir žmogaus teisių į saugią aplinką užtikrinimas globalizacijos sąlygomis reikalauja integruoto požiūrio. Globalinių problemų negali spręsti vien atskiros srities mokslininkai, reikalingas kompleksinis sprendimų ieškojimas.
Sveikatos politika Lietuvoje vystoma laikantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų ir Europos Komisijos (EK) dokumentų nuostatų. Sveikata plačiąja prasme suprantama kaip fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, todėl ji yra ne tik ekonominė, bet ir socialinė vertybė, lemianti ateities kartų turtą ir vertybes. Demografiniai pokyčiai, ekonominio vystymosi recesija, augančios lėtinės ligos ir epidemijos, globalinės krizės - visa tai veikia ne tik šalies ekonomiką, bet ir gyventojų sveikatos būklę. Po 2008 m. pasaulinės finansų krizės ir 2012 m. recesijos skurdo ir atskirties rizika nuolat didėja, o tai neigiamai veikia žmonių sveikatą ir jų darbingumą. Viena svarbiausių visuomenės ekonominio vystymosi vertybių yra jos gebėjimas užtikrinti pagrindinius poreikius, tokius kaip: maistas, sveikata ir saugumas.
Mokslininkų analizė ir išvados dėl taikos, saugumo, pažangos ir tvarios plėtros yra itin svarbios. Globalizacijos poveikiai mūsų šalies gyvenimui - artimiausios ateities dalykas. Todėl svarbu siekti, kad globalizacijos procesas būtų palankus Lietuvai, skatintų jos vystymąsi ir gerovę, kartu išsaugant tautinį identitetą ir kultūrinę įvairovę. Parama demokratinėms institucijoms globalėjančiame pasaulyje ir Lietuvos visuomenės saugumo iki 2100 metų scenarijaus prognozė yra svarbūs žingsniai siekiant užtikrinti stabilumą ir gerovę ateityje.
tags: #visuomenes #veiksniai #globa