Hormonai - tai gyvybiškai svarbios biologiškai aktyvios cheminės medžiagos, kurios keliauja krauju ir perduoda signalus įvairiems organizmo organams, audiniams bei ląstelėms. Jie reguliuoja daugybę gyvybinių funkcijų, pradedant medžiagų apykaita ir energijos lygiu, baigiant reprodukcine sveikata ir bendra savijauta. Net ir nedideli hormonų koncentracijos svyravimai gali turėti reikšmingą poveikį žmogaus organizmui, sukeldami įvairius negalavimus ir sutrikimus. Kai organizme vieno ar kelių hormonų kiekis yra per didelis arba per mažas, tai vadinama hormonų disbalansu. Ši būklė gali lemti rimtas sveikatos problemas, įskaitant nevaisingumą.
Hormonų Svarba ir Įvairūs Sutrikimai
Hormonų svarba organizmui yra neabejotina. Jie atsakingi už daugelio organų darbą, reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos išskyrimą, nuotaiką, miego režimą ir netgi svorį. Pavyzdžiui, kortizolio, kurio gamyba sutrikusi inkstuose, perteklius gali lemti svorio augimą, riebalų kaupimąsi pilvo srityje ir netgi širdies bei kraujagyslių ligas. Lytinio potraukio sumažėjimas tiek vyrams, tiek moterims neretai siejamas su tam tikrų hormonų trūkumu. Nuovargis, nuolatinis mieguistumas, sunkumai atsibundant - tai dažni pirmieji hormoninio disbalanso požymiai.
Kita vertus, didelis tam tikrų hormonų kiekis kraujyje gali suaktyvinti darbingumą. Tačiau tiek hormonų trūkumas, tiek jų perteklius gali neigiamai paveikti širdies veiklą. Depresija dažnai siejama su skydliaukės sutrikimais, o nemiga - su estrogeno trūkumu, kuris atsakingas už miego režimo reguliavimą. Gausus prakaitavimas, ypač naktinis, gali signalizuoti apie serotonino trūkumą. Virškinimo sutrikimai, tokie kaip gastritas, taip pat gali būti susiję su hormonų, pavyzdžiui, cholecistokino, sekrecijos sutrikimais. Padidėjęs potraukis saldumynams, ypač jei tai yra pirmasis skydliaukės nepakankamumo simptomas, taip pat gali rodyti hormonų disbalansą. Plaukų slinkimas neretai siejamas su testosterono trūkumu.
Kaip Diagnozuojamas Hormonų Disbalansas?
Laboratoriniai tyrimai yra pagrindinis įrankis, leidžiantis nustatyti hormonų koncentraciją kraujyje ar šlapime. Šie tyrimai gali padėti nustatyti negalavimus ir jų priežastis, įvertinti, ar yra hormonų hipersekrecija (padidėjęs kiekis) ar hiposekrecija (sumažėjęs kiekis). Nėštumo testas yra vienas paprasčiausių hormoninių tyrimų.
Lytiniai hormonai, gaminami lytiniuose organuose (sėklidėse arba kiaušidėse), yra atsakingi už spermos gamybą ir menstruacinius ciklus. Nuo lytinių hormonų balanso priklauso moterims menopauzė, o vyrams - lytinis aktyvumas. Moterų organizme gali pagausėti vyriškų hormonų, o vyrų - moteriškų hormonų. Lytinių hormonų disbalansas gali būti kepenų funkcijos sutrikimų, nutukimo, streso ar kitų problemų pasekmė. Hormonų disbalansas gali padidinti potraukį cukrui, o tai, savo ruožtu, gali lemti odos problemas, tokias kaip spuogai. Hormonų reguliavimas organizme gali padėti išspręsti nevaisingumo problemas.
Kai hormonų disbalansas atsiranda ne natūraliai (pavyzdžiui, dėl amžiaus ar menstruacijų ciklo), o dėl kitų priežasčių, jis gali būti gydomas. Gydymo specifika priklauso nuo sutrikimo priežasties. Dažnai pacientams kyla klausimų, kaip tinkamai atlikti tyrimus diagnozei nustatyti. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų, o vienas svarbiausių reikalavimų - tyrimą atlikti nevalgius.
Specifiniai Hormonai ir Jų Reikšmė Vaisingumui
Moterų organizme pagrindiniai hormonai yra estrogenas ir progesteronas, gaminami kiaušidžių ir antinksčių. Vaisingumą lemia sudėtinga biologinių sistemų sąveika, o hormonai turi didelę įtaką galimybei pastoti. Jei ilgą laiką nepavyksta susilaukti vaikelio arba ruošiamasi vaisingumo gydymui, pavyzdžiui, apvaisinimui mėgintuvėlyje (IVF), gydytojai gali rekomenduoti atlikti tam tikrus hormonų tyrimus, padedančius įvertinti reprodukcinę moters sveikatą.
Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH): Šį hormoną gamina hipofizė (posmegeninė liauka). FSH atlieka pagrindinį vaidmenį reguliuojant menstruacijų ciklą. FSH lygis paprastai tiriamas trečią mėnesinių ciklo dieną. Pagrindinis šio tyrimo tikslas - įvertinti kiaušidžių rezervą, t. y. likusių kiaušialąsčių kiekį. Didelis FSH lygis gali reikšti sumažėjusį kiaušidžių rezervą, o tai reiškia, kad kiaušidžių atsakas į stimuliaciją gali būti menkas. Reprodukcinio amžiaus moterims tipinis FSH lygis trečią ciklo dieną yra nuo 3 iki 10 mIU/ml.
Liuteinizuojantis hormonas (LH): Kaip ir FSH, LH lygis taip pat tiriamas trečią menstruacinio ciklo dieną. Didelis LH lygis gali sukelti įtarimų dėl policistinių kiaušidžių sindromo, galinčio lemti ovuliacijos sutrikimus. Trečią ciklo dieną LH lygis turėtų būti artimas FSH lygiui, paprastai nuo 5 iki 20 mIU/ml. LH gaminamas galvos smegenyse esančioje hipofizės liaukoje ir yra nepaprastai svarbus menstruacijų ciklui reguliuoti. Didžiausia jo koncentracija pasiekiama ciklo viduryje, kuri paskatina ovuliaciją - subrendusio kiaušinėlio išsilaisvinimą iš kiaušidės. Šis hormonas taip pat veikia sėklidėse esančias Leidigo ląsteles ir skatina pagrindinio vyriškojo hormono gamybą. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti LH koncentracijos nustatymą kraujyje, jei įtariami tam tikri sveikatos sutrikimai arba norima įvertinti reprodukcinės sistemos būklę.
Estradiolis (E2): Tai pagrindinė estrogeno forma organizme, gaminama kiaušidžių. Estradiolio kiekis paprastai tiriamas trečią ciklo dieną kartu su FSH ir LH. Padidėjęs estradiolio kiekis kartais gali užmaskuoti aukštą FSH kiekį, todėl gali atrodyti, kad kiaušidžių rezervas yra didesnis nei iš tikrųjų. Trečią dieną estradiolio lygis turėtų būti žemesnis nei 80 pg/ml.
Antimiulerinis hormonas (AMH): AMH gaminamas smulkių, dar besiformuojančių folikulų kiaušidėse. Kitaip nei FSH, AMH lygis išlieka gana stabilus viso menstruacinio ciklo metu, todėl tyrimas patikimai leidžia įvertinti kiaušidžių rezervą bet kurią ciklo dieną. Didesnis AMH lygis rodo didesnį kiaušialąsčių skaičių, o mažesnis - sumažėjusį kiaušidžių rezervą. AMH lygis paprastai svyruoja nuo 1,0 iki 4,0 ng/ml.
Progesteronas (PRG): Progesteronas yra steroidinis hormonas, kurį po ovuliacijos gamina geltonkūnis, placenta ir antinksčių žievė. Progesterono kiekis dažniausiai tiriamas antrojoje menstruacinio ciklo pusėje (apie ciklo 21-28 dieną). Jis padeda patvirtinti, ar įvyko ovuliacija. Liuteininės fazės metu (maždaug 7 dienos po ovuliacijos) progesterono lygis turėtų būti didesnis nei 5 ng/ml.
Kalių reprodukcijos fiziologija yra išties unikali: hormonas progesteronas sekretuojamas dar PRIEŠ ovuliaciją, ir šį faktą mes naudojame ovuliacijos laikui nustatyti. Taigi „ovuliacijos laiko nustatymas“ yra svarbus kalių apsivaisinimo gerinimo faktorius, kadangi neteisingai parinktas kergimo laikas - dažniausia nevaisingumo priežastis. Mūsų klinikoje kalių progesterono tyrimas ir konsultacijos kergimo klausimais yra kasdienė rutina. Pirmą konsultaciją mes rekomenduojame apie 6-ją rujos dieną. Progesterono rezultatas gali būti pateiktas dvejopais vienetais: ng/mL ARBA nmol/L. Kartais klientai, turėdami vieno progesterono testo rezultatą, klausia, kada įvyks kalės ovuliacija. Ne, taip reiktų daryti tiriant LH hormono koncentraciją (tai kitas hormonas, kurį išskiria galvos smegenyse esanti vidaus sekrecijos liauka ir savo piką pasiekiantis 2-3 dienos prieš ovuliaciją): LH sekretuojamas pulsinėmis bangomis, todėl tirti turime daug dažniau, kad konstatuotume aukščiausią koncentraciją. LH pikas būna kai progesterono koncentracija pasiekia 2-3 ng/mL (6-9 nmol/L). Niekuomet negalima baigti ovuliacijos laiką nustatinėtymą įvertinus LH piką!
Prolaktinas: Didelis prolaktino kiekis gali trukdyti įvykti ovuliacijai ir apskritai sujaukti visą menstruacijų ciklą. Padidėjus prolaktino lygiui (ši būklė dar vadinama hiperprolaktinemija) gali ne tik vėluoti mėnesinės, bet ir visiškai nevykti ovuliacija, tad to ciklo metu neįmanoma pastoti. Reprodukcinio amžiaus moterų kraujyje prolaktino lygis paprastai svyruoja nuo 5 iki 27 ng/ml.
Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH): TSH yra hipofizės gaminamas hormonas, kurio pagrindinė funkcija yra stimuliuoti ir reguliuoti skydliaukės veiklą. Skydliaukės disbalansas gali paveikti menstruacinį ciklą ir ovuliaciją. Hipotirozė (skydliaukės nepakankamumas) ir hipertiroidizmas (skydliaukės hiperaktyvumas) sutrikdo hormonų pusiausvyrą, o tai gali neigiamai paveikti vaisingumą. Optimalus vaisingų moterų TSH lygis - nuo 0,4 iki 4,0 mIU/l.
Dehidroepiandrosterono sulfatas (DHEA-S): Tai antinksčių androgenas (vyriškas hormonas). Jis yra tiesioginis androgenų sekrecijos antinksčiuose žymuo. Padidėjusi DHEA-S koncentracija būdinga kiaušidžių policistozei.
Laisvų androgenų indeksas: Atliekamas iš SHBG ir TEST tyrimų. SHBG (lytinius hormonus sujungiantis globulinas) yra pagrindinis testosterono transportinis baltymas. SHBG tyrimas atliekamas moterims, jei testosterono kiekis yra normalus, tačiau atsiranda vyriškėjimo požymių: plaukuotumas, figūros pasikeitimas, balso tembro žemėjimas. Vyrams šis tyrimas atliekamas, jei yra erekcijos sutrikimų, seksualinio potraukio sumažėjimas, nors testosterono kiekis yra normalus. Tyrimas taip pat atliekamas, kai vyrams įtariamas nevaisingumas. Jei lytinius hormonus sujungiančio globulino yra mažai lyginant su testosterono kiekiu, tai surišamas ne visas kraujo testosteronas - laisva jo dalis gali kenkti organizmui.
Testosteronas (TESTO): Svarbiausias kraujyje randamas androgenas (vyriškas lytinis hormonas). Jis nulemia vyriškas savybes vyrams, tačiau jo yra ir moterų organizme (mažas kiekis). Moterims testosteronas tiriamas, jei yra vyriškėjimo požymių - padidėjęs viso kūno plaukuotumas, figūros pasikeitimas. Vyrams tyrimas rekomenduojamas, jei yra sulėtėjęs raumenyno vystymasis, po brendimo nemutuoja balsas ir neatsiranda kūno plaukuotumas (suėjus maždaug 20 metų), yra sulėtėjęs varpos ir sėklidžių vystymasis ir augimas. Vyrams, kuriems įtariamas nevaisingumas, taip pat tiriamas testosterono kiekis.
Nevaisingumas: Priežastys ir Diagnostika
Nevaisingumas apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti per vienerių metų laikotarpį (ar ilgiau) reguliarių lytinių santykių metu, nenaudojant kontracepcijos. Jei moteris yra 35 metų ar vyresnė, šis laikotarpis sutrumpėja iki 6 mėnesių. Žinoma, kuo vyresnė moteris, tuo mažesnis jos kiaušidžių rezervas. Nevaisingumą gali diagnozuoti gydytojas akušeris-ginekologas, šeimos gydytojas ar kiti specialistai. Moterys, kurioms nepavyksta pastoti, neretai nukreipiamos endokrinologo konsultacijai, siekiant surasti nevaisingumo problemos sprendimą.
Nevaisingumas tampa vis aktualesne problema visame pasaulyje. JAV maždaug 6 proc. 15-44 metų sutuoktinių negali pastoti per pirmuosius metus. Europoje stebimas vaisingumo mažėjimas su kiekviena karta. Įvairūs religiniai nuostatai, sveikatos priežiūros paslaugų įperkamumas, kova už lygias moterų teises - visa tai taip pat prisideda prie vaisingumo mažėjimo. Dabar, labiau nei bet kada anksčiau, reikalinga visokeriopa pagalba poroms su sutrikusiu vaisingumu. Apskritai, poros Europoje turi didelį pasitikėjimą vaisingumo ekspertais, teikiančiais medicininę pagalbą dėl IVF ar kitų alternatyvių gydymo sprendimų. Kas šešta ar septinta šeima, t. y. 15-18 proc. susituokusių porų, natūraliu būdu vaikelio susilaukti negali.
Daugelis porų pasaulyje nuolatos bando išsigydyti nevaisingumą ir pastoti, tačiau dažnai manoma, jog dėl nepastojimo gali būti kalta tik moteris. Apie 35 proc. porų nustatomas poros nevaisingumas, o 8 proc. - vyro nevaisingumas. Atliekant spermos analizę, vertinama jos koncentracija, spermatozoidų judrumas bei jų morfologija. Šį tyrimą vertina specialistas. Šiek tiek nukrypęs nuo normos ribų tyrimas nebūtinai reiškia, kad vyras yra nevaisingas.
Moteriai, norinčiai pastoti, būtinos tinkamai funkcionuojančios kiaušidės, kiaušintakiai ir gimda. Moters menstruacinis ciklas vidutiniškai trunka 28 dienas. Pirmąją dieną galima apibrėžti kaip „pilno srauto“ menstruacijų dieną. Reguliarūs, nuspėjamieji mėnesinių ciklo periodai, kurie dažniausiai trunka nuo 24 iki 32 dienų, atspindi ir pačią ovuliaciją. Moteris, kuri turi nereguliarius ciklus, dažniausiai neovuliuoja.
Sutrikusi kiaušidžių veikla gali būti diagnozuojama pagal tam tikrus simptomus, kuriuos nustato gydytojas. Tai gali būti funkcinė hipotalaminė amenorėja (FHA), atsirandanti dėl per didelės veiklos, streso ar per mažo kūno svorio. Taip pat gali būti netinkamas hipofizės liaukos funkcionavimas. Pagal apibrėžimą, moterys, išgyvenančios menopauzę, nepatiria ciklų visus metus. Moters vaisingumas mažėja su amžiumi. Daugelis moterų laukia, kol joms sukanka 30 arba 40 metų, kad susilauktų vaikų. Maždaug 20 % moterų Jungtinėse Amerikos Valstijose savo pirmo vaiko susilaukia 35 metų amžiaus. Maždaug nuo 1 iki 3 šeimų, kuriose moteris yra vyresnė nei 35 metų amžiaus, turi problemų su vaisingumu.
Moterų hormonų sveikata, vaisingumas ir gyvybingumas | Dr. Natalie Crawford
Išvados ir Tolimesni Žingsniai
Hormonų disbalansas yra sudėtinga būklė, galinti turėti įvairių neigiamų pasekmių sveikatai, įskaitant nevaisingumą. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra labai svarbūs siekiant atstatyti hormonų pusiausvyrą ir pagerinti bendrą savijautą. Klinikoje suburta patyrusių specialistų komanda, kuri kartu tobulėja ir siekia naujų tikslų medicinos bei mokslo srityse. Daugelis gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Poroms, susiduriančioms su vaisingumo problemomis, teikiamos konsultacijos ir atliekami šeimos vaisingumo tyrimai.
tags: #kaliu #nevaisingumas #specifiniai #hormona