Mokytojų poreikio planavimas yra sudėtinė švietimo politikos dalis, o Lietuva susiduria su senėjančia pedagogų bendruomene. Pedagogų profesija tampa nepatraukli: į pedagogikos studijas stoja nepakankamai studentų, o iš baigusiųjų studijas per mažai pasirenka dirbti mokykloje. Ši situacija atsispindi ir 2021-2030 m. švietimo plėtros programoje, kurioje identifikuojamos problemos, kad pedagogo profesija nėra patraukli ir pedagogų rengimo bei profesinio augimo sistema neužtikrina švietimo sistemos poreikių. 2020-2024 m. Vyriausybės programoje vienu iš prioritetinių projektų yra „Patraukli mokytojo darbo vieta ir pedagogų rengimo „ekselumo“ centrai“. Planuojama glaudžiai bendradarbiauti su savivaldybėmis ir mokyklomis, siekiant sudaryti sąlygas mokytojams įgyvendinti savo tiesioginę misiją - ugdyti kūrybiškus, atsakingus, kritiškai mąstančius Lietuvos vaikus.
Pedagogų poreikio prognozavimo modelis
2016-2020 m., įgyvendinant Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamą projektą „Švietimo pasiūlos analizės ir vertinimo sistemos kūrimas bei diegimas“, buvo sukurtas pedagogų poreikio prognozavimo modelis. Šio modelio tikslas - pateikti prielaidas tikslesniam pedagogų bei į pedagoginę kvalifikaciją teikiančias studijas priimamų asmenų planavimui. Šis modelis yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad švietimo sistema turėtų pakankamai kvalifikuotų specialistų, atitinkančių šalies švietimo politikos tikslus ir visuomenės poreikius.
Įdarbinimo tvarka ir kvalifikaciniai reikalavimai
Apie laisvą pareigybę ugdymo įstaigoje skelbiama pačios įstaigos interneto svetainėje. Pretendentai, atitinkantys nustatytus kriterijus, kviečiami į pokalbį su mokyklos vadovu. Šį pokalbį gali stebėti trys mokyklos tarybos atstovai. Daugiau apie reikalavimus mokytojo kvalifikacijai galima rasti skyriuje „Reikalavimai mokytojo kvalifikacijai“.
Pedagogų rengimo reglamentas numato, kad pirmaisiais darbo švietimo įstaigoje metais mokytojas atlieka pedagoginę stažuotę, kuri trunka metus. Ši stažuotė skirta sklandžiam mokytojo integravimuisi į švietimo įstaigos bendruomenę, teikiant jam tikslintą pagalbą. Pedagoginę stažuotę organizuoja ir įgyvendina švietimo įstaiga, kurioje įsidarbina pedagogas stažuotojas. Šiame procese švietimo įstaiga glaudžiai bendradarbiauja su pedagoginio stažuotojo pasirinkta aukštąja mokykla, vykdančia pedagogikos studijas.
Mentorius, paskirtas švietimo įstaigos, kartu su aukštosios mokyklos paskirtu praktikos vadovu ir pačiu pedagoginiu stažuotoju parengia pedagoginės stažuotės programą. Pradedantysis mokytojas gauna nuolatines konsultacijas, didaktinę ir dalykinę pagalbą. Mentorius, teikdamas šią pagalbą, gali pasitelkti kitus pedagoginius darbuotojus. Aukštoji mokykla stažuotei koordinuoti skiria praktikos vadovą, kuris periodiškai konsultuoja stažuotę atliekantį pedagogą, mentorių ar kitus švietimo įstaigos bendruomenės narius. Pedagoginės stažuotės galutinius rezultatus vertina švietimo įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į mentoriaus ir praktikos vadovo rekomendacijas. Į vertinimą gali būti įtraukti ir kiti švietimo įstaigos nariai.
Švietimo įstaigų darbuotojai ir kitų įstaigų pedagoginiai darbuotojai yra viešojo sektoriaus darbuotojai. Šis statusas nesuteikia specialių garantijų ir prievolių, kaip valstybės tarnautojo statusas. Pavyzdžiui, asmuo nėra įdarbinamas mokykloje mokytoju visam gyvenimui, tačiau kartu nėra vykdomas jo/jos kasmetinis veiklos vertinimas. Pedagogas įdarbinamas ir atleidžiamas vadovaujantis bendra darbo teise (Darbo kodeksu). Tai reiškia, kad sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta pasibaigus sutarties terminui (jei sutartis terminuota). Jei sutartis neterminuota, ji gali būti nutraukta darbuotojo prašymu, abipusiu sutarimu, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, arba tam tikrais atvejais, kai darbuotojo kaltės nėra (pavyzdžiui, uždaroma mokykla). Įprastai pedagogas priimamas dirbti neterminuotam laikui. Jis taip pat gali būti priimamas į darbą terminuotai, pavaduojant kitą darbuotoją.
Pedagogų etika ir atsakomybė
Švietimo įstatymas nurodo, kad mokytoju gali dirbti nepriekaištingos reputacijos asmuo. Jei mokytojas savo elgesiu ar veikla pažeidė Pedagogų etikos kodekso reikalavimus ir po pažeidimo nustatymo nėra praėję metai, toks mokytojas nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina Pedagogų etikos kodeksą, kuriame nustatomi pagrindiniai pedagogų profesinės etikos reikalavimai ir įsipareigojimai siekti etiško ir profesionalaus elgesio su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais) ir kitais šeimos nariais, kolegomis bei bendruomene.
Pavadavimas ir pagalba mokytojui
Pavadavimui su darbuotoju sudaroma laikinoji darbo sutartis ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Ilgesnio laikotarpio pavadavimui (pvz., išėjus mokytojai motinystės ar tėvystės atostogų) su pavaduojančiu mokytoju sudaroma terminuota darbo sutartis. Švietimo įstatymas nustato, kad pagalbos mokytojui paskirtis - teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir skatinančią mokytojo profesinį tobulėjimą. Pagalbą mokytojams teikia psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios, socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai, kvalifikacijos tobulinimo, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, profesinės asociacijos ir kiti asmenys. Didesnėse mokyklose dažnai bent puse etato dirba švietimo pagalbos specialistai. Kitoms mokykloms, kurios neturi nuolat dirbančių specialistų savo komandoje, gali kreiptis į specialistus, su kuriais sutartis yra sudariusi mokyklos savininkė.
Mokytojų darbo užmokesčio sistema: koeficientai ir kategorijos
Valstybės ir savivaldybės mokyklose dirbančių mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo mokytojų pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Mokytojų atlyginimų dydžiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priede. Alga didėja ir nuo veiklos sudėtingumo.
Mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą), atlyginimas gali didėti 1-15 proc. šiais atvejais:
- Dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose pradinėse klasėse, kuriose mokymas vyksta lietuvių kalba, o klasėje mokosi 10 ir daugiau mokinių ir iš jų ne mažiau kaip 50 procentų nemoka valstybinės kalbos.
- 5-10 procentų: jeigu grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir (arba) 1-3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
- 5-20 procentų: jei mokytojas dirba mokyklose (grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Jeigu grupėje ugdomi 4 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
Visiems mokytojams atlyginimas gali didėti iki 25 proc., jei mokytojas susiduria su dviem ar daugiau iš aukščiau nurodytų kriterijų. Atlyginimas taip pat gali didėti iki 20 proc.
Darbo laiko struktūra ir poilsis
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo savaitė yra 36 valandos. Iš jų 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais, o 3 valandos - netiesioginiam darbui (planavimui, dokumentų rengimui, bendradarbiavimui su mokytojais, tėvais ir kt.). Jei ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo pedagogas dirba specializuotose įstaigose (skirtose mokiniams su dideliais ar labai dideliais specialiaisiais ugdymosi poreikiais, sanatorijų mokyklose ar grupėse, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose), darbo laikas per savaitę yra 26 valandos.
Bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą) mokytojų etatą sudaro 1512 valandų per metus. Mokytojo darbo laikas per savaitę - 36 val. Pradedantiesiems, t. y. dirbantiems iki 2 metų, bendrojo ugdymo mokytojams per metus skiriama iki 756 kontaktinių valandų. Profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojams skiriama iki 924 kontaktinių valandų. Laikas ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir darbų vertinimui nustatomas pagal mokomąjį dalyką ir mokinių klasėje skaičių, sudarydamas 40-60 proc. nuo kontaktinių valandų.
Mokytojas veikloms mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti turi skirti mažiausiai 102 valandas per metus. Privalomos bendruomeninės valandos yra skirtos darbui su tėvais (konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas), bendradarbiavimui su mokyklos darbuotojais ugdymo klausimais, mokyklos veiklos planavimui ir tobulinimui (pasitarimai, posėdžiai). Be šių privalomų veiklų, mokytojas gali vykdyti ir neprivalomas veiklas, pavyzdžiui, dalyvauti mokyklos savivaldoje, rengti ugdymo programas, dalintis patirtimi. Prie profesinio tobulėjimo veiklų priskiriamos įstaigos, kaip besimokančios bendruomenės, ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiklos, neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklos, bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų gilinimas savišvietos būdu, mokytojų veiklą reglamentuojančių dokumentų analizė. Rekomenduojama pradedantiesiems mokytojams daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjimui ir pedagogo įgūdžių įtvirtinimui.
Kasmetinės ir papildomos atostogos
Visiems mokytojams, pradedant ikimokyklinio ugdymo auklėtojais ir baigiant profesinio mokymo mokytojais, per metus skiriamos 40 darbo dienų atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) ir 48 darbo dienų atostogos (jei dirbama 6 dienas per savaitę). Mokytojo profesija yra viena iš nedaugelio profesijų, kurios atstovams nustatomos ilgesnės atostogos, vertinant šio darbo didesnę nervinę, emocinę ir protinę įtampą. Pirmuosius darbo metus mokytojas savo atostogas gali panaudoti vasarą. Antraisiais darbo metais mokytojas atostogas gali naudoti suderinęs jų grafiką su savo vadovu.
Papildomos atostogos suteikiamos darbuotojams, turintiems nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje: už 10 metų stažo - papildomos 3 darbo dienos. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį. Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi dienos per mėnesį.
Karjeros laiptai ir kvalifikacinės kategorijos
Mokytojas mokytojo karjeros laiptais kyla pereidamas atestaciją, po kurios jam suteikiama kvalifikacinė kategorija. Kuo aukštesnė kvalifikacinė kategorija, tuo didesnis taikomas koeficientas, apskaičiuojant mokytojo atlyginimą. Nustatomos keturios mokytojų kvalifikacinės kategorijos: mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto.
Įdarbinimo ir atleidimo procedūros
Mokytojo statusas nereiškia, kad jis, jei išreikš norą, automatiškai gali tapti mokyklos direktoriumi ar direktoriaus pavaduotoju. Į šias pareigas skelbiamas konkursas. Mokyklos inspektoriui taip pat keliami tam tikri reikalavimai. Mokytojai gali dirbti įvairiose mokyklose ir pareigose, atitinkančiose kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus įstatymais ir kitais teisės aktais. Mokytojus į darbą priima ir atleidžia ugdymo įstaigos vadovas, vadovaudamasis Darbo kodeksu ir Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašu.
Įprastai pedagogas priimamas dirbti neterminuotam laikui. Tokiu atveju darbo sutartis gali būti nutraukiama darbuotojo prašymu, šalių sutarimu, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, arba tais atvejais, kai darbuotojo kaltės nėra (pvz., mokytojas atsisako dirbti pasikeitus jo darbo krūviui). Jei sutartį nutraukia darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės, jis turi pagrįsti sumažėjusį darbo krūvį. Apie darbo sutarties nutraukimą ugdymo įstaigos vadovas turi pranešti pedagogui prieš vieną mėnesį (jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienerius metus - prieš dvi savaites). Jei pedagogui iki pensijos likę mažiau nei penkeri metai, jis turi būti įspėjamas prieš du mėnesius arba prieš keturias savaites (jei darbo santykiai truko trumpiau nei metus). Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.
Darbuotojas taip pat gali būti priimamas į darbą terminuotai, pavaduojant kitą darbuotoją (pvz., išėjusį motinystės ar tėvystės atostogų, kurios Lietuvoje gali trukti iki trejų metų). Įprastai yra aiškiai nustatoma, kuriam periodui priimamas asmuo į pavaduojančias pareigas.
Pensinis amžius ir išeitinės išmokos
Iki 2012 m. pensinis amžius moterims buvo nuo 60 metų, vyrams - nuo 62 metų. Nuo 2012 m. sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet didinamas iki 2026 m. sausio 1 d. Teisės akto, reglamentuojančio privalomą darbuotojo atleidimą, suėjus pensiniam amžiui, nėra. Remiantis Darbo kodeksu, darbuotojas į pensiją gali būti išleidžiamas šalims susitarus. Įvedus etatinį pedagogų darbo užmokesčio apmokėjimo modelį, buvo pasiūlytos išeitinės išmokos vyresniems pedagogams, turintiems atitinkamą darbo stažą. Ši priemonė buvo sutarta su švietimo profesinėmis sąjungomis. Išeitine išmoka gali pasinaudoti valstybės ar savivaldybių mokyklų mokytojai, dirbantys pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas. Privaloma sąlyga - kad išėjus mokytojui, padidėtų vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičius.
Darbo apmokėjimo sistema ikimokyklinio ugdymo įstaigoje
Darbo apmokėjimo sistema ikimokyklinio ugdymo įstaigoje apima pareiginę algą (pastoviąją ir kintamąją dalis), priemokas ir premijas. Pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma. Priemokos ir premijos gali būti skiriamos už papildomą darbą, kvalifikacijos kėlimą, pasiekimus ir kt. Premijos negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.
Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildo direktoriaus įsakymu paskirti darbuotojai. Darbo laiko struktūra nurodoma darbo grafike ir pamokų tvarkaraščiuose. Mokytojams, neturintiems kontaktinių valandų, pareiginės algos pastovioji dalis nemažinama.
Finansinės ir teisinės nuostatos
Nuo 2021 m. įsigaliojo atnaujinta Įstaigos darbo apmokėjimo tvarka. Įstatymų pakeitimai, reglamentuojantys biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą, įsigalioja palaipsniui, dauguma jų - nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Pareiginės algos perskaičiuojamos, pareiginės algos pastoviąją dalį dalijant iš nustatyto pareiginės algos bazinio dydžio. Apskaičiuotas pareiginės algos koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių darbuotojo naudai.
Trenerių ir socialinių paslaugų srities darbuotojų, turinčių galiojančią kvalifikacinę kategoriją, pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas už kvalifikacinę kategoriją į pareiginę algą neįskaičiuojamas. Biudžetinių įstaigų darbuotojų 2023 metų veiklos vertinimas atliekamas pagal tvarką, nustatytą iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Darbuotojams, kuriems 2023 metais nebuvo nustatytos metinės užduotys, bet iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo nustatyta pareiginės algos kintamoji dalis, ji mokama iki 2025 metais vyksiančio biudžetinės įstaigos darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo. Jeigu įstaigoje priimamas sprendimas nuo 2025 metų netaikyti kintamosios darbo užmokesčio dalies, pareiginė alga po vertinimo negali būti mažesnė negu 2024 metais gauta pareiginė alga kartu su kintamąja dalimi, išskyrus atvejį, kai darbuotojo veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių. Tokiu atveju apskaičiuojant pareiginę algą taikomas po vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas ir 2024 metais gauta kintamoji dalis.
Papildomas darbas ir kitos nuostatos
Susitarimas dėl papildomo darbo pasibaigia suėjus nustatytam terminui. Darbas poilsio dieną ar švenčių dieną yra apmokamas padidintu tarifu. Pasyvus budėjimas ne darbe - darbo užmokesčio nemokamas. Kasmetinių minimalių atostogų trukmė - 20 darbo dienų, neįskaitant valstybinių švenčių.
Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį. Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi dienos per mėnesį.
Ligos pašalpą už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas moka Įstaiga. Darbuotojui, kuriam buvo suteiktos nemokamos atostogos, darbo užmokestis už laikotarpį, kai darbuotojas nedirbo, nemokamas.
Darbo užmokesčio išskaitos ir pervedimai atliekami darbuotojo prašymu arba gavus jo sutikimą. Darbuotojas gali bet kada atšaukti išskaitą.
Nuo 2020 m. GPM tarifas ir SODROS įmokos yra reglamentuojamos. VDU (vidutinis darbo užmokestis) įmokos mokamos nuo 50 proc.
Švietimo pagalbos specialistams nustatoma savaitės darbo laiko norma 36 valandos. Nekontaktinių valandų struktūra nustatoma mokslo metams.
Šiame straipsnyje pateikta informacija apima daugelį mokytojų darbo užmokesčio, kvalifikacinių kategorijų ir darbo sąlygų aspektų, siekiant suteikti išsamų vaizdą apie ikimokyklinio ugdymo atlyginimų koeficientų ir kategorijų sistemą Lietuvoje.
tags: #ikimokyklinio #ugdymo #atlyginimu #koeficientai #kategorijos #rastvedys