Kaip skaičiuojamas kūdikio svoris ir svorio reikšmė vaiko sveikatai

Šiandien, vis labiau didėjant žmonių susirūpinimu savo sveikata ir norint išlaikyti sveiką gyvenseną, dauguma žmonių nori suprasti, kokia jų kūno sveikata ir kokia yra jų kūno masės būklė. Kūdikio svorio augimas yra geros sveikatos ir vystymosi rodiklis, todėl tiek namuose savarankiškai, tiek ir lankantis pas gydytojus yra matuojamas kūdikio ūgis ir svoris. Kūdikių svorio lentelė - tai pagalbinė priemonė tėvams bei sveikatos priežiūros specialistams, padedanti stebėti, kaip mažylis vystosi.

Kūno Masės Indeksas (KMI) ir jo reikšmė

Vienas iš labiausiai naudojamų įrankių, skirtų įvertinti kūno svorio santykį su ūgiu, yra kūno masės indeksas (KMI). Kūno Masės Indeksas (KMI) yra matematinė formulė, skirta įvertinti asmens kūno svorio santykį su jo ūgiu. KMI formulė yra dažnai naudojama sveikatos specialistų, konsultantų, įskaitant gydytojus, dietologus ir trenerius, siekiant įvertinti žmonių kūno svorio būklę.

KMI apskaičiuoti galima svorį padalinus iš ūgio, pakelto kvadratu. Jei, jūsų vaiko svoris yra 30 kg, o ūgis - 1,38 m, reikėtų skaičiuoti taip: 30:(1,38*1,38)=15,75. Gautas skaičius yra jūsų vaiko kūno masės indeksas. Šis skaičius parodo, ar jūsų atžalos svoris yra tinkamas. Per mažas KMI signalizuoja nepakankamą svorį, o per didelis - viršsvorį ar net nutukimą. Tiek per mažas, tiek per didelis jūsų vaiko svoris padidina riziką susirgti įvairiomis ligomis, tokiomis, kaip anemija ir osteoporozė, cukrinis diabetas, širdies ligos, tulžies pūslės ligos ar net vėžys.

Žemiau pateikta KMI (kūno masės indekso) lentelė yra naudingas įrankis, padedantis nustatyti, ar žmogaus svoris yra normos ribose. Taip pat svarbu suprasti, kad KMI gali būti naudingas nustatant ligų riziką. Tyrimai rodo, kad didelis KMI gali didinti riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, sąnarių problemomis ir kt. Tačiau svarbu atsiminti, kad KMI yra tik vienas iš veiksnių, įtakojančių sveikatą, o kiekvienas žmogus yra unikalus. Vis dėlto, KMI lentelė gali būti puiki priemonė, padedanti pradėti savo sveikatos kelionę ir suvokti bendrą svorio ir sveikatos sąryšį.

Vaikų KMI normų rodikliai kiek skiriasi nuo suaugusiųjų. Tam, kad tėveliams būtų dar aiškiau, pateikiame ir vaikų kojos dydžio pagal amžių lentelę. Renkantis avalynę ar kojines, žinoma, geriausia atkreipti dėmesį į vidpadžio dydį - tai pėdos ilgis nuo kulnies iki pirštų viršaus. Primename, kad tai tėra orientacinis vaikų kojos dydis pagal jo amžių.

KMI vaikams ir jo skaičiavimas

Kūno Masės Indeksas (KMI) vaikams yra rodiklis, kuris padeda įvertinti vaiko kūno svorio santykį su jo amžiumi ir ūgiu. KMI vaikams skaičiuojamas taikant specialią formulę, kuri atsižvelgia į vaiko amžių, lytį, svorį ir ūgį. Dauguma KMI skaičiuoklių ir sveikatos įstaigų naudoja standartizuotas lenteles arba kompiuterines programas, kurios automatiškai apskaičiuoja vaiko KMI, pagal duotus duomenis.

Vertinant KMI, taip pat svarbu atsižvelgti į amžių, nes kūno sudėjimas gali skirtis priklausomai nuo amžiaus. Kadangi skaičiavimai gali būti sudėtingesni, labai svarbu naudoti atitinkamas KMI skaičiavimo priemones, kurios atsižvelgia į amžių ir lytį, norint gauti tikslų įvertinimą.

Žemiau pateiktos KMI normos pagal amžių yra naudingas įrankis, padedantis sužinoti, ar žmogaus svoris yra normos ribose, atsižvelgiant į jo amžių. Ši lentelė taip pat gali būti naudinga nustatant, ar svoris yra normos ribose atsižvelgiant į lytį. KMI normos pagal amžių ir lytį padeda atskirti sveikus svorio kategorijas nuo persvarstytų ar net pavojingų. Pavyzdžiui, moterims ir vyrams gali būti nustatytos šiek tiek skirtingos normos, nes jų kūno sudėjimas, raumenų masės ir riebalų santykis gali skirtis. Tačiau svarbu atsiminti, kad KMI lentelė yra tik vienas iš daugelio sveikatos vertinimo rodiklių. Individuali kūno sudėtis, aktyvumas, sveikata ir genetiniai faktoriai gali taip pat turėti didelį poveikį.

Vaiko augimo ir vystymosi stebėjimas

Nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų tėvai akylai stebi jo vystymąsi ir augimą. Normaliam vaiko augimui būtina stabili aplinka, gera mityba, emocinis stabilumas, normali hormonų sekrecija bei veikimas. Svarbu, kad nebūtų lėtinių ligų bei veiksnių, trikdančių ląstelių augimą. Augimo procesą po gimimo švedų mokslininkas J. Šis laikotarpis - tarsi vaisiaus augimo gimdoje tąsa, kai augimą reguliuoja mityba. Todėl šiuo laikotarpiu pastebima stiprių augimo greičio svyravimų.

Pirmaisiais gyvenimo metais augimas pats greičiausias - kūdikiai vidutiniškai paauga apie 25 cm per metus, antraisiais ir trečiaisiais metais vaikai paauga maždaug po 10 cm per metus. Maždaug nuo 3 metų iki lytinio brendimo pradžios nusistovi vidutinis vaikystės augimo greitis, kuris dažniausiai būna apie 5,5-6 cm per metus. Laikoma, kad vaikystės laikotarpio augimo greičio apatinė normos riba yra 5 cm per metus. Didžiausias augimo šuolis pastebimas lytinio brendimo laikotarpiu, paprastai tarp 8 ir 13 metų mergaitėms ir tarp 10 ir 15 metų berniukams. Lytinio brendimo laikotarpis trunka nuo 2 iki 5 metų. Augimo šuolį ir spartesnį kaulų brendimą lemia kartu augimo hormono ir lytinių hormonų poveikis. Šiuo laikotarpiu ima ryškėti antriniai lytiniai požymiai: plaukuotumas gaktos ir pažastų srityje, lyties organų vystymasis, mergaitėms atsiranda menstruacijos.

Nuo kūdikystės vaikai turi reguliariai lankytis pediatro ar šeimos gydytojo konsultacijose, kuomet vaiką prižiūrintis gydytojas pamatuoja ūgį ir svorį bei žymi juos individualiose vaikų augimo kreivėse. Iki 2 metų vaiko ūgis matuojamas jam gulint, o nuo 2 metų - stovint tiesiai atrėmus kulnus, sėdmenis, nugarą ir pakaušį į vertikalią ūgio matuoklės dalį ir žiūrint tiesiai horizontalia plokštuma taip, kad apatinis akies voko ir viršutinis ausies landos kraštai būtų vienoje horizontalioje plokštumoje.

Užtektinai miego: miego poreikis skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus, tačiau daugumai vaikų reikia 10-12 val. miego per parą.

Per mažas svoris ir jo priežastys

Per mažas vaiko svoris yra ne tas pats, kas vaiko lieknumas. Kai kurie vaikai yra smulkaus sudėjimo ir svoris yra palaikomas subalansuota mityba ir fiziniu aktyvumu. Palyginus su antsvoriu ir nutukimu, per mažas vaiko svoris sulaukia mažiau Europos tyrėjų dėmesio, šia tema yra tik kelios išsamios mokslinės studijos. 2000-2017 m. Europoje vaikų ir paauglių, kurie yra nepakankamo svorio, skaičius buvo nemažas (8-9 %), ypač Rytų Europoje, ir per pastarąjį dešimtmetį buvo pastebėta nežymiai didėjanti per mažo svorio vaikų skaičiaus tendencija.

Per mažo svorio paplitimas Europos šalyse labai skyrėsi, pavyzdžiui, Vengrijoje 18,1 % 2-9 metų vaikų buvo nepakankamo kūno svorio, Velse - 16 % 11 metų mergaičių, o Slovėnijoje, Suomijoje ir Norvegijoje - 1 %. Pasaulinės mitybos ataskaitos (Global Nutrition Report (2020)) duomenys atskleidė, kad 2016 m. Europoje 10,3 % berniukų ir 11 % mergaičių nuo 5 iki 19 metų buvo per mažo svorio. Vis dėlto Rytų Azijos, Lotynų Amerikos ir Karibų patirtis rodo, kad perėjimas nuo per mažo svorio iki antsvorio ir nutukimo gali būti labai spartus. Remiantis Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, 2020-2021 m. 14,8 % mokinių Lietuvoje turėjo per mažą kūno svorį.

Per mažas vaiko kūno svoris yra mitybos nepakankamumo indikatorius ir sukelia ilgalaikius sveikatos padarinius, pvz., psichinės ir emocinės sveikatos sutrikimus, elgesio problemas ir žemus mokslo pasiekimus, yra susijęs su sumažėjusiu kognityviniu vystymusi, nepalankiomis sveikatos pasekmėmis visam gyvenimui.

Vaiko fizinis išsivystymas - ūgis, svoris ir galvos apimtis - vertinamas pagal specialias diagramas, atsižvelgiant į vaiko amžių.

1 lentelė. Jei vaiko ūgis ir svoris diagramose yra tarp 3-97 procentilių, tada jo išsivystymas yra normalus, tačiau jeigu ūgio ir svorio kreivės progresuojančiai mažėja, nustatomas mitybos sutrikimas.

Taip pat tyrimai rodo, jog svarbūs veiksniai, turintys įtakos jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų svoriui, yra gyvenamoji vieta, motinos ir tėvo išsilavinimo lygis, motinos KMI, motinos dabartinis darbo statusas, motinos amžius pirmojo gimdymo metu, tėvo profesija, vaiko gimimo eilė, gyvenamasis regionas. Daroma išvada, kad tėvų išsilavinimas, mamos darbo statusas ir gyvenamoji vieta turi didžiausią įtaką jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų svoriui.

Jeigu nustatomas per mažas vaiko kūno svorio didėjimas, skiriamas didelis dėmesys taisyklingai vaiko priežiūrai, mitybos režimui ir mitybos korekcijai. Jeigu nustatoma organinė liga, pradedamas specifinis ligos gydymas. Jei organinė patologija nerasta, tuomet reikalinga koreguoti dietą. Per mažo svorio vaikai gauna per mažai pagrindinių maisto medžiagų ir kalorijų, todėl mitybos koregavimo tikslai yra šie: atsižvelgiant į ūgį, pasiekti idealų svorį, pašalinti pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų stoką, pasivyti tam tikrai amžiaus grupei būdingus augimo kriterijus, išmokyti tėvus taisyklingos vaiko mitybos.

Mitybos koregavimas yra vaiko, kuris turi per mažą kūno svorį, gydymo pagrindas, todėl manoma, kad turi būti skiriamas adekvatus baltymų ir didesnis kalorijų skaičius. Kūdikiui ir mažam vaikui būtina gauti pakankamą kiekį pagrindinių maisto medžiagų. Į vaiko mitybą turi būti įtraukiami mėgstami ir toleruojami maisto produktai bei patiekalai, tačiau vaikų mityba turi būti subalansuota ir įvairi.

Paros energijos poreikis turi būti apskaičiuojamas individualiai. Kai suvalgomo maisto kiekis padidėja iki rekomenduojamo, maitinimai retinami iki 5-6 kartų per parą. Atsipalaiduokite - maitinimai turi būti malonūs, nekelti streso. Sukurkite teigiamas emocijas - pagirkite vaiką už gerą valgymą, maisto nelaikykite bausme. Leiskite vaikui valgyti pačiam. Būkite geras pavyzdys - valgykite kaip šeima, nes vaikai ima pavyzdį iš tėvų ir brolių bei seserų. Vaikas neturėtų valgyti ar gerti (išskyrus vandenį) 1 val.

Žemaūgiškumas ir jo priežastys

Žemaūgiškumas nustatomas tuomet, kai vaiko ūgis yra žemiau 3-ios procentilės pagal amžių ir lytį ir pagal tautos nacionalinius standartus. Galbūt taip, galbūt ir ne. Jei susirūpinote savo vaiko ūgiu ar lėtu augimu, pirmas žingsnis - pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris gali atidžiai įvertinti Jūsų vaiko būklę, šeimos anamnezę, ir, jei reikės, skirti atlikti tyrimus, kurie padės išsiaiškinti medicinines augimo sutrikimų priežastis.

Kai kurie vaikai auga lėčiau už savo bendraamžius, nes paveldėjo tai iš savo tėvų.

Konstitucinis augimo atsilikimas

Apibūdina vaikus, kurie yra žemesni už bendraamžius, tačiau auga normaliu greičiu. Jiems būdingas „kaulų amžiaus“ atsilikimas, tai yra jų kaulų brendimas vėluoja lyginant su jų faktiniu amžiumi (nustatoma, atlikus plaštakos rentgenogramą). Tokie vaikai neturi jokių kitų ligų, galinčių sutrikdyti augimą, požymių, bet turi tendenciją vėlyvesnei lytinio brendimo pradžiai ir brendiminiam augimo šuoliui. Jie auga ilgiau, todėl dažniausiai pasiekia normalų galutinį ūgį.

Šeimyninis (genetinis) žemas ūgis

Žemų tėvų vaikai turi tendenciją būti žemo ūgio. Jie irgi neturi kitų ligų simptomų. Abiem šiais atvejais šeimas galima nuraminti, jog jų vaikas sveikas, ir gydyti nereikia. Kai kuriems vaikams, kenčiantiems nuo užgaulių ir patyčių dėl jų žemo ūgio ir vėluojančio lytinio brendimo, gali prireikti psichologinės pagalbos, užtikrinant kad ilgainiui jie subręs ir užaugs.

Lėtinės ir endokrininės ligos

Įvairios lėtinės ligos, tokios kaip inkstų, širdies, virškinamojo trakto, plaučių, kaulų ar kitų sistemų pažeidimai, gali sutrikdyti vaiko augimą. Endokrininės ligos gali pasireikšti dėl hormonų stokos ar pertekliaus ir gali sutrikdyti vaiko ar paauglio augimą.

Ternerio sindromas

Ternerio (Turner) sindromas - viena dažniausių genetinių augimo sutrikimo priežasčių mergaitėms, sąlygojama vienos lytinės X chromosomos nebuvimo ar struktūrinių pokyčių. Žemas ūgis ir kiaušidžių funkcijos nepakankamumas, lemiantis lytinio brendimo ir vaisingumo sutrikimus, pastebimi daugiau nei 90 proc. šiuo sindromu sergančių mergaičių ir moterų. Tokioms mergaitėms būdinga specifinė išvaizda, tačiau jų intelektas nesutrikęs. Naujagimystės periodu dažnai pastebimas įgimtas plaštakų ir pėdų paburkimas (limfedema). Be to, su šiuo sindromu susiję kiti sutrikimai: įgimtos aortos ydos (koarktacija ar stenozė), inkstų anomalijos, autoimuninis tireoiditas, osteoporozė, skeleto anomalijos, polinkis sirgti 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu.

Kraujo tyrimai gali būti atliekami siekiant nustatyti hormonų sekrecijos ar chromosomų anomalijas ar atmesti kitas ligas, galinčias sąlygoti augimo sutrikimą. Kad nustatytume, ar hipofizė skiria užtektinai augimo hormono, vaikų endokrinologai atlieka specialius stimuliacinius mėginius. Jei nustatoma liga, lėmusi augimo sulėtėjimą, specifinis gydymas turėtų pagerinti ir augimo procesą.

Augimo hormono injekcijos vaikams, sergantiems augimo hormono nepakankamumu, Ternerio sindromu ar lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, gali normalizuoti augimo greitį ir galutinį ūgį. Žmogaus augimo hormonas laikomas saugiu ir efektyviu, tačiau gydymas gali trukti labai ilgai, ir yra stebimas individualus vaikų augimo atsakas į gydymą.

Negalima pamiršti ir emocinių bei socialinių problemų, kurias išgyvena žemo ūgio vaikai. Tėvelių (globėjų) pareiga - padėti savo vaikams išsiugdyti savigarbą, akcentuojant stipriąsias puses, nepriklausomai nuo to, kokio ūgio ji ar jis yra.

Kūdikių svorio ir ūgio normos pagal amžių

Stebėti kūdikio augimą ir vystymąsi per pirmuosius dvejus metus yra būtina jo fizinei, pažintinei ir emocinei gerovei. Sulaukęs 3 mėnesių jūsų kūdikis greitai augs. Vidutinis svoris 3 mėnesių berniukas yra tarp 5.6 - 7.6 kg, ir jo vidutinis ilgis is 57 į 64 cm. Šiame etape jūsų kūdikis tampa budresnis ir geriau valdo galvą. Iki 6 mėnesių jūsų kūdikis ir toliau stabiliai auga. Vidutinis svoris 6 mėnesių berniukui yra 7.0 - 9.2 kg, ir jo vidutinis ilgis is 63 į 71 cm. Augimas pradeda stabilizuotis, bet jis vis tiek priauga svorio ir ilgio. 9 mėnesių jūsų kūdikis greičiausiai bus aktyvesnis. Jo Vidutinis svoris is 8.0 - 10.5 kg, ir jo vidutinis ilgis is 68 į 76 cm. Daugelis kūdikių šiame etape pradeda daugiau šliaužioti ir judėti, o tai gali padidinti jų apetitą ir padidinti energijos poreikį. Iki pirmojo gimtadienio jūsų berniuko augimas bus šiek tiek sulėtėjęs, tačiau jis vis dar sparčiai vystosi. Vidutinis svoris 12 mėnesių berniukui yra 8.5 - 11.5 kg, ir jo vidutinis ilgis is 71 į 80 cm. Šiuo metu daugelis kūdikių pradeda vaikščioti, o tai yra didelis jų vystymosi etapas. 15 mėnesių jūsų kūdikis toliau auga ir vystosi tiek fiziškai, tiek pažintiškai. Jo Vidutinis svoris is 9.0 - 12.2 kg, ir jo vidutinis ilgis is 74 į 83 cm. Daugelis kūdikių jau vaikšto užtikrintai ir pradeda aktyviau tyrinėti aplinką. 18 mėnesių augimo tempas šiek tiek sulėtėja, bet jūsų kūdikis tampa savarankiškesnis. Jo Vidutinis svoris is 10.0 - 12.5 kg, ir jo vidutinis ilgis is 78 į 87 cm. Šiame amžiuje daugelis kūdikių pradeda bėgioti, laipioti ir daugiau tyrinėti, o tai padeda jų raumenims vystytis. Iki 21 mėnesio jūsų kūdikio berniukas auga palaipsniui. Vidutinis svoris is 10.7 - 13.2 kg, ir jo vidutinis ilgis is 81 į 90 cm. Nors jo fizinis augimas šiek tiek sulėtėja, jo pažintinis ir socialinis vystymasis ir toliau spartėja. 24 mėnesių (2 metų) jūsų berniukas pradeda vaikščioti. Jo Vidutinis svoris is 11.0 - 13.8 kg, ir jo vidutinis ilgis is 83 į 93 cm. Nors fizinis augimas sulėtėja, jūsų kūdikis daugiau dėmesio skirs motorinių, socialinių ir pažinimo įgūdžių ugdymui.

Tėveliai, į kurių šeimą naujagimis atskubėjo anksčiau laiko, neturėtų labai nerimauti, jog jų kūdikio svoris neatitinka įprastų rodiklių. Kiekvienas gimęs kūdikis yra toks vienintelis ir nepakartojamas, tad ir kūdikio svoris gali pilnai neatitikti rekomenduojamo svorio. Įprastai nerimauti pradedama, jei kūdikiui vystantis, jis priauga per mažai svorio. Viena dažniausių motinų baimių - ar mažylis gauna užtektinai pieno ir pakankamai pasisotina? Naujagimių tėvelius dažnai neramina mintis, jog dėl neaugančio mažylio svorio gali vėl tekti gulti į ligoninę. Svarbu atidžiai stebėti kūdikio svorį ir užtikrinti, kad mažylis gautų pakankamai pieno. Beje, neišsigąskite jei nuo pirmų dienų naujagimis nepriauga svorio ar net jo netenka - svorio priaugimas prasideda nuo 3-4 savaitės. Susirūpinti vertėtų dėl reikšmingai pakitusių rodiklių - jei kūdikio ūgis ar kūno masė yra stipriai nukrypę nuo normos, pastebimi nerimą keliantys sveikatos sutrikimai.

Kiekvieno mažylio raida yra unikali ir nepakartojama, tačiau, specialistų teigimu, egzistuoja šiokie tokie standartai. Nenuostabu, kad tėvai domisi, ar jų kūdikio svoris, vaikų svoris pagal amžių nėra per didelis, ar kūno masės indeksas (KMI) nėra per didelis ar per mažas, ar tinkamas vaikų ūgis pagal amžių. Dažniausiai rūbai vaikams skirstomi pagal amžių, tad jei vaiko svoris yra didesnis, nei numatyta, gali būti, kad prireiks kiek didesnių drabužėlių. Tam, kad galėtumėte lengviau orientuotis, kokio svorio, ūgio turėtų būti jūsų mažylis, ir koks vaiko kojos dydis pagal amžių, šiame straipsnyje pateikiame Jums kelias lenteles. Pirmiausiai, reikėtų žinoti, kad mergaičių ūgis ir svoris šiek tiek skiriasi nuo berniukų, tad atkreipkite dėmesį į tai kokiai lyčiai priskirta lentelė apačioje. Be to, raginame nepamiršti, kad tai yra tik orientaciniai skaičiai, tad jei jūsų vaiko duomenys kiek skiriasi nuo lentelėse pateiktų duomenų, dar nereiškia, kad turite sunerimti.

Kūdikių svorio priaugimo ypatumai ir stebėjimo rekomendacijos

Vos gimęs kūdikis netenka 3-8 proc., kartais iki 10 proc. savo kūno svorio. Pavyzdžiui, gimęs 3 kg pirmomis dienomis gali sverti 2,8 kg. Tai fiziologinis svorio sumažėjimas, kurio nereikia baimintis. Naujagimio svoris Gimimo svoris toks, koks buvo gimimo akimirką, „grįžta“ apie 10 gyvenimo parą. Mėnesio kūdikio svorio prieaugis skaičiuojamas nuo jo gimimo svorio.

• svoris didėja vidutiniškai 700-800 g per mėnesį;
• 6-12 mėn. - 400-500 g per mėnesį.

Jei svoris neauga: Kartais gali būti, kad maitindama tik savo pienu mama nepastebi, jog kūdikis nepriauga pakankamai svorio, bet tai turėtų pastebėti vaiko gydytojas. Būna, kad tėvai nieko nenujaučia: vaikas ilgai žinda, auga ramus, o pasvėrus poliklinikoje paaiškėja, kad svorio beveik nepriauga. Tokį kūdikio „ramumą“ galima paaiškinti: gaudamas pieno tik gyvybei palaikyti, badaujantis organizmas taupo energiją ir tampa labai ramus, vangus. Tačiau svorio priaugama per mažai ne tik todėl, kad vaikui trūksta maisto. Per mažai svorio galima priaugti dėl įgimtos patologijos: širdies ydos, medžiagų apykaitos sutrikimų. Labai ilgai badaujančio kūdikio akys atrodo labai didelės, ausytės pasidaro tarsi peršviečiamos, pirščiukai balti su melsvu atspalviu, o kojyčių odelė sudribusi, jose matyti skersinės raukšlės. Veidas atrodo kaip senuko. Šie požymiai pastebimi, kai vaikui vystosi didelė hipotrofija (t. y. didelis svorio trūkumas).

Greičiausiai besivystantis žmogaus organas yra smegenys. Smegenų ląstelės sparčiausiai dauginasi pirmais gyvenimo mėnesiais, todėl gera vaikelio mityba labai svarbi fizinei ir psichinei sveikatai.

Vienos šeimos skirtingi vaikai

Vienos šeimos vaikai būna skirtingi - ir ūgiu, ir svoriu, ir charakteriu. Gimdamas vaikas „atsineša“ abiejų tėvų ir senelių genetiką. Net ir dvyniai gali augti ir vystytis skirtingai. Taigi, vienos šeimos seserys ir broliai nebūtinai turi vienodai priaugti svorio. Yra pastebėta, kad dažniausiai daugiau svorio per mėnesį priauga gimusieji mažesnio svorio kūdikiai. Tačiau ne visada. Ūgio ir svorio skalės, kuriomis vadovaujasi pediatrai, turi labai dideles ribas. Pavyzdžiui, nieko keista, kad sulaukęs pusės metų vienas vaikas sveria 6, o kitas - 8 kg.

Rekomendacijos dėl maisto kiekio

• Nuo 10 gyvenimo paros iki 2 mėn. kūdikis per parą suvalgo apie 1/5 savo kūno masės, tai yra 600-900 ml per parą.
• 2-4 mėnesių kūdikiai - 1/6 savo kūno svorio, t. y. 900 -1000 ml per parą.
• Kūdikiai nuo 6 mėn. - 1/8 savo kūno svorio, t. y. 1000 - 1100 ml per parą.
• Metų pabaigoje - 1/8 -1/9 savo kūno svorio, t. y. 1000 - 1200 ml per parą.

4 -5 mėnesių kūdikio svoris paprastai padvigubėja, skaičiuojant nuo gimimo. Jeigu kūdikis gimė 3,3 kg, tokio amžiaus jis sveria apie 6-7 kg. Švenčiant pirmą gimtadienį, vaikas sveria 3-3,5 kartus daugiau, negu gimęs.

Rekomenduojamos paros kalorijų normos

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad siekiant gerinti vaikų mitybą bei užtikrinti jos pilnavertiškumą, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos. Pagal įsigaliojusias normas rekomenduojama patiems mažiausiems iki 6 mėn. vaikams dienos maistinių medžiagų normą apskaičiuoti kūno svorį (kg) dauginant iš 91 kcal, o 7-12 mėn. vaikams svorį (kg) dauginant iš 81 kcal. Vaikams iki 3 m. rekomenduojama per parą suvartoti 1200 kcal, vaikams iki 6 m. - 1500 kcal, o vaikams iki 10 m. - 1700 kcal.

1. Stebėkite savo kūdikio augimą, matuodami jo svorį, ilgį ir galvos apimtį namuose naudodami svarstykles ir matavimo juostą. Taip pat galite stebėti vystymosi etapus, pvz., kai jis pradeda apsiversti, sėdėti, šliaužioti ar vaikščioti.
2. Pirmaisiais mėnesiais berniukai paprastai priauga 150-200 gramų per savaitę. Kai jiems sukanka 6 mėnesiai, tai sulėtėja iki maždaug 100-150 gramų per savaitę.
3. Jei jūsų kūdikio berniukas nuolat krenta žemiau augimo procentilių arba pastebimai sulėtėja augimas, geriausia pasikonsultuoti su savo pediatru.
4. Galvos apimtis yra jūsų kūdikio smegenų augimo ir bendro vystymosi rodiklis.
5. Įsitikinkite, kad jūsų kūdikis gauna tinkamą mitybą, tiek su motinos pienu, tiek su mišiniu, ir maždaug 6 mėnesius pradėkite valgyti kietą maistą, kaip patarė jūsų pediatras.
6. Taip, berniukai paprastai auga greičiau nei mergaitės, ypač pirmaisiais mėnesiais.
7. Kiekvienas kūdikis yra unikalus, o vystymosi etapai gali skirtis. Kai kurie kūdikiai pasiekia etapus anksčiau, o kiti gali užtrukti šiek tiek ilgiau.

Norint užtikrinti, kad jis klestėtų, labai svarbu stebėti kūdikio augimą ir vystymąsi. Suprasdami jo fizines ir emocines gaires, galite būti labiau pasitikintys savo globos kelione. Jei nerimaujate dėl savo kūdikio vystymosi, nedvejodami kreipkitės į savo pediatrą.

tags: #kaip #skaiciuojamas #kudikio #svoris