Parsivežus naujagimį namo kyla daug baimių, ypač jeigu tai pirmagimis. Viena pirmųjų savarankiškų tėvų užduočių yra saugus naujagimio parvežimas namo. Gimusį kūdikį privaloma įregistruoti per 3 mėnesius nuo gimimo. Patogiausia įregistruoti vaiko gimimą internetu. Svarbiausia taisyklė yra tvirtai prilaikyti ir nejudinamoje padėtyje fiksuoti naujagimio galvytę.
Naujagimio priežiūra ir pirmieji mėnesiai
Pirmosiomis dienomis naujagimio priežiūra reikalauja ypatingo dėmesio. Svarbu suprasti pagrindinius jo poreikius ir kaip jais pasirūpinti.
Maitinimas
Pagrindinė sėkmingo žindymo pirmosiomis dienomis taisyklė yra žindymas pagal poreikį: ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Žindamas kūdikis ne tik pats pasisotina (o taip pat ir nurimsta, mezga glaudų ryšį su mama), bet ir „užsako“ pieno gamybą krūtyse. Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas.
Išmatos ir šlapinimasis
Pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, dažnai išgąsdina nepatyrusius tėvus. Jos yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai šlapinasi retai. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju).
Atsirūgimas ir atpylimas
Atsirūgimas (natūralus arba padedant tėvams) ir atpylimas yra būdingas daugeliui naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn. Išsamiau apie naujagimio atpylimus skaitykite: Kūdikis atpila.
Žagsulys
Žagsulys yra normalus procesas ir būdingas dar gimdoje besivystančiam vaisiui. Žagsulį lemia spazmiški diafragmos susitraukimai, kuriuos, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Žagsulys naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime. Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau, reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisirytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti.
Verkimas
Vos gimę naujagimiai yra gan ramūs, mieguisti, jie niurzga ar skleidžia kitus, kiek prislopintus garsus, o vis dažniau verkti ima tik po poros dienų. Normalu, jeigu 2 savaičių naujagimis verkia apie 2 valandas per dieną. Verkimas neturėtų gąsdinti, jį reikėtų vertinti kaip (kol kas) vienintelę kūdikio bendravimo formą. Ilgainiui pagal verkimo garsumą, toną, laiką ir kt. galima suprasti jo poreikius.
Maudynės
Pirmosiomis dienomis, kol naujagimio virkštelė dar nėra nukritusi, jo „pilnai“ maudyti nerekomenduojama. Naujagimiui gimus virkštelė yra užspaudžiama ir nukerpama, tačiau nedidelė jos liekana nudžius ir nukris tik po 2-3 savaičių.
Miegojimas
Naujagimiai miega didžiąją paros dalį - 6-18 valandų per parą. Bendrą naujagimio miegą sudaro 6-7 trumpi vienodi miego tarpsniai, kurie tolygiai pasiskirstę per parą. Svarbu naujagimį migdyti paguldytą ant nugaros, ant kietesnio čiužinuko. Kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan. Kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai.
Kvėpavimas
Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams.
Refleksai
Naujagimiai gimsta turėdami daug nesąlyginių refleksų, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu pirštu paliesite naujagimio skruostą, jis pasuks galvą ir ims pūsti lūpas, iškiš liežuvį, tarsi ieškodamas spenelio, pasiruošęs žįsti.
Pratindami kūdikį prie lauko: kada ir kaip pradėti?
Vasarą gimusį vaikutį jau trečią dieną galima išnešti į lauką. Rudenį ir žiemą - kitos žaidimo taisyklės. Neurologiškai silpnesniam naujagimiui per sunku įveikti stresą dėl temperatūrų kaitos. O ir pačiam tvirčiausiam naujagimiui išėjimas į lauką, kai taip stipriai pasikeičia aplinkos temperatūra, yra tikras įvykis. Todėl daugelis gydytojų rekomenduoja žiemą ir su sveikais kūdikiais pirmąjį mėnesį pabūti namuose, tik porą kartų per dieną kūdikį šilčiau aprengti ir iki galo atverti langus. Kai kūdikiui sukanka mėnuo ir jis sutvirtėja, į lauką galima eiti kasdien, bet būtina paisyti oro sąlygų. Jei šalta, ūkanota, drėgna, tvyro rūkas, verčiau pabūti namuose. Jei lauke šalta, bet sausa, galite ruoštis į lauką. Drėgnas šaltis agresyvesnis nei sausas.
Pirmosios išvykos į lauką
Pirmomis dienomis reikėtų numatyti labai trumpus pasivaikščiojimus, daugiausia - valandos trukmės. Akušerė I. Girdvainienė primena, kad naujagimius prie gryno oro verta pratinti kitą dieną grįžus iš ligoninės. „Labai liūdna, kad kai kurie gydytojai ir tėvai į lauką su naujagimiu išsiruošia po savaitės ar net kelių. Juk jei pagalvosime logiškai, kūdikis gryname ore pirmą kartą apsilanko, kai tėvai iš ligoninės keliauja namo. Taip, tos kelios minutės nuo pastato iki prišildyto automobilio jau yra pirmoji pažintis, kurią verta tęsti ir toliau. Todėl siūlau jau kitą dieną nuosekliai pratinti žmogutį su lauku - pradžioje 5, paskui 10, 15 minučių ir taip po geros savaitės pasieksite valandą gryno oro“, - šypteli specialistė.
Ką daryti, jeigu kūdikis neropoja?
Jei kūdikis gimė vėlų rudenį ar žiemą, tikėtina, kad saugosite jį nuo žvarbaus oro ir į lauką pirmą kartą išsiruošite po gero mėnesio. Iš tikrųjų kūdikiai, gimę žiemą, yra šiek tiek nuskriausti - jie patenka į sausą šildomą patalpų orą, o lauke jų laukia šaltis ir žvarba. Tačiau vaikai gimsta ir Aliaskoje, beje, nėra jokių duomenų, kad jie ten augtų silpnesnės sveikatos. Taigi jei vaikučio susilaukėte šaltąjį sezoną, nė negalvokite jo iki pavasario laikyti kambaryje.
Temperatūra ir kiti veiksniai
Temperatūra… nieko nesako. Paprastai mamos pažiūri į termometrą ir nusprendžia - tinkamas oras eiti į lauką ar ne. Vis dėlto temperatūra - ne visada yra tas rodiklis, į kurį reikėtų kreipti daugiausia dėmesio. Labiau reikia būti atsargiems dėl vėjo, jis daug pavojingesnis už šaltį. Gydytojai pataria - kartais ir esant nulinei ar net pliusinei temperatūrai vėjuotą dieną galima nužvarbti ar nušalti. Kita vertus, neužmirškite, jog jūs pačios judate, einate, jums šilčiau. O mažylis lieka nejudrus ir vos ne kaip vėjarodis grumiasi su vėju.
Gydytojai neramiai konstatuoja dar vieną šaltojo sezono pasivaikščiojimų pavojų - kūdikiai, išvežti į lauką, kartu apkeliauja ir prekybos centrus. Natūralu, kad mamos nori pasižmonėti ir suderinti du darbus: apsipirkimą ir vaiko išvedimą į lauką. Tačiau prekybos centruose nėra natūralios oro ventiliacijos, tik kondicionieriai, todėl ore gali būti įvairių virusų ir bakterijų. Suprantama, kad vaikui reikia socializuotis, pažinti kitus vaikučius, matyti žmones, kad neaugtų tarsi „laukinukas“, tačiau tai geriau daryti švariose vietose, kuriose būna mažų vaikų, nei prekybos centruose ar kitose natūraliai nevėdinamose vietose.
Jei vežimėlį stumsite judriomis miesto gatvėmis, vaikučiui ne padėsite, o pakenksite. Įrodyta, kad dideliuose miestuose kūdikio diena, praleista judrioje gatvėje, prilygsta keliolikos cigarečių surūkymui. Iš bėdos galima vaikutį migdyti vežimėlyje balkone (jei namas - ne miesto centre, toli nuo gatvės). Gydytojai sako: Jei naujagimis sveikas, vėlų rudenį ir žiemą jį į lauką galima išnešti po 10-20 dienų. Pirmą mėnesį geriau likti namie, jei temperatūra žemesnė nei 5 laipsniai šalčio. Antrą ir trečią mėnesį kūdikio į lauką nevežkite, jei temperatūra žemesnė nei 10 laipsnių šalčio. 3-6 mėnesių kūdikio nevežkite į lauką, jei temperatūra žemesnė nei 12 laipsnių šalčio. Jei šalta, eikite į lauką dažniau, bet trumpam. Geriau tegul mažylis pabūna gryname ore tris kartus per dieną po 15-20 minučių, negu vieną kartą valandą.
Kaip aprengti kūdikį lauke?
Drabužių sluoksniavimas
Į lauką patariama kūdikį rengti laisvesniais drabužiais, kad kraujas galėtų laisvai cirkuliuoti, reikėtų nepamiršti sluoksniškumo, nes tarp drabužėlių susidaro oro sluoksnis, kuris irgi saugo nuo šalčio. Tad geriau ne vienas storas megztinis, o 2 ar 3 plonesni pavilkinukai. Kiek konkrečiai sluoksnių vilkti, spręskite pagal vaiko judrumą, termoreguliacines savybes ir orą. Jei nėra vėjo, renkite mažiau sluoksnių, jei ir vėjas, ir dar drėgna, renkite vienu sluoksniuku daugiau.
Pirmam sluoksniui tinka medvilninis arba vilnonis siaustinukas, po to aprengiate šliaužtinuką, o esant šaltesniam orui dar reikės megztinio. Viršutiniam sluoksniui tinka vėjui atsparus kombinezonas su pirštinėmis, būtina šilta kepurėlė, galite pasiimti ir antklodę.
Vežimėlio apšiltinimas ir vokeliai
Šaltuoju metų laiku labai patogūs vokeliai, nes jie šildo iš visų pusių. Kombinezonas. Geriausias žieminis rūbas - kombinezonas. Anksčiau kombinezonas buvo tik kūdikių ir slidininkų drabužis. Bet mamos greitai pajuto patogumą! Žieminių paltukų ar kailinukų pasiūla (ir poreikis) vis mažėja, užtat kombinezonų pramonė tobulėja. Šiuolaikiniai kombinezonai yra ploni, lengvi ir šilti. Patiems mažiausiems skirti kombinezonai, kuriuose rankoms yra dvi įmovos, o kojoms - vienas lizdelis. Ant kokybiškų šaltojo oro drabužių būna sertifikatai, kokį šaltį vaikas su jais atlaikys.
Kai lauke šalta, patogūs vokeliai. Vokelyje kūdikis jaučiasi kaip šiltame kokone. Patogūs kombinezonai, kuriuose rankoms yra dvi įmovos, o kojoms - vienas lizdelis. Ten kojelės gali lengvai judėti, jos nesušąla.
Žiemą pagalvokite apie vežimėlio dugną, nes žmogutis juk tik guli. Kai kurie gamintojai jau iškart siūlo specialius čiužinukus, kitais atvejais verta įtiesti avikailį ar vilnonę antklodę.
Kepurė, šalikas ir pirštinės
Šilta kepuraitė, o dar geriau kepurė-šalmukas kūdikiui būtina, nes mažylis neturi plaukų, kurie suaugusiajam tarnauja kaip apsauginis „kailis“. Nedenkite šaliku mažylio burnos. Kai vaikas orą traukia per šaliką, jo kvėpavimo takai negrūdinami, tad paskui gali susargdinti netyčia įtrauktas šalto oro gurkšnis. Tarp šaliko ir burnos susidaro drėgna šilta terpė, drėgna vilna liečiasi prie veiduko odos ir ją erzina.
Jei vaikutis jau vaikšto, apranga sudėtingėja. Mažylis, aišku, norės žaisti su kaštonais, lapais, sniegu, todėl gerai pagalvokite apie pirštines. Nuožvarbos ant rankyčių atsiranda dažniausiai. Vaiko rankos sausėja, pradeda šerpetoti, gali atsirasti ir skausmingų įtrūkimų. Kad taip neatsitiktų, maukite dvejas pirštines. Pirmosios gali būti medžiaginės ir plonesnės, o antrosios, kumštinės, turėtų būti neperšlampamos ir ilgos, kad apsaugotų riešus.
Batukai ir tėvų apranga
Labai svarbu ir geri batukai. Tikėtina, kad nupirkę pigius, be natūralaus kailio batukus, vaikui parėjus iš lauko ant kojyčių rasite paraudimų - tai ženklas, kad šaltis „įkando“ į kojas. Nuožvarbų gali atsirasti ant pėdų dėl ilgalaikio šalčio ir drėgmės poveikio. Batai turėtų būti storapadžiai, odiniai, su natūraliu kailiu.
Šiais patarimais verta pasinaudoti ir tėveliams, kurie veda vaikus į lauką. Jei tėvai mūvės džinsiukais ir striukytėmis, tai labai greitai vaiką pradės vilioti atgal į namus. Kompanija lauke (tėvai ir vaikai) turi būti apsirengę harmoningai.
Kaip stebėti, ar kūdikiui nešalta ar nekaršta?
Kai lauke šalta, stebėkite, ar mažiukui nešalta. Kai kūdikiui per šalta, jo pirštų galiukai ir aplink lūpas pamėlynuoja, vaikas ilgiau miega. Būkite itin budrios, jei pirmiesiems pasivaikščiojimams naudositės vaiknešėliais. Tabaluojančios ir gerai nepridengtos vaiko kojos gali lengvai nušalti. Geresnė išeitis: kūdikį tiesiog apskliausti savo paltu.
Kaip įprastai, ar mažylis neperkaito galima patikrinti liečiant jo kaklo raukšlę tarp nugaros ir pakaušio. Akušerė primena, kad lauke šalta nosytė ar atvėsę skruostukai nėra rodiklis, kad vaikui šalta. Taip pat pusvalandis iki išėjimo žiemą būtina vaiko skruostus patepti riebiu tepalu, nes vaikų odelė plonesnė, lengviau nušąla ir išsausėja.
Kūdikiai net iki 3,5 metų negali objektyviai įvertinti ir aiškiai įvardinti, ar jam karšta, ar šalta. Ką tikrinti? Nosies čiupinėjimas subjektyvu, nes vaiko nosis šalta gali būti net kambaryje (juk tai labiausiai atsikišusi kūno dalis). Kišti ranką už apykaklės ir tikrinti odos šilumą tarp menčių - irgi netikslu, nes vaiko nugara, skirtingai nei nosis, beveik visada būna šilta. Geriausia stebėti skruostukus. Vaikutis daug geriau jausis lauke, jei nebus perkaitintas kambaryje.
Jei lauke labai karšta, per pačią kaitrą (nuo 11 val. iki 16 val.) saugiau pabūti namuose. Jeigu per karšta, mažiuko kūnelis prisilietus yra karštas, o jis pats tampa neramus arba, priešingai, vangus, įraudęs, suprakaitavęs. Jei taip nutiko, išimkite iš vežimėlio, nurenkite drabužėlius ir taip jis atvės. Arba tiesiog parsineškite namo, kuriuose bus vėsiau negu lauke.
Prieš išeinant į lauką: patarimai
Prieš kiekvieną pasivaikščiojimą patepkite vaiko veidelį riebiu kremu. Didžiausia mamų klaida - naudoti savo kosmetiką kūdikių odelei. Moteriški kremai, o ypač drėkinamieji, vaikui visiškai netinka, gali net pakenkti - odą dirginti, sukelti alergiją. Be to, drėkinamieji kremai ne tik nesaugo nuo šalčio, bet atvirkščiai, jais patepta oda labiau sušąla dėl sudėtyje esančio vandens. Kremą tepkite prieš valandą laiko iki pasivaikščiojimų lauke. Kosmetinė priemonė turi visiškai įsigerti į odelę. Nesvarbej ar naudojate kremą, ar tepalą, einant į lauką jo pėdsakų neturi matytis. Jei oda blizga, blogai.
Svarbu, kad jie būtų riebūs ir nebūtų drėkinantys, nes juose būna vandens, kuris dar labiau nušaldys vaiko odelę. Dabar dažnam kyla klausimas dėl kaukių - mano asmenine nuomone, kai tokie šalčiai, tie virusai lauke natūraliai neišgyvena. Be to, kaukės itin greitai prisikvėpuoja ir sudrėksta, o drėgmė traukia šaltį, vaiko veidas gali greičiau nušalti. Tad jei viena šeima eina į vietą, kur nėra žmonių, vaikams kaukių siūlau nedėti.
Iššūkiai ir sprendimai
Kelionės automobiliu
Viena žinoma mama pasidalijo žinute, kad esant tokiam šalčiui su naujagimiu renkasi pasivažinėjimą automobiliu vietoj buvimo lauke. „Pirma, norėčiau priminti, kad automobilinė kėdutė yra tinkama kelionei, kai reikia važiuoti, bet tikrai ne ta vieta, kur vaikui verta būti ilgiau nei būtina. Na, ir juokas juokais, bet buvimas automobilyje tikrai neatstoja lauko ir nėra jokios kalbos apie gryną orą“, - šypsosi akušerė Ieva.
Jei važiuosite automobiliu su atidarytais langais karštą dieną, jame vis tiek bus karšta, o skersvėjis gali pridaryti žalos kūdikiui - jis gali peršalti. Rekomenduočiau kas kiek laiko sustoti, išlipti su kūdikiu ir tada įjungti kondicionierių ir atvėsinti automobilį. Kai vėl į jį įlipsite, bus vėsu, bet nepūs nuolatos labai šaltas oras. Kas kita, jeigu automobilyje yra klimato kontrolė ir galima nustatyti norimą temperatūrą, tada nepučia šaltas vėjas ir keliauti saugu. Jeigu automobilyje apskritai nėra kondicionieriaus, geriau su kūdikiu važiuoti ankstų rytą arba vėlų vakarą, kad perkaitusiam neperpūstų vėjas.
Kelionės į gamtą
Vasarą planuojame vykti į gamtą visai dienai. Vyresnis sūnus jau valgo tai, ką ir mes, tad su juo, manau, nebus bėdų. Mažylis, kuriam - aštuoni mėnesiai, kol kas valgo tik tyreles. Paprastai nesuvalgo viso buteliuko. Ar saugu duoti tyrelės likutį, jeigu laikysime jį šaltkrepšyje. Manau, saugu. Šaltkrepšį išsiruošus į ilgesnę kelionę visada rekomenduojama pasiimti, nes maisto produktai jame ilgiau negenda. Jeigu jo neturite, o liko tyrelės, dar kartą jos duoti kūdikiui jau nerekomenduotina.
Kūdikio ropojimas smėliu
Mūsų sūneliui - vienuolika mėnesių. Jis labai mėgsta ropoti, negali nusėdėti vietoje. Jam viskas įdomu, todėl ropoja ten, kur mato kokį nors įdomesnį daiktą. Vasarą planuojame vykti savaitei prie jūros. Ar galime leisti paropinėti po smėliuką nuogučiam? Galite leisti paropinėti, bet su sąlyga, kad smėlis švarus, jame nematyti nuorūkų (jų pas mus paplūdimyje, deja, pasitaiko), nėra užterštas šunų ir kačių išmatomis. Stebėkite ropinėjantį kūdikį, kad smėlio ar akmenukų neįsidėtų į burnytę. Tokio kūdikio nė akimirkai negalima palikti be priežiūros. Jeigu jis ropinės, o jūs būsite šalia, nieko bloga neatsitiks. Yra kūdikių, kurių odelė itin jautri, ir smėlis, patekęs į raukšles, gali ją sudirginti, nutrinti. Tada, ko gero, bus saugiau, jeigu kūdikį paliksite su sauskelnėmis.
Kūdikio grūdinimas ir imunitetas
Gryname ore - nuo pirmų dienų. Kūdikis kvėpuoja grynu oru, kuriame mažiau virusų ir bakterijų nei prastai vėdinamose patalpose. Grynas oras padeda stiprinti imunitetą, gerina miegą ir apetitą. Pirmą kartą su naujagimiu išeisite į lauką keliaudama namo iš gimdymo namų. Jei kūdikis gimė žiemą, jo pažintis su grynu oru prasidės net ir žvarbiausią dieną. Tuomet neatsižvelgsime į oro temperatūrą: juk bet kokiu oru reikia kažkaip grįžti namo iš ligoninės. Todėl būtina pasirūpinti šiltais drabužiais mažyliui - pagal temperatūrą lauke. Pravartu iš anksto paruošti drabužėlius naujagimiui, kurie tiktų, jei vežant jį namo už lango temperatūra gerokai nukris. Pirmiausia rengiame marškinėliais ir šliaužtinuku, po kurio, žinoma, apmautos sauskelnės. Antram sluoksniui tiks šiltas kombinezonas su pirštinėmis ir uždengtomis kojytėmis. Reikės plonos kepurėlės, ant kurios uždėsime kitą - šiltesnę. Taip aprengtą kūdikį paguldykite į šiltą žieminį vokelį. Praktiškas viršutinis drabužis naujagimiui - vokelis-kombinezonas, t. y.
Sveiką naujagimį, grįžus iš gimdymo namų, gydytojai pataria į lauką išvežti jau kitą dieną. Tačiau žiemą turite atsižvelgti į orą. Kūdikį iki 6 mėnesių galite pavežioti lauke, kai temperatūra ne žemesnė kaip minus 5 laipsniai, nėra itin drėgna, nepučia stiprus vėjas. Su 6-12 mėnesių kūdikiu galite eiti į lauką, kai šaltis ne didesnis kaip 10 laipsnių. Pirmasis išėjimas į lauką gali trukti 5 minutes, kitą dieną galima pabūti 10 min. Atidžiai stebėkite vaiko būklę. Jei viskas gerai, trečią dieną buvimo lauke laiką galite pailginti dar penkiomis minutėmis. O po savaitės lauke praleisti galėsite valandą. Įpratęs prie pasivaikščiojimų kūdikis gali išbūti lauke iki dviejų valandų. Kitaip reikės elgtis, jeigu vaikelis gimė neišnešiotas arba mažo svorio.
Pasivažinėjimas mašinoje ne tas pats. Jei yra dideli šalčiai, kaip prognozuojama artimiausią savaitę, pasivaikščiojimus lauke teks apriboti. Kūdikiams iki vienerių metų nerekomenduojame kišti nosies į lauką, kai jutiminė temperatūra žemesnė nei -10 laipsnių, o jei pučia vėjas, didelė drėgmė, verta atidėti išėjimą, kai bus aukštesnė temperatūra. „Primenu, kad jei diena saulėta, siūlau atidengti vežimėlio stogelį ir vaikui pasimėgauti natūraliai gaunamu vitaminu D, nes būnant uždarytam lyg jurtoje ir tas laukas praranda prasmę“, - šypsosi akušerė Ieva.