Vėjaraupiai - viena labiausiai užkrečiamų virusinių infekcijų, kuri dažniausiai užklumpa ikimokykliniame amžiuje. Nors daugeliu atvejų ši liga praeina savaime ir yra laikoma lengva, ji gali sukelti nemalonius simptomus ir, retais atvejais, rimtas komplikacijas, ypač kūdikiams, paaugliams, nėščiosioms ir suaugusiems. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie vėjaraupių simptomus, plitimą, gydymą ir priežiūrą, siekiant padėti tėvams tinkamai pasirūpinti sergančiu vaiku.
Kaip plinta vėjaraupiai?
Vėjaraupius sukelia vėjaraupių-juostinės pūslelinės virusas (Varicella-zoster virus, VZV), priklausantis herpes virusų šeimai. Tai labai užkrečiamas virusas, kuris dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu. Pavadinimas „vėjaraupiai“ siejamas su vėju - ligos sukėlėjai plinta tarsi oro gūsis. Užsikrėsti galima net nebūnant arti ligonio: sergančiam vaikui kosint, čiaudint ar kalbant, virusas patenka į orą ir iškart pasiekia šalia esančius. Vėjaraupiai yra labai lengvai užkrečiama virusinė liga, plintanti iš žmogaus žmogui, dažniausiai šaltuoju metų laiku. Pagrindinis užsikrėtimo kelias - oro lašelinis, kai virusas perduodamas kalbant, čiaudint ar kosint. Vėjaraupiais užsikrėsti galima ir tiesioginio kontakto būdu, palietus infekuoto žmogaus odos bėrimo pūsleles, pūslelių išskyromis suteptus rūbus, daiktus. Virusas plinta labai greitai - užtenka pabūti vienoje patalpoje su sergančiuoju, kad užsikrėstumėte. Užsikrėsti galima ir nuo žmogaus, sergančio juostine pūsleline, jei kontaktuojama su jo bėrimu.
Vėjaraupiai yra užkrečiami tol, kol atsiranda naujų bėrimų kūne ir visi esami bėrimai nepasidengia šašeliais. Pavojingiausias laikotarpis: sergantysis užkrečiamas dar 2 dienas iki išberiant ir lieka pavojingas 5 dienas po paskutinės pūslelės atsiradimo. Užkrečiamumas prasideda 1-2 dienas prieš pasirodant bėrimui ir tęsiasi iki pūslelių pavirtimų šašais. Žaizdelėms pasidengus šašais, jos tampa nepavojingomis.
Užsikrėsti gali visi, net ir naujagimiai, jeigu jų mamos nėra įgijusios imuniteto. Paaugliai bei suaugusieji vėjaraupius perneša sunkiau nei vaikai. Nors liga dažniausiai plinta tarp 2-8 metų amžiaus vaikų grupių, užsikrėsti gali bet kokio amžiaus žmogus, jei anksčiau nesirgo vėjaraupiais arba nebuvo paskiepytas.
Vėjaraupių inkubacinis periodas
Vėjaraupių inkubacinis periodas - tai laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo. Paprastai jis trunka nuo 10 iki 21 dienos, dažniausiai - apie 14-16 dienų. Nors per šį laikotarpį žmogus dar nejaučia jokių simptomų, paskutinėmis inkubacinio laikotarpio dienomis jis jau tampa užkrečiamas aplinkiniams. Dėl šios priežasties vėjaraupiai dažnai ima plisti netikėtai, tam tikrose žmonių grupėse, nes užkratas perduodamas dar nežinant\nesuprantant, kad žmogus serga.
Kokie simptomai?
Liga pasireiškia staiga: temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C; per kelias valandas atsiranda bėrimai, kurie išplinta po visą kūną: veidą, galvos odą, rankas, kojas, liemenį, net burnos, akių, lytinių organų gleivinę. Vėjaraupių pradžia panaši į peršalimą. Tik vėliau, maždaug po 1 ar 2 dienų nuo ligos pradžios, išryškėja pūslelinis odos ir gleivinės bėrimas. Jam būdinga kaita: pirmiausia ant kūno viena po kitos grupelėmis atsiranda rausvos dėmelės, kurios virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis, o joms džiūvant, užsideda šašas. Ant kūno vienu metu galima matyti skirtingų stadijų odos pažeidimus: dėmeles, pūsleles, šašus. Bėrimas dažniausiai plinta bangomis - kas kelias dienas atsiranda naujų bėrimų. Pirmieji vėjaraupių simptomai dažniausiai yra: karščiavimas, bendras silpnumas, galvos skausmas, apetito stoka. Po 1-2 dienų atsiranda bėrimas - ryškiausias požymis - pradžioje kaip raudonos dėmelės, vėliau pereinančios į pūsleles, kurias niežti ir palaipsniui sudžiūva.
Bėrimas paprastai tęsiasi apie 4-7 dienas. Pamažu pūslelės išdžiūva, ir jų vietose formuojasi šašai, kurie nukrenta per 1,5-2 savaites. Vėjaraupių bėrimas paprastai tęsiasi apie 4-7 dienas. Visgi pagrindinis šios ligos simptomas yra pūslelinis bėrimas, kurį lydi stiprus niežulys. Vėjaraupiams būdingi įvairūs bėrimo elementai - rausvos dėmelės, vandeningos pūslelės, šašai.
Niežulys - vienas nemaloniausių simptomų, skatinantis kasytis ir galintis palikti randų. Svarbu vengti kasymo, kad neatsirastų antrinės infekcijos ar randų.
Ar vėjaraupiai pavojingi?
Vaikams ši liga dažniausiai praeina lengvai, tačiau nesilaikant higienos ar sergant silpnesnės imuninės sistemos vaikui, ji gali komplikuotis. Nors vėjaraupiai dažniausiai praeina nesukeldami sveikatai pavojingų simptomų, kartais ši liga gali būti ir mirtina, ypatingai suaugusiems bei žmonėms su nusilpusia imunine sistema. Atvirkščiai, asmenims su itin stipria imunine sistema, vėjaraupiai gali praeiti itin lengvai, netgi be ryškių klinikinių požymių.
Galimos komplikacijos:
- Pūlinės odos infekcijos dėl nuolat kasomų pūslelių.
- Plaučių uždegimas.
- Nervų sistemos pažeidimai: encefalitas, meningitas.
- Kraujo užkrėtimas (sepsis).
Vėjaraupiai kūdikiams gali sukelti tokias pavojingas komplikacijas kaip stomatitas, pneumonija, sunkios odos bėrimų komplikacijos ir net encefalitas.
Ypatingai pavojingi vėjaraupiai nėščiosioms (ypač pirmąjį trimestrą), nes gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi. Nėštumo metu vėjaraupiai ypač pavojingi tiek motinai, tiek vaisiui, tačiau rizika priklauso nuo to, kuriuo nėštumo laikotarpiu įvyksta užsikrėtimas. 1-2 trimestras (ypatingai 5-24 savaitė) yra laikotarpis, kuomet grėsmė vaisiui yra didžiausia - gali išsivystyti įgimtas vėjaraupių sindromas. Nors ši būklė pasitaiko retai, ji sukelia rimtus vystymosi sutrikimus, tokius kaip: galūnių, smegenų ir akių pažeidimus (pvz.: mikroftalmiją, kataraktą), odos randus, vidaus organų anomalijas, kartais - vaisiaus žūtį. 3 trimestro metu, ypač jei motina suserga likus mažiau nei 5 dienoms iki gimdymo, naujagimis gali susirgti sunkia vėjaraupių forma. Dėl dar nesusiformavusio imuniteto kūdikiui gresia rimtos komplikacijos (plaučių, kepenų ar burnos gleivinės uždegimai, encefalitas) ar mirtis.
Į gydytoją būtina kreiptis skubiai, jei:
- Vaiką pykina, svaigsta galva, krato drebulys.
- Jis tampa labai mieguistas, irzlus, sutrinka eisena.
- Atsiranda kvėpavimo sutrikimų.
- Vaiką pykina, jis praranda pusiausvyrą.
- Atsiranda traukuliai, stiprus galvos skausmas.
- Sunku kvėpuoti arba stipriai kosėja.
- Bėrimai tampa pūlingi ar labai uždegiminiai.
- Karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas ir nesumažėja nuo temperatūrą mažinančių vaistų.
Kaip prižiūrėti vaiką, sergantį vėjaraupiais?
Svarbiausias tikslas - sumažinti niežulį, apsaugoti odą nuo infekcijų ir padėti vaikui jaustis patogiau.
1. Higiena ir maudynėsVaiką maudykite kasdien po dušu arba vonioje. Vanduo turi būti drungnas. Rekomenduojama naudoti švelnius antiseptinius prausiklius (pvz., su oktenidino dihidrochloridu), kurie nepažeidžia odos, bet naikina bakterijas. Po maudynių odą švelniai nusausinkite minkštu rankšluosčiu, netrindami. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą asmens higieną, nereikėtų bijoti prausti pūslelėmis nusėto kūną. Po maudynių svarbu švelniai nusausinti odą patapšnojant rankšluosčiu, tačiau netrinant.
Kaip išlaisvinti savo vidinį kūrėją?
2. Odos priežiūraNebenaudokite briliantinės žalumos ar spiritinių tirpalų - jie dirgina odą. Vietoje to tinka Oktiseptas ar kiti švelnūs antiseptikai, kurie dezinfekuoja pūsleles. Vaikui trumpai nukirpkite nagus, kad nesikasytų, dažnai plaukite rankas. Briliantinė žaluma yra pagaminta spirito pagrindu ir ją tepant ant odos, pratrūkusių pūslelių, dar labiau galime pakenkti savo odai, ji skauda ir peršti. Yra daug efektyvesnių šiuolaikinių priemonių, kurios palengvina šią ligą ir nepalieka ilgai neatsiplaunančių ženklų ant odos. Svarbu, kad pasirinktos priemonės sudėtyje būtų ekologiško alyvuogių aliejaus bei vitamino E, kurie veikia kaip antioksidantas, drėkina, turi priešuždegiminių savybių. Kitos svarbios sudėtinės dalys yra cinko oksidas bei pantenolis. Cinko oksidas veikia antiseptiškai, skatina gijimą, o pantenolis regeneruoja, apsaugo odą, sumažina dirginimą.
3. Temperatūros mažinimasEsant karščiavimui skirkite gydytojo rekomenduotus paracetamolio arba ibuprofeno preparatus. Aspirino vaikams duoti negalima, nes jis gali sukelti pavojingą Reye sindromą. Esant 38,5 °C ir aukštesnei temperatūrai, rekomenduojama vartoti karščiavimą mažinančius vaistus. Prieš tai būtina pasitarti su gydytoju, kadangi kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį (pavyzdžiui, aspirinas gali sukelti retą, bet pavojingą ligą - Reye sindromą).
4. MitybaJei pūslelės burnoje - rinkitės skystą, minkštą maistą: sriubas, košes, jogurtus. Po valgio burną praskalaukite švelniais antiseptiniais tirpalais ar ramunėlių nuoviru. Jeigu išberta burnytė, sunku valgyti, gaminkite mažyliui skystą arba labai minkštą maistą. Išbertą burną, ypač po valgio, reikėtų skalauti dezinfekuojamaisiais tirpalais, pvz., burnos skalikliu.
5. Drabužiai ir aplinkaRengite vaiką minkštais, lengvais medvilniniais drabužiais. Dažnai keiskite patalynę, ją lyginkite. Užtikrinkite, kad kambaryje būtų vėsiau, nes prakaitavimas stiprina niežulį.
Kada vaikas laikomas pasveikusiu?
Į darželį ar mokyklą vaikas gali grįžti tik tada, kai:
- Praėjo bent 5 dienos po paskutinės pūslelės atsiradimo.
- Nukrito visi šašeliai.
- Vaikas jaučiasi gerai, nebekarščiuoja.Dažniausiai tam reikia apie 10-14 dienų.
Skiepai - efektyviausia apsauga
Neskiepyti vaikai, kontaktavę su sergančiuoju, turėtų būti paskiepyti per 72 valandas - tai gali padėti išvengti ligos arba palengvinti jos eigą. Vakcina nuo vėjaraupių rekomenduojama visiems vaikams, taip pat suaugusiems, kurie šia liga nesirgo. Skiepai yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo vėjaraupių ir jų sukeliamų komplikacijų. Jei asmuo turėjo kontaktą su vėjaraupiais sergančiu žmogumi, rekomenduojama pasiskiepyti per 5 dienas. Tai gali padėti išvengti ligos arba ją pernešti lengvesne forma. Skiepijant per 3 dienas nuo kontakto, vakcinos veiksmingumas siekia iki 90 %, o per 5 dienas - apie 70 %. Po mėnesio reikia pasiskiepyti pakartotinė vakcinacijos doze. Svarbu: nėščiosioms skiepai nuo vėjaraupių negalimi. Todėl toms, kurios nėra persirgusios vėjaraupiais, rekomenduojama pasiskiepyti dar prieš planuojant nėštumą ir nepastoti mažiausiai 3 mėnesius po skiepijimo.
Vėjaraupiai suaugusiems žmonėms vyresniame amžiuje gali sukelti juostinę pūslelinę. Šios ligos gali padėti išvengti skiepai. Svarbu: skiepytis nuo vėjaraupių negalima nėščiosioms, taip pat asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai. Rekomenduojama pasiskiepus 1 mėn. Pasiskiepus vėjaraupių vakcina įgyjamas pilnavertis ilgalaikis imunitetas. Ji apsaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų ne tik vėjaraupių, bet ir juostinės pūslelinės atveju. Vakcina nuo vėjaraupių pasižymi dideliu efektyvumu, todėl paskiepyti vaikai itin retais atvejais gali susirgti (dažniausiai suserga tie, kurių imuninė sistema sutrikusi). Lietuvoje ši vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių ir yra mokama. Ja gali būti skiepijami vaikai nuo 12 mėn., kai kuriais atvejais nuo 9 mėn. amžiaus, ir suaugusieji. Įprastai skiepijama dviem vakcinos dozėmis, pertrauka tarp dozių skiriasi pagal tai, kokio amžiaus asmuo skiepijamas.
Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą.
tags: #kaip #gydyti #vejaraupius #kudikiui