Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuolatiniai pokyčiai ir reformos kelia naujus reikalavimus tiek vaikams, tiek patiems pedagogams bei visai ugdymo įstaigos sistemai. Siekiant išlikti konkurencinga ir atliepti šiuolaikinės visuomenės poreikius, ikimokyklinio ugdymo institucija privalo nuolat tobulėti, mokytis ir tapti kokybiškai nauja, besimokančia organizacija. Toks požiūris ne tik padeda išlaikyti pozicijas nuolat kintančioje darbo rinkoje, bet ir sukurti kokybiškai aukštesnę ugdymo erdvę.
Besimokančios Organizacijos Principai Ikimokykliniame Ugdyme
Tapimas besimokančia organizacija yra esminis žingsnis siekiant sėkmingai veikti šiuolaikinėje švietimo sistemoje. Tai reiškia, kad visa įstaiga, nuo vadovų iki kiekvieno pedagogo, yra įsipareigojusi nuolatiniam mokymuisi ir tobulėjimui. Analizuojant besimokančios organizacijos požymius, galima efektyviau tobulinti ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklą, gerinant edukacinę erdvę ir ugdymo kokybę.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kur nuolat vyksta pokyčiai, žinios ir gebėjimai tampa aukščiausios kokybės produktu. Individualaus žmogaus gebėjimas greitai ir efektyviai pritaikyti žinias nuolat besikeičiančioje aplinkoje tampa itin vertingu. Šiuo aspektu, taikant besimokančios organizacijos ir patirtinio mokymosi principus, edukacinė institucija yra suvokiama ir tiriama kaip organizacija, įgyvendinanti strategiją, kurioje svarbiausias vaidmuo tenka pedagogų patirtiniam mokymuisi. Tokiame kontekste vaiko kokybiškas (savęs) ugdymas tampa pagrindiniu siekiu.
Patirtinis mokymasis organizacijoje, vykstantis kasdienės pedagogų veiklos procese, yra svarbus tiek darbuotojui, tiek pačiai ugdymo įstaigai, jei jis yra tikslingas, prasmingas ir naudingas abiem pusėms. Pedagogai, mokydamiesi, siekia įgyti žinių, patikrinti jų svarbą tobulinant profesinę veiklą ir mokymąsi, siekia suprasti pokyčių ir tobulinimo perspektyvas.
Pedagogų Patirtinio Mokymosi Svarba ir Raiska
Patirtinio mokymosi procese pedagogai įgyja trijų tipų žinių: profesinių, metodinių ir asmeninių. Profesinių žinių srityje svarbiausios yra tos, kurios orientuotos į pedagoginės veiklos (psichologinės, metodinės, ekologinės, informacinių ir ryšių technologijų (IRT), teisinės, organizacinės) tobulinimą, taip pat į bendravimo ir bendradarbiavimo su vaikų tėvais ir kolegomis įgūdžių gerinimą bei tėvų įtraukimą į ugdymo procesą.
Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogai, mokydamiesi per patirtį, laiko svarbiomis žinias, orientuotas į vaiką ir ugdymo turinio tobulinimą. Ikimokyklinio ugdymo procese vaikas yra pagrindinis objektas, todėl pedagogai fiksuoja žinias, kurios padeda jiems nuolat tobulinti ugdymo procesą ir siekti kasdienės veiklos kokybės. Pedagogų nuomone, mažiausiai naudingos yra asmeninės žinios, kurios padeda keisti asmeninę nuostatą į inovacijų įgyvendinimą įstaigoje, prioritetų nustatymą darbo vietoje, gebėjimą priimti kritiką iš kolegų, suvokti, kad prieš planuojant naujas idėjas, būtų naudinga jas pačiam išbandyti.
Tai yra patirtinis mokymasis
Tyrimas ir Jo Rezultatai
Atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo penkiolikos Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai ir pedagogai, apėmė 199 respondentus, iš kurių 19 vadovų (direktoriai ir pavaduotojai ugdymui) bei 180 pedagogų. Buvo naudojami tokie darbo metodai kaip mokslinės literatūros analizė ir kokybinis tyrimas, atliktas pusiau struktūruotas interviu. Tyrimas buvo orientuotas į bendruomeniškumą ir tarpusavio santykius, pabrėžiant svarbų pedagogų ir vadovų dalyvavimą ugdymo įstaigos valdyme.
Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigoje labiausiai ryškūs šie besimokančios organizacijos požymiai: strategijos kūrimas, politikos formavimas, dalyvavimas įstaigos valdyme, informacijos prieinamumas, kontrolės sistema, bendradarbiavimas, darbuotojų iniciatyvų skatinimas, novacijų ir pokyčių skatinimas, informacijos apie išorinę aplinką rinkimas, tarporganizacinis mokymasis ir tobulinimosi galimybės visiems.
Tačiau, pastebimi ir menkesni ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kaip besimokančios organizacijos, požymiai, tokie kaip darbuotojų skatinimo sistema ir ugdymąsi skatinančios organizacijos klimatas. Tai rodo, kad nors įstaigos žengia žingsnius link besimokančios organizacijos modelio, dar yra potencialo tobulinti vidinę motyvacijos ir palaikymo sistemą, kuri skatintų darbuotojus aktyviau įsitraukti į nuolatinį mokymąsi ir dalintis patirtimi.
Ikimokyklinio Ugdymo Programos Pagrindas: Vaikų Kompetencijų Ugdymas
Ikimokyklinio ugdymo programa yra orientuota į 5-6 metų vaikų interesus, siekia puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Šioje programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Remiantis kompetencijų raidos aprašu, yra išskirtos pasiekimų sritys, sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Šie pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Kompetencijų Ugdymas Per Kasdienines Veiklas
Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius (pvz., koncertus, spektaklius, parodas, pavienius kūrinius), bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas (pvz., susipažįsta su tautinių raštų ornamentais, valstybių vėliavų spalvomis, išradimais, monetomis, banknotais ir pan.). Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.
Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.
Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti.
Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.
Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.). Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms.
Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.
Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.
Ugdymo(si) Sritys ir Pasiekimai
Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio.
A1. Aplinkos pažinimas per pojūčius (Augalai)Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius. Bendradarbiaudamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose stebi ir fiksuoja (fotografuodamas ar pažymėdamas skalėje) pasirinktą augalą skirtingais metų laikais. Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių. Žaisdamas, įgydamas patyrimo susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis). Skiria dažniausiai sutinkamas daržoves, vaisius, nusako, kaip juos naudoti maistui. Tyrinėdamas susipažįsta su augalo gyvenimu nuo sėklos iki sėklos.
A1. Aplinkos pažinimas per pojūčius (Gyvūnai)Žaisdamas, tyrinėdamas paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptarimuose samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius. Tyrinėdamas artimą aplinką atranda, kaip žiemoja gyvūnai, aiškinasi, kodėl kai kurie paukščiai migruoja.
A1. Aplinkos pažinimas per pojūčius (Dangaus kūnai)Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas artimą aplinką domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį, savaip juos apibūdina.
A2. Gamtos reiškiniaiTyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas). Kartu su kitais stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje. Tyrinėja vėją, jį apibūdina (šaltas, šiltas, stiprus).
A3. Daiktai ir medžiagosŽaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį (ilgas, trumpas), temperatūrą (šiltas, šaltas), svorį (lengvas, sunkus).
A4. TyrinėjimaiSu mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Atsakydamas į klausimus išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdamas gamtos objektus ar reiškinius, pasakoja, kaip rado sprendimą. Remdamasis savo patirtimi ir vartodamas paprasčiausias gamtamokslines sąvokas aptaria artimiausioje aplinkoje esančius gamtos objektus. Prieinamuose informacijos šaltiniuose, taip pat ir skaitmeniniuose, atradęs iliustruotą informaciją apie gamtos objektus ir reiškinius skirtingais jam žinomais ar pasiūlytais būdais ją perteikia kitiems.
B1. Informacijos rinkimasGamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis (pvz., lupa, termometras, mikroskopas, fotokamera, matavimo prietaisai, matavimo juosta), ją pristato kitiems.
B2. Informacijos aptarimas ir pateikimasStebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina. Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas ar veikdamas.
B3. Informacijos patikimumasStebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius (taip pat ir skaitmeninius), klausydamasis pasakojimų skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje, pasakojime netikra.
B4. Informacijos šaltinių įvairovėDomėdamasis smulkiąja tautosaka (pvz., mina mįsles apie gamtos objektus), negrožinėmis knygomis (pvz., gamtos enciklopedijomis, atlasais), pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako. Bendrose veiklose įgyja supratimą ir savais žodžiais apibūdina save kaip gamtos dalį, žmogaus poreikius ir jo daromą poveikį gamtai. Rodo iniciatyvą saugoti gamtą, atsakingai vartoti gamtos išteklius. Smalsauja, ką tyrinėja gamtos mokslai, ką veikia mokslininkai.
C1. Gamtinių išteklių naudaŽaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų (bitė, avis), augalų (daržovės, vaisiniai augalai, vaistažolės), grybų naudą žmonėms: naudojimas maistui (salotos, sultys) ir gydymui (mėtų, aviečių arbata, medus), drabužiams (vilnonis megztinis, kojinės). Nurodo, kad žmogus yra gyvas organizmas, ir nusako jo poreikius.
C2. Atsargumas gamtojeDalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui.
C3. Darna su gamtaŽaisdamas, kartu su kitais tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai. Žaisdamas, tyrinėdamas aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai (pvz., plastiko, metalo, medžio).
C4. Išradimai keičia aplinkąŽaisdamas, tyrinėdamas išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos, skiriasi nuo kitų. Domisi, kaip gamtininkai, mokslininkai dirba, kokiomis priemonėmis, instrumentais naudojasi, kuo reikšmingas jų darbas.
Lyderystės Reikšmė Ikimokyklinio Ugdymo Įstaigoje
Nuolatinė kaita ir reformos kelia naujus reikalavimus ne tik vaikams, bet ir visai ikimokyklinio ugdymo įstaigai. Norint išlikti paklausiai ir užtikrinti aukštą ugdymo kokybę, įstaiga privalo nuolat tobulėti ir mokytis. Šiame kontekste ypač svarbi tampa lyderystės raiška organizacijoje. Lyderystė ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra ne tik vadovo vaidmuo, bet ir visų bendruomenės narių gebėjimas kurti viziją, skatinti pokyčius ir siekti bendrų tikslų.
Teorinė analizė rodo, kad lyderystė yra glaudžiai susijusi su organizacijos gebėjimu adaptuotis prie kintančios aplinkos ir diegti inovacijas. Pedagogų ir įstaigų vadovų apklausos atskleidžia, kad lyderystės raišką ikimokyklinio ugdymo įstaigoje lemia daugybė veiksnių, įskaitant bendruomeniškumą, tarpusavio santykius ir darbuotojų dalyvavimą įstaigos valdyme.
Siekiant suprasti lyderystės specifiką ikimokyklinio ugdymo kontekste, svarbu analizuoti ją sąlygojančius veiksnius. Tai apima tiek vidinius organizacijos veiksnius (pvz., darbuotojų kompetencijos, bendravimo kultūra, vertybės), tiek išorinius (pvz., švietimo politikos pokyčiai, visuomenės lūkesčiai). Tyrimai rodo, kad įstaigos vadovo gebėjimas įkvėpti ir motyvuoti kolektyvą, skatinti iniciatyvas ir kurti atvirą, palaikančią aplinką yra esminiai lyderystės elementai.
Lyderystės raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra neatsiejama nuo jos, kaip besimokančios organizacijos, savybių. Strategijos kūrimas, politikos formavimas, informacijos prieinamumas, bendradarbiavimas ir novacijų skatinimas - visi šie aspektai reikalauja stiprios lyderystės. Taip pat svarbu, kad lyderystė būtų orientuota į vaiko poreikių tenkinimą ir jo visapusišką ugdymą.
Darbo uždaviniai, tokie kaip teorinė lyderystę sąlygojančių veiksnių analizė, jos raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir konkrečių veiksnių identifikavimas, padeda giliau suprasti šią svarbią kompetenciją. Vadovaujantis mokslinės literatūros analize ir kokybiniais tyrimais, įskaitant pusiau struktūruotus interviu su pedagogais ir vadovais, galima identifikuoti esminius lyderystės aspektus, kurie prisideda prie ikimokyklinio ugdymo įstaigos sėkmės ir nuolatinio tobulėjimo.
tags: #1 #ikimokyklinio #ugdymo #pedagogu #patirtinio #mokymosi