Informacinių Komunikacinių Technologijų (IKT) Integravimas Priešmokyklinio Amžiaus Vaikų Ugdyme

Augant technologijų vaidmeniui visuomenėje, natūralu, kad jos vis plačiau skinasi kelią ir į ikimokyklinio bei priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo procesą. IKT integravimas šioje amžiaus grupėje yra ne tik tendencija, bet ir būtinybė, siekiant parengti vaikus ateities iššūkiams, ugdyti skaitmeninę kompetenciją ir skatinti visapusišką jų raidą. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip efektyviai integruoti IKT į priešmokyklinio ugdymo turinį, kokios priemonės tam pasitelkiamos ir kokią naudą jos teikia vaikams bei pedagogams.

IKT Potencialas Vaikų Ugdyma

Informacinių komunikacinių technologijų (IKT) potencialas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdyme gali būti suvokiamas iš skirtingų perspektyvų. Reflektyviam mokymuisi dažnai pasitelkiama mikroperspektyva, nes būtent šiame ugdymo etape sukaupta daugiausia praktinių žinių. IKT apima daugybę skaitmeninių įrankių, aplinkų ir procedūrų, kurios gali būti naudojamos kompleksiškai, atsižvelgiant į visas vaikų vystymosi ir ugdymo sritis.

Šiuolaikinėse ikimokyklinėse ugdymo įstaigose vis daugiau atsiranda informacinių komunikacinių technologijų (IKT): interaktyvios lentos, interaktyvūs ekranai, planšetiniai kompiuteriai, išmaniosios bitutės robotukai „Bee-bot“, išmanieji robotukai „Sraigė“, kompiuteriai, šviesos stalai. Šios technologijos skatina vaikus dirbti, tobulėti, matyti daugiau nei įprastai, integruoti daugiau dalykų į vieną vietą ir padeda patiems pedagogams ruoštis veiklai.

Pagal atnaujintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą ir įstaigų siekius, priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdyme svarbu atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Ugdomos tokios kompetencijos kaip: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė bei socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos šios kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse. Viena iš svarbiausių ugdymo(si) kompetencijų - skaitmeninė. Žaisdami ir dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Kiekvienas pedagogas privalo išmanyti IKT bei ugdyti vaikus šiuolaikiškai.

IKT Integravimo Praktika ir Priemonės

Kybartų lopšelyje-darželyje „Kregždutė“, pavyzdžiui, sudarytos sąlygos ugdyti vaikų skaitmeninę kompetenciją, sukurta pagal vaikų amžių ugdymui pritaikyta ir mokymąsi stimuliuojanti aplinka. Viena iš IKT priemonių, naudojamų priešmokyklinėje grupėje - interaktyvioji SMART lenta. Vaikams sudarytos galimybės klausytis įvairių garsų, stebėti gamtą ir jos pokyčius, žiūrėti dokumentinius ir animacinius filmus, pažintines informacines laidas. Ši priemonė skatina vaikų aktyvų dalyvavimą veikloje, dalijimąsi, komandinį darbą, padeda dinamiškiau, produktyviau ir įdomiau įgyti žinių. Tokių užsiėmimų metu vaikai gali patys veikti: atlikti įvairius veiksmus ekrane (pvz., piešti, rašyti, braižyti), stebėti vaizdžiai paruoštas užduotis, kurti pasakas. Vaikai kartu su mokytoju žingsnis po žingsnio atranda vis naujas lentos panaudojimo galimybes.

Planšetinis kompiuteris ugdomojoje veikloje taip pat ypač mėgstamas. Z kartos vaikai greičiau suvokia vaizdu perteiktą informaciją. Planšetinis kompiuteris - patogi, saugi, mobili, lengva, paprasta naudoti ir viena iš labiausiai motyvuojančių priemonių vaikams ugdymosi procese. Planšetiniame kompiuteryje su interneto prieiga virtualių priemonių vaikų įgūdžiams ugdyti yra gausybė: programėlės spalvoms, formoms, gyvūnams, raidėms, skaičiams pažinti, mokytis rašyti raides, skaityti, skaičiuoti. Planšetinis kompiuteris padeda siekiant individualizuoti ugdymosi procesą.

Edukacinė bitutė-robotas „Bee-bot“ ir išmanioji robotė „Sraigė“ - vieni iš itin mėgstamų skaitmeninių edukacinių priemonių. Šie robotukai padeda vaikams mokytis programavimo pagrindų, lavina loginį mąstymą, erdvės suvokimą ir problemų sprendimo įgūdžius. Vaikai, duodami komandas robotukams, mokosi planuoti savo veiksmus ir numatyti jų pasekmes.

Šviesos stalai - unikali lavinimo priemonė. Jų skleidžiama šilta ir švelni šviesa sukuria ypatingą įspūdį, kuris užburia, įtraukia ir atpalaiduoja, todėl skatina vaikų kūrybiškumą, vaizduotę, lavina smulkiąją motoriką. Vaikai gali piešti ant šviesos stalo, kurti įvairias kompozicijas, tyrinėti įvairias medžiagas ir jų savybes.

IKT panaudojimo būdų yra labai gausu, tik reikia atsižvelgti į vaiko amžių, jo turimus gebėjimus bei parinkti tinkamas priemones, programas ir metodus. Savaitės temai informacijos galima rasti internete, galima rasti daug įvairių mokomųjų filmukų, o tai padeda paįvairinti mokymo procesą bei skatina vaikų smalsumą. Ugdymo(si) proceso metu priešmokyklinio amžiaus vaikai supažindinami su technologijomis, jos padeda įgyti skaitymo bei rašymo įgūdžių.

Fizinis Aktyvumas ir IKT: Projektas „Judame Daugiau Ir Išradingiau“

Fizinis aktyvumas apibūdinamas kaip judėjimas, kurį sukelia skeleto raumenų susitraukimas, lemiantis padidėjusį organizmo energijos suvartojimą. Siekiant vaikų sveikatos stiprinimo, vidutinio ir didesnio intensyvumo fizinio aktyvumo, svarbu įtraukti į veiklos organizavimą technologijas. Projektas „Judame daugiau ir išradingiau“ bendrai finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis. Šio projekto tikslas - skatinti vaikų fizinį aktyvumą, naudojant įvairias IKT priemones ir metodus.

Projekte „Judame daugiau ir išradingiau“ dalyvauja 360 dalyvių (vaikų, tėvų, darželio bendruomenė). Nuotolinis mokymas(-is) sudarė galimybes ne tik tikslinėms grupėms, bet ir kitų grupių vaikams dalyvauti pasirinktinai sporto šakų (sportiniai šokiai, fizinio aktyvumo - „sportuok sveikai“, jogos) treniruotėse ir liaudies žaidimų pamokėlėse. Sporto šakų specialistai vaizdo įrašus įkelia pagal veiklų tvarkaraštį. Mokytojų ir trenerių parengtų treniruočių eigą kuruoja grupės mokytojos.

Ugdymas vyksta įstaigoje, vaikų lankomumas geras, grupėse yra kompiuteriai, išmanieji ekranai. Laikantis nustatyto tvarkaraščio grupių mokytojos nuteikia vaikus sporto projekto nuotolinėms treniruotėms. Fizinio aktyvumo mokytoja Justina kasdien parengia naujas pratybas. Tokios pratybos patogios tuo, kad jas galima sustabdyti, vėl įjungti ir pakartoti tai, kas patiko. Viskas vyksta lygiai taip pat, kaip ir būdavo gyvai. Mokytoja veda pratybas su šypsena ir energija, vaikai sulaukia komplimentų, jiems taip pat pasiūloma pailsėti ir atsigerti vandens. Mokytojai Justinai pateikiama refleksija iš grupės mokytojų bei vaikų atsiliepimų. Komentuojama žinutėmis apie liaudies žaidimus, sportinius šokius, fizinio aktyvumo - „sportuok sveikai“, jogos veiklas: kas sekasi, ką dar būtų galima išbandyti, kur vaikams reikia daugiau pakartoti. Taip pat siunčiamos nuotraukos. Vaikai žino, kad jų kiekvieno sėkmė rūpi ne tik grupės mokytojai, tėvams, bet ir ekrane esančiai mokytojai Justinai.

Sportinių šokių mokytoja Viktorija turi paruošusi įvairių šokių (valsas, „čia čia čia“, ritmikos pratimai ir kt.). Jų gausa stebina ir džiugina. Nuo pat pažinties su mokytoja pradžios, vaikai atsimena visų šokių judesius ir juos kartoja bei išmoksta naujų. Jiems patinka per šokius girdimos dainos, prašo tas dainas įjungti dažniau. Kartais vaikai jau bando mokytis šokti poromis lėtą valsą. Mokytojai Viktorijai taip pat pateikiama refleksija nuotraukomis, o nusiųstoje filmuotoje medžiagoje ji mato, kaip sekasi vaikams. Kai reikia, pakartotinai įsijungiama nurodytos treniruotės dalis ir mokomasi judesių.

Du kartus per savaitę vaikai lankosi sporto salėje ir atlieka mokytojos Gražinos parengtas sportines užduotis. Vaikai mokosi eiti su kojūkais, atlieka estafetes, pratimus ant suoliuko. Mokosi žaisti krepšinį, futbolą, tinklinį. Kieme išnaudojamos turimos naujos sportui pritaikytos erdvės (treniruokliai, tinklinio aikštelė, dviračių takas).

Tėvų atsiliepimai patvirtina projekto naudą:

• Gabijos mama: „Gabija, kai nori, visada namie pati įsijungia muziką, noriai sportuoja ir rodo pratimus, kuriuos išmoko! Tikrai sporto, judėjimo nauda neišmatuojama ir šios pamokos labai naudingos.👏☀️🥰”
• Tauro mama: „Man labai patinka stebėti filmukus ir nuotraukytes, ką mano vaikas veikia darželyje, tada lengviau užduoti klausimus, jog papasakotų apie savo dieną, kitu atveju papasakoja tik ką valgė.😆 Labai dėkinga auklėtojoms už iniciatyvą, linksmai ir įdomiai pateiktą sporto programą ir meilę vaikučiams. 👏“
• Sofijos mama: „Sofija namie moko šokti savo brolį.😊“
• Rido mama: „Ridas visada parodo, kokį šokio žingsnelį išmoko, pamoko ir namiškius. Labai patiko „Shakiros“ šokis.✅ Taip pat papasakoja, ką ir kaip tą dieną šoko/sportavo. 🤗🌟“
• Jogailės mama: „Jogailė visada namie atkartoja judesius.☀️Ir savų sugalvoja! Patinka sportuoti ir sveikai gyventi.☀️“.

Virtualioje erdvėje turime galimybę bendrauti „čia ir dabar“. Tėvams pateikiami vaizdo įrašai ir nuotraukos, kaip vaikai atlieka veiklas. Sportiniai šokiai yra nauja patirtis visiems „Kačiukų“ grupės vaikams. Pavyksta šokti „Šuniukų šokį“. Tai nuotaikos ir teigiamos emocijos šaltinis. Tėvai reaguoja komentarais „ok“, „šaunuoliai“ ir kt. simboliais. Tėvai pastebi, kad vaikai geba atlikti, išmokti daugiau negu iš jų tikėtasi. Liaudies žaidimai moko vaikus žaisti rateliuose. Judesio pasakas vaikai atsimena ir pritaiko žaisdami su draugais. Aktyvi fizinė veikla „Sportuok sveikai“ reikalauja atsakingo požiūrio. Nuotolinio mokymo(si) būdu, grupės „Kiškiai“ vaikai papildomai sužinojo sportinių šokių specifiką. Grupės „Pingvinai“ vaikai aktyvūs ir linksmi. Liaudies žaidimus ir ratelius žaidžia antrus metus. Vaikai lengvai prisitaiko prie kitokių mokymo formų, nuotolinių treniruočių.

Filmuotas veiklas pirmiausia peržiūri grupės mokytoja, tam, kad tinkamai parinktų vietą grupėje, reikiamas priemones, numatytų galimus veiklos eigos variantus. Šokių mokytojos Idalijos pamokėlę stebima, kartojami judesiai ir kartais sustabdomas įrašas. Vaikai noriai žaidžia liaudies ratelius ir patys, tuomet ieškoma reikiamo muzikos įrašo arba prisimenami žodžiai ir dainuojama. Žaisdami muzikines pasakas kartais patys galvoja kitokių judesių nei nurodo šokių (liaudies ratelių) mokytoja, pakeičia pasakos eigą savaip. Tuomet žaisti tampa dar įdomiau. Džiugu pastebėti vaikų laisvoje veikloje kitokią judesio raišką, atpažinti naujus, neseniai išmoktus žaidimus ar šokių elementus: vaikai vaidina matytus animacinius filmus, klausytas pasakas savaip improvizuoja klausydami muzikinių kūrinių.

Vaikų klausimai ir mintys apie liaudies žaidimus ir ratelius:

• „O šiandien kokią pasaką šoksime?“

Fizinio aktyvumo treniruotėse „Sportuok, sveikai“ lavinamas vikrumas ir ištvermė, gerinama judesių koordinacija. Mokytoja Justina atsakingai parenka imitacinius pratimus (pvz., gyvūnai, medis, bokštas ir pan.). Jie atitinka vaikų fizines galias, lavina visas raumenų grupes. Žaidžia žaidimus „Kas aš esu?“, „Karšta bulvė“ su kamuoliu, žaidimus, skirtus reakcijai, pusiausvyrai, koordinacijai. Tėvai supranta fizinės veiklos svarbą, stiprėjantį vaikų imunitetą. Sporto šakų specialistų treniruočių, pratybų integravimą į ugdymo procesą pedagogai įvardino kaip privalumą. Tuo pačiu mokytojai moko vaikus mokytis nuotoliniu būdu.

Deramai įgyvendinus projektą „Judame daugiau ir išradingiau“, tikėtina, kad vaikai, tėvai pasirinks vidutinį ir didelį intensyvų fizinį aktyvumą laisvalaikiu, sumažės vaikų sveikatos sutrikimų. Projektas tobulina pedagogo profesinę kompetenciją.

IKT Integravimo Iššūkiai ir Galimybės

Nors IKT teikia daug privalumų, jų integravimas priešmokyklinio ugdymo lygyje neapsieina be iššūkių. Vienas iš svarbiausių klausimų - kaip organizuoti erdvę su IKT. Ugdymo institucijose dažnai tam skiriama atskira patalpa ar jos dalis, nes taip lengviau jas integruoti į įvairias veiklas ar mokymo programas. Pasak H. Price'o (2009), dažnai neišnaudojamos mobiliųjų įrankių (fotoaparatų, telefonų, planšečių ir kt.) galimybės, ypač veikiant lauke. Taip pat būtina užtikrinti, kad IKT nebūtų naudojamos tik pramogai, bet taptų ugdymo proceso dalimi, skatinant vaikų aktyvumą, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą.

Norint sėkmingai integruoti IKT, turi būti sukurti, įgyvendinti ir įvertinti produktyvaus grupės valdymo ir veiklos scenarijai: individualios veiklos su vaiku, veiklos su nedidele vaikų grupe ir visa grupe. Pedagogas vertinamas kaip itin svarbi besimokančiųjų gebėjimo reflektuoti dalis. Būtent nuo mokytojo priklauso, kaip bus keliami tokie klausimai kaip „Kas?“, „Kaip?“, „Kodėl?“ ir kaip tai bus pritaikyta. Dėl šios priežasties, edukologai didelį dėmesį skiria mokymosi kontekstui (namų, mokyklos aplinkai ir pan.). Reflektyvus mokymas(is) skatina principą „Apmąstyk ir veik“.

Partnerystė su tėvais yra taip pat svarbi. Vaikai, pedagogai, ugdymo institucijos administracija yra akivaizdūs proceso veikėjai, tačiau svarbu kurti tikrą partnerystę su tėvais ir įtraukti juos į pokyčių procesą. Suvokiamas ugdymo IKT potencialas, tai padeda siekti ugdymo tikslų, atliepiančių šio amžiaus perspektyvas ir reikalavimus. Reikia pasinaudoti tuo, kad IKT apima daugybę skaitmeninių įrankių, aplinkų ir procedūrų, kurios galėtų būti naudojamos kompleksiškai, atsižvelgiant į visas vaikų vystymosi ir ugdymo sritis.

IKT integravimas priešmokyklinio ugdymo lygyje yra sudėtingas, bet itin naudingas procesas. Tinkamai pasirinktos priemonės, metodai ir nuolatinis pedagogų tobulėjimas gali padėti sukurti inovatyvią, vaikų poreikius atliepiančią ugdymo aplinką, paruošiančią juos sėkmingai ateičiai.

tags: #6 #kaip #reiketu #integruoti #priesmokykliniame #lygyje