Sprendimas nutraukti nėštumą gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant netinkamą finansinę padėtį, netinkamą gyvenimo etapą, smurtą namuose ar tiesiog nenorą turėti vaikų. Šiuolaikinė sveikatos priežiūra, siekdama užtikrinti žmogaus teises, reikalauja, kad visi asmenys turėtų prieigą prie savalaikių ir kokybiškų nėštumo nutraukimo paslaugų. Nesant galimybės gauti saugios, savalaikės, prieinamos ir pagarbios nėštumo nutraukimo procedūros, kyla pavojus ne tik fizinei, bet ir psichinei bei socialinei moterų ir mergaičių gerovei.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet beveik pusė visų nėštumų (121 mln.) būna netyčiniai; 6 iš 10 neplanuotų nėštumų ir 3 iš 10 visų nėštumų baigiasi nėštumo nutraukimu. Abortas laikomas saugiu, kai jis atliekamas naudojant PSO rekomenduojamą metodą, atsižvelgiant į nėštumo trukmę ir reikiamus įgūdžius. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje leidžiama vaistiniu būdu moters noru nutraukti ne didesnį kaip 9 savaičių nėštumą. Jūs turite teisę laisvai nuspręsti, ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti, ar tapti tėvais. Galimybė nutraukti nėštumą yra ribota laiko atžvilgiu, todėl laiko faktorius yra labai svarbus. Būtini medicininiai tyrimai turėtų būti atliekami laiku, kad nedelsiant galėtumėte nuspręsti, ar nutraukti nėštumą.
Priežastys, dėl kurių moterys apsisprendžia nutraukti nėštumą, gali būti labai įvairios. Tai gali būti nenoras tam tikru metu tapti tėvais, nenoras turėti vaiką su konkrečiu asmeniu, neigiamos medicininės indikacijos, susijusios su moters ar vaisiaus sveikata, arba nėštumas, atsiradęs dėl išžaginimo. Nors Lietuvoje nėštumo nutraukimas nėra draudžiamas, jis gali būti atliekamas tik iki dvyliktos nėštumo savaitės. Nors moteris turi teisę laisvai spręsti dėl nėštumo išsaugojimo ar nutraukimo, šiame apsisprendime taip pat gali dalyvauti jos tėvų ar globėjo interesai. Jūsų teisė į sveikatą gali būti pažeista, jei atsisakoma nutraukti nėštumą, net jei įvykdytos visos sąlygos. Jei jums buvo atsisakyta leisti susipažinti su informacija apie jūsų ir jūsų vaisiaus sveikatą, arba jums informaciją buvo pateikta netinkamai ar pavėluotai, tai galėjo neigiamai paveikti jūsų privatų gyvenimą ir taip pažeisti jūsų teisę į privatų gyvenimą.
Darbo teisės garantijos nėščioms moterims ir motinoms
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau - DK) numato išsamias garantijas nėščioms darbuotojoms, siekiant apsaugoti jų sveikatą ir užtikrinti tinkamas darbo sąlygas.
- Draudimas nutraukti darbo sutartį: Nuo darbdaviui apie darbuotojos nėštumą sužinojimo dienos iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, nei įstatyme nurodytais pagrindais (pvz., šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva, pasibaigus terminuotai sutarčiai). Jeigu šiuo laikotarpiu atsiranda pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik šiam laikotarpiui pasibaigus.
- Darbo sutarties nutraukimas tam tikrais atvejais: Nėščia darbuotoja gali būti atleista tik esant išimtinėms aplinkybėms, tokioms kaip:
- Įsiteisėjęs teismo sprendimas, dėl kurio ji negali tęsti darbo.
- Atėmus jai įstatymų nustatyta tvarka specialias teises dirbti tam tikrą darbą.
- Įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu.
- Pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą, kad ji negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo.
- Kai darbuotoja (nuo 14 iki 16 metų) ar jos atstovas, arba gydytojas, ar mokykla reikalauja nutraukti darbo sutartį.
- Darbdaviui mirus ar likvidavus įmonę.
- Pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, tačiau šiuo atveju taikomos specialios garantijos, kaip nurodyta toliau.
- Terminuotos darbo sutartys: Jei darbuotoja, dirbanti pagal terminuotą darbo sutartį, pateikia darbdaviui medicininę pažymą apie nėštumą, sutartis negali būti nutraukta pasibaigus jos terminui. Sutarties terminas, remiantis įstatymu, yra perkeltas į kitą datą - po nėštumo ir gimdymo atostogų bei papildomo mėnesio laikotarpio. Darbo sutarties, kaip terminuotos, pobūdis išlieka. Jei darbuotoja pageidauja nutraukti darbo sutartį suėjus terminui, ji neprivalo pateikti medicininės pažymos apie nėštumą.
- Bandomasis laikotarpis: Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties su nėščia moterimi, kuriai taikomas bandomasis laikotarpis, net jei rezultatai pripažįstami nepatenkinamais, kai darbdaviui yra pateikta medicinos pažyma apie nėštumą. Bandomasis laikotarpis gali būti pratęsiamas, jei darbuotoja nedirbo dėl ligos ar atostogų.
- Darbuotojos iniciatyva: Kai darbuotoja neketina naudotis jai įstatymo suteikta garantija ir pageidauja nutraukti darbo sutartį jos pačios pareiškimu, darbdavys privalo laikytis įstatymo nustatytų nuostatų ir darbo sutartį su nėščia moterimi nutraukti.
- Apsauga nuo kenksmingų darbo sąlygų: Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moterys negali būti įpareigotos dirbti tokiomis sąlygomis, kurios gali daryti neigiamą poveikį jų ar kūdikio sveikatai. Darbdavys privalo perkelti tokią darbuotoją į kitą, saugią darbo vietą, paliekant jai ne mažesnį darbo užmokestį. Jeigu nėra galimybės perkelti į kitą darbą, jai gali būti suteiktos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, mokant priklausantį darbo užmokestį.
- Nuotolinis darbas ir ne visas darbo laikas: Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moterys, taip pat darbuotojai, auginantys vaiką iki 8 metų, ar vieni auginantys vaiką iki 14 metų, turi teisę reikalauti dirbti nuotoliniu būdu arba prašyti ne viso darbo laiko. Darbdavys privalo tenkinti tokius prašymus.
- Kasmetinės atostogos: Darbdavys privalo patenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. Nėščios darbuotojos ir darbuotojos, auginančios vaiką iki trejų metų, turi pirmenybę kasmetinių atostogų eilėje.

Psichologinis poveikis ir parama moteriai po aborto
Nors kai kurie šaltiniai teigia, kad abortas yra visada traumuojanti patirtis, reiškianti kito mirties aktą, ir sukelia "poabortinį sindromą", moksliniai tyrimai ir praktika rodo, kad moterų reakcijos į abortą skiriasi. Nėštumo nutraukimas pats savaime nesukelia taip vadinamo „postabortinio sindromo“, tokios diagnozės nėra nei vienoje ligų klasifikacijoje. Tyrimai rodo, kad dauguma moterų dėl nėštumo nutraukimo nepatiria nei medicininių komplikacijų, nei reikšmingų psichologinių traumų. Psichinių sutrikimų rizika nutraukus nėštumą pirmajame trimestre yra ne didesnė nei vaisių išnešiojus iki galo.
Kas nutinka, kai neleidžiame žmonėms darytis abortų? | Diana Greene Foster | TED
Veiksniai, darantys įtaką moters reakcijai į neplanuotą nėštumą ir nėštumo nutraukimą, yra kompleksiniai:
- Asmeniniai veiksniai: Moters amžius, turimų vaikų skaičius, savivertė, įveikos strategijos, asmenybės ypatumai, ligos, religiniai įsitikinimai, finansinė situacija, darbo aplinkybės.
- Tarpasmeniniai veiksniai: Artimiausios aplinkos palaikymas, santykių su partneriu kokybė, medicinos personalo reagavimas. Nėštumą nutraukusios moterys gali jaustis vienišos, išgyventi gėdą ne tiek dėl paties aborto fakto, kiek dėl netinkamo artimiausios aplinkos reagavimo, smerkimo, žeminimo ar atstūmimo.
- Visuomeniniai veiksniai: Visuomenėje paplitę nuostatai aborto atžvilgiu, įstatymai, apibrėžiantys aborto paslaugų prieinamumą, tradicinių lyčių vaidmenų dominavimas.
Kaip padėti moteriai po aborto darbe:
Darbdaviai ir kolegos turėtų parodyti supratingumą ir empatiją, stengtis suprasti moters jausmus ir išgyvenimus be teismo. Svarbu pasiūlyti pagalbą, parodyti, kad esate pasiruošę padėti, jei moteris to nori. Gijimo procesas gali užtrukti, todėl būtina būti kantriems ir palaikantiems. Rekomendacijos kreiptis į specialistus, tokius kaip psichologas ar savitarpio pagalbos grupė, gali būti naudingos. Svarbu gerbti moters privatumą ir nesidalinti jos asmenine informacija su kitais.
Nėra būtina reikalauti privalomų psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijų. Moteris neprivalo niekam aiškintis ar atsiskaityti dėl savo sprendimo. Ji yra geriausia savo situacijos ekspertė. Tačiau svarbu suteikti jai galimybę gauti kvalifikuotos psichologės ar socialinės darbuotojos konsultaciją, kurioje ji galėtų gauti įvairiapusišką informaciją apie nėštumo nutraukimo procedūrą, galimus pasirinkimus, atsakymus į rūpimus klausimus. Tokia neprivaloma konsultacija gali padėti geriau suprasti situaciją ir priimti informuotą sprendimą.

Svarbu mažinti aborto stigmą visuomenėje ir kvestionuoti diskursą, kuriame abortas pateikiamas kaip moralės klausimas. Siekiant mažinti neplanuotų nėštumų ir abortų skaičių, visų pirma reikia užtikrinti prieinamą kontracepciją ir visapusišką, savalaikį lytinį švietimą.
Galiausiai, svarbu suprasti, kad moters pasirinkimas nutraukti nėštumą yra jos asmeninis sprendimas, į kurį gali turėti įtakos daugybė veiksnių. Darbdavio ir kolegų palaikymas, supratimas ir pagarba yra gyvybiškai svarbūs, siekiant užtikrinti, kad moteris jaustųsi saugi ir gerbiama darbo vietoje. Darbo teisės normos suteikia tvirtą pagrindą šiai apsaugai, tačiau empatiškas ir palaikantis požiūris yra neatsiejama visaverčių darbo santykių dalis.