Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių. Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad tėvų ar senelių išsiuntimas į globos namus yra tam tikras moralinis pralaimėjimas arba pareigos nevykdymas, tačiau realybė diktuoja visai kitokias sąlygas. Lietuva sparčiai sensta, dirbančiųjų ir pensininkų santykis kinta ne pastarųjų naudai, o emigracija bei intensyvus gyvenimo tempas dažnai nepalieka galimybės artimiesiems patiems užtikrinti kokybiškos visą parą trunkančios priežiūros. Būtent todėl privačių senelių namų paklausa šalyje auga geometrine progresija. Nepaisant to, kad mėnesio kaina privačioje įstaigoje neretai viršija vidutinį šalies atlyginimą ir siekia pusantro ar net du tūkstančius eurų, laisvų vietų rasti tampa vis sunkiau. Šiame straipsnyje aptarsime senelių globos namų Lietuvoje klausimus, įskaitant valstybinius, savivaldybių ir privačius globos namus, paslaugas, teikiamas globos namuose, ir mokesčius už šias paslaugas, siekiant padėti atskirti kokybiškas privačias įstaigas.
Kur kreiptis dėl apgyvendinimo globos namuose?
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose.
Pateikus prašymą savivaldybei, senjoro namuose, suderintu laiku, apsilankys socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį. Ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslauga apibrėžiama, kaip kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, visiškai nesavarankiškiems asmenims. Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (www.anta.lrv.lt). Per nustatytą terminą tarnyba atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio - didelio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba vidutinio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis).
Lietuvoje veikia kelių tipų senelių globos namai - įkurti valstybės, savivaldybės ir privatūs. Senelių globos namus pasirenka pats senjoras ar jo artimasis bet kurioje Lietuvos savivaldybėje. Savivaldybei priėmus sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, informuojamas tiek senjoras, tiek globos įstaiga. Jei globos namuose yra laisvų vietų, sudaroma trišalė sutartis ir senjoras apgyvendinamas globos namuose.
Vilniuje, kaip didžiausiame ir labiausiai augančiame Lietuvos mieste, susiduriama su specifine demografine problema. Nors miestas jaunas, čia gyvena ir didžiausia absoliuti senyvo amžiaus žmonių dalis. Pirmiausia, tai visuomenės senėjimas ir ilgesnė gyvenimo trukmė. Medicinos pažanga leidžia žmonėms gyventi ilgiau, tačiau tai dažnai reiškia, kad paskutiniaisiais gyvenimo metais jiems reikalinga intensyvi slauga ir priežiūra. Antra, keičiasi šeimos modelis. Trečia priežastis - personalo stygius. Vilniuje konkurencija dėl darbo jėgos yra milžiniška. Kvalifikuotos slaugytojos ir jų padėjėjos dažnai renkasi darbą ligoninėse arba emigruoja į Skandinavijos šalis, kur atlyginimai už tą patį darbą yra kelis kartus didesni.
Norint gauti vietą valstybiniuose globos namuose arba kompensaciją privačiai įstaigai, tenka įveikti netrumpą biurokratinį kelią. Pirmasis žingsnis - kreipimasis į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinės paramos skyrių. Čia užpildomas prašymas nustatyti socialinės globos poreikį. Tuomet socialiniai darbuotojai atvyksta į namus įvertinti asmens savarankiškumo (Barthel indeksas ir kiti rodikliai). Svarbiausias momentas - Sprendimo priėmimas. Speciali komisija nusprendžia, kokio tipo globa reikalinga (dienos globa, pagalba į namus ar ilgalaikė stacionari globa). Tik gavus sprendimą dėl ilgalaikės globos, asmuo įrašomas į eilę.
Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą tvarka
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Senjorui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. Tiesa, asmens nekilnojamasis turtas nevertinamas, jeigu jo plotas mažesnis nei 50 kv. m.
Valstybinėse įstaigose kaina nustatoma teisės aktais ir paprastai siekia nuo 1300 iki 1700 eurų per mėnesį, priklausomai nuo asmens savarankiškumo lygio (ar žmogus gali judėti, ar jam reikalinga nuolatinė slauga lovoje). Privačiame sektoriuje kainos Vilniuje ir Vilniaus rajone svyruoja nuo 1600 iki 2500 eurų ir daugiau per mėnesį. Svarbu žinoti, kad net ir renkantis privačius globos namus, galima gauti savivaldybės kompensaciją. Jei asmeniui nustatytas socialinės globos poreikis ir eilė valstybinėse įstaigose yra per ilga, savivaldybė gali kompensuoti tą dalį, kurią mokėtų savo pavaldumo įstaigoje.
Svarbu suprasti, kad privačių senelių namų kainos atrodo gąsdinančios, tačiau visa suma retai gula tik ant artimųjų pečių. Sistema veikia principu, kad asmuo už paslaugas moka 80% savo gaunamų pajamų (pensijos, šalpos išmokų). Jei to nepakanka paslaugos kainai padengti, likusią dalį (iki nustatyto normatyvo) dengia savivaldybė. Tiesa, jei asmuo turi turto ar artimieji yra finansiškai pajėgūs, gali tekti primokėti skirtumą.
Kupiškio socialinių paslaugų centro Senelių namai: konkretus pavyzdys
Kupiškio socialinių paslaugų centro Senelių namuose apgyvendinami suaugę asmenys su negalia arba senyvo amžiaus Kupiškio rajono ir Kupiškio miesto gyventojai. Gali būti teikiamos trumpalaikės (iki 6 mėn.) ir ilgalaikės (kol paslaugos reikalingos) socialinės globos paslaugos.
Asmuo, norintis apsigyventi Senelių namuose, pats arba jo artimieji, kreipiasi į Kupiškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių arba tiesiogiai į savo seniūnijos socialinio darbo organizatorių. Seniūnijoje dirbantis socialinio darbo organizatorius priima asmens prašymą dėl apgyvendinimo, atlieka socialinės globos poreikio vertinimą. Jei gauti rezultatai atitinka numatytus kriterijus, ruošia kitus, apgyvendinimui reikiamus dokumentus. Būtinas medicininis išrašas, kurį pateikia kreipimosi metu asmenį stebintis gydytojas (šeimos ar ligoninėje gydantis gydytojas). Seniūnijoje dirbantis socialinio darbo organizatorius asmens apgyvendinimui reikiamus dokumentus pateikia Socialinės paramos skyriui. Sprendimą dėl prašymo tenkinimo priima savivaldybės mero įgaliotas darbuotojas, prieš tai šį klausimą apsvarsčius Globos ir rūpybos taryboje. Asmuo, kurį nuspręsta apgyvendinti Senelių namuose, įrašomas į eilę.
Atvykstant į Senelių namus, būtina turėti galiojančius asmens tapatybės dokumentus (pasą ar asmens tapatybės kortelę), neįgaliojo ir/ar pensijos gavėjo pažymėjimus, specialiųjų poreikių nustatymo dokumentus, pažymą apie gyvenamosios vietos deklaraciją, Socialinės paramos skyriaus parengtus apgyvendinimo dokumentus, vartojamus medikamentus. Pageidautina turėti atidarytą banko sąskaitą. Asmuo gali atsivežti technines pagalbos ir slaugos priemones, tvarkingų rūbų, asmeninių daiktų.
Senelių namuose yra 4 vienviečiai ir 13 dviviečių kambarių. Dviejų kambarių gyventojai naudojasi vienu vonios kambariu, kuriame yra dušas, tualetas, kriauklė su spintele. Gyventojai turi galimybę pasiruošti maisto, išsivirti kavos ar arbatos gyventojų virtuvėlėje. Maitinimas vyksta 4 kartus dienoje. Klientai valgo valgykloje. Nevaikštantiems - maistas pateikiamas kambariuose. Laisvalaikiui leisti yra užimtumo kambarys, kuriame gausu knygų, audio knygų, stalo žaidimų, priemonių meninei raiškai ir kt. Yra rūkymo kambarys. Senelių namų teritorijos takeliai iškloti plytelėmis, gausu poilsio vietų, yra pavėsinė, tvenkinys. Senelių namai yra miesto centre: netoli seniūnija, autobusų stotis, miesto biblioteka, kultūros centras, medicinos įstaigos, bažnyčia, parduotuvė, turgus.
Senelių namuose apgyvendintas asmuo, kas mėnesį moka jam nustatytą mokestį, kuris paskaičiuojamas proporcingai globos įstaigoje gyventoms dienoms. Mokestį sudaro: 80 proc. visų asmens per mėnesį gaunamų pajamų (senatvės ar netekto darbingumo nukentėjusių asmenų ir kitų, išskyrus našlių/vienišo asmens, išmokų), 100 proc. tikslinės slaugos/priežiūros (pagalbos)/ individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos (jei asmeniui nustatytas nuolatinės slaugos/priežiūros (pagalbos) /individualios pagalbos kompensacijos poreikis), 1 proc. turto vertės, viršijančios turto vertės normatyvą. Šis mokestis paskaičiuojamas individualiai kiekvienam asmeniui, pagal jo turimą turtą (vertinamas nekilnojamas turtas - namai, transportas, žemės, miškai ir kt. bei asmens turimos santaupos). Turto mokestis paskaičiuojamas Kupiškio rajono administracijos Socialinės paramos skyriuje. Bet kuriuo atveju, asmens mokama suma per mėnesį negali viršyti Senelių namuose nustatytos socialinės globos kainos (šiuo metu socialinės globos kaina: asmeniui su sunkia negalia - 1432,20 Eur/mėn., senyvo amžiaus asmeniui ir suaugusiam asmeniui su negalia - 1364,10 Eur /mėn.).
Kaip atskirti kokybiškus privačius senelių globos namus?
Renkantis senelių namus, kaina neturėtų būti vienintelis kriterijus. Svarbu nuvykti į vietą ir patiems įvertinti atmosferą. Atkreipkite dėmesį į kvapą - jei patalpose tvyro nemalonus šlapimo kvapas, tai signalizuoja apie prastą higieną ar personalo trūkumą. Taip pat svarbu pasidomėti užimtumu. Ar seneliai visą dieną guli lovose ir žiūri į lubas, ar jiems organizuojamos mankštos, muzikos terapijos, rankdarbių užsiėmimai?
Dauguma privačių senelių namų skatina gyventojus atsivežti mylimą fotelį, paveikslus, nuotraukas ar net televizorių. Tai padeda sukurti namų jausmą ir palengvina adaptaciją. Būtina ieškoti specializuotų senelių namų arba tokių, kurie turi atskirus padalinius demencija sergantiems asmenims.
Privačios įstaigos dažniausiai taiko lankstesnį lankymo grafiką nei ligoninės, tačiau tam tikros taisyklės egzistuoja, kad nebūtų trikdomas kitų gyventojų poilsis. Senelių namuose visą parą budi bendrosios praktikos slaugytojos arba padėjėjos, kurios gali suteikti pirmąją pagalbą. Jei būklė reikalauja rimtesnio gydymo, nedelsiant kviečiama greitoji pagalba ir gyventojas transportuojamas į ligoninę.
Viena didžiausių klaidų, kurią daro šeimos, yra sprendimo atidėliojimas iki kritinės akimirkos - insulto, traumos ar staigaus demencijos pablogėjimo. Kai sprendimą reikia priimti per kelias dienas, pasirinkimo laisvė smarkiai sumažėja, o finansinis spaudimas išauga. Pradėti domėtis galimybėmis, pildyti dokumentus dėl socialinių poreikių nustatymo verta dar tada, kai situacija yra stabili. Tai suteikia laiko ramiai įvertinti finansines galimybes, aplankyti potencialias gyvenimo vietas ir, svarbiausia, psichologiškai paruošti patį senjorą būsimiems pokyčiams.
Renkantis globos namus Vilniuje, nereikėtų aklai pasikliauti tik internetine svetaine ar nuotraukomis. Būtina fiziškai aplankyti bent kelias įstaigas. Gyventojų išvaizda: Ar jie apsirengę tvarkingais drabužiais, ar su pižamomis vidury dienos? Personalo reakcija: Kaip darbuotojai kreipiasi į senjorus - vardais ar beasmenėmis frazėmis? Veiklos grafikas: Paprašykite parodyti savaitės veiklų planą.
Paslaugos privačiuose senelių globos namuose
Privačių senelių globos namų kainos atrodo gąsdinančios, tačiau svarbu žinoti, kad visa suma retai gula tik ant artimųjų pečių. Sistema veikia principu, kad asmuo už paslaugas moka 80% savo gaunamų pajamų (pensijos, šalpos išmokų). Jei to nepakanka paslaugos kainai padengti, likusią dalį (iki nustatyto normatyvo) dengia savivaldybė. Tiesa, jei asmuo turi turto ar artimieji yra finansiškai pajėgūs, gali tekti primokėti skirtumą.
Personalo darbo užmokestis: Tai didžiausia išlaidų eilutė. Kad seneliai būtų prižiūrėti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, reikalinga didelė darbuotojų komanda: slaugytojos, jų padėjėjos, socialiniai darbuotojai, kineziterapeutai, virėjai ir valytojai. Infrastruktūra ir komunaliniai mokesčiai: Privatūs namai dažnai įsikuria naujuose arba renovuotuose pastatuose, kurie turi būti pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims (platūs koridoriai, specialios lovos, keltuvai, pritaikyti sanitariniai mazgai).
Druskininkų globos ir slaugos namai yra šiuolaikiška socialinių paslaugų įstaiga, žengianti koja kojon pagal šių dienų paslaugų poreikio tendencijas ir ES keliamus reikalavimus. Įstaigos specialistai asmeniui ir jo artimiesiems teikia informaciją apie socialinės globos ir kitas paslaugas globos namuose. Sudaromos sąlygos gauti asmeniui reikiamą informaciją iš kitų institucijų. Užtikrinamas informacijos apie asmenį konfidencialumas. Supažindinama su gyventojų tvarkos taisyklėmis, asmenine atsakomybe. Sudaromos sąlygos konsultuotis su įvairiais globos namų ir kitų institucijų specialistais, gauti informaciją.
Tarpininkavimas ir atstovavimas teikiamas teikiant pagalbą gyventojui sprendžiant įvairias asmens problemas (teisines, sveikatos, ūkines, buitines, tvarkant dokumentus, mokant mokesčius ir pan.), tarpininkaujant tarp asmens ir kitų institucijų.
Apgyvendinimas: Asmeniui suteikiamas gyvenamasis plotas apgyvendinant 1-4 vietų kambariuose (derinant kambaryje gyvenančiųjų interesus bei poreikius). Aprūpinama baldais, drabužiais ir priemonėmis specialiems poreikiams tenkinti (jei pageidauja gyventojas gali naudotis savo asmeniniais daiktais, jei tai nekelia pavojaus jo ir aplinkinių sveikatai). Teikiamos buitinės paslaugos (skalbimo, aprangos priežiūros, patalpų tvarkymo ir kt.).
Maitinimas: Maitinimo paslauga globos namų gyventojams teikiama 4 kartus per dieną. Atsižvelgiant į gyventojo sveikatos būklę ir medikų rekomendacijas, maitinimo dažnumas gali būti keičiamas, organizuojama speciali, dietinė mityba. Asmeniui sudaroma galimybė susipažinti su dienos meniu, pateikti pageidavimus dėl maisto produktų ar patiekalų asortimento. Gyventojams pagal jų pareikštą norą, perkami maisto produktai.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas: Aprūpinama medikamentais, slaugos priemonėmis, jei yra poreikis, techninės pagalbos priemonėmis. Organizuojamos medikų konsultacijos, jei būtina, gyventojai hospitalizuojami, lydimi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, sanatorijas. Asmeniui užtikrinama teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ar gydytoją. Organizuodami sveikatos priežiūros paslaugas, globos namai naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų įvairių specializacijų gydytojų (psichiatrų, chirurgų, okulistų, odontologų, protezuotojų, bendrosios praktikos) paslaugomis.
Socialinis darbas, bendravimas: Socialinis darbas organizuojamas pagal individualius gyventojų socialinės globos planus, kuriuos, derindamas su kitais tiesiogiai su asmeniu dirbančiais darbuotojais, rengia socialinis darbuotojas. Gyventojai dalyvauja įvairiuose socialinio darbo veiklos užsiėmimuose pagal pomėgius, galimybes, tradicijas.
Kasdieninio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas: Paslauga, kuria siekiama atstatyti ir palaikyti kuo didesnį savarankiškumą, atliekant įvairias asmeniniame ar visuomeniniame gyvenime reikalingas funkcijas. Skatinama dalyvauti tenkinant savo poreikius. Teikiama pagalba tvarkant asmenines pinigines lėšas, apsiperkant (gyventojo pageidavimu sudaromos sąlygos nusipirkti asmeninius daiktus), planuojant ir atliekant asmeninės higienos, buitinius darbus, bendraujant tarpusavy ar su artimaisiais ir pan.
Asmeninės higienos paslaugų organizavimas: Globos namuose teikiamos asmeninės higienos paslaugos: gyventojo aprūpinimo individualiomis higienos priemonėmis (pagal įstaigos numatytą tvarką); drabužių, patalynės skalbimo (lovos skalbiniai, rankšluosčiai, drabužiai keičiami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas 7 dienas); medicininio pedikiūro; teikiamos buitinės paslaugos (skalbimo, aprangos priežiūros, patalpų tvarkymo ir kt.).
Laisvalaikio organizavimas: Laisvalaikio organizavimo paslaugos teikiamos siekiant išvengti socialinių problemų (prevenciniais tikslais), mažinant socialinę atskirtį. Socialinio darbuotojo paslaugų dėka asmenys gali bendrauti, dalyvauti individualaus ir grupinio socialinio darbo užsiėmimuose, užsiimti mėgstama veikla. Valstybinių, religinių, kalendorinių, globos namų tradicinių švenčių šventimas; išvykų organizavimas į gyventojų pageidaujamus renginius ar vietoves, kultūriniai renginiai globos namuose ir už jo ribų (koncertai, parodos, diskusijos); muzikinės saviraiškos ugdymas (dainavimas), meninės saviraiškos ir kūrybos ugdymas (siuvimas, siuvinėjimas, nėrimas, mezgimas, modeliavimas, floristika, dailės dirbiniai, piešimas); sporto, sveikatos stiprinimo paslaugos (sportiniai užsiėmimai patalpose ir lauke, stalo žaidimai, sportinės varžybos globos namuose ir už jo ribų); sudarytos sąlygos tenkinti asmeninius religinius poreikius, skaityti knygas, spaudą (pagal poreikį gyventojai aprūpinami knygomis, spauda), žiūrėti televizijos laidas, naudotis kompiuteriu, internetu ir kt.
Užimtumo veikla kiekvienam siūloma individualiai, pagal savarankiškumą, galimybes ir pomėgius. Senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti nuo 1100 eurų per mėnesį. Už šią kainą senjorai ne tik yra apgyvendinami, bet ir gali džiaugtis visaverčiu maitinimu, profesionalių ir rūpestingų slaugytojų priežiūra bei kitais malonumais.
Emociniai ir socialiniai aspektai
Vienas sunkiausių etapų priimant sprendimą dėl senelių namų yra emocinis krūvis. Vaikai dažnai jaučia kaltę, manydami, kad „atsikrato“ tėvais. Tačiau specialistai pabrėžia, kad kokybiška priežiūra specializuotoje įstaigoje dažnai yra daug geresnis sprendimas nei pervargę, suirzę vaikai, bandantys derinti darbą, savo šeimą ir tėvų slaugą.
Senelių namuose jie patenka į bendruomenę. Čia jie randa bendraamžių, su kuriais gali pasikalbėti apie praeitį, žaisti stalo žaidimus ar tiesiog kartu žiūrėti televizorių. Socialinis ryšys, kurį suteikia gyvenimas bendruomenėje, dažnai pagerina senjorų psichologinę būklę, sumažina depresijos simptomus.
Pasirinkus tinkamus senelių globos namus, svarbu suprasti, kad tai ne atsiskyrimas, o naujas gyvenimo etapas, kuriame senjoras gali sulaukti profesionalios pagalbos, bendruomenės palaikymo ir oraus gyvenimo. Svarbiausia - atidžiai rinktis, atsižvelgti į visus kriterijus ir nepamiršti, kad svarbiausia yra artimojo gerovė ir saugumas.