Fizinis aktyvumas yra vienas iš pagrindinių kriterijų sveikai vaiko raidai pirmaisiais gyvenimo metais. Vaikas auga, mokosi valdyti savo kūną ir bendrauti. Judėdamas jis susipažįsta su pasauliu, o jo nervų sistema aktyviai vystosi įgaunant naujų žinių. Vienas iš svarbių kūdikio įgūdžių yra gebėjimas sėdėti savarankiškai. Taigi, kada kūdikiai pradeda sėdėti ir kaip žinoti, kad viskas vyksta pagal planą?
Laiko Rėmai ir Individualūs Vystymosi Ypatumai
Laikotarpis nuo gimimo iki vienerių metų yra vienas darbingiausių mažo žmogučio gyvenime. Iš mažyčio kūdikėlio, kuris pirmosiomis dienomis net nepakelia galvos, jis virsta judriu vaiku, kuris sulaukęs vienerių metų gana užtikrintai stovi ant kojų. Vienas iš pirmųjų įgūdžių po sugebėjimo pakelti galvą ir apsiversti yra gebėjimas atsisėsti savarankiškai. Dauguma vaikų gali pradėti savarankiškai sėdėti nuo 5 iki 7 mėnesių. Tačiau kartais vaikai gali bandyti savarankiškai sėdėti jau sulaukę 4-4,5 mėnesio, tačiau nerekomenduojama jų skatinti, kadangi 4-4,5 mėnesio amžiaus stuburas dar nėra pakankamai susiformavęs, todėl apkrovos tokiame amžiuje gali sukelti problemų ateityje. Gali būti ir taip, kad mažylis labai gerai ropoja, bet sėdėti sekasi sunkiai - tai irgi yra normalu, nes kiekvienas mažylis yra unikalus ir vystymasis gali šiek tiek skirtis. Tačiau jei nėra jokių kontraindikacijų, 9-10 mėnesių amžiaus kūdikis jau turėtų sėdėti. O maždaug iki šešių mėnesių kūdikis turėtų mokėti apsiversti ir tvirtai laikyti kaklą bei galvą. Ši fizinė veikla padeda sustiprinti raumenis ir stuburą, kad sulaukęs 6 mėnesių jis galėtų pradėti bandyti sėdėti.
Kūdikio raida nėra vienoda. Tačiau visiems įgūdžiams įgyti yra minimalus ir maksimalus laikas, kitaip tariant, laikas, per kurį jis turi išmokti naujų dalykų. Kai kurie mažyliai apsiversti išmoksta vos 2 mėnesių amžiaus, o kiti - 4 ar 5 mėnesių. Yra spartuolių, žingsniuojančių nuo 8 mėnesių, tačiau įprasta, kad vaikai vaikščioti pradeda po pirmojo gimtadienio. Kviečiame sužinoti svarbiausius kūdikio vystymosi etapus nuo gimimo iki vienerių metų. Negalima vertinti tik vieno parametro ir pagal jį spręsti, ar kūdikio raida nevėluoja. Visą mažylio raidą įvertinti gali tik raidos specialistas arba neurologas.
1 mėnuo: Per mėnesį naujagimis prisitaikė prie naujų gyvenimo sąlygų - pasibaigė naujagimystės metas. Diena iš dienos kūdikis vis energingiau mojuoja rankomis ir tabaluoja kojomis. Jo valgymo, miego, būdravimo ritmas dar nenusistovėjęs. Kai mažiukas nerimauja ir mama jį priglaudžia prie krūties ar kalbina, nustoja verkęs. Gulėdamas ant pilvo pasuka veidą į šoną, sugeba trumpam pakelti galvą. Plaštakos vis dar sugniaužtos į kumščius arba truputį praskėstos. Įdėjus barškutį į ranką, jį greitai pameta. Stebi daiktus, bet jų nesiekia. Mėnesio pabaigoje akių judesiai pasidaro koordinuotesni. Mėnesio vaikutis vis dažniau žiūri į įvairios spalvos, šviesumo ir formos daiktus.
2 mėnuo: Kūdikis jau ne tik akivaizdžiai priaugęs ūgio ir svorio, bet ir patobulėję jo socialiniai, emociniai gebėjimai. Paguldytas ant pilvuko, kelias minutes galvą išlaiko šiek tiek pakeltą. Paėmus ant rankų, galvą laiko tiesiai, tačiau ji vis dar svyruoja, reikia prilaikyti. Daiktus sąmoningai ir trumpai palaiko. Barškučiu suduoda į lovos kraštą ar kitą pasitaikiusį daiktą. Atkreipkite dėmesį, kad tokio amžiaus mažyliai vienu metu atlieka kokį nors vieną darbą, pavyzdžiui, žįsdami negriebia ir nelaiko žaisliuko. Kūdikis įdėmiai stebi aplinką ir sutelkia žvilgsnį į daiktus per 20-40 cm nuo akių. Jau ilgiau domisi judančiais ir aiškių kontūrų ryškiais daiktais. Svarbiausias šio mėnesio raidos pasiekimas - ŠYPSENA. Mažiukas gyvai reaguoja į žmones - juos pamatęs susijaudina, mojuoja rankomis ir kojomis.
3 mėnuo: Trečią gyvenimo mėnesį mažasis atpažįsta tėčio ir mamos veidus, šypsosi kalbinamas, myluojamas. Į pažįstamus ir jam mielus žmones reaguoja visu kūnu: veido mimika, rankų, kojų judesiais, garsais. Paguldytas ant pilvo, apie 10 sekundžių išlaiko galvą ir krūtinę pakeltas. Pakeltą galvą išlaiko net iki kelių minučių. Taip lavinami kaklo, nugaros, pilvo, rankų, kojų raumenys, formuojasi fiziologinis stuburo linkis. Kai kurie tėvai pastebi, kad gulėjimas ant pilvuko padeda nurimti neramiam kūdikiui. Tačiau ne visi mėgsta tįsoti ant pilvo. Kad ir kaip būtų, guldymas ant pilvuko yra labai svarbus vaiko raidai, todėl tėveliai turėtų nepamiršti jį protarpiais paguldyti. Kai guli ant nugaros, kūdikis galvą laiko tiesiai ir bando ją kelti. Paėmus ant rankų, galva svyruoja labai mažai. Norimų žaislų ar daiktų siekia abiem rankomis.
4 mėnuo: Keturių mėnesių kūdikis sparčiai auga ir tobulėja: suklūsta išgirdęs tėvelių balsus, noriai bendrauja ir akivaizdžiai išreiškia nuotaikas. Jau pasigirsta garsus juokas! Gulėdamas lovelėje mažylis greitai ir laisvai sukioja galvą į visas puses. Taip pat pradeda vartytis - gali apsiversti nuo pilvo ant šono arba ant nugaros. Nėra taisyklių, kaip kūdikis turi pirmą kartą apsiversti. Dažniausiai apsiverčia nuo nugaros ant pilvo, nes taip patogiau. Tačiau kartais tėvai palieka kūdikį pagulėti ant pilvuko ir šis pirmą kartą gyvenime apsiverčia ant nugaros. Kartais pakanka parodyti, kaip reikia verstis, ir jis labai greitai perpranta. Tereikia paguldyti ant nugaros, prilaikyti tą kojytę, per kurį šoną jis versis, kitą kojytę sulenkti ir pasukti. Kai kuriems pakanka kartą du parodyti ir po kelių dienų jie jau puikiai vartosi. Gulėdamas ant pilvo, remiasi dilbiais ar ištiestomis rankomis, o, gulėdamas ant nugaros, pakelia galvą, kad galėtų pamatyti, kaip rankutėmis sugriebia kojas. Žaislus šio amžiaus kūdikis ima visa plaštaka.
5 mėnuo: Vaikelis aktyviai domisi aplinka, daugiau guguoja, net šneka atskirais skiemenimis. Gerai pažįsta žmones, o nepažįstamais nepasitiki, nusisuka, net gali pravirkti. Gulėdamas ant pilvo ir pasirėmęs dilbiais jis iškelia rankas ir maskatuoja kojytėmis. Sėdėdamas mažylis tvirtai laiko galvą ir tiesią nugarą, pastatytas remiasi kojomis. Tėvams paprastai patinka stebėti, kaip atžala žaidžia su savo kojomis, kiša į jas į burną, čiulpia jų pirštus. Gulėdama ant pilvo vienu metu pakelia rankas ir kojas, t. y. padaro „lėktuvėlį“. Tėvai turi įvertinti mažylio aplinką, ar ji saugi ir kūdikis nenuslys, nenusivers, nenukris. Kūdikis labai noriai atsispirs kojomis, jeigu prie jo padų tvirtai prispausite savo delną. Atsispyrimas kojomis, jis pasislinks į priekį. Tai pirmosios šliaužimo pamokos. Dažniausiai daikto siekia abiem rankomis, o laikydamas rankoje vieną žaislą, siekia dar ir kito. Lengvai prilaikomas stojasi, remiasi kojų pirštais. Prilaikomas už pažastų, remiasi kojomis, jas kilnoja aukštyn.
6 mėnuo: Pusmetinukas verčiasi nuo nugaros ant pilvo, gulėdamas ant pilvuko, remiasi rankomis, gerai kelia galvą ir krūtinę. Perima žaislą iš vienos rankos į kitą. Šeštą mėnesį išnyksta griebimo refleksas, su kuriuo mažylis gimsta. Dabar jis sąmoningai ima žaislą. Gali paimti ir du žaislus į vieną ranką. Pasaulį kūdikis pažįsta ragaudamas viską iš eilės. Šio amžiaus vaikutis skiria malonius ir nemalonius garsus, pažįsta savo aplinką ir artimuosius, džiaugiasi žiūrėdamas į savo atvaizdą veidrodyje. Gulėdamas ant nugaros, mielai stveriasi už tėvų rankų ir sėdasi. Jau pasėdi ir vienas, bet greitai pavargsta ir palinksta į priekį. Kai guldysite į lovytę, gali protestuoti, nes stebėti pasaulį sėdint arba ant mamos rankų jam daug įdomiau, negu gulint.
7 mėnuo: Šio amžiaus mažyliai jau pradeda šliaužioti - stumiasi rankomis ir keliais, taip judėdami pirmyn (o kartais ir atgal). Labai patinka, kai mama ar tėtis laiko už pažastų. Tada mažasis stovi, remiasi visu svoriu, spyruokliuoja ar žingsniuoja vietoje. Pasėdi neatsirėmęs, mokosi sėdėdamas pasisukti ir, pavyzdžiui, pasiimti šalia esantį žaislą. Abiejose rankose tuo pat metu išlaiko po vieną žaislą ir labai noriai žaidžia su grojančiais ar garsus skleidžiančiais žaislais - varpeliu ir pan. Įdomu stebėti, kaip mažiukas reaguoja į savo atvaizdą veidrodyje. Neretai jis siekia ranka atvaizdo veidrodyje ir nori jį paglostyti. Ar kūdikis išmoks greitai vartytis, ropoti ar vaikščioti, priklauso ir nuo įgimto temperamento. Yra mažylių, kurie nuo gimimo rodo norą greitai mokytis, o yra tokių, kurie labai ilgai svarsto ir bet kokios naujos veiklos imasi tik tada, kai yra tikri, kad jiems pavyks.
8 mėnuo: Vis ilgiau pasėdi vienas, bando stotis, ypač jei randa, kur įsikibti. Mėgina šliaužti keturiomis - tam jis turi būti pakankamai stiprus, kad galėtų atsiklaupti keturpėsčias ir suvoktų, jog stumdamasis keliais gali judėti į priekį. Iš pradžių mažyliai dažnai juda atgal ir tik po to išmoksta į priekį. Pats laikas tėvams apžiūrėti, ar kūdikio „trasoje“ nėra jam pavojingų daiktų, laiptų. Pradėjęs šliaužti ir ropoti smalsutis būtinai norės ištyrinėti spinteles, stalčius, sužinoti daiktų formą, dydį, medžiagą ir visa tai paragauti. Kai kurie spartuoliai jau bando žingsniuoti įsikibę - tai signalas, kad jie tuoj vaikščios savarankiškai. Taip pat žr Šiuo laiku neretai mažiukas itin prisiriša prie mamos, ir nors iki tol galėdavo ant rankų imti kas tik nori, dabar jis tam protestuoja. Mažajam labai svarbu saugumas, ir tai jis jaučia mamos ir tėčio glėbyje. Tinka žaislai, kuriuos galima drąsiai barbenti nesudaužant: mediniai šaukštai, samčiai, indai, į kuriuos galima ką nors įdėti. Jeigu dar nepradėjote, jau galite drąsiai pradėti skaityti knygutes. Pirmosios knygos tinkamiausios kietais lapais ir su kuo paprastesniais paveikslėliais. Geriausia, jei viename puslapyje būna vienas piešinys.
9 mėnuo: Pradėję ropoti ar vaikščioti mažieji daug juda ir išnaudoja daugiau energijos. Tokio amžiaus mažylis paprastai jau sėdi vienas. Mokosi šliaužti, ropoti, atsistoti įsikabinęs, kai kurie bando žingsniuoti prisilaikydami lovelės kraštų. Jei tik tėvai netingi, kūdikėliams tikrai patiks būti vedžiojamiems už rankyčių. Devynių mėnesių pilietis pradeda rodyti pirštu tai, ko jis nori ir įvykdo nesudėtingus paliepimus, pavyzdžiui, „paduok šaukštą“. Judesiai tobulėja, tad kai kurie kūdikiai jau vikriai ropoja, patys (nesilaikydami) atsistoja ir trumpai pastovi vieni ir iš stovimos padėties patys atsisėda. Pasitaiko, kad itin sparčios raidos vaikai jau pradeda žengti pirmuosius žingsnelius. Vis dėlto daugelis šio amžiaus kūdikių dar tik ruošiasi didžiajam įvykiui - savarankiškai vaikščioti.
10 mėnuo: Kūdikis pats atsisėda ir tvirtai sėdi, nugara tiesi, bando stotis. Tokio amžiaus mažylių fiziniai gebėjimai labai skiriasi - vieni jau pradeda savarankiškai vaikščioti, kiti dar tik ima šliaužioti. Ir viena, ir kita yra normalu. Vaikas griebia daiktus nykščiu ir rodomuoju pirštu, randa paslėptą ar numestą žaislą. Tyrinėdamas daiktus, mažiukas jau nekiša visko į burną, bet čiupinėja, liečia. Kūdikis supranta priežasties ir padarinio dėsnį: „Jei daužysiu daiktą, bus triukšmo“, „Jei žaislą numesiu, greičiausiai jį mama pakels“. Gudrutis jau žino, kam skirtas koks daiktas, tad telefoną deda prie ausies. Savarankiškai vaikščioti mažyliai paprastai pradeda tarp 11 iki 15 mėnesio (75 proc. visų vaikų - iki 14 mėnesių). Nors kai kurie 10 mėnesių spartuoliai stebina - jau vaikšto pasiremdami į baldus arba savarankiškai. Dėl to, kad pradėję vaikščioti kūdikiai eina pasistiebę arba netaisyklingai deda pėdutes, dažniausiai jaudintis nereikia. Sunerimti ir pasikonsultuoti su gydytoju patariama tik tada, jei ant pirštų galų vaikelis vaikšto nuolat arba pradėjo vaikščioti normaliai, o po to eisena jo tapo neįprasta.
11 mėnuo: Kūdikis galbūt jau žengia pirmuosius žingsnius, pastovi vienas, eina įsikibęs (tačiau jei jūsų mažylis to nedaro, nusiminti dar per anksti). Pats pradeda valgyti rankytėse laikomą maistą. Vaikas lengviau sukioja rankytes, todėl jau taikliau pataiko valgį į burną. Tačiau tokio amžiaus mažyliui dar sunku valgyti savarankiškai su šaukštu, nes tam reikalinga tiksli rankų ir akių koordinacija, raumenų valdymas. Vis tiek skatinkite vaiką valgyti savarankiškai. 11-14 mėnesių žmogutis jau sugeba užlipti net ant pusės metro aukščio daiktų, tad, tėveliai, būkite budrūs. Kūdikis eina prilaikomas už vienos arba abiejų rankų, ropoja laiptais. Rankutės patobulėjusios, tad su pieštukais ar kreidelėmis mielai piešia.
12 mėnuo: Turbūt visi tėveliai sutiks, kad pirmieji mažojo žmogučio žingsniai yra vienas didžiausių ir džiaugsmingiausių įvykių šeimos gyvenime. Sutikdami pirmąjį gimtadienį ir atsisveikindami su kūdikystės laikotarpiu kai kurie vaikai jau vaikšto, tačiau vis dar gali mėgti ir ropoti. Tokio amžiaus mažasis atsistoja pats, sulenkdamas kelius atsitupia, laiptais lipa (arba ropoja). Vaikas ima suvokti, kad kalba galima išreikšti savo pageidavimus, norus, tad taria vis daugiau garsų. Įdomu, kad daugiau veiksmų jis atlieka viena ranka, ta, kuri yra vyraujanti. Kaip pastebėti, ar vaikas bus kairiarankis? Duokite jam žaislą ir žiūrėkite, kuria ranka jį ima. O kuria piešia?
Kodėl Svarbu, Kad Kūdikis Išmoktų Sėdėti?
Žmogus daug laiko praleidžia sėdėdamas: valgo, dirba, keliauja, bendrauja, ilsisi. Taisyklinga laikysena padeda pašalinti nugaros skausmus ir sumažinti vidaus organų įtampą. Laikysenos formavimasis prasideda ankstyvame amžiuje. Ir praktiškai pirmasis sudėtingas veiksmas, kurį atlieka kūdikis, yra atsisėdimas. Norėdamas atsisėsti, kūdikis turi naudoti daugybę raumenų, susikaupti ir tada išlaikyti pusiausvyrą. Taigi, labai svarbu, kad kūdikis išmoktų atsisėsti tam, kad išvengti ankstyvųjų stuburo problemų bei stiprinti raumenų sistemą. Emocinis vystymasis taip pat priklauso nuo to, kada vaikas pradeda sėdėti. Sėdėdamas kūdikis mato pasaulį kitu kampu. Jis susipažįsta su naujais objektais. Sėdėdamas vaikas sužino daugiau naujų dalykų, taip pat greičiau lavina įvairius įgūdžius bei išmoksta kalbėti.
Neringos Laurinaitienės nuotr. Jau nuo 3 mėnesių mažylis gali bandyti riestis. Tai pastebėjus, galima jį treniruoti. Tiesiog imkite už rankyčių ir leiskite atsisėsti. Nuo 5-6 mėn. prilaikomas kūdikis trumpai pasėdi. Pats atsisėsti gali jau tarp 6-9 mėn. Iš pradžių atsisėda nuo aukštos pagalvės (riesdamasis) ir su pagalba, o vėliau įsikibęs į ką nors šone. Kad kūdikis sėdėtų, reikia normalaus raumenų tonuso ir išlavėjusio gebėjimo išlaikyti pusiausvyrą. Vaikas sugeba tai daryti pamažu. Atrama, kad negriūtų į šonus, formuojasi nuo 6 mėnesių, o kad negriūtų atgal - net iki 9 mėnesių. Tarybiniais metais mamoms skirtose knygose buvo rašoma, kad 6 mėn. kūdikis turi sėdėti. Dabar galima tik pajuokauti, kad „tarybiniai kūdikiai turėjo būti stipriausiai išsivystę pasaulyje, todėl ir sėdėti turėjo anksčiausiai“. Norint tikrai tvirtai sėdėti, reikia turėti atramos reakcijas į visas puses. 6-7 mėn. kūdikiui tai dar nėra įmanoma. Kai kūdikis pats atsisėda ir pasėdi nenugriūdamas, sakoma, kad jis „tvirtai sėdi pats“. Kaip minėjau, paskutinė apsauginė atrama atgal susiformuoja apie 9 mėnesį. Kaip matote, vaikas turi daug laiko, kol atsisėda tvirtai. Žinoma, vieni išmoksta sėdėti anksčiau, kiti vėliau. Tik kol kūdikis neišmoko tvirtai sėdėti pats, jo vieno palikti pasodinto be atramos negalima. Turime vaikutį saugoti ir visus įspėti, kad sėdėdamas jis gali netikėtai nuvirsti atgal. Apie tai būtina pasakyti seneliams, auklei. Mamos žino, kad vaikučiai labai nemėgsta gulėti, jie mėgsta būti vertikaliai, nori viską matyti. Ar didelė nuodėmė per anksti pradėti sodinti? Ar tikrai nuo per ankstyvo sodinimo gali iškrypti stuburas? Tai dažniausi mamų klausimai apie sėdėjimą. Šiuo metu yra daug priemonių, kad kūdikiai kuo anksčiau būtų pratinami prie vertikalios padėties. Tai nešyklės, šokliukai, kėdutės, vaikštynės. Jeigu kūdikėlis riečiasi ir bando sėstis, neignoruokite, o jam padėkite. Paimkite už rankyčių ir sodinkite. Aišku, 4 mėnesių jis sėdės tik apkamšytas pagalvėmis, nes dar nėra susiformavusi atrama rankomis į šonus, į priekį ir atgal. Tačiau stuburas tikrai neiškryps. Gana greitai pavargs taip pasodinto kūdikio nugaros raumenys, ir jis taps neramus. Vos tik pastebėsite, kad kūdikiui sunku, jis niurzga, stena, paguldykite. Kita mamoms rūpinti tema - ar neiškryps stuburas vaiką nešiojant skarose (slinguose) ar nešynėse. Juk taip nešiojamas vaikutis atrodo susikūprinęs, susmukęs. Iš tikrųjų kūdikiui nieko blogo neatsitiks - vaikučių jungiamasis audinys tai leidžia daryti. Pagalvokite, koks gi jis susirietęs būna gimdoje! Kita vertus, kabėdamas slinge ar nešynėje kūdikis negali aktyviai judinti galūnių, vartytis, kitaip treniruoti raumenų. Pediatrai, kas mėnesį matydami vaikutį, įvertina, ar jo įgūdžiai gerėja, ar įgyja naujų. Tai užtrunka keletą mėnesių. Jie tikrai pamatys, ar kažkas yra blogai. Svarbu treniruoti visus kūdikio raumenis, stengtis, kad mažylis kuo dažniau keistų padėtį. Jei dėl kūdikio sėdėjimo kilo abejonių, būtinai pasitarkite su pediatru, šeimos gydytoju, pasikonsultuokite su vaikų neurologu, paprašykite kineziterapeuto konsultacijos. Vienos mamos nerimauja, jei septynių mėnesių mažylis pats nesėdi, o kitos susirūpina, jei metinukas dar neturi šio įgūdžio. Anot gydytojų, vieni metai - tai labai rimtas signalas, kad reikia susirūpinti, domėtis, kodėl, kokios priežasties lemia, kad kūdikis taip ilgai neišmoksta atsisėsti arba nesėdi.
Kaip Žinoti, Kada Jūsų Kūdikis Yra Pasirengęs Sėdėti Savarankiškai?
Kūdikio pasirengimą sėdėti savarankiškai lemia ne tik tam tikras amžius. Štai keletas ženklų, kurie padės suprasti, kad jūsų kūdikis yra pasirengęs naujiems įgūdžiams: vaikas aktyviai apsiverčia, išlaiko pusiausvyrą, gerai remiasi rankomis bei užtikrintai laiko galvą, kontroliuoja jos judesius, greitai reaguoja į garsą sukdamas galvą. Taip pat jei geba perkelti daiktus iš vienos rankos į kitą, pats gali laikyti buteliuką, arba jis pats bando atsisėsti, o atsisėdęs nekrenta į priekį ar atgal - vadinasi kaklo ir krūtinės bei stuburo sritys yra pakankamai išvystytos ir padeda išlaikyti vertikalią padėtį.
Kai vaikas tik pradeda sėdėti pats, neskubėkite jo apkamšyti pagalvėmis ir pan., apdrausdami nuo kritimo. Atramos trūkumas kaip tik skatina vaiką išmokti sėdėti greičiau: vaikas išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, stiprėja jo raumenys.
Be to, galite patikrinti, ar kūdikis yra pasirengęs pradėti sėdėti pats. Tai galima padaryti pediatro kabinete arba namuose saugioje aplinkoje. Norėdami patikrinti, naudokite vystymo stalą ar kitą, ne per minkštą paviršių. Padėkite kūdikį ant persirengimo stalo ar kito paviršiaus, paimkite jį už rankyčių ir šiek tiek jas pakelkite, jei kūdikis stipriai sugriebia už pirštų, lėtai traukite jį link savęs. Jei tokioje padėtyje kūdikis bandė pakelti savo kūną, vadinasi, jo stuburas jau pakankamai tvirtas. Jei jis silpnai laikosi už jūsų pirštų, atmeta galvą atgal arba tiesiog kabo laikydamas už rankų, tada jam per anksti pradėti sėdėti.
Kada pasiruošęs mokytis sėdėti? Vienas iš požymių, kad kūdikis jau pasiruošęs mokytis sėdėti, yra gebėjimas rankomis pasiekti pėdutes, su jomis žaisti. Tačiau vien šio gebėjimo tikrai neužtenka atsisėsti ir sėdėti. Trys būtiniausios sąlygos yra štai šios:
- kūdikis jau turi mokėti kontroliuoti galvą - sugebėti išlaikyti ją tiesiai, kad nesvirtų į šonus, priekį ar atgal. Tai nutinka apie trečią gyvenimo mėnesį, kuomet mažylis įgunda fiksuoti žvilgsnį, žiūrėti, pavyzdžiui, tiesiai į mamą.
- turi mokėti pakankamai sulenkti klubus - kaip tik tai įrodo rankomis pasiektos pėdutės. Pasičiupti pėdutes ir su jomis žaisti - labai tikslingas, valingas judesys, rodantis dar ir tobulėjantį kūdikio gebėjimą koordinuoti judesius.
- lėliukas turi sugebėti vartytis ir suktis apie savo ašį, kas parodo, kad liemens raumenys jau pakankamai ištreniruoti. Jei turi galimybę ugdyti ir treniruoti šiuos gebėjimus ir reikiamas raumenų grupes, tai maždaug apie šeštą septintą gyvenimo mėnesį mažylis jau būna pasiruošęs mokytis sėdėti.
Sėdėti ir atsisėsti yra skirtingi gebėjimai, mat vieni vaikai pirmiausia išmoksta sėdėti, paskui - atsisėsti, kiti - priešingai. Ar yra taisyklių? Ne, nes vaikai atsisėda taip, kaip jiems lengviausia tai padaryti. Fiziškai atsisėsti lengviausia iš keturpėsčios padėties: pakanka tik pasistumti atgal viena ranka ir nugriūni į sėdimą padėtį. Sėdantis „per šoną“ ar tiesiai iš gulimosios padėties reikia labai stipraus pilvo preso ir gerų koordinacijos gebėjimų. Antra vertus, kad kūdikis galėtų atsistoti į keturpėsčią padėtį, jam taip pat reikia tam tikrų gebėjimų.
Kaip „Tavo vaikui“ yra teigusi Vaiko raidos centro kineziterapeutė Vilma Danilevičienė, pagal judesių raidos seką pirmiausia vaikas pradeda sėdėti, tik paskui jau sugeba atsisėsti pats: „Mažylis pirmiausia pradeda rodyti pastangas atsisėsti, t. y. riečiasi į priekį, kabinti rankytėmis į daiktus, tėvų pirštus, kelia galvytę ir pan., vis dėlto dažniausiai pirma išmoksta sėdėti savarankiškai, tik paskui - atsisėsti pats. Tačiau tai nėra taisyklė. Yra vaikų, kurie patys atsisėda ir tada jau sėdi. Tiesą pasakius, jei kelias dešimtis suaugusių žmonių suguldytume salėje ir paprašytume atsisėsti, kiekvienas tai darytų vis kitaip - taip, kaip jam patogiausia. Taip pat elgiasi ir vaikai ir tai nieko bloga.“ Kūdikiai labai skirtingi, tad sunku tiksliai apibrėžti, kada jau galima pradėti sodinti - tai reikia pajusti intuityviai: jei kūdikis nenulaiko galvytės, pasodintas suglemba, tai sodinti dar anksti. Tačiau gali būti, kad kitas panašaus amžiaus mažiukas jau laiko galvą, rodo ženklus, kad nori sėstis, džiaugiasi pasodintas, tad tokį kūdikį galima mokyti sėdėti. O jei trumpam, vos keletą minučių savarankiškai dar nesėdintį paramstysite pagalvėlėmis, kad šiek tiek pasėdėtų, - taip pat nieko bloga nenutiks.
Kad gebėtų tvirtai sėdėti pats, kūdikis turi išlavinti pusiausvyros jausmą ir suformuoti apsaugines atramas. Pirmiausia susiformuoja priekinė rankų atrama (pasodintas atkiša rankytę į priekį ir ja atsiremia), augdamas išmoksta šoninės atramos ir galiausiai, maždaug apie devintą mėnesį, įgunda atsiremti atmesdamas rankytę atgal. Savarankišku sėdėjimas vadinamas tada, kai mažylis išlaiko pusiausvyrą sėdėdamas tiesia nugara be jokios pagalbos bent kelias minutes. O tai būdinga 7-12 mėn.
Ar Galima Sodinti Kūdikį, Kuris Dar Negali Sėdėti Savarankiškai?
Iki šešių mėnesių amžiaus turėtumėte vengti naudoti įvairius prietaisus, kurie palaiko vaiko kūną sėdimoje padėtyje. Tai aukštos kėdutės, automobilinės kėdutės ir kt. Taip yra todėl, kad tik maždaug 6 mėnesius nugaros raumenys tampa pakankamai stiprūs, kad išlaikytų vertikalią padėtį. Ne mažiau svarbu, kad tik iki tokio amžiaus tinkamai susiformuotų stuburas ir klubų sąnariai, kad nesideformuotų spaudžianmi viršutinės kūno dalies - galvos ir krūtinės - svorio. Kad ir kaip norėtumėte, kad vaikas greičiau pradėtų sėstis pats, reikia palaukti, kol jis pakankamai sustiprės.
Išspręskite dažniausiai pasitaikančias naujagimio problemas (7 ekspertų patarimai)
Natūralių raidos etapų sutrikdymas. Įprasti kūdikių raidos etapai yra šie: vartymasis, sukimasis, stūmimasis į priekį ir atgal, judėjimas į priekį ant pilvo, šliaužimas, sėdėjimas ir, galiausiai, ropojimas bei vaikščiojimas. Per ankstyvas sodinimas gali trikdyti šią natūralią raidos seką. Didelė apkrova stuburui. Jeigu kūdikio pilvo preso, liemens, nugaros ir kiti raumenys nebus pakankamai tvirti, pasodintas kūdikis nesugebės sėdėti išsitiesęs, neišsilaikys vertikalioje padėtyje, sėdės pakumpęs. Nenatūralus stuburo ištiesinimas. Pirmuosius tris mėnesius kūdikio stuburas yra natūraliai sulinkęs C raidės forma. Kūdikiui augant jis po truputį tiesiasi, tačiau juosmeninė nugaros dalis „atsitiesia“ ir būdingą linkį įgauna tik 9-12 mėn. Netolygi apkrova raumenims. Didesnė traumų tikimybė. Per didelė stimuliacija. Įvairios sėdėjimui skirtos kėdutės, kūdikio sodinimas apkamšius pagalvėmis ir pan. nepadeda kūdikiui greičiau išmokti sėdėti. Šias priemones saugu naudoti tik tuomet, kada kūdikis jau yra pasirengęs sėdimui, t.y. nuo 5,5-6 mėn. Jeigu 8-9 mėn. amžiaus arba vyresnis kūdikis nebando sėstis, pasodintas suglemba ar virsta, reikėtų kreiptis į kineziterapeutus: jie rekomenduos, kaip elgtis.
Ką Daryti, Jei Vaikas Nesėdi?
Dažniausiai kūdikiai pradeda sėdėti sulaukę maždaug 6 mėnesių amžiaus, tačiau gali būti ir išimčių, susijusių su kūdikio sveikata ir jo vystymusi. Tačiau jei jokių kontraindikacijų nėra, galite pamėginti padėti vaikui išmokti sėdėti, pasinaudodami šiais patarimais:
- Mankštinkite kūdikį. Atlikite tam tikrus pratimus, kurie padės sustiprinti raumenis.
- Stimuliuokite jo motorinę veiklą - žaiskite tokius žaidimus, kur reikia pasiekti žaislą, ką nors griebti ar pajudinti.
- Reguliariai lankykitės pas savo pediatrą, kadangi tik gydytojas gali įvertinti vaiko raidos tinkamumą jo amžiui ir rekomenduoti tolesnę veiksmų eigą.
- Užtikrinkite vaiko higieną. Svarbu, kad mažylis jaustųsi gerai ir patogiai. Tad kūdikio priežiūrai rinkitės tik specialiai skirtas kosmetikos ir higienos priemones.
Viena efektyviausių treniruočių - gulėjimas ant pilvuko. Ant tvirto, lygaus paviršiaus patieskite antklodę ar kilimėlį ir guldykite kūdikį pilvu žemyn. Pirmąsias dienas užteks, jei kūdikis pagulės kelias minutes, po to laiką ilginkite iki 30 min. Analogiškai, t.y. rodydami žaislus, barškindami barškučius ar tiesiog savo veido išraiškomis, balsu raginkite kūdikį verstis nuo pilvuko ant nugaros ir atvirkščiai. Pasistenkite, kad kūdikis vienodai verstųsi per abi puses, t.y. Šių įgūdžių lavinimui pasitarnauja lavinimo kilimėliai su buomeliais prie kurių galima prikabinti žaisliukus. Kai kūdikis jau mokės pakelti galvą, ištieskite abiejų savo rankų rodomuosius pirštus ir, kai kūdikis į juos įsikibs, lengvai kelkite jį į sėdimą padėtį. Taip pat galite suimti abi kūdikio rankas ir padėti jam sėstis.
Ką Daryti, Kad Kūdikio Laikysena Būtų Taisyklinga?
Galite pradėti treniruoti kūdikio raumenis ir stiprinti jo skeletą nuo gimimo. Tėvai, norintys išlaikyti anatomiškai taisyklingą savo vaiko laikyseną, dažnai lanko specialius užsiėmimus ir atlieka pratimus, kuriais siekiama pagerinti raumenų funkciją. Vaikui reikia duoti pakankamai pieno, žuvies ir mėsos produktų, skaidulinių medžiagų ir augalinių riebalų. Tačiau svarbu nepamiršti, kad kūdikių maistas turi atitikti amžių. O pirmieji pratimai kūdikiui yra skirti raumenų ir skeleto sistemai stiprinti. Galite pradėti juos daryti nuo pirmųjų gyvenimo savaičių, sutelkdami dėmesį į naujagimio poreikius. Visi pratimai turi būti atliekami tik tuomet, kai vaikas ramus ir geros nuotaikos. Nereikėtų mankštinti kūdikio, kai jis susierzinęs, pavargęs ar labai alkanas, kadangi tokių pratimų nauda nebus didelė.
Masažas taip pat žymiai pagerina fizinį vystymąsi. Jei reikia, tai gali atlikti specialistas arba tėvai, išmokę reikiamus judesius. Reguliarus masažas ne tik padeda atpalaiduoti raumenis, bet ir skatina psichoemocinį vystymąsi.
Dažniausiai vaikai mėgsta leisti laiką vandenyje ir su dideliu malonumu jame atlieka įvairius pratimus. Todėl, įprastą gimnastiką galite papildyti ir užsiėmimais vandenyje. Tačiau kartais vaikai gali bijoti atvirų erdvių, kuriose yra daug vandens. Tokiu atveju pakanka naudoti nedidelę kūdikio vonelę įpilant į ją nedidelį kiekį vandens. Be to, nepamirškite, kad kiekvienas kūdikis yra unikalus ir nereikia jo lyginti su kitais vaikais ir ypač bandyti versti daryti kažką naujo, jei jis dar tam nepasiruošęs.
Įsitikinkite, Kad Kūdikis Jaučiasi Gerai Ir Patogiai
Be jokios abejonės, visuomet labai svarbu įsitikinti, kad mažylis jaučiasi gerai, kadangi tam tikros sveikatos problemos, skausmas ar diskomforto pojūtis taip pat gali turėti įtakos jo raidai. Stebėkite savo kūdikio elgesį, atkreipkite dėmesį į tai kada jis būna irzlus, o kada ramus. Visuomet laiku keiskite sauskelnes ir naudokite tik pagamintas iš kokybiškų, vaiko odelei švelnių medžiagų, pavyzdžiui, Moony sauskelnes. Taip pat keičiant sauskelnes visada atkreipkite dėmesį į odelės būklę, ar nėra iššutimų, sudirgimų ir pan. Susiduriant su tokiomis problemomis veiksminga priemonė gali būti pataisų sporos kūdikiams. Taigi, nepamirškite pasirūpinti mažylio komfortu, kadangi tik gerai besijaučiantis vaikas turės noro ir jėgų išmokti kažko naujo.
Šaltiniai:
- Петрухин A.C., & Созаева H.С. (2008). Развитие двигательных функций у здоровых детей первого года жизни. Русский журнал детской неврологии, (4), 16-25.
- Baby milestones - when babies sit up, roll over and crawl.