Nėštumo nustatymas ir jo eigos stebėjimas yra vieni svarbiausių etapų moters gyvenime. Šiuolaikinė medicina siūlo daugybę tyrimų, leidžiančių kuo tiksliau ir greičiau sužinoti apie prasidėjusį gyvybės vystymąsi. Kraujo tyrimas dėl nėštumo yra vienas iš pirmųjų ir patikimiausių būdų patvirtinti ar paneigti nėštumą, taip pat stebėti jo eigą. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kada ir kodėl verta atlikti kraujo tyrimą dėl nėštumo, kokius kitus tyrimus atlieka nėščiosios ir kokią informaciją jie suteikia.
Žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) tyrimas: pagrindinis nėštumo žymuo
Pagrindinis hormonas, kurio dėka nustatomas nėštumas, yra žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG). Jis pradeda sparčiai augti moters organizme vos apvaisintai kiaušialąstei prisitvirtinus gimdoje. Šio hormono tyrimas yra itin jautrus ir gali aptikti nėštumą net pačiose ankstyviausiose stadijose.
- Tikslumas ir jautrumas: hCG tyrimo tikslumas siekia iki 98 %. Šis tyrimas gali būti atliekamas jau po 3-5 dienų po galimo pastojimo arba praleidus mėnesines. Lyginant su šlapimo testais, kraujo tyrimas yra jautresnis, nes jis aptinka net mažesnį hCG kiekį, todėl gali būti atliktas anksčiau.
- Kada atlikti? Jei norite kuo greičiau sužinoti, ar esate nėščia, kraujo tyrimas yra puikus pasirinkimas. Jį galima atlikti jau 8 dienas po nesaugių lytinių santykių, t. y. likus savaitei iki numatomų mėnesinių. Jei mėnesinės vėluoja, pakanka atlikti ir šlapimo testą, tačiau kraujo tyrimas suteiks greitesnį ir tikslesnį atsakymą.
- Kaip atliekamas? Kraujo tyrimas atliekamas imant kraują iš venos. Jis gali būti paskirtas šeimos gydytojo ar gydytojo ginekologo ir atliktas poliklinikoje, šeimos klinikoje arba tiesiogiai laboratorijoje. Atsakymas paprastai gaunamas tą pačią arba kitą dieną.
- Hormono kiekio dinamika: Nėščioms moterims, ankstyvo nėštumo metu, hCG kiekis padvigubėja kas 2-3 dienas, jei nėštumas yra sklandus. Kraujo tyrimo atsakyme pateikiamas skaičiais nustatytas hormono kiekis, pagal kurį galima spręsti apie nėštumo trukmę ir jo eigą. Jei testo rezultatas yra teigiamas, būtina kreiptis į gydytoją.
Nėštumo patvirtinimas ir komplikacijų diagnostika
Kraujo hCG tyrimas ne tik patvirtina nėštumą, bet ir padeda diagnozuoti galimas komplikacijas. Jis gali parodyti tiek gimdinį, tiek negimdinį (ektopinį) nėštumą. Ektopinis nėštumas, kai apvaisinta kiaušialąstė prisitvirtina ne gimdoje, o kiaušintakyje, gimdos kaklelyje, kiaušidėje ar pilvo ertmėje, yra pavojinga būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos. Todėl, gavus teigiamą hCG tyrimo rezultatą, visada rekomenduojama gydytojo ginekologo konsultacija.
Jei hCG tyrimas rodo neigiamą rezultatą, tačiau abejojate jo tikslumu arba simptomai išlieka, rekomenduojama tyrimą pakartoti po dviejų parų. Daugiau kartų kartoti nereikia.
Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu
Nėštumo metu atliekami ne tik hCG tyrimai, bet ir daugybė kitų laboratorinių bei instrumentinių tyrimų, kurie padeda užtikrinti motinos ir vaiko sveikatą. Šie tyrimai skirstomi į privalomuosius ir rekomenduojamus.
Privalomieji tyrimai
Privalomieji tyrimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais ir yra būtini kiekvienai nėščiajai.
- Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas: Atliekamas pirmojo apsilankymo metu. Jei moters Rh (D) faktorius neigiamas, o vyro - teigiamas, atliekamas papildomas kraujo tyrimas Rh (D) antikūnams nustatyti 12 savaičių ir 27+0-28+6 savaitės laikotarpiu. Jei antikūnų nerandama, tyrimas kartojamas 28-30 savaitę. Jei nustatoma, kad motina gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių, tai gali kelti pavojų vaisiaus eritrocitams.
- Bendras kraujo tyrimas: Atliekamas pirmojo apsilankymo metu ir vėliau pagal poreikį, taip pat 32 nėštumo savaitę. Šis tyrimas parodo bendrą organizmo būklę, padeda aptikti anemiją, uždegimus, infekcijas. Nėštumo metu natūraliai keičiasi kai kurie rodikliai: didėja kraujo tūris, eritrocitų, leukocitų kiekis, tačiau gali atsirasti fiziologinė anemija.
- Šlapimo tyrimas: Vertinamas kiekvieno vizito metu. Jis padeda nustatyti inkstų ligas, preeklampsiją, infekcijas. Tikrinamas šlapimo lyginamasis svoris, baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų kiekis. Besimptomė bakteriurija aptinkama iki 10 % nėščiųjų ir, jei negydoma, gali sukelti cistitą ar pielonefritą.
- Gliukozės toleravimo mėginys (GTM): Atliekamas nevalgius ir po 1 ir 2 valandų po gliukozės išgėrimo. Svarbus cukrinio diabeto diagnostikai nėštumo metu (gestacinis diabetas). Daugumai moterų gliukozės toleravimas sutrinka II nėštumo trimestre.
- Tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų:
- Sifilis: Atliekamas pirmojo apsilankymo metu ir 29-40 nėštumo savaitę. Negydomas sifilis gali sukelti rimtų sveikatos problemų motinai ir kūdikiui.
- ŽIV: Atliekamas pirmojo apsilankymo metu ir 29-40 nėštumo savaitę. Nėščiosios, užsikrėtusios ŽIV, gali perduoti virusą kūdikiui, todėl skiriamas gydymas ir planuojamas cezario pjūvis.
- Virusinis hepatitas B: Atliekamas pirmojo apsilankymo metu ir 32 savaitę. Jei nėščioji yra viruso nešiotoja, naujagimiui virusas gali būti perduotas iki 70 % atvejų.
- Makšties pasėlis: Imamas 35-37 nėštumo savaitę, siekiant nustatyti B grupės streptokoką (BGS), kuris yra pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas.
Rekomenduojami tyrimai
Be privalomųjų, yra ir keletas rekomenduojamų tyrimų, kurie suteikia papildomos informacijos apie nėštumo eigą ir vaisiaus vystymąsi.
- Ultragarsiniai tyrimai (echoskopija): Atliekami kelis kartus nėštumo metu (11-13 sav., 14-22 sav., nuo 24 sav. ir vėliau). Pirmasis tyrimas įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, antrasis - taip pat Dauno ir Edvardso sindromų bei nervinio vamzdelio pažeidimo riziką. Vėlesni tyrimai stebi vaisiaus augimą ir vystymąsi.
- PRISCA I arba II (biocheminis vaisiaus anomalijų rizikos įvertinimas): Atliekamas 11-13 sav. ir 14-22 sav. Jei chromosomų patologija rizika padidėjusi, skiriama papildoma diagnostika, pvz., amniocentezė.
- Laisvos vaisiaus DNR tyrimas: Naujos kartos tyrimas, atliekamas nuo 10 nėštumo savaitės, kuris leidžia nustatyti riziką kūdikiui gimti su Dauno, Edvardso, Patau sindromais ir lytinių chromosomų pakitimais, remiantis motinos kraujo mėginiu.
- Tyrimai dėl infekcijų:
- Raudonukė: Nors nerekomenduojama tirti visų nėščiųjų, raudonukės virusas yra itin pavojingas vaisiui ir gali sukelti apsigimimus. Atliekamas iki 13 sav. antikūnų tyrimas.
- Toksoplazmozė: Panašiai kaip ir raudonukės atveju, nerekomenduojama tirti visų nėščiųjų, tačiau ši infekcija taip pat pavojinga vaisiui. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių.
- Citomegalo virusas (CMV): Ši infekcija dažnai būna besimptomė, tačiau gali pažeisti vaisiaus smegenis, akis ir kitus organus. Rekomenduojama tirti, jei yra gripo ar mononukleozės simptomų, vaisiaus ultragarso pakitimų ar nėščioji yra imunosupresyvi.
- Herpes virusas (HSV): Ypač pavojingas nėštumo metu ir gimdymo metu. Rekomenduojama tirtis, jei yra simptomų arba partneris serga.
- Chlamidiozė, gonorėja, ureaplazma, mikoplazma: Lytiškai plintančios ligos, kurios gali būti perduotos vaisiui. Rekomenduojamos nėščiosioms, turinčioms rizikos veiksnių.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės hormonų sutrikimai gali neigiamai paveikti nėštumo eigą ir vaisiaus vystymąsi. Nustatomas laisvų FT4 ir FT3 kiekis kraujyje.
- Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai: ALT, AST, bilirubino ir šarminės fosfatazės tyrimai padeda įvertinti kepenų veiklą. Nėštumo metu gali kisti šarminės fosfatazės kiekis dėl placentos veiklos.
- C reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimas: Nėštumo metu CRB kiekis gali būti šiek tiek didesnis, tačiau žymiai padidėjęs rodiklis gali signalizuoti apie infekciją.
- Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG): Fiziologiškai padidėja antroje nėštumo pusėje, tačiau pagreitėjęs ENG gali rodyti uždegimą ar infekciją.
Lietuviai masiškai bėga iš pensijų kaupimo: santaupos tirpsta akyse • TV3 žinios
Papildoma informacija apie nėštumo stebėseną
- Svorio matavimas: Dažno svėrimo nauda yra abejotina, todėl nėščioji gali rinktis, ar nori svertis kiekvieno vizito metu.
- Kraujospūdžio matavimas: Atliekamas kiekvieno vizito metu.
- Vaisiaus judesių vertinimas: Rekomenduojama pradėti vertinti nuo 26 nėštumo savaitės. Svarbu pastebėti bet kokius reikšmingus judesių pokyčius.
- Vaisiaus širdies ritmo klausymas ir gimdos dugno aukščio matavimas: Atliekama po 24 nėštumo savaitės.
- Vaisiaus išorinis apgręžimas: Rekomenduojamas esant sėdmenų pirmeigai, siekiant išvengti cezario pjūvio.
- Odontologo konsultacija: Rekomenduojama pirmojo nėštumo trimestro metu.
- Profilaktinės priemonės: Svarbu laikytis higienos, tinkamai termiškai paruošti maistą, kad būtų išvengta tokių infekcijų kaip toksoplazmozė.
Nėštumo priežiūros modeliai
Priklausomai nuo nėštumo rizikos, nėščiosios priežiūrą gali atlikti akušerė, šeimos gydytojas arba gydytojas akušeris ginekologas. Didelės rizikos nėštumo veiksniai apima nepalankią akušerinę anamnezę, vaisiaus ar nėštumo patologiją, nėščiosios ligas.
Nėštumas yra normali fiziologinė būsena, tačiau gera medicininė priežiūra yra būtina, kad kūdikis gimtų sveikas. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai ir laiku atlikti tyrimai padeda užtikrinti sėkmingą nėštumo eigą ir sumažinti galimus pavojus.