Ksenija Sobčiak, gimusi 1981 m. lapkričio 5 d., yra viena ryškiausių ir kontroversiškiausių figūrų šiuolaikinėje Rusijos viešumoje. Ji žinoma kaip žurnalistė, televizijos laidų vedėja, medijų vadybininkė, buvusi politikė ir socialitė. Jos gyvenimo kelias, prasidėjęs prestižinėje politinėje šeimoje, vėliau įsuko į pramogų pasaulį, o galiausiai - į aktyvią politinę veiklą, nepaliaujamai lydimas skandalų ir viešų diskusijų.
Kilmė ir Ankstyvoji Vaikystė
Ksenija Anatoljevna Sobčiak gimė Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) žinomoje šeimoje. Jos tėvas, Anatolijus Sobčiakas, buvo pirmasis demokratiškai išrinktas Sankt Peterburgo meras ir svarbi figūra Rusijos politiniame gyvenime, glaudžiai susijęs su Vladimiro Putino karjeros pradžia. Jo administracijoje karjeros pradžią padarė ir vėliau Rusijos prezidentu tapęs Vladimiras Putinas, ir Dmitrijus Medvedevas. Ksenijos motina, Liudmila Narusova, yra Rusijos politikė ir senatorė.
Augdama tokioje aplinkoje, Ksenija nuo vaikystės buvo apsupta dėmesio. Ji lankė baleto mokyklą prie Marijos teatro ir meno mokyklą Ermitaže. Nors tėvas norėjo, kad dukra taptų teisininke, Ksenija pasirinko kitokį kelią. Ji studijavo Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Tarptautinių santykių fakultete, vėliau, 2000 m., persikėlė į Maskvos tarptautinių santykių institutą (MGIMO), kurį baigė 2004 m.
Kelias į Šlovę: Nuo Realybės Šou iki Politikos
Ksenijos Sobčiak karjera televizijoje prasidėjo 2004 m., kai ji tapo viena iš skandalingojo realybės šou „Dom-2“ (Namas-2) vedėjų. Ši laida atnešė jai plačią šlovę ir praturtino, nors ir sulaukė daug kritikos dėl savo turinio. Vėliau ji vedė daugybę kitų populiarių laidų, tokių kaip „Žvaigždžių bulvaras“, „Kas nori tapti milijonieriumi?“, „Paskutinis herojus“, „Dvi žvaigždės“, dalyvavo projektuose „Šokiai su žvaigždėmis“ ir „Cirkas su žvaigždėmis“. Jos iškalba ir gebėjimas provokuoti pokalbius visada sulaukdavo didelio žiūrovų susidomėjimo.
Nuo 2007 m. ji dirbo radijo stotyje „Serebrenyj dožd“ (Sidabrinis lietus), buvo įvairių glamūrinių žurnalų, tarp jų ir prancūzų mados žurnalo „L'Officiel“ Rusijos leidimo, vyriausiąja redaktore. Ji taip pat buvo nepriklausomo televizijos kanalo „Dožd“ korespondentė, kur 5 metus vedė laidą „Sobčiak gyvai“, į kurią kviesdavo garsius svečius ir aptardavo aktualius visuomenės bei politikos klausimus. Nuo 2019 iki 2021 m. ji dirbo televizijos kanalo „Super“ vyriausiąja prodiusere.
Politinė veikla Ksenijos gyvenime įsibrovė vėliau. 2006 m. ji subūrė jaunimo organizaciją „Visi laisvi!“ (Visi yra laisvi!). Ji aktyviai dalyvavo 2011-2012 m. masiniuose protestuose prieš rinkimų klastojimą ir esamą valdžią, save viešai deklaruodama kaip opozicionierę. Tačiau jos dalyvavimas protestuose buvo vertinamas nevienareikšmiškai - kai kurie opozicijos atstovai manė, kad ji veikė valdžios naudai, siekdama diskredituoti opoziciją.
Nepaisant to, Ksenija Sobčiak 2017 m. paskelbė apie savo kandidatūrą 2018 m. Rusijos prezidento rinkimuose. Ji teigė, kad balotiruojasi ne dėl reklamos, o todėl, kad negali tylėti ir kviečia balsuoti tuos, kuriems įgriso tie patys veidai rinkimų biuleteniuose. Ji pareiškė, kad „seniai ir įdėmiai stebi mūsų politinį kraštovaizdį. Ir diagnozė viena - nyku ir bjauru“. Rinkimų kampanijos metu ji davė interviu CNN, demonstruodama savo anglų kalbos žinias. Rinkimų rezultatuose ji liko ketvirta, surinkusi 1,68 % balsų. Nors ji skolino A. Navalno programos tezes, pastarasis jos kandidatūrą vertino skeptiškai, pavadindamas ją „veidmainystės čempione“.
2019 m. Ksenija Sobčiak įsteigė savo „YouTube“ kanalą „Atsargiai: Sobčiak“ (Осторожно: Собчак), kuriame tęsia žurnalistinį darbą, nagrinėdama aktualias socialines ir politines temas.
Sobčiak didžiuojasi rinkimų kampanija
Asmeninis Gyvenimas ir Kontroversijos
Ksenijos Sobčiak asmeninis gyvenimas visada buvo lydimas didelio visuomenės dėmesio ir įvairių skandalų. Dar paauglystėje, būdama 16-os, ji pirmą kartą pateko į bulvarinės spaudos puslapius, kai buvo paskelbta, kad mero dukra pagrobta. Vėliau, 1998 m., buvo rašoma apie jos romaną su 43 metų verslininku. Pati Ksenija tokius pranešimus dažnai ignoruodavo arba netgi sumaniai kurstydavo publikos susidomėjimą.
Ji yra žinoma dėl savo aštraus liežuvio ir gebėjimo stebinti bei išsiskirti iš minios. Jos vieši konfliktai su balerina Anastasija Voločkova ir buvusia drauge Tina Kandelaki tapo legendiniai. Gandai siejo šiuos konfliktus su nesutarimais dėl vyrų ar kitomis asmeninėmis priežastimis. 2020 m. pradžioje Ksenija buvo apkaltinta sukėlusi skandalą lėktuve dėl reiso vėlavimo, nors pati teigė, kad tik ramiai prašė leisti išlipti.
Ksenija Sobčiak yra du kartus ištekėjusi. Pirmą kartą ji susituokė 2013 m. su aktoriumi Maksimu Vitorganu (g. 1972 m. rugsėjo 10 d.). Pora susipažino opozicijos mitinge. 2016 m. lapkričio 18 d. jiems gimė sūnus Platonas. Po kelerių metų santuoka subyrėjo, pora išsiskyrė 2018 m.
2019 m. rugsėjo 13 d. Ksenija Sobčiak susituokė su teatro režisieriumi Konstantinu Bogomolovu. Šios vestuvės sulaukė didelio dėmesio, o pati Ksenija prisipažino, kad „svajoja į bažnyčią įžengti su karūna ant galvos“. Nuotaka vilkėjo dizainerio iš Izraelio sukurtą suknelę. Vestuvės, į kurias buvo pakviesta apie 300 žmonių, buvo surengtos prekybos komplekse „Petrovskij pasaž“, o jaunavedžiai, anot gandų, sutaupė, susitarę su patalpų savininkais dėl reklamos savo socialiniuose tinkluose mainais už nuomą. Vestuvių kaina siekė apie 12 mln. rublių (apie 168 tūkst. eurų).
Šios vestuvės taip pat sukėlė daug diskusijų socialiniuose tinkluose. Kai kurie internautai džiaugėsi poros laime, kiti ironizavo ir kritikavo. Buvęs Ksenijos vyras Maksimas Vitorganas viešai komentavo nuotraukas su sarkazmu, rodydamas nepasitenkinimą jos nauja santuoka.
Požiūris į Politiką ir Dabartinė Veikla
Ksenija Sobčiak yra išsakiusi tvirtą poziciją dėl Rusijos politikos. Ji kritikavo Vladimiro Putino politiką, nors jaunystėje teigė už jį balsavusi. Po 2011-2012 m. parlamento rinkimų, žinomų dėl didelio skaičiaus sukčiavimo pranešimų, ji prisijungė prie protestų. Ji taip pat dalyvavo kampanijoje prieš Putino perrinkimą, dirbdama stebėtoja 2012 m. prezidento rinkimuose.
Apie ekonominę sistemą Ksenija Sobčiak yra pareiškusi, kad Rusija yra laisvosios ekonomikos šalis su stipriu valstybiniu sektoriumi. Jos nuomone, visos didelės valstybinės korporacijos turėtų būti privatizuotos su antimonopoliniais apribojimais, o valstybės dalis įmonėse turėtų būti ribojama. Ji pabrėžė, kad privačią nuosavybę turi saugoti įstatymai, o nacionalizacija galima tik kompensuojant pagal nepriklausomą rinkos vertinimą. Reformos turėtų skatinti privatų verslumą, mažas ir vidutines įmones bei inovacijas.
Kalbant apie moterų teises, Ksenija pastebėjo, kad Rusijoje beveik 500 sunkių profesijų yra oficialiai uždaromos moterims, o atlyginimas moterims beveik 30% mažesnis nei vyrų. Moterys vadovauja tik apie 5% didžiausių šalies įmonių.
Ksenija Sobčiak taip pat kritikavo Rusijos veiksmus, aneksavus Krymą iš Ukrainos 2014 m., teigdama, kad tai pažeidžia 1994 m. Budapešto memorandumą. Ji pabrėžė, kad nesprendžia Krymo klausimo ir mano, kad tai reikia aptarti. Ji taip pat išreiškė nuomonę, kad, jai tapus prezidente, ji pašalintų Vladimiro Lenino kūną iš Raudonosios aikštės, nes tai, jos manymu, yra „viduramžiško gyvenimo būdo“ rodiklis šalyje.
2022 m. Ksenija Sobčiak, dėl savo žydiškos kilmės, gavo Izraelio pilietybę. Ji taip pat viešai kritikavo Rusijos karinį įsiveržimą į Ukrainą. Prasidėjus karui, jos autorinė programa įgavo politinį atspalvį, o pati žurnalistė su sūnumi laikinai išvyko iš Rusijos, gyvendama Izraelyje ir keliaudama po kitas šalis. 2022 m. spalio 26 d. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Ksenija Sobčiak bus sulaikyta kaip dalis tyrimo dėl tariamo jos direktoriaus Kirilo Suchanovo išpirkos reikalavimo iš Rostec vadovo Sergejaus Čemezovo.
Šeimos Požiūris į Auklėjimą
Ksenijos Sobčiak motina, Liudmila Narusova, ne kartą yra išreiškusi nuostabą dėl dukters požiūrio į vaikų auklėjimą, ypač lyginant su savo pačios patirtimi. Narusova teigia, kad augindama Kseniją dėjusi visas pastangas, kad dukrai „nė dulkelė nenukristų“, rūpinosi kiekvienu jos žingsniu, kad būtų išvengta menkiausio skersvėjo ar per šalto vandens. Tačiau Ksenija su savo sūnumi Platonu, kuriam dar nebuvo nė pusės metų, pradėjo taikyti grūdinimo procedūras, plukdydama jį baseine.
Emanuelis Vitorganas, Platono senelis, pasakojo, kad Liudmila Narusova yra nuostabi močiutė, tačiau kartais tenka ją drausminti, ypač kai ji negali žiūrėti, kaip kūdikis panardinamas į vandenį. Pati Narusova pripažįsta, kad Ksenijos auklėjimo metodai ją šokiruoja ir vadina juos „žiauriais“. Ji prisimena, kaip pati buvo „višta perekšlė“, o dabar dukra su kūdikiu daro tai, ko ji pati niekada nebūtų dariusi. Tačiau ji taip pat prisimena didelį jaudulį gimdant Kseniją, sakydama, kad atrodė, jog pati antrą kartą gimdo, ir tikisi, kad dukra jai suteiks progą dar kartą patirti tokias emocijas.
Ksenijos Sobčiak gyvenimas yra nuolatinis judėjimas tarp skirtingų pasaulių - nuo prabangių vakarėlių ir televizijos studijų iki politinių debats ir viešų skandalų. Ji išlieka viena įdomiausių ir skaitomiausių asmenybių Rusijos viešojoje erdvėje, nuolat provokuojanti diskusijas ir nepaliekanti abejingų.