Nuo kada galima pradėti duoti jogurto kūdikiui ir kaip išsirinkti tinkamiausią? Šie klausimai dažnai kyla tėvams, ruošiantis pratinti savo atžalą prie naujų maisto produktų. Pieno produktai, ir ypač jogurtas, yra vertingas maistinių medžiagų šaltinis, tačiau jų įvedimas į kūdikio mitybą reikalauja atidumo ir žinių.
Pieno produktai kūdikio mityboje: svarstymai prieš įvedant
Pirmus gyvenimo mėnesius kūdikis visas reikalingas maistines medžiagas gauna su motinos pienu. Vėliau, pradedant primaitinimą, tėvai susiduria su klausimu, kuo pakeisti ar papildyti motinos pieną ar jo mišinuką. Nors pienas yra pagrindinis kalcio, fosforo, baltymų šaltinis, tačiau per anksti duodamas karvės pienas gali neigiamai įtakoti kūdikio savijautą. Priežastis slypi tame, kad karvės piene yra net tris kartus daugiau baltymų ir tris kartus daugiau natrio nei motinos piene. Toks didelis baltymų kiekis gali būti pavojingas, nes gali sukelti kūdikiui alergiją, kurios vėliau gali būti sunku atsikratyti. Ištirta, kad jei 6-12 mėnesių kūdikis yra girdomas ne motinos pienu ar mišinėliu, o karvės pienu, jis gauna 2-3 kartus daugiau baltymų, nei rekomenduojama. Be to, kūdikių virškinimo sistemos fermentai dar nėra iki galo susiformavę, dažnai trūksta laktazės - fermento, skaidančio pieno cukrų (laktozę). Tai ypač aktualu neišnešiotiems mažyliams.
Dar viena problema, su kuria dažnai susiduria kūdikiai ir maži vaikai, yra mažakraujystė. Pagrindinė jos priežastis - nepakankamas geležies kiekis maiste, ypač nuo 4-6 mėnesių amžiaus. Kuo anksčiau pradedamas vartoti karvės pienas, tuo didesnė rizika prasidėti mažakraujystei. Didžiulis karvės piene esantis baltymų kiekis gali sukelti alergiją ir žarnyno gleivinės mikrokraujavimą, taip dar labiau pabloginant geležies pasisavinimą. Be to, karvės piene yra labai mažai vitamino C, o tai, manoma, dar blogina ir taip mažo karvės piene esančio geležies kiekio pasisavinimą.
Vis dėlto, riebalai yra svarbus kalorijų šaltinis vaikams, jie būtini kai kurių vitaminų įsisavinimui bei smegenų ir nervų sistemos vystymuisi. Todėl lieso pieno produktai vaikams nerekomenduojami.
Rauginti pieno produktai - saugesnė alternatyva
Rauginti pieno produktai, tokie kaip jogurtas ir kefyras, yra laikomi saugesne ir lengviau virškinama alternatyva šviežiam karvės pienui. Fermentacijos proceso metu šiuose produktuose pieno baltymai yra suskaidomi į tokius, kokius gali įveikti net ir nebrandi kūdikio virškinimo sistema. Jie organizmas pasisavina lengviau ir net tris kartus greičiau negu saldų karvės pieną. Jogurte ir varškėje laktozė suskaidyta, o pieno baltymų kiekis mažesnis, todėl šie produktai lengviau virškinami. Net pieno baltymui alergiški mažyliai, suvalgę jogurto, varškės, paragavę kefyro ar rūgpienio, retai sulaukia alerginės reakcijos.
Kefyrui, jogurtams teikiama pirmenybė ir siūloma nepiktnaudžiauti varške ir varškės sūriu. Kefyro sudedamosios medžiagos teigiamai veikia daugelį žmogaus organizmo funkcijų. Be naudingųjų bakterijų, sudėtyje yra mineralų bei svarbiausių aminorūgščių, taip pat kalcio ir magnio - nervų sistemai svarbių mineralinių medžiagų. Taip pat gausu vitaminų B12, B1 ir K. Kefyras stiprina imuninę sistemą, be to, labai tinka linkusiems į alergiją vaikams. Geriausia rinktis įprastą 2,5 proc. riebumo kefyrą. Tačiau reikia atsiminti, kad dėl mielinio rūgimo kefyre susidaro nedidelis kiekis alkoholio (vienos dienos rūgimo kefyre yra 0,2 proc. spirito, dviejų dienų - 0,4 proc., trijų dienų - 0,6 proc.). Todėl duoti mažiems vaikams labai daug kefyro nepatartina. Užtenka puodelio per dieną - ir būtinai šviežio.
Jogurtas kūdikiui: kada ir kaip pasirinkti?
Natūralų jogurtą, kefyrą ir nedidelius kiekius varškės ar sūrio galima į vaiko racioną įvesti anksčiau, apie 7-10 vaiko gyvenimo mėnesį. Tačiau dauguma šaltinių sutaria, kad pieno produktų, įskaitant jogurtą, galima duoti 10-12 mėnesių vaikui.
Geriausiai rinktis jogurtus, skirtus kūdikių mitybai. Pastarieji yra tinkamo riebumo, papildyti kalciu, vitaminais. Svarbu žinoti, kad vaikams, netgi netoleruojantiems laktozės, jogurtas gali būti įtrauktas į valgiaraštį. Jogurte esančios bakterijos padeda skaidyti maisto medžiagas, neleidžia daugintis „blogosioms” žarnyno bakterijoms. Tyrimai rodo, kad kasdien valgant jogurtus su gyvosiomis Acidophilus ir Bifidus kultūromis, jie gerina žarnyno veiklą ir papildo gerosiomis bakterijomis. Be to, jogurtai su laktobacilomis ir bifidobakterijomis stiprina imuninę sistemą. Jogurtas ypač naudingas pavartojus antibiotikų, atsiradus disbakteriozei.
Koks jogurtas geriausias? Geriausia rinktis tokius, kuriuose yra pakankamai gyvųjų laktobakterijų. Tai vadinamieji gyvieji jogurtai. Paprastai ant jų pakuotės būna nurodytas neilgas laikymo terminas - geriausia, kai jis ne ilgesnis negu dvi savaitės. Tokiame jogurte yra labai daug naudingų bakterijų. Pasibaigus vartojimo laikui jogurto nebeduokite. Geriausia pirkti tiek, kiek vaikas gali suvalgyti vienu metu, nes laikant šaldytuve atidarytą indelį sparčiai dauginasi įvairūs mikrobai.
Svarbu atkreipti dėmesį į jogurto riebumą. Vaikams galima rinktis riebesnius jogurtus (daugiau nei 1,5 proc.), nes jų virškinimo sistema geriau įsisavina pieno riebalus nei kitų produktų (pvz., riebios mėsos) riebalus. Vaikams neverta duoti lieso jogurto. Jis skirtas tiems žmonėms, kurie nori suliesėti, o augančiam organizmui to nereikia.
Jogurtas su priedais ar be? Geriausia mažyliui duoti jogurto, kuriame yra natūralių vaisių gabalėlių, o ne maisto aromatizatorių. Visada geriausia pirkti tokį, kuriame yra kaip galima mažiau konservantų. Geriausia išeitis - natūralaus skonio jogurtą pagardinti šviežiomis uogomis, vaisiais.
Geriausias jogurtas kūdikiams – kada kūdikiai gali gauti jogurto? | Kaip rasti geriausią kūdikių jogurtą
Rekomenduojama suvalgyti apie 100 ml jogurto per dieną. Jogurtas tinkamas užkandis priešpiečiams arba pavakariams. Geriausia rytais, kad visą dieną žarnyne būtų pakankamai naudingų bakterijų, ir vakarais, jeigu vaikas mėgsta sočiai pavakarieniauti.
Varškė kūdikiui: ypatingas dėmesys sudėčiai
Varškė yra kaloringesnis ir sotus produktas, todėl daug jos duoti kūdikiui nereikia - užteks 50 g. Tačiau joje daugiau nei piene yra kalcio, fosforo ir kitų mineralų, gerokai mažiau laktozės, vitaminai vykstant gamybos procesui išlieka, o folio rūgšties net padaugėja.
Tačiau įprasta varškė yra pieno baltymų koncentratas, kuris neigiamai veikia kūdikio žarnyną, todėl verta rinktis kūdikiams skirtą varškę. Suaugusiems skirta varškė kūdikiams netinka, nes joje per daug baltymų, į sudėtį gali įeiti konservantų. Ypač daug alergiją sukeliančių priedų desertinėje varškėje. Jei vieną dieną vaikui davėte jogurto, kitą dieną pasiūlykite varškės.
Laktozės netoleravimas ir pieno baltymo alergija
Iki dviejų metų amžiaus laktozės netoleravimas yra retas reiškinys: kūdikių organizmas yra prisitaikęs pienui, kaip maisto šaltiniui ir todėl gamina fermentą laktazę, kuris atsakingas už laktozės skaidymą. Gera žinia yra ta, kad tarp europiečių laktozės netoleruojančių yra palyginti nedaug - iki 15%, šis negalavimas labiau būdingas Azijos ir Afrikos šalių gyventojams. Kaip minėta, jogurtas, kuriame laktozė yra suskaidyta, dažnai tinka net ir laktozės netoleruojantiems vaikams.
Pieno baltymo alergija gali būti dviejų tipų: greitoji ir lėtoji. Greitojo tipo alergiją sukelia imunoglobulinas E (IgE). Šio alergijos tipo atveju susidaro specifiniai IgE antikūnai, alergijos simptomai (išbėrimas, tinimas, pilvo spazmai, vėmimas, viduriavimas, sutrikęs kvėpavimas) pasireiškia greitai, per kelias minutes ar pirmas dvi valandas po kontakto su pieno baltymu. Lėtojo tipo alergiją sukelia ne imunoglogulinas E (IgE). Kartais ši alergija dar vadinama pieno baltymo netoleravimu, ir dažniau pasitaiko kūdikiams ir vaikams nei suaugusiems. Lėtojo tipo alergijos atveju dalyvauja kitų klasių specifiniai imunoglobulinai, imuniniai kompleksai ar ląstelės, o simptomai (vėmimas, pilvuko skausmas, egzema) pasireiškia lėčiau, per 24-72 val. Išbėrimas ar kvėpavimo sutrikimai šios alergijos atveju nepasireiškia.
Jei įtariate, kad jūsų vaikas netoleruoja laktozės ar yra alergiškas pieno baltymui, būtinai pasitarkite su vaiko gydytoju. Apribojus pieno produktų vartojimą, reikės alternatyvių kalcio šaltinių. Problema ta, kad daugumą šių produktų vaikai mėgsta mažiau nei pieną (ypač žalialapes daržoves), o kalcio daugumoje jų yra mažiau.