Jodas nėštumo metu: gyvybiškai svarbus vaisiaus smegenų vystymuisi

Jodas - tai žmogaus organizmui būtinas mikroelementas, kuris dalyvauja skydliaukės hormonų (tiroksino ir trijodtironino) gamyboje. Skydliaukės hormonai reguliuoja medžiagų ir energijos apykaitą, fizinį augimą, nervų sistemos brendimą ir emocinę sveikatą. Besivystančios vaisiaus smegenys yra itin jautrios jodo, o tuo pačiu ir skydliaukės hormonų stygiui. Jų vystymasis prasideda jau pirmosiomis nėštumo savaitėmis ir tęsiasi iki dvejų-trejų metų po gimimo. Šis mikroelementas yra būtinas ne tik skydliaukės veiklai, bet ir normaliam visos nervų sistemos vystymuisi, todėl jo pakankamas kiekis nėštumo metu yra itin svarbus.

Jodo svarba vaisiaus vystymuisi

vaisiaus smegenų vystymosi schema

Tyrimai rodo, kad net lengvas ar vidutinio sunkumo jodo trūkumas, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, gali būti susijęs su blogesnėmis vaiko pažintinėmis funkcijomis, silpnesniu dėmesiu ir atmintimi, lėtesniais mokymosi gebėjimais, net jei moteris neturi nustatytos skydliaukės ligos. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad jodo stoka yra pagrindinė išvengiama smegenų pažeidimo priežastis pasaulyje. Regionuose, kur jodo suvartojama nepakankamai, gyventojų vidutinis intelekto koeficientas (IQ) yra mažesnis, palyginti su tomis populiacijomis, kurios suvartoja pakankamą jodo kiekį.

Pavojingiausias jodo trūkumas yra nėštumo periodu, nes skydliaukės hormonai trijodtironinas (T3) ir ypač tiroksinas (T4) būtini vaisiaus smegenų vystymuisi. Jodas ypač svarbus nėštumo pradžioje, kai vaisiaus skydliaukė dar nesusiformavusi ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos organizmo. Jei motinos organizme trūksta jodo, sumažėja skydliaukės hormonų, trikdančių vaisiaus neuranatominį smegenų vystymąsi.

Jodo trūkumas nėštumo laikotarpiu gali lemti persileidimus, padidėjusį perinatalinį ir vaikų mirtingumą, protinį atsilikimą, kurčnebylumą, spazminę displegiją, žvairumą, kretinizmą. Net ir nedidelis jodo stygius nėštumo metu ateityje vaikui gali nulemti nedideles mokymosi ir elgesio problemas, tačiau gali ir niekaip nepaveikti. Didelis jodo trūkumas nėštumo metu gali padidinti tikimybę, kad vaikas ateityje turės klausos sutrikimų.

Jodo trūkumo pasekmės ir paplitimas

Jodas organizme nėra kaupiamas, todėl jį būtinas suvartoti reguliariai su maistu ar papildais. Esant nedideliam jodo trūkumui organizme, žmogus greičiau pavargsta, darosi labai jautrus ir nervingas, sumažėja darbingumas. Įrodyta, kad net ir nedidelis jodo stygius sukelia žymius psichikos pokyčius. Didėjant jodo deficitui, mažėja skydliaukės hormonų sekrecija ir įsijungia kompensavimo mechanizmas: posmegeninė liauka išskiria skydliaukės augimą stimuliuojantį hormoną, todėl didėja skydliaukės ląstelės ir jų daugėja, susiformuoja gūžys (struma).

Jodo trūkumas organizme sukelia daug sutrikimų. Tai kretinizmas, pažeistos protinės bei reprodukcinės sveikatos funkcijos, sutrikęs fizinis vystymasis, endeminis gūžys (struma). 200-400 milijonų planetos gyventojų serga struma, 20 milijonų vaikų galvos smegenų pažeidimai atsirado dėl jodo stygiaus jų motinų nėštumo periodu. Jodo trūkumas yra pripažinta visuomenės sveikatos problema visose šalyse.

Lietuva priskiriama endeminiam jodo deficito regionui, nes gėlame vandenyje bei dirvožemyje jodo beveik nėra, trūksta jo ir augaliniame bei gyvūniniame maiste. Jodo stokos pavojus Lietuvoje įrodytas tyrimais. Nuo 1995 m. iki 2007 m. Lietuvoje buvo vykdoma tarptautinė skydliaukės ligų, susijusių su jodo apykaitos sutrikimais, programa, remiama Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF). Atliktų tyrimų duomenimis, tik 40 proc. ištirtų vaikų jodo koncentracija šlapime atitiko normą: viršijo arba buvo lygi 10 mg/dl. 46 proc. vaikų jodo koncentracija šlapime buvo žemesnė nei 10 mg/dl.

Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Vilniaus medicinos draugijos mokslininkai, bendradarbiaudami su PSO, 2018-2020 m. vykdė Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuojamą projektą NATRIJOD - „Lietuvos gyventojų natrio ir jodo būklės vertinimas ir visuomenės sveikatos politikos gairių sudarymas“. Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai turi mityba koreguojamų rizikos veiksnių sveikatai - druskos vartoja ženkliai per daug, o jodo - vis dar per mažai. 52,3 proc.

žemėlapis su jodo trūkumo regionais

Rekomendacijos ir prevencijos priemonės

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2015 m. patvirtintose fiziologinėse normose nėščioms ir žindančioms moterims rekomenduojama suvartoti 200 µg/d jodo. Tarptautinių organizacijų rekomenduojama jodo RPN nėščiosioms - 220-290 µg (mikrogramų, mcg), o žindančioms moterims - 290 µg. Suaugusiam žmogui PSO rekomenduoja 150 µg (mikrogramų) jodo per parą.

Jodo suvartojimas visuomenėje skiriasi ir priklauso ne tik nuo kasdienių mitybos įpročių, ekonominių sąlygų, maisto pramonės veiklos, bet ir nuo gyventojų raštingumo sveikatos klausimais. Druskos jodavimas - paprasta, pigi, saugi ir veiksminga jodo trūkumo prevencijos priemonė, naudojama jau daugiau nei šimtmetį. Nuo 1995 m. iki 2007 m. Lietuvoje buvo vykdoma tarptautinė skydliaukės ligų, susijusių su jodo apykaitos sutrikimais, programa, remiama Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF).

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažinusi jodo trūkumą kaip vieną svarbiausių maisto veiksnių, turinčių įtakos gyventojų sveikatai. Nepakankamas jodo kiekis organizme sukelia daug sutrikimų, žinomų kaip „jodo deficito sukelti sutrikimai“. Lietuva taip pat priskiriama jodo deficito regionui, nes Lietuvos gėlame vandenyje bei dirvožemyje jodo beveik nėra. Tokių vietovių augaliniame ir gyvūniniame maiste jodo taip pat trūksta.

Net 94 proc. reikiamo jodo kiekio galima gauti su maistu (58 proc. su gyvūninės, 32 proc. su augalinės kilmės produktais, 4 proc. su vandeniu). Į maisto produktus jodas patenka iš dirvožemio, tačiau jei dirvožemyje jodo nėra, nebus ir jame išaugintuose maisto produktuose. Kaip minėta, Lietuvos gėlame požeminiame vandenyje ir dirvožemyje jodo beveik nėra, todėl su Lietuvoje išaugintais maisto produktais reikiamo jodo kiekio negausime.

Joduotą druską reikia tinkamai laikyti ir vartoti: jodas garuoja druską laikant nesandariuose induose, be to, jodo junginiai karštyje skyla, todėl geriausia joduota druska barstyti jau pagamintus arba baigiamus gaminti patiekalus. Perkant joduotą druską būtina atkreipti dėmesį į jodo koncentraciją (palankiausia yra 20-40 mg/kg), galiojimo datą, pakuotės sandarumą.

Jodo papildai ir jų vartojimas nėštumo metu

Nėštumas - tai laikotarpis, kai net ir maži mitybos niuansai turi ilgalaikę reikšmę vaiko sveikatai. Būsimosios mamos žino, kad pastojus organizmui būtina folio rūgštis, vitaminas D bei geležis, tačiau vis dar per mažai dėmesio skiriama ne mažiau svarbiam mikroelementui jodui, skatinančiam vaisiaus smegenų vystymąsi.

Galite vartoti maisto papildus, skirtus planuojančioms pastoti ar nėščiosioms, kuriuose yra reikiamas jodo kiekis (bent 150 µg). Jei jums buvo diagnozuoti skydliaukės veiklos sutrikimai ar skydliaukės liga, prieš pradedant vartoti jodo papildus, geriau pasitarkite su gydytoju.

Jodas nėštumo metu yra svarbesnis nei skydliaukės hormonas jūsų vaiko smegenų vystymuisi

Jodo perteklius ir jo pasekmės

Nors jodo trūkumas yra dažnesnė problema, svarbu nepamiršti, kad ir per didelis jodo kiekis organizme gali turėti neigiamų pasekmių. Per didelis jodo kiekis (daugiau nei 500-1100 µg/d) gali slopinti vaisiaus skydliaukės funkciją. Hipertiroidizmas - būklė, kai skydliaukė į kraują išskiria per daug hormono tiroksino, o tai gali neigiamai paveikti tiek nėščiosios, tiek ir vaisiaus sveikatą.

Žmonės, kurių organizme jodo atsargos ir taip nedidelės, dar labiau jas sumažinti gali valgydami tam tikrus maisto produktus. Jeigu organizme nėra pakankamai jodo, gali sumažėti skydliaukės hormonų kiekis (šis klinikinis sindromas dar vadinamas hipotireoze arba hipotiroidizmu).

Jodo turintys vaistiniai preparatai ir jų vartojimas

Vaistinėse galima rasti įvairių jodo turinčių preparatų, pavyzdžiui, "Jodas Valentis" ar "Jox". "Jodas Valentis" vartojamas ant odos, tačiau ilgą laiką vartojant, dėl jodo rezorbcijos gali būti slopinama skydliaukės veikla. "Jox" skirtas burnos ertmės ir ryklės dezinfekcijai. Jame veiklioji medžiaga yra joduotas povidonas. Sąveikaudama su oda arba gleivine, ši medžiaga išskiria jodą, kuris sunaikina daugelį ligas sukeliančių mikroorganizmų. Šiek tiek vietiškai vartojamo jodo absorbuojama pro sveiką odą. Per pažeistą odą ir gleivinę jodo absorbuojama daugiau.

Vartojant "Jox" per didelėmis dozėmis, gali pasireikšti stipresnis odos erzinimas, kontaktinė egzema. Ilgą laiką vartojant "Jox", gali padidėti jodo absorbcija ir pasireikšti sisteminis poveikis, pavyzdžiui, šarmų ir rūgščių pusiausvyros sutrikimas, žymus natrio koncentracijos kraujyje padidėjimas, inkstų funkcijos sutrikimas. "Jox" negalima vartoti kartu su burnos ir ryklės dezinfekuojamaisiais vaistais, ypač vandenilio peroksidu. Gydantis ličio vaistais, "Jox" vartoti negalima.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaistai gali tepti drabužius, todėl vartojimo vietą galima aptvarstyti arba uždengti. Visada vartokite vaistus tiksliai kaip aprašyta pakuotės lapelyje arba kaip nurodė gydytojas ar vaistininkas. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant nenurodytą lapelyje, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Nėščioms moterims, vartojant bet kokius vaistus, būtina pasitarti su gydytoju.

joduotos druskos pakuotė

tags: #jodas #nuo #kosulio #nestumo #metu