Įtraukusis ugdymas - tai ne tik šiuolaikinė švietimo tendencija, bet ir esminis principas, užtikrinantis kokybišką ugdymą kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo individualių savybių, poreikių ar skirtybių. Ši koncepcija vis plačiau įgyvendinama Lietuvos ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, keičiant požiūrį į ugdymo procesą ir siekiant sukurti aplinką, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi vertinamas, palaikomas ir galėtų atskleisti savo potencialą.
Įtraukiojo ugdymo esmė ir principai
Įtraukusis ugdymas, dar vadinamas inkliuziniu ugdymu, yra procesas, kuriame atsižvelgiama į socialinę, kultūrinę ir mokymosi įvairovę. Jo pagrindinis tikslas - nustatyti ir pašalinti kliūtis, trukdančias vaikams mokytis ir visaverčiai dalyvauti ugdymo procese. Tai ugdymas be atskirties ir diskriminacijos, kurioje kiekvienam vaikui, net ir turinčiam specialiųjų ugdymo poreikių, sudaromos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su bendraamžiais.
Svarbiausias įtraukiojo ugdymo tikslas - kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo skirtybių. Vaikams užtikrinama teisė nebūti diskriminuojamiems dėl su negalia susijusių socialinių, emocinių, kalbinių ar kitų individualių poreikių. Taip visiems besimokantiems suteikiamos lygios galimybės. Įtraukųjį ugdymą tikslinga sieti su personalizuotu kiekvieno vaiko ugdymu, atitinkančiu vaiko ugdymo(si) galias ir poreikius. Tai reiškia, kad ugdymo turinys formuojamas, vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo programa (ją pritaikant) ir atsižvelgiant į kiekvieno vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, Pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas ir tėvų lūkesčius. Siekiant didinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio ugdymosi veiksmingumą, mokykla (mokyklos savininko leidimu) gali steigti mokytojo padėjėjo etatą.
Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūros dar 2012 m. parengtame Inkliuzinio švietimo mokytojo profilyje apibrėžtos keturios esminės vertybės, kuriomis turėtų remtis mokytojai, dirbantys inkliuzinėje švietimo sistemoje. Tai - pagarba mokinių įvairovei, skirtybes laikant galimybėmis ir ištekliais, kuriais grindžiamas kiekvieno mokinio ugdymasis, pagalba kiekvienam mokiniui, puoselėjant aukštus lūkesčius dėl kiekvieno mokinio pasiekimų. Taip pat itin svarbus yra bendradarbiavimas ir darbas komandoje bei asmeninis profesinis tobulėjimas, prisiimant atsakomybę už mokymąsi visą gyvenimą, vadovaujantis principu, jog mokyti reiškia mokytis.
Teisinė ir strateginė įtraukiojo ugdymo raida Lietuvoje
Lietuvos švietimo sistemoje įtraukusis ugdymas yra svarbiausias politinis siekis. LR Švietimo įstatyme (2011) akcentuojama, kad inkliuzinis ugdymas yra prioritetas. 2013 metais buvo patvirtinta Valstybinė švietimo 2013-2022 metų strategija, numatanti esminius švietimo pokyčius, kurie dera su Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030. Ši strategija numatė pereiti nuo „mokyklos - visiems“ prie „mokyklos - kiekvienam“. LR Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 patvirtintas „Vaikų įtraukties mokytis ir įvairiapusio ugdymo 2017-2022 metų veiksmų planas“.
Nuo 2024 m. rugsėjo įsigaliojęs Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimas numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje (ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, mokykloje) kartu su bendraamžiais. Tai reiškia, kad įstaigos privalo prisitaikyti prie visų vaikų poreikių, užtikrinant jiems lygias galimybes.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. taip pat prisideda prie įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo, reglamentuodamas konkrečius jo aspektus. Ankstesni ministrų įsakymai, tokie kaip 2011 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. dėl mokytojo padėjėjo etato steigimo, ar 2016 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. V-950 „Dėl Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikams ir mokiniams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, taip pat formuoja teisinę bazę socialinei ir pedagoginei pagalbai teikti, kuri yra svarbi įtraukiajam ugdymui.
Įtraukiojo ugdymo link: įtraukusis ugdymas klasėje
Ikimokyklinių įstaigų vaidmuo įgyvendinant įtraukųjį ugdymą: Dembavos lopšelis-darželis „Smalsutis“
Dembavos lopšelis-darželis „Smalsutis“ yra vienas iš pavyzdžių, kaip sėkmingai įgyvendinamas įtraukusis ugdymas. Nuo 1968 m. veikianti įstaiga, įsikūrusi vaizdingoje vietovėje netoli Nevėžio upės, aktyviai puoselėja vertybinę nuostatą, kad įtraukimas ir teisingumas yra suprantami kaip kokybiško ugdymo pagrindas.
Darželis šiuo metu lanko 83 vaikai, kurių amžius - nuo dviejų iki septynerių metų. Didžiajai daliai jų reikia specialistų pagalbos. Su vaikais dirba logopedas, judesio specialistas. Atsižvelgiant į vaikų poreikius, specialistai juos konsultuoja individualiai, o konkretaus vaiko poreikiai atliepiami ir bendroje darželio veikloje.
Personalizuotas ugdymas ir specialistų pagalba
Logopedė Rasa Belazarienė pasakoja, kad visiems vaikams, su kuriais ji bendrauja, yra nustatyti įvairiausi specialieji poreikiai. Darželis gauna ugdymo rekomendacijas iš tarnybų, pagal kurias sudaromas individualus veiklos planas. Tačiau visa veikla, ugdymas ir korekcijos derinamos ir su bendrąja ugdymo programa. Taigi, vaikas yra įtraukiamas, o ne atskiriamas nuo visos grupės. Pagal gebėjimus vaikas dalyvauja bendroje veikloje - piešia, klijuoja. Jei negali to padaryti savarankiškai, jam padedama, tačiau veiklos finišas yra vienodas visiems vaikams, pavyzdžiui, bendra darželinukų darbų paroda.
Kadangi kiekvienas atvejis individualus, vaiko gebėjimai ir jam kylantys iššūkiai skiriasi, tad ir jam skiriama pagalba nėra vienoda. Kai kuriems vaikams reikia mokytojų padėjėjų, kurie padeda vaikams orientuotis ir įsiminti mokomąją medžiagą. Vaikams, turintiems elgesio ir/ar emocijų sutrikimų, reikalinga psichologinė pagalba. Nors šiuo metu darželyje psichologo nėra, įstaiga bendradarbiauja su rajone esančia valstybine psichologine tarnyba. Darželyje yra relaksacinis kambarys, kuriame vaikai, patiriantys emocijų, elgesio iššūkių, gali nurimti. Ateityje ketinama įsirengti ir multisensorinį kambarį, kuris bus ypač naudingas vaikams, patiriantiems emocinių sunkumų.
Šeimos įtraukimas ir bendradarbiavimas
Sėkmės atvejų įtraukiajame ugdyme netrūksta. Anot logopedės, geriausių rezultatų pavyksta pasiekti tuomet, kai į procesą įsitraukia ir vaiko šeima. Buvęs vaikas, kuris turėjo elgesio ir emocijų sutrikimų, su darželio pagalba pasiekė gerų rezultatų, taikant tokias pat taisykles namuose, kaip ir darželyje. Dabar šis vaikas jau pirmokas ir jam pakankamai gerai sekasi. Tokių atvejų yra ne vienas, o tai džiugina, kadangi matoma, jog kryptingai dirbant darželyje ir namuose, galima ženkliai pagerinti vaiko gyvenimą.
Kūrybiškas požiūris į ugdymą ir aplinkos pritaikymas
Dembavos lopšelis-darželis „Smalsutis“ į ugdymą žiūri kūrybiškai. Direktorės D. Murauskienės teigimu, be personalizuotų priemonių, labai pasiteisino darželyje pradėti taikyti projektiniai metodai, kurie atvėrė dideles galimybes įtraukiajam ugdymui.
Akcentuojamos ne akademiniai vaiko pasiekimai, bet bendrosios kompetencijos. Pedagogai ir specialistai fiksuoja ir vertina vaikų individualią pažangą, atsižvelgia į asmeninius jo poreikius, pagal tai pritaiko (jei reikia - keičia) teikiamą pagalbą, lanksčiai reaguoja į visus pokyčius. Į procesą įtraukiama ir vaiko šeima, todėl ugdymas nesibaigia užvėrus darželio duris. Tėvai, broliai, sesės nuolat jaučia ir žino, kuo gyvena vaikas, dalyvaujantis įtraukiojo ugdymo procese. Taip sukuriamas saugi ir vaiką auginanti aplinka, leidžianti atsiskleisti jo prigimtiniams talentams.
„Į visus procesus stengiamės įtraukti vaikus. Jų nuomonės ir pasiūlymų auklėtojos klausia planuodamos ir ruošdamos naują temą. Ją plėtojame neskubėdami, jei yra poreikis, tęsiame net ir ne vieną savaitę - tol, kol vaikai domisi, nori. Pavyzdžiui, kelionių temą auklėtoja pradeda į grupę atsinešdama lagaminą ir paklausdama vaikų, kaip jis susijęs su kelionėmis? Iš jų atsakymų aiškėja kryptis, kaip ši tema pasisuks: gal jie sugalvos, kaip užpildyti lagaminą, kokius daiktus imtų į kelionę ir t.t.“, - pasakojo D. Murauskienė.
Įtraukusis ugdymas pažadino pedagogų kūrybiškumą: jų iniciatyva išleistos specialios stebėjimo pratybos vyresnio amžiaus vaikų grupėms. Atskleidžiant temas naudojami įvairiausi sprendimai - nuo gamtos gėrybių iki elektroninių prietaisų, pavyzdžiui, planšečių ar fotoaparatų. Jais vaikai atlieka dalį užduočių, taip įgydami ir vėlesnėse ugdymosi pakopose reikalingų IT raštingumo pradmenų.
Aplinkos pritaikymo įtraukiajam ugdymui tikslas - užtikrinti, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo jų individualių poreikių, galėtų dalyvauti ugdymo(si) procese ir jaustis visaverčiais ugdymo įstaigos bendruomenės nariais. Prieiga prie išteklių: vaikams skirta įranga prieinama visiems. Įtraukiojo ugdymo sprendimų galima rasti ir darželio aplinkoje: namelis „medyje“, emocijų pažinimo „sodas-labirintas“, dailės terapija ant seno lango-molberto - tai tik maža dalis idėjų, kurias darželio bendruomenė įgyvendino galvodama apie tai, kas praturtintų vaikų ugdymo procesą.
„Norime, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo raidos, gebėjimų, pasiekimų įsitrauktų į veiklas. Mokytojas tariasi, diskutuojasi, kalba ir girdi vaiko norus. O tai leidžia užmegzti glaudų ryšį ir pasiekti daugiau teigiamų rezultatų, t.y. vaikų augti ir skleistis“, - pastebėjo D. Murauskienė.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nors Lietuva žengia svarbius žingsnius įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, išlieka ir iššūkių. Vienas iš jų - mokytojų rengimas inkliuziniam švietimui, reikalingas nuolatinis profesinis tobulėjimas ir palaikymas. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą, reikalingą aplinkos pritaikymui, specialistų etatų steigimui ir reikalingų priemonių įsigijimui. Reikalingas ir tolesnis visuomenės švietimas apie įtraukiojo ugdymo svarbą ir naudą.
LR Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 patvirtintas „Vaikų įtraukties mokytis ir įvairiapusio ugdymo 2017-2022 metų veiksmų planas “ 2017 m. birželio 27 d. Nr. jau padėjo pamatus, tačiau svarbu tęsti šių planų įgyvendinimą ir plėtrą.
Lietuva kartu su kitomis demokratinėmis valstybėmis įgyvendina įtraukiojo ugdymo principus, pereidama nuo bendrojo ugdymo prie individualizuoto, atsižvelgiančio į kiekvieno vaiko poreikius. Šis kelias nėra lengvas, tačiau jis yra būtinas siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę augti, mokytis ir tobulėti saugioje, palaikančioje ir įtraukiančioje aplinkoje.
tags: #itrauki #ikimokykline #ugdymo #istaiga