Pasakos - tai ne tik vaikystės palydovės, bet ir nepaprastas pasaulis, atveriantis duris į vaizduotę, kūrybiškumą ir netgi kalbos mokymąsi. Šiandien kviečiame pasinerti į itališkų pasakų pasaulį, tyrinėjant tiek šiuolaikinį jų atspindį meno parodose, tiek amžinąją klasikos vertę, įkūnytą tokių personažų kaip Pinokis.
Vaikiškos Knygos Meno Iliustracijų Paroda „4 Iliustratorių Pasakos“
Lietuvos dailininkų sąjungos Šv. Jono gatvės galerijoje (Vilniuje) atidaryta unikali paroda „4 iliustratorių pasakos“, skirta vaikų knygų meno iliustracijoms. Ši paroda - tai kvietimas tiek vaikams, tiek suaugusiems naujai pažvelgti į knygas, skirtas mažiausiems skaitytojams, ir susipažinti su keturiomis talentingomis jaunosios kartos dailininkėmis, rašytojomis ir iliustratorėmis: Ieva-Babilaite Ibelhaubtiene, Lina Dūdaite, Ieva Juknyte ir Ula Šimulyte.
Kiekviena autorė parodoje pristato savo pasakojimą per atskirą erdvę, tačiau pasakos čia pasakojamos ne žodžiais, o vaizdais. Iliustracijos, projekcijos su smagiai besijuokiančiais personažais, judantys siuvinėti zuikiai - visa tai sukuria magišką atmosferą, kviečiančią pasinerti į pasakų pasaulį. Parodoje taip pat pristatomi unikalūs knygos-objektai, kviečiantys pažvelgti į knygą iš kitos perspektyvos. Lankytojai turi galimybę ne tik grožėtis meno kūriniais, bet ir „pačiupinėti“ gyvas dailininkes, susipažinti su jų kūrybos procesu.
Parodos dalyvės - tai įvairiapusės menininkės, dirbančios plačiame diapazone - nuo klasikinės iki skaitmeninės technikos. Jos kuria ne tik iliustracijas, bet ir knygų dizainus, tekstus, knygas-objektus, personažų lėles. Ši įvairovė atspindi šiuolaikinių iliustruotojų universalumą ir gebėjimą įvairiomis meninėmis formomis atskleisti pasakų turinį.
Parodos atidarymo metu Moterų bendruomenė „Bitės“, projekto partnerė ir globėja, pagerbė vaikiškų knygų kūrėjas ir iliustratores už knygos šeimai puoselėjimą ir tėvų skatinimą bendrauti su vaikais, apdovanodama jas angelų skulptūrėlėmis. Šias skulptūrėles kūrė Alytaus dailiųjų amatų mokyklos mokiniai.
Dailininkės ir jų kūryba:
Lina Dūdaitė: Kuria ir gyvena Kaune. Jos iliustruota Brolių Grimų „Pasakų“ knyga (2011 m.) buvo apdovanota kaip gražiausia metų knyga vaikams ir pelnė diplomą Knygos meno parodoje. Menotyrininkė Jolita Liškevičienė pastebi, kad Linos iliustracijoms būdingas stiprus siužetinis pasakojimas, gausybė kruopščiai nupieštų detalių, įtaigūs personažai, kurių charakteriai pabrėžiami per aplinką. Jos darbai puikiai perteikia teksto nuotaikas.
Ieva Babilaitė-Ibelhauptienė: Gyvena ir kuria Vilniuje. Tarpdisciplininio meno kūrėja, savo darbuose sujungia skirtingas meno sritis. Jos iliustracijos knygai „Vaizdai iš gyvenimo bobulytės“ (2012 m.) pelnė pirmąją premiją Knygos meno parodoje. Ji taip pat sukūrė knygas „Pranciškus be abejo“ ir „Ulė ir peliukas“.
Ieva Juknytė: Kuria Kaune, dirba iliustratore ir dizainere. Studijavo taikomąją grafiką Vilniaus dailės akademijoje, turėjo galimybę studijuoti ir Prancūzijoje. Jos iliustruota knyga „Devyni broliai ir jų sesuo Elenytė“ (2006 m.) buvo eksponuojama Bolonijos vaikų knygų mugėje.
Ula Šimulynaitė: Gyvena ir kuria Vilniuje, yra iliustratorė, rašytoja ir grafinė dizainerė. Jos pirmoji knyga „Privataus Vaiduoklio gyvenimas“ (2009 m.) laimėjo pagrindinę premiją Knygos Meno Konkurse. Ula daug keliauja, semdamasi įkvėpimo, o daugelį savo knygų sukūrė reziduodama užsienio rezidencijose. Jos iliustracijos keliavo į parodą „Illiustrarium“ Bolonijoje.
Ši paroda ne tik pristato talentingas menininkes, bet ir akcentuoja iliustracijų svarbą vaikiškose knygose, jų gebėjimą praturtinti tekstą, ugdyti vaizduotę ir skatinti meilę knygoms nuo pat mažens.
Italų Pasakos Mokymuisi ir Pramogai
Italų pasakos siūlo ne tik nuostabų pasinėrimą į pasakojimų pasaulį, bet ir unikalų būdą mokytis italų kalbos. Knygos, kuriose derinami stebuklingi ir buitiniai siužetai, papildyti išsamiais leksikos ir gramatikos komentarais paraštėse, suteikia galimybę palaipsniui įgyti žodyną ir gramatiką. Toks mokymosi metodas leidžia pasinerti į Italijos folkloro pasaulį, suprasti kalbos subtilybes per kontekstą. Gramatikos žinynas ir italų-rusų žodynas knygos pabaigoje papildo mokymosi procesą.
Viena iš tokių vertingų knygų - „Trys apelsinai“, kurią dainininkė ir aktorė Milda Arčikauskaitė pasirinko įgarsinti. Pasak jos, šios pasakos yra šviesios, džiugios ir žaismingai pamokančios. Milda, profesionaliai besidominti balso galimybėmis, savo balsu suteikia gyvybės itališkoms pasakoms, padarydama jas dar patrauklesnes klausytojams.
Pamokanti istorija apie akmeninę sriubą
Viena iš populiarių itališkų pasakų, iliustruojančių bendruomeniškumo ir išradingumo svarbą, yra „Akmeninė sriuba“. Pasakojimas apie išmintingą senolį, kuris, atsidūręs alkančiame kaime, pasiūlo išvirti stebuklingą akmeninę sriubą, demonstruoja, kaip bendromis pastangomis galima sukurti kažką nuostabaus. Senolis, turėdamas tik akmenį, palaipsniui įtikina kaimiečius pridėti į puodą daržovių, prieskonių ir kitų ingredientų. Rezultatas - sočiai visiems pakankanti gardi sriuba. Pasaka moko, kad dalijantis ir bendradarbiaujant net ir iš menkiausių resursų galima pasiekti didelių dalykų. Senolio žodžiai, kad ne akmuo padarė stebuklą, o žmonių dosnumas ir bendrystė, yra pagrindinė moralė.
Carlo Collodi ir Jo Amžinasis Pinokis
Nėra turbūt pasaulyje žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie Pinokį - medinį berniuką, kurio nosis ilgėja, kai jis meluoja. Carlo Collodi (tikroji pavardė - Lorenzinis) sukurtas personažas tapo neatsiejama pasaulinės literatūros dalimi.
C. Collodis gimė Florencijoje 1826 m. lapkričio 24 d. Nors jo kelias į rašytojo karjerą nebuvo tiesus - jis mokėsi seminarijoje, vėliau tapo žurnalistu ir politinių knygelių autoriumi - 1881 m. jis ėmėsi rašyti pasakojimų seriją „Marionetės istorija“ savaitiniam leidiniui „Giornale per i Bambini“. Taip gimė Pinokis.
Iš pradžių C. Collodis bandė užbaigti istoriją anksti, netgi pakoręs Pinokį, tačiau skaitytojų ir tėvų pasipiktinimas privertė jį tęsti pasakojimą. „Pinokio nuotykiai“ tapo ne tik didaktiniu kūriniu, bet ir nuotykių kupina istorija, kurioje susipina įvairūs literatūriniai žanrai. Knyga moko apie paklusnumo, sąžiningumo ir atsakomybės svarbą, tačiau kartu atskleidžia ir vaikišką maištingumą bei smalsumą.
Dėl savo veiksmo gausos ir įsimintinų personažų, knyga sulaukė daugybės ekranizacijų. Viena žymiausių - Walto Disney’aus 1940 m. sukurtas animacinis filmas. Tačiau svarbu pastebėti, kad Disney’aus interpretacija skiriasi nuo originalo. C. Collodi knyga yra tamsesnė, su daugiau ironijos ir ne visada laiminga pabaiga kiekvienam veikėjui. Režisierius Matteo Garronė 2019 m. grįžo prie originaliosios, šiurkštesnės ir tamsesnės C. Collodi stilistikos.
„Pinokio nuotykiai“ yra viena labiausiai verčiamų ir parduodamų nereliginių knygų pasaulyje, išversta į daugiau nei 300 kalbų. Lietuvoje knyga pirmą kartą pasirodė 1926 m., o vėliau buvo leidžiama kelis kartus, kol 2002 m. pasirodė vertimas iš italų kalbos.
Nepaisant didžiulės sėkmės, C. Collodis, deja, negavo didelės finansinės naudos dėl to meto autoriaus teisių apsaugos trūkumo. Be to, jo kūrinys inspiravo ir kitus autorius, pavyzdžiui, Aleksejaus Tolstojaus „Auksinis raktelis arba Buratino nuotykiai“, nors ir pasirodė vėliau, dažnai laikomas adaptacija.
C. Collodis taip pat parašė knygą „Rožinio beždžioniuko Pipi nuotykiai“, kurią galima laikyti Pinokio istorijos tęsiniu ar savotišku atsakymu į skaitytojų lūkesčius. Šioje knygoje taip pat nagrinėjamos neklausaus vaiko temos, tačiau siužetas ir pabaiga suteikia naujų perspektyvų.
Carlo Collodis mirė 1890 m., palikdamas pasauliui nepamirštamą personažą, kuris ir toliau gyvuoja filmuose, spektakliuose, meno kūriniuose ir, svarbiausia, skaitytojų vaizduotėje, primindamas apie tiesos, drąsos ir meilės svarbą.
Apibendrinant
Italų pasakų pasaulis yra platus ir įvairiapusis. Nuo šiuolaikinių iliustruotojų interpretacijų, pristatomų meno parodose, iki amžinosios Carlo Collodi klasikos, italų pasakos nepraranda savo aktualumo. Jos ne tik linksmina ir ugdo, bet ir atveria naujas galimybes kalbų mokymuisi, skatina kūrybiškumą ir suteikia vertingų pamokų apie gyvenimą, bendruomenę ir asmeninę atsakomybę.