Lietuvos švietimo sistemoje priešmokyklinis ugdymas yra privalomas neformaliojo švietimo sistemos dalis, skirta 5-6 metų vaikų visapusiškam ugdymui. Jo tikslas - atliepti vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti individualius poreikius bei galimybes. Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir tiems, kurie turi specialiųjų poreikių. Tai svarbus žingsnis, užtikrinantis, kad visi vaikai gautų tinkamą pasirengimą tolimesniam ugdymui mokykloje.
Priešmokyklinio ugdymo programos struktūra ir trukmė
Vienų metų trukmės priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą programą, kurios minimali trukmė yra 640 valandų per metus. Priešmokyklinė grupė dirba penkias dienas per savaitę, užtikrinant nuoseklų ir sistemingą ugdymo procesą. Programos įgyvendinimo laikotarpiu vaikų atostogos organizuojamos pagal konkrečios ugdymo įstaigos nustatytą mokinių atostogų laiką, siekiant suderinti ugdymo poreikius su poilsio režimu.
Vaiko brandumo vertinimas ir priėmimas į priešmokyklinę grupę
Priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti vaikui, kai jam tais kalendoriniais metais iki rugsėjo 1 dienos sueina 5 metai. Taip pat gali būti vertinamas vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos įvertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl vaiko, kuriam 5 metai sueina iki balandžio 30 d., brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Rekomenduojama kreiptis ne anksčiau nei vaikui sueina 4 metai ir 8 mėnesiai, atsižvelgiant į vaiko brandumo mokyklai įvertinimo testo taikymo galimybes. Tarnyba, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, bet ne vėliau kaip iki rugpjūčio 31 d., nuo kreipimosi dienos pateikia rekomendacijas tėvams (globėjams) dėl vaiko pasirengimo mokytis. Tėvai (globėjai), nusprendę pasinaudoti teise įvertinti vaiko brandumą ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, į Tarnybą privalo kreiptis ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. imtinai. Tokia tvarka užtikrina, kad vaikai būtų tinkamai pasirengę priešmokyklinio ugdymo programai.
Ugdymo turinys ir kompetencijos
Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia 5-6 metų vaikų interesus ir siekia visapusiško jų ugdymo. Programos metu vyksta įvairios veiklos, kurios skatina vaikų smalsumą, skatina žaisti, patirti ir atrasti. Viena iš svarbių kompetencijų yra pažinimo kompetencija, kuri apima motyvaciją ir gebėjimą pažinti save ir pasaulį, įgyjant suvokiant žmonijos kultūrinę patirtį. Ji apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo ir mokėjimo mokytis gebėjimus. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio, kurie skirti formuojamajam vertinimui.
Kitos svarbios kompetencijos, kurias ugdo priešmokyklinio ugdymo programa, apima:
- Komunikavimo kompetencija: Gebėjimas aiškiai reikšti mintis, klausytis ir suprasti kitus, bendrauti įvairiomis formomis.
- Kultūrinė kompetencija: Supratimas ir vertinimas savo ir kitų kultūrų, tradicijų, papročių.
- Kūrybiškumo kompetencija: Gebėjimas kurti, improvizuoti, ieškoti netradicinių sprendimų.
- Pažinimo kompetencija: Kaip minėta, tai gebėjimas pažinti save ir pasaulį.
- Pilietiškumo kompetencija: Supratimas apie pilietines teises ir pareigas, pagarbą įstatymams ir bendruomenės vertybėms.
- Skaitmeninė kompetencija: Atsakingas įrenginių naudojimas, informacijos paieška, ugdomųjų žaidimų žaidimas, tyrinėjimas.
- Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: Gebėjimas išreikšti ir suprasti savo jausmus, valdyti emocijas, atpažinti ir tinkamai reaguoti į patyčias, formuoti sveikos gyvensenos įpročius.
Pre-School-U: Expert Video - Social & Emotional Development
Vertinimas ir informavimas apie vaiko pažangą
Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai yra vertinami, tačiau vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas. Du kartus per metus atliekamas vaikų pasiekimų vertinimas, o pasiekimai fiksuojami pasiekimų apraše ir renkami pasiekimų aplanke. Apie vaiko ugdymo sėkmingumą tėvai informuojami individualių pokalbių (nuolat) ir tėvų susirinkimų metu, kurie organizuojami du kartus per mokslo metus. Toks nuolatinis grįžtamasis ryšys padeda tėvams suprasti vaiko pažangą ir kartu stiprinti ugdymo procesą.
Priešmokyklinio ugdymo įstaigos ir priėmimo tvarka
Priešmokyklinio ugdymo grupės (klasės) gali būti atskiros arba jungtinės, priklausomai nuo ugdymo įstaigos struktūros ir vaikų skaičiaus. Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio. Privačios ugdymo įstaigos į priešmokyklinio ugdymo programą priima pagal pačių nustatytą tvarką. Sprendimą priimantys tėvai turėtų atsižvelgti į individualius vaiko poreikius. Pavyzdžiui, darželio priešmokyklinukai turi galimybę miegoti pogulio: tai aktualu aktyviems, greičiau pavargstantiems vaikams, kuriems pietų miegas tebėra reikalingas.
Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis, kuri reglamentuoja abipusius įsipareigojimus ir užtikrina vaiko teisę į kokybišką ugdymą.
Specialiųjų poreikių vaikų ugdymas
Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas ir vaikams, turintiems specialiųjų poreikių. Vaikams, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų, teikiama logopedo pagalba. Vaikui, turinčiam didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, yra skiriamos didesnės ugdymo lėšos, siekiant užtikrinti individualizuotą ir efektyvų ugdymą.
Finansavimas ir išlaidos
Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas. Nuo 2020 m. privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį. Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Klaipėda, savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas.
Visiems vaikams, nesvarbu, ar lankytų privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Tai yra ugdymui skiriamos lėšos. Jei ugdymas trunka ilgiau nei valstybės finansuojamos valandos, trūkstamas lėšas padengia įstaigos steigėjas, sumoka tėvai arba paaukoja rėmėjai.
Priešmokyklinio ugdymo paslaugos ir papildomos galimybės
Priešmokyklinukams (taip pat ir moksleiviams) gali būti teikiama nemokamo pavežėjimo iki ugdymo įstaigos paslauga. Įprastai ji teikiama kaimuose, miesteliuose gyvenantiems vaikams, siekiant užtikrinti jų saugumą ir prieinamumą prie ugdymo įstaigų.
Priešmokyklinis ugdymas lyginant su ikimokykliniu ugdymu
Tėvams dažnai kyla klausimų dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos, kainos, ugdymo įstaigos pasirinkimo, skirtumo nuo ikimokyklinio ugdymo. Ikimokyklinio ugdymo metu vaikai mokosi pagrindinių kasdienių gyvenimo, socialinių, emocinių ir kalbos įgūdžių. Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, išskyrus atvejus, kai nustatyta, kad vaikas auga socialinės rizikos šeimoje. Vaikas gali būti ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą nuo gimimo iki priešmokyklinio ugdymo pradžios. Priešmokyklinis ugdymas, priešingai, yra privalomas ir orientuotas į vaiko pasirengimą mokyklai, ugdant specifines kompetencijas ir įgūdžius, reikalingus sėkmingam mokymosi procesui.
tags: #priesmokyklinio #ugdymo #programos #trukme