Skydliaukė, nedidelė drugelio formos liauka, esanti kaklo priekyje, atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį žmogaus organizme. Jos gaminami hormonai, visų pirma tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3), yra atsakingi už medžiagų apykaitą, energijos panaudojimą, fizinį ir psichinį vystymąsi. Todėl skydliaukės veiklos sutrikimai gali turėti reikšmingos įtakos bendrai sveikatai, o ypač - moters nėštumui ir vaisiaus raidai. Šiame straipsnyje gilinsimės į skydliaukės svarbą nėštumo metu, dažniausius sutrikimus, jų įtaką motinos ir vaiko sveikatai, taip pat aptarsime tyrimų, diagnozavimo ir gydymo ypatumus.
Skydliaukės reikšmė vaisiaus vystymuisi
Skydliaukės hormonai yra gyvybiškai svarbūs vaisiaus smegenų vystymuisi, ypač pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Šiuo laikotarpiu vaisiaus skydliaukė dar nesiformuoja ir negamina hormonų pati, todėl vaisius visiškai priklauso nuo motinos skydliaukės hormonų tiekimo. Šie hormonai ne tik užtikrina tinkamą vaisiaus smegenų ir nervų sistemos vystymąsi, bet ir kontroliuoja motinos medžiagų bei energijos apykaitą, patenkindami padidėjusius motinos ir vaisiaus metabolinius poreikius.
Nėštumo metu skydliaukės hormonų kiekis kraujyje natūraliai kinta dėl įvairių fiziologinių pokyčių. Vienas iš tokių veiksnių yra žmogaus chorioninis gonadotropinas (HCG) - svarbus nėštumo hormonas, kuris ne tik palaiko nėštumą, bet ir stimuliuoja skydliaukės veiklą. Dėl šios stimuliacijos pirmuosius nėštumo mėnesius HCG lygis gali būti aukštesnis, o tai lemia skydliaukės hormonų gamybos padidėjimą. Vėlesniuose nėštumo trimestruose HCG lygis stabilizuojasi, todėl tireotropinio hormono (TTH) lygis paprastai grįžta į normą, o laisvojo T4 ir T3 kiekiai gali pradėti mažėti.
Dažniausi skydliaukės sutrikimai nėštumo metu
Nėštumo metu dažniausi skydliaukės sutrikimai yra hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) ir hipertirozė (padidėjusi skydliaukės funkcija).
Hipotirozė nėštumo metu
Hipotirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų. Tai gali turėti rimtų pasekmių motinos ir vaisiaus sveikatai. Dažniausia hipotirozės priežastis yra autoimuninis tiroiditas, dar žinomas kaip Hašimoto liga, arba jodo trūkumas. Nėštumo metu jodo poreikis padidėja, nes jis būtinas tiek motinos, tiek vaisiaus skydliaukės hormonų sintezei.
Hipotirozė nėštumo metu yra antra pagal dažnumą endokrininė liga po gestacinio diabeto. Ji siejama su nepageidaujamomis pasekmėmis, tokiomis kaip persileidimai, nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, vaisiaus žuvimas, placentos atšoka, priešlaikinis gimdymas, cezario pjūvio operacija, perinatalinis sergamumas ir mirtingumas, mažas naujagimio svoris, kraujavimas po gimdymo, o vaikams - blogesnės pažintinės funkcijos, dėmesio ir aktyvumo sutrikimai, autizmas ir epilepsija. Net lengvas ir besimptomis skydliaukės funkcijos sutrikimas gali turėti reikšmingos įtakos vaisiaus ir naujagimio metabolinėms bei širdies ir kraujagyslių funkcijoms.
Hipertirozė nėštumo metu
Hipertirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, dėl ko paspartėja medžiagų apykaita. Nėštumo metu ši būklė taip pat gali sukelti komplikacijų. Kaip minėta, aukštas HCG lygis stimuliuoja skydliaukę ir gali sukelti laikinas hipertirozės būsenas. Simptomai paprastai būna lengvi ir dažniausiai praeina be specialaus gydymo. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, ar moteris neserga Graves’o liga - autoimuniniu sutrikimu, kurio metu skydliaukė gamina per daug hormonų dėl organizmo imuninės sistemos atakos. Nėštumo metu Graves’o liga gali sukelti įvairių komplikacijų, todėl svarbu ją tinkamai diagnozuoti ir gydyti. Hipertiroidizmas, ypač Graves’o liga, gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, negyvas gimimas ir augimo apribojimas.
Skydliaukės veiklos stebėjimas nėštumo metu
Nėštumo metu moterims, kurios jau serga skydliaukės ligomis, skydliaukės funkcija turėtų būti stebima dažniau nei įprastai. Pirmąjį nėštumo trimestrą rekomenduojama tyrimus atlikti kas 4-6 savaites. Po 20 nėštumo savaitės, jeigu skydliaukės funkcija stabilizuota, galima mažinti tyrimų dažnį ir atlikti juos kas 6-8 savaites. Po gimdymo reikėtų dar kartą patikrinti skydliaukės funkciją, nes gali atsirasti pokyčių.
Specialistų teigimu, dauguma skydliaukės sutrikimų, net ir nepasireiškiantys kliniškai, gali neigiamai veikti nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi ir tolesnę moters sveikatą. Dėl šios priežasties keliamas visuotinės nėščiųjų atrankos klausimas, nors visuotinio sutarimo dėl jos naudos dar nėra pasiekta.
Rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą, jei moteris yra vyresnė nei 30 metų, anksčiau turėjo strumą (gūžį), skydliaukės veiklos sutrikimų, skydliaukės operaciją, sirgo pogimdyminiu tiroiditu ar nustatyti padidėję skydliaukės antikūnai, serga kitomis autoimuninėmis ligomis (pvz., pirmojo tipo cukriniu diabetu), turėjo nevaisingumo problemų, patyrė nėštumo komplikacijų ar turėjo dauginį nėštumą, turi reikšmingą nutukimą (kūno masės indeksas 40 kg/m² ar daugiau), buvo taikyta galvos ar kaklo spindulinė terapija, vartoja tam tikrus vaistus ritmo sutrikimui ar psichinėms ligoms gydyti.
Tyreotropeinio hormono (TTH) reikšmė nėštumo metu
Tireotropinio hormono (TTH) rodiklis yra vienas svarbiausių skydliaukės veiklos ir vartojamų vaistų veiksmingumo indikatorių. Sveiko suaugusio žmogaus, kai skydliaukė veikia gerai, TTH rodiklis dažniausiai svyruoja nuo 0,4 mIU/l iki 4 mIU/l. Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmė skiriasi palyginti su nesilaukiančiomis moterimis ir kinta kiekvieno nėštumo trimestro metu. Daugumoje Europos ir Amerikos organizacijų gairių rekomenduojama TTH rodiklio reikšmė pirmojo trimestro metu yra 0,1-2,5 mIU/l, antrojo - 0,2-3 mIU/l, trečiojo - 0,3-3 (3,5) mIU/l. Planuojant nėštumą ir turint skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažesnė nei 2,5 mIU/l.
Jei TTH rodiklis yra didesnis nei 4-10 mIU/l, gydytojas sprendžia dėl pakaitinės skydliaukės hormono terapijos skyrimo. Sergant hipotireoze, TTH tyrimą rekomenduojama atlikti pirmoje nėštumo pusėje, iki 20 savaitės, kas 4-6 savaites, vėliau - kas 6-8 savaites. Labai svarbu ne tik nustatyti, ar besilaukianti moteris turi skydliaukės veiklos sutrikimą, bet ir įvertinti, ar taisyklingai vartoja vaistus, skydliaukės funkcijai atstatyti.
Gydymas ir vaistų vartojimas
Iki šiol neįmanoma išgydyti hipotireozės ar vaistais pašalinti ligos priežasties, tačiau vartojant tinkamą gydymą, skydliaukės hormonų trūkumas organizme visiškai atstatomas ir savijauta išlieka gera. Hipotireozei gydyti skiriama nuolatinė pakaitinė terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (sintetiniu tiroksinu), kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksinas.
Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis ir augant nėštumui padidėja iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 savaites levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau. Vaistų dozė didinama tol, kol pasiekiama TTH rodiklio reikšmė 0,5-2,5 mIU/l. Tyrimai parodė, kad jei prieš pastojant TTH rodiklio reikšmė buvo mažesnė nei 1,2 mIU/l, levotiroksino dozę tenka didinti mažesniam moterų skaičiui.
Po gimdymo levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 savaitėms po gimdymo. Sergant hipotireoze, nepaprastai svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai. Vaistus būtina vartoti tuo pačiu metu kasdien, apie 60 minučių prieš pirmąjį dienos valgį, prieš ar po dantų valymo arba 3-4 valandas po paskutinio valgio vakare, užgeriant pakankamu vandens kiekiu ar kitu skysčiu. Būtina vengti kavos ar greipfrutų sulčių maždaug 60 minučių aplink vaistų vartojimo laiką.
Geriausias būdas vartoti skydliaukės hormoną | UCLA endokrininis centras
Ryte išgėrus sintetinį tiroksiną, patariama palaukti apie 4-5 valandas ir tik tuomet valgyti sojos produktus ar papildus, kuriuose gausu izoflavonoidų, galinčių veikti TTH reikšmę, ar mėgautis sveiku maistu, praturtintu skaidulomis, gerti pieną ir valgyti jo produktus. Nustatyta, kad kontraceptiniai vaistai, pakaitinė hormonų terapija, antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai, skrandžio rūgštį mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio ar magnio, protono pompos inhibitoriai ar osteoporozei gydyti skirti vaistai, multivitaminai ir maisto papildai, turintys kalcio, geležies, chromo ar sojų ir kt., bei jonažolių arbata gali veikti geriamojo sintetinio hormono įsisavinimą, todėl vartojant šias medžiagas, dažnai prireikia didesnės vaistų dozės. Šiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju.
Jei skydliaukės veiklos sutrikimas pasireiškia hipertiroze, gydytojas gali skirti vaistų, blokuojančių skydliaukės hormonų gamybą, pavyzdžiui, metimazoliu. Kai kuriose situacijose, ypač jei skydliaukė yra labai "pasiutusi", mazguota ar nepakankamai reaguoja į medikamentinį gydymą, gali būti svarstoma operacija - skydliaukės šalinimas. Po operacijos būtina nuolatinė pakaitinė hormonų terapija levotiroksinu.
Pogimdyvinis tiroiditas
Pogimdyvinis tiroiditas yra liga, susijusi su skydliaukės funkcija, kuri dažniausiai pasireiškia moterims po gimdymo. Tai autoimuninė liga, kurios metu skydliaukė gali būti uždegta, o tai gali paveikti hormonų gamybą, sukelti hipotiroidizmą arba hipertiroidizmą. Ši liga gali sukelti nuovargį, svorio pokyčius, nuotaikų svyravimus, depresiją ir nerimą. Diagnozė paprastai apima kraujo tyrimus skydliaukės hormonų (TSH, T3, T4) ir antikūnų kiekiui nustatyti, taip pat gali būti atliekamas skydliaukės ultragarsinis tyrimas. Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir simptomų, gali apimti stebėjimą, hormonų pakeitimo preparatus, mitybos korekciją, streso valdymą ar psichologinę pagalbą.
Klausimas dėl TTH tyrimo rodiklio 0.02 po gimdymo (4 mėn.) yra svarbus. Toks žemas TTH rodiklis (žemiau nei 0.02) gali rodyti padidėjusį skydliaukės hormonų kiekį kraujyje ir galimą pogimdyvinį tiroiditą su tireotoksikoze. Šiuo atveju nedelsiant rekomenduojama pasikonsultuoti su endokrinologu tikslios diagnozės ir gydymo taktikos nustatymui. Nors skydliaukės veikla gali keistis nėštumo ir pogimdyviniu laikotarpiu, svarbu atlikti tyrimus ir, esant reikalui, kreiptis į specialistą, kad būtų užtikrinta tiek motinos, tiek vaiko sveikata.
Prevencinės priemonės ir gyvenimo būdas
Prevencinių priemonių, kurių moterys gali imtis, siekiant sumažinti skydliaukės sutrikimų riziką nėštumo metu, yra keletas. Jodas yra esminis elementas skydliaukės veiklai, todėl moterims, planuojančioms nėštumą arba jau pastojusioms, svarbu su maistu gauti pakankamai jodo. Geriausias jodo šaltinis yra multivitaminai nėščiosioms su jodu. Taip pat svarbi sveika ir subalansuota mityba, kurioje netrūktų seleno ir cinko, kurie ypač svarbūs skydliaukės veiklai.
Vengti streso yra taip pat svarbu, nes jis gali neigiamai paveikti skydliaukės veiklą. Tokios praktikos kaip meditacija, joga ar relaksacijos pratimai gali padėti sumažinti streso lygį ir palaikyti skydliaukės sveikatą.
Apibendrinant, skydliaukės sveikata yra neatsiejama moters gerovės dalis, ypač nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Laiku atlikti tyrimai, tinkama diagnostika ir gydymas, kartu su sveiku gyvenimo būdu, padeda užtikrinti sklandų nėštumo eigą, vaisiaus raidą ir motinos sveikatą.
tags: #isoperuota #skydliauke #ir #nestumas