Ikimokyklinis ugdymas yra pamatinis etapas vaiko raidai, kurio metu formuojamos ne tik pagrindinės žinios ir gebėjimai, bet ir vertybinės nuostatos, skatinamas socialinis, emocinis ir fizinis brendimas. Vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę, yra kuriamos programos, kurios ne tik atliepia vaikų poreikius, bet ir atveria galimybes visapusiškam jų augimui. Šiame straipsnyje gilinsimės į ikimokyklinio ugdymo turinio tikslus ir uždavinius, nagrinėdami principus, ugdymo sritis, pasiekimus bei ugdymo(si) kontekstų kūrimo svarbą.
Ikimokyklinio ugdymo principai: Pagrindas kokybiškam ugdymui
Ikimokyklinio ugdymo turinio tikslų ir uždavinių įgyvendinimui vadovaujamasi daugybe esminių principų, kurie sudaro tvirtą pagrindą kokybiškam ugdymo procesui. Vienas iš svarbiausių yra ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Tai reiškia, kad ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Šis principas užtikrina, kad vaiko saugumas ir gerovė yra neatsiejami nuo jo ugdymosi.
Kitas esminis principas yra vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas. Jis pabrėžia, kad ugdymo turinys ir metodai turi atitikti vaiko amžių, individualius raidos ypatumus ir jo poreikius. Tai leidžia vaikui ugdytis savo tempu, atsižvelgiant į jo galimybes ir stiprybes.
Žaismės principas ikimokyklinėje įstaigoje yra neatsiejama ugdymo(si) dalis. Žaidimas yra pagrindinė vaikų veikla, per kurią jie tyrinėja pasaulį, mokosi bendrauti, sprendžia problemas ir kuria. Todėl ugdymo(si) kontekstai ir veiklos turėtų būti orientuotos į žaismingumą, skatinant džiaugsmą, nuostabą ir atradimų patirtis.
Sociokultūrinio kryptingumo principas užtikrina, kad ugdymo turinys atspindėtų vaiko kultūrinę aplinką, tradicijas ir vertybes, tuo pačiu skatinant jo supratimą apie platesnę visuomenę. Tai padeda vaikui formuoti savo tapatumą ir tapti aktyviu bendruomenės nariu.
Integralumo principas akcentuoja ugdymo sričių tarpusavio sąsajas ir vientisumą. Vaikų ugdymas(is) vyksta holistiškai, apimant visas jo raidos sritis - kognityvinę, fizinę, socialinę, emocinę ir kalbinę.
Įtraukties principas yra esminis siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo individualių poreikių, patirtų sėkmę ugdymo(si) procese. Tai reiškia aplinkos ir veiklos pritaikymą, siekiant maksimalios participacijos ir lygių galimybių visiems vaikams.
Kontekstualumo principas skatina ugdymo turinį sieti su vaiko patirtimi, aplinka ir gyvenimu, darant mokymąsi prasmingu ir aktualiu.
Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas pabrėžia bendradarbiavimo svarbą. Mokytojas yra ne tik žinių šaltinis, bet ir partneris, kuris drauge su vaiku tyrinėja, mokosi ir atranda.
Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas skatina kokybišką ir nuoseklų ugdymąsi, leidžiantį vaikui giliai suprasti ir įsisavinti naują informaciją bei įgūdžius. Tai priešingybė greitam ir paviršutiniškam mokymuisi.
Galiausiai, reflektyvaus ugdymo(si) principas skatina vaiką ir mokytoją apmąstyti savo patirtis. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
Dar vienas svarbus principas yra šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę. Tai užtikrina nuoseklumą ir palaikymą vaiko ugdymosi kelyje.
Ugdymo turinio kryptys: Penkios svarbios sritys
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Kiekviena iš šių sričių yra itin svarbi vaiko visapusiškai raidai:
- „Mūsų sveikata ir gerovė“: Ši sritis skirta formuoti sveikos gyvensenos nuostatas, stiprinti fizinę ir psichologinę sveikatą, ugdyti asmens higienos įgūdžius bei saugaus elgesio gebėjimus. Didelis dėmesys skiriamas sveikos gyvensenos nuostatų formavimuisi ir įgūdžių stiprinimui. Sveikatos stiprinimo veikla organizuojama įgyvendinant programą „Mąstau, judu ir žaidžiu“, kurios paskirtis - užtikrinti sveikos gyvensenos visapusiško ugdymo veiksmingumą, formuoti vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius, bendromis pedagogų bei bendruomenės pastangomis kurti integruotą, visa apimančią sveikatos stiprinimo sistemą bei sveikatai palankią aplinką. Programa grindžiama įstaigos, šeimos ir įvairių specialistų bendradarbiavimu, o vykdoma remiantis pagrindiniais ugdymo bei prevencijos principais. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis programoje numatytas kompetencijas. Konkretesni gebėjimai šioje srityje apima: maisto produktų pažinimą ir sveikatai palankių pasirinkimų darymą, asmeninės higienos įgūdžių (tualeto naudojimas, rankų plovimas, apsirengimas) formavimąsi, saugaus elgesio gatvėje, gamtoje, su aštriais daiktais ir buitiniais prietaisais taisyklių supratimą bei laikymąsi, taip pat gebėjimą atpažinti tinkamus ir netinkamus prisilietimus ir apie tai pranešti suaugusiajam.
„Aš ir bendruomenė“: Ši sritis orientuota į vaiko socialinių, emocinių ir pilietinių kompetencijų ugdymą. Ji padeda vaikui pažinti save, suprasti savo jausmus, mokytis bendrauti ir bendradarbiauti su kitais, gerbti skirtingas nuomones ir kultūras, tapti atsakingu bendruomenės nariu. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
„Aš kalbų pasaulyje“: Šioje srityje ugdomi kalbiniai gebėjimai - kalbos supratimas, vartojimas, rišlumas, žodynas, gramatinė sandara. Taip pat skatinamas skaitymo ir rašymo pradmenų formavimasis, ugdomas domėjimasis knygomis ir kalbų įvairove. Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
Kalbos strategijos: lavinkite vaiko žodžių vartojimą
„Tyrinėju ir pažįstu aplinką“: Ši sritis apima gamtamokslinį, matematikos ir technologijų ugdymą. Ji skatina vaiko smalsumą, gebėjimą stebėti, tyrinėti, eksperimentuoti, mąstyti logiškai, spręsti problemas. Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
„Kuriu ir išreiškiu“: Ši sritis apima meninį ugdymą - dailę, muziką, judesį, dramą. Ji ugdo vaiko kūrybiškumą, vaizduotę, estetinius jausmus, gebėjimą išreikšti save įvairiomis meninėmis priemonėmis. Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai: Vaiko pasiekimai
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Pavyzdžiui, "Mūsų sveikata ir gerovė" srityje vertybinė nuostata yra domėjimasis tuo, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Esminiai gebėjimai apima:
- A1: Vaikas ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
- A2: Vaikas kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
- A3: Vaikas pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
Panašiai, "Aš kalbų pasaulyje" srityje gali būti vertinami gebėjimai susiję su kalbos vartojimu, žodynu, sakinių sandara, gebėjimu klausytis ir suprasti.
Ugdymo(si) kontekstų kūrimas: Aplinka, skatinanti augimą
Viena iš svarbiausių naujovių ugdymo(si) turinyje yra vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Tai reiškia, kad ugdymo(si) aplinka nėra tik fizinė erdvė, bet ir visuma veiksnių, skatinančių vaiko veiklą, iniciatyvumą ir gilų įsitraukimą. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.
Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Yra išskiriami įvairūs ugdymo(si) kontekstų tipai:
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Žaismės kontekstas: paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose. Pavyzdžiui, vaikai mokosi judėti įvairiais būdais: pralenda pro kliūtis keturpėsčias, atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Jie mokosi stovėti ant vienos kojos, tikslingai skirtingu ritmu eiti, apeiti arba peržengti kliūtis, bėga keisdami kryptį, greitį, neprarasdami pusiausvyros, lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu, nušoka nuo laiptelio, atsispiria abiem kojomis, kelis kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją.
Kultūrinių dialogų kontekstas: kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
Kalbų įvairovės kontekstas: paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
Kūrybinių dialogų kontekstas: modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Vertinimas: Vaiko pažangos stebėjimas
Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinimas atliekamas pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, garso, vaizdo įrašus ir kt. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
Ikimokyklinio ugdymo tikslas ir uždaviniai yra glaudžiai susiję su vaiko visapusiška raida ir pasirengimu tolimesniam ugdymuisi. Atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kuriamos sąlygos, padedančios vaikui tenkinti prigimtinius kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius. Bendraujant su šeima ugdomas sveikas, doras, savimi pasitikintis, kūrybingas ir socializacijos pradmenis įsigijęs vaikas, pasirengęs tolesniam sėkmingam ugdymuisi. Kuriamas saugi, turininga, kūrybinga aplinka ir kvalifikuotai ugdomos gyvenimui ir tolimesniam mokymuisi reikalingos kompetencijos. Tai užtikrina palankias sąlygas įvairiapusei vaikų veiklai, padeda jiems atsiskleisti, pajusti bendravimo ir asmeninės kūrybos džiaugsmą, formuoti estetinius jausmus, dvasinį pasaulį, dorovinį išprusimą.
tags: #ikimokyklinio #ugdymo #turinio #tikslai #ir #uzdaviniai