Švietimo sistema Lietuvoje nuolat kinta ir tobulėja, siekiant užtikrinti kokybišką ugdymą nuo pat mažiausių vaiko gyvenimo metų. Ypač svarbiu laikotarpiu, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kurio sąlygos Lietuvoje yra nuolat analizuojamos ir vertinamos. Šis straipsnis apžvelgia dabartinę situaciją, nustatytas problemas ir numatomus pokyčius, remiantis turimais duomenimis ir teisės aktais.
Teisinė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sistema
Švietimo įstatymas numato, kad už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Bendrojo ugdymo kokybę užtikrina valstybė. Už savivaldybių teikiamą ikimokyklinio ugdymo organizavimą atsako savivaldybės. Jos, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, teikia pritarimą įstaigos parengtai ikimokyklinio ugdymo programai[1]. Kiekviena įstaiga rengia savo ikimokyklinio ugdymo programą. Tuo tarpu Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa yra nacionaliniu lygiu patvirtinta programa, kuria vadovaujasi visi priešmokyklinio ugdymo teikėjai.
Vertinimo ir įsivertinimo mechanizmai
Kadangi valstybės lygiu nėra ikimokyklinio ugdymo įstaigų išorinio vertinimo tvarkos, dalis savivaldybių yra pasitvirtinusios savo neformaliojo švietimo mokyklų (kartu - ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigų) vertinimo tvarkos aprašus. Savivaldybės kaip įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos organizuoja ar pačios (tiksliau - jų vidaus audito skyriai) atlieka švietimo įstaigų auditus, temines patikras. Mokyklos pačios gali atlikti savo veiklos įsivertinimą. Mokyklos veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Iki 2022 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įsipareigojusi sukurti ikimokyklinio ugdymo įstaigų išorinio vertinimo sistemą[2]. Savivaldybės gali būti patvirtinusios savo įstaigų išorinio vertinimo tvarką. Valstybės kontrolė 2018 m. rugsėjo 27 d. paskelbtoje veiklos audito ataskaitoje „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ nurodė, kad Neformaliojo švietimo mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašus yra pasitvirtinusios 30 proc. šalies savivaldybių[3].
Ikimokyklinio ugdymo mokyklos įsivertinimas atliekamas pagal dar 2005 m. patvirtintą Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodiką. Metodikos paskirtis - padėti mokyklai susikurti suderintą, nuoseklų ir lankstų mokyklos veiklos įsivertinimo modelį, kurį taikant būtų gaunami patikimi duomenys apie mokyklos veiklos kokybę. Pagal tam tikrus požymius vertinamos šios sritys mokykloje: etosas; vaiko ugdymas ir ugdymasis; vaiko ugdymo(si) pasiekimai; parama ir pagalba vaikui, šeimai; ištekliai ir mokyklos valdymas. Įsivertinus šias sritis, nusistatomi privalumai ir trūkumai. Pastebėta, kad kai kurios mokyklos, vertindamos savo veiklą, naudojasi bendrojo ugdymo mokykloms skirta priemone - Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų veikla vertinama per atestaciją - taip pat kaip ir bendrojo ugdymo mokytojų. Bendrojo ugdymo mokyklos išorinį vertinimą inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Bendrojo ugdymo mokyklos išorinį vertinimą atlieka Nacionalinė švietimo agentūra (anksčiau - Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra) ir jos rengiami išoriniai vertintojai. Tai yra nacionaliniu lygiu veikianti institucija, ruošianti nacionalinius vertintojus visos Lietuvos mokykloms vertinti. Bendrojo ugdymo mokyklos įsivertinimą atlieka pačios. Išoriniu vertinimu siekiama paskatinti mokyklas siekti geresnės ugdymo(si) kokybės, geresnių mokinių pasiekimų ir taip mokykloms tobulėti. Mokyklų veiklos kokybės išorinis vertinimas yra formuojamasis mokykloje vykstančių procesų vertinimas. Visuminis - vertinama visa mokyklos veikla. Teminis - vertinama mokyklos veikla, gilinantis į švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą aktualią temą (problemą, klausimą). Šiuo atveju rodikliai gali būti perstruktūruojami atsižvelgiant į nustatytą aktualią temą (problemą, klausimą). Rizikos - vykdomas mokyklos veiklos rizikos veiksnių identifikavimas, analizė ir veiklos tobulinimo galimybių numatymas. Analizuojami 3 mokyklos veiklos sričių (rezultatai, pagalba mokiniui, ugdymo(si) procesas) rodikliai. Praėjus metams po rizikos vertinimo analizuojami gauti duomenys apie mokyklos veiklos kokybės kaitą ir mokyklos vadovo veiklos vertinimo rezultatus. Praėjus dvejiems metams organizuojamas pakartotinis vertinimas.
Vertinimo procesas prasideda mokyklos įsivertinimu. Su juo susipažinę išorės vertintojai vizituoja mokykloje ir renka informaciją. Vertinimo mokykloje metu daugiausiai dėmesio skiriama ugdymo proceso stebėjimui (tam skiriama ne mažiau kaip 75 procentai vertintojų darbo mokykloje laiko). Vertinant mokyklos veiklą naudojami penki vertinimo lygiai. Mokykla su išorinio vertinimo išvadomis supažindina mokinius ir jų tėvus. Bendrojo ugdymo mokykla savo įsivertinimą organizuoja pagal Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodiką. Įsivertinimą gali inicijuoti mokyklos vadovas. Atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Vertinimo sritys. Mokyklos veikla vertinama sritimis: rezultatai, ugdymas(is) ir mokinių patirtys, ugdymo(si) aplinkos, lyderystė ir vadyba. Atliekant vertinimą, šios sritys detalizuojamos temomis. Pastarosios skaidomos į rodiklius. Kaip atskira sritis neišskirta mokyklos kultūra. platusis (arba visuminis) įsivertinimas. Jo metu, atsižvelgus į mokyklos tipą, jos kontekstą, mokyklos bendruomenė vertina visas sritis, temas ir rodiklius. Teminis įsivertinimas. Iškilusios mokykloje problemos analizė. Problemos analizė pradedama problemos, išreiškiančios neatitikimą tarp esamos ir pageidaujamos padėties, identifikavimu. Įsivertinimo metodai. Atliekant įsivertinimą yra renkami patikimi duomenys, pasirenkant tinkamus socialinio tyrimo metodus. Duomenims rinkti ir jiems apdoroti rekomenduojama naudotis tiesiogine internetine sistema www.iqesonline.lt. pasirengimo etapas. Įsivertinimo plano parengimo etapas. Atsiskaitymo ir informavimo etapas. Apie mokyklos veiklos kokybės apibendrintus įsivertinimo rezultatus ir tobulinimo kryptis informuojama mokyklos bendruomenė, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, kiti suinteresuoti asmenys. Konkretūs įsivertinimo metu gauti duomenys yra konfidenciali mokyklos bendruomenės informacija.
Ankstyvosios vaikystės raidos mokslas
Naujovės ir pokyčiai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo srityje
Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigalios Švietimo įstatymo pataisos, kurios leis labiau individualizuoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymą. Priešmokyklinio ugdymo grupę bus galima pradėti lankyti nuo penkerių arba šešerių metų, priklausomai nuo vaiko raidos ir pasirengimo mokytis. Priešmokyklinis ugdymas galės būti pradedamas anksčiau, nuo 5 metų, ir trukti dvejus metus. Tėvai, pasitarę su ugdymo įstaiga, pasirinks, ar leisti vaiką nuo penkerių metų ir priešmokyklinio ugdymo programą baigti per dvejus metus, ar leisti vaiką nuo šešerių ir privalomą priešmokyklinę programą baigti per metus. Į priešmokyklinio ugdymo grupę galės ateiti vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos sueitų 5 metai. Švietimo įstatymo pataisos parengtos dėl to, kad vaiko pasirengimas mokyklai būtų labiau individualizuotas. Į pirmą klasę visi vaikai privalėtų ateiti nuo septynerių, kaip, kad yra dabar. Kadangi į priešmokyklinio ugdymo grupes ateis daugiau jaunesnio amžiaus vaikų nei dabar, iki to laiko programa bus atnaujinta, labiau pritaikyta jaunesnio amžiaus vaikams.
Ikimokyklinis ugdymas yra visuotinis, t. y. nėra privalomas. Visuotinis reiškia, kad šeimoms garantuojama galimybė gauti vietą įstaigose, kurios vykdo ikimokyklinio ugdymo programas. Jeigu tėvai norės, kad jų vaikas ugdytųsi tokioje ugdymo įstaigoje, savivaldybė ar kitas įstaigos savininkas privalės rasti jam vietą. Tai aktualu ir didžiuosiuose miestuose, kurių ikimokyklinio ugdymo įstaigose ne visiems užtenka vietų, ir kaimuose, kuriuose galbūt net nėra darželio. Visuotinis ikimokyklinis ugdymas įsigaliotų palaipsniui: nuo 2023 m. - galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą būtų suteiktos visiems 4 metų vaikams, 2024 m. - 3 metų vaikams ir 2025 m.
Privalomas ikimokyklinis ugdymas išlieka vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose. Kaip ir dabar, socialinę riziką patiriantiems vaikams galės būti skiriamas privalomas dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo programoje. Nauja tai, kad, įsiteisėjus šioms Švietimo įstatymo pataisoms nuo 2021 metų rugsėjo, daugiau įsipareigojimų prisiims valstybė. Visiems vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, bus skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas, o pats ugdymas bus finansuojamas nebe iš savivaldybių biudžetų, o valstybės lėšomis. Tai garantuos, kad vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, bus užtikrintos sąlygos ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. vaikams, kurie patiria socialinę riziką, ugdyti iš valstybės biudžeto bus skiriama apie 1,3 mln. eurų. Lėšos skiriamos ugdymui, maitinimui, pavėžėjimui. 2021 m. ir 2022 m. valstybės biudžete planuojama skirti po 30 mln. eurų, kurie bus panaudoti naujoms ikimokyklinio ugdymo grupėms įsteigti - patalpoms, baldams, įrangai ir mokymo priemonėms įsigyti.
Moksliniai tyrimai ir jų išvados
Moksliniai tyrimai akivaizdžiai patvirtina, kokia svarbi aplinkos įtaka pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, kai per trumpą laiką ir labai intensyviai formuojasi žmogaus smegenys. Kuo vaikas anksčiau pradedamas kryptingai ugdyti, tuo jo pasiekimai vyresnėse klasėse yra geresni. Kaip pažymėjo prieš keletą metų Lietuvoje lankęsi EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) vadovai, Lietuvos ikimokyklinis ugdymas geros kokybės, rodikliai net lenkia ES vidurkį. Tačiau problema išlieka ikimokyklinio ugdymo prieinamumas ir jo kokybė vaikams, gyvenantiems kaimuose.
Vaikų skaičiaus prognozės ir jų įtaka ugdymo sąlygoms
Prognozuojama, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų (nuo 0 iki 6 m.) skaičius Lietuvoje šiemet sumažės 5,9 % ir sieks 177,3 tūkst. Rinkos tyrimų įmonės „Euromonitor International“ duomenimis, 2024 m. Lietuvoje iš viso gyvens 147,8 tūkst. ikimokyklinio amžiaus vaikų (nuo 0 iki 5 m.) ir 29,5 tūkst. priešmokyklinio amžiaus vaikų (6 m.). Skaičiuojama, kad prieš dvidešimt metų tokių vaikų atitinkamai buvo 229,1 tūkst. „Nuo 2000 m. iki 2008 m. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje kasmet mažėjo vidutiniškai 3-4 %. Nuo 2009 m. iki 2016 m. vaikų skaičiaus mažėjimas sustojo, o nuo 2017 m. vėl ėmė mažėti 1-3 % kasmet. Nuo 2000 m. iki 2024 m. šios amžiaus grupės vaikų Lietuvoje, prognozuojama, sumažės daugiau kaip 35 %“, - pranešime cituojama J. Pranešime nurodoma, kad panaši tendencija stebima ir kaimyninėse valstybėse. Remiantis prognozėmis, Latvijoje 2024 m. 0-6 m.
Šis vaikų skaičiaus mažėjimas kelia iššūkių ugdymo įstaigų finansavimui ir išlaikymui, tačiau kartu atveria ir galimybes gerinti ugdymo kokybę bei užtikrinti didesnį prieinamumą.
tags: #ikimokyklinio #ir #priesmokyklinio #amziaus #vaiku #ugdymosi