Ikimokyklinio Amžiaus Vaikų Pasiekimų Aprašas: Vadovaujantis Gairėmis

Ikimokyklinio ugdymo programos gairės, patvirtintos 2023 m. rugsėjo 4 d. LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsakymu Nr. V-878, yra pamatinis dokumentas, apibrėžiantis ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šios gairės, įgyvendinančios 2021-2030 m. švietimo plėtros programos pažangos priemones, pabrėžia visuminį požiūrį į vaiko ugdymą(si), atsižvelgiant į jo individualią raidą ir poreikius.

Programos Principai ir Vertybės

Gairėse išskiriami pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai, kurie sudaro programos turinio pagrindą. Tai:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Kiekviena sąveika ir kasdienė rutina yra ne tik priežiūra, bet ir ugdanti, turtinanti vaiko patirtį veikla.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas: Ugdymas skatina vaiko raidą, užtikrinant darnų jo vystymąsi.
• Žaismės principas: Žaidimas yra neatsiejama vaiko veiklos ir ugdymo(si) dalis, prielaida vaiko kultūrai plėtotis.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas: Ugdymas orientuojasi į vaiko socialinę ir kultūrinę aplinką.
• Integralumo principas: Ugdymo turinys ir veiklos yra susietos, užtikrinant visapusišką vaiko ugdymą(si).
• Įtraukties principas: Svarbu užtikrinti, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo jų individualių skirtumų, turėtų galimybę ugdytis ir dalyvauti veiklose.
• Kontekstualumo principas: Ugdymas grindžiamas vaiko patirtimi ir aplinka.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas: Mokytojas ir vaikas veikia kartu, atspindėdami vaiko patirtis ir apmąstydami veiklos rezultatus.
• Lėtojo ugdymo(si) principas: Užtikrinamas gilus įsitraukimas į ugdymo(si) procesą.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Vaikai ir mokytojai apmąsto veiklas, jų rezultatus ir planuoja tolesnius veiksmus.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima glaudžiai bendradarbiauja, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir kuriant bendruomenę.

Šios pamatinės vertybės grindžia visą programos turinį, skatinant vaiko savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą ir bendradarbiavimą.

Ugdymo(si) Kontekstų Kūrimas

Viena iš pagrindinių Gairėse modeliavimo krypčių yra vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Tai reiškia, kad aplinka ir veiklos yra apgalvotai modeliuojamos taip, jog skatintų vaiko aktyvumą, iniciatyvumą ir gilų įsitraukimą. Šie kontekstai yra lankstūs, visiems vaikams prieinami ir atsižvelgia į įvairius jų poreikius ir skirtumus (amžiaus, socialinius, kultūrinius, lingvistinius, sveikatos).

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę ir apima ugdymo(si) turinį bei veiklas.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Aplinkos estetika ir patrauklumas: Aplinka turėtų žadinti vaikų emocijas, patraukti dėmesį ir panardinti juos į prasmingą vyksmą.
• Veiklų įvairovė ir pasirinkimo laisvė: Vaikams turi būti sudarytos sąlygos rinktis veiklas, medžiagas, priemones, veikimo vietas ir laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant.
• Dialoginė sąveika: Modeluojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika, skatinant vaikų aktyvumą ir palaikant jų iniciatyvas.
• Netikėtumo ir iššūkio elementai: Kontekstai gali apimti netikėtumo momentus, skatinančius vaikų sumanymus, ilgalaikį domėjimąsi ir gilų supratimą.
• Autentiškumas: Naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, kuriant ugdymo(si) situacijas, kurios atsiranda čia ir dabar.
• Žaismingumas: Palaikomas kasdienių veiklų žaismingumas, skatinantis džiaugsmą, nuostabą, tyrinėjimą ir eksperimentavimą.
• Judrus patirtinis ugdymasis: Skatinamas vaikų judėjimo džiaugsmas, didinamos judraus mokymosi galimybės per įdomias ir prasmingas ugdymo(si) situacijas.
• Kultūriniai dialogai: Vaikai dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurdami savo individualų tapatumą ir pažindami įvairias kultūras.
• Kalbų įvairovė: Sudaromos palankios sąlygos plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, kalbų pažinimui ir teigiamoms nuostatoms dėl kalbų įvairovės.
• Tyrinėjimas ir gilus mokymasis: Atsiliepiama į vaikų smalsumą, skatinama aplinkos tyrinėjimas, gilesnis objektų ir reiškinių supratimas, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
• Realių ir virtualių aplinkų sąveika: Papildomos realybės kontekstai skaitmeninėmis galimybėmis, plėtojant vaikų skaitmeninį sumanumą ir informatinį mąstymą.
• Kūrybiniai dialogai: Kuriama aplinka, skatinanti vaizduotę, smalsumą ir akcentuojanti kūrybos procesą, suteikiant vaikams kūrybos laisvę ir džiaugsmą.

Pasiekimų Sritys ir Vaikų Ugdymas(is)

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai apibrėžiami kaip vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios, supratimas ir gebėjimai. Šie pasiekimai yra suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurios užtikrina optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama ugdymo(si) sritis (pvz., „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Vaikų ugdymas(is) vyksta įvairiose aplinkose: mokyklos vidaus ir lauko erdvėse, taip pat už mokyklos ribų esančiose vietose (pvz., parkuose, muziejuose, gamtos ir kultūriniuose objektuose). Mokytojai stebi vaikų interesus ir gebėjimus, pritaikydami ugdymo(si) kontekstą jų plėtotei.

Pavyzdžiai Iš Pasiekimų Sričių

Gairėse pateikiami konkretūs pasiekimų aprašymai, apimantys vertybines nuostatas ir esminius gebėjimus įvairiose srityse. Pavyzdžiui, srityje „Mūsų sveikata ir gerovė“ vertybinė nuostata gali būti „Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam“, o esminiai gebėjimai apima maisto produktų atpažinimą, maisto ruošimą, higienos įgūdžių formavimąsi, saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje suvokimą, tinkamų ir netinkamų prisilietimų atpažinimą ir reagavimą į privatumo pažeidimą.

Kitoje srityje, pavyzdžiui, susijusioje su fizine raida, aprašomi gebėjimai, tokie kaip judėjimas įvairiomis kryptimis, pusiausvyros išlaikymas, koordinuoti judesiai, metimo ir gaudymo įgūdžiai. Taip pat svarbus smulkiosios motorikos lavinimas, apimantis daiktų suėmimą, perkėlimą, rašiklio laikymą, piešimą ir kirpimą.

Gairės pabrėžia, kad kiekvienas vaikas aktyviai mokosi, daugelį dalykų atranda pats, savu būdu ir laiku. Vaikai turi sumanymų, nuolat ieško naujų veiklų ir iššūkių, padedančių tobulėti. Ugdymas(is) yra nuolatinis vidinių galių plėtojimas naujų patirčių pagrindu, siekiant užtikrinti prasmę ir darnų vaikų vystymąsi.

Universalaus Dizaino Mokymuisi Prieiga

Siekiant užtikrinti įtraukų, visiems vaikams prieinamą ir sėkmingą ugdymą(si), Gairėse įtvirtinamas Programos rengimas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi (UDL) prieiga. Tai reiškia, kad ugdymo(si) aplinka ir procesai yra lankstūs, atsižvelgiant į amžiaus, socialinius, kultūrinius, lingvistinius ir sveikatos skirtumus.

UDL principai padeda sudaryti sąlygas visiems vaikams žaisti, patirti ir ugdytis savo tempu ir pagal savo galias. Ši prieiga skatina vaikų iniciatyvumą, savarankiškumą ir gebėjimą mokytis vieni iš kitų.

Gairės detalizuoja įvairius ugdymo(si) kontekstus, tokius kaip žaismės, judraus patirtinio ugdymosi, kultūrinių dialogų, kalbų įvairovės, tyrinėjimo ir gilaus mokymosi, realių ir virtualių aplinkų sąveikos bei kūrybinių dialogų kontekstai. Kiekvienas iš šių kontekstų yra sukurtas taip, kad atlieptų specifinius vaikų poreikius ir skatintų jų visapusišką ugdymą(si). Pavyzdžiui, kūrybinių dialogų kontekstas orientuotas į vaizduotės, smalsumo ir nuostabos ugdymą, akcentuojant patį kūrybos procesą ir suteikiant vaikams galimybę tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, improvizuoti ir kurti.

Vaiko Savarankiškumas ir Iniciatyvumas

Gairės skatina vaiko savarankiškumą ir iniciatyvumą įvairiose veiklose. Pavyzdžiui, vaikai mokosi savarankiškai naudotis tualetu, praustis, apsirengti, apsiauti batus. Jie taip pat mokosi prižiūrėti savo daiktus ir palaipsniui įgyja gebėjimų atlikti sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais, pvz., piešti, kirpti, konstruoti.

Skatindamos vaikų iniciatyvas, mokytojai kuria aplinkas, kurios yra atviros vaikų sumanymams ir palaiko jų ilgalaikį domėjimąsi. Vaikai turi galimybę pasirinkti veiklas, medžiagas ir priemones, taip pat nuspręsti, ar veikti vieni, ar bendradarbiaujant su kitais. Tai padeda jiems ugdytis atkaklumą, gebėjimą įveikti iššūkius ir plėtoti savireguliacijos bei savikontrolės įgūdžius.

Bendravimo ir Bendradarbiavimo Įgūdžiai

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas apima ir bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžių plėtojimą. Vaikai mokosi reikšti savo poreikius, jausmus ir mintis žodžiu bei nežodžiu. Jie mokosi klausytis kitų, suprasti jų norus ir pasiūlymus, bendradarbiauti grupėje, spręsti nesutarimus ir konfliktuoti taikiai.

Svarbus aspektas yra ir kultūrinių ypatumų bei vertybių pažinimas, skatinantis supratingumą ir toleranciją įvairioms grupėms ir jų gyvenimo būdui. Vaikai mokosi bendrauti su skirtingais žmonėmis, pažįsta įvairias profesijas ir visuomenės grupes, supranta pilietines teises ir pareigas.

Šios gairės sudaro tvirtą pagrindą kokybiškam ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui(si), užtikrinant optimalią jų visapusišką raidą ir pasirengimą tolesniam mokymuisi.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #pasiekimu #aprasas #prikti