Ikimokyklinio ugdymo planų konspektavimas yra kruopštus ir atsakingas procesas, kurio metu siekiama užtikrinti kokybišką, kryptingą ir vaiko raidą skatinantį ugdymą. Šios gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Viena iš esminių nuostatų - ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė, kurios dėka kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina tampa ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
Principai, Formuojantys Ikimokyklinio Ugdymo Planus
Kuriant ikimokyklinio ugdymo planus, būtina vadovautis keliais pagrindiniais principais, kurie užtikrina visapusišką vaiko ugdymąsi. Be jau minėto ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principo, svarbūs ir šie:
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas: Tai reiškia, kad ugdymo turinys ir metodai turi atitikti vaiko amžių, jo individualius raidos ypatumus ir poreikius.
- Žaismės principas: Žaidimas yra pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaikų veiklos forma, per kurią jie mokosi, tyrinėja pasaulį ir save. Ugdymo planai turėtų skatinti žaismingumą ir teikti džiaugsmo patirtis.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas: Ugdymas turėtų atliepti vaiko kultūrinę aplinką, skatinti tautinę savimonę ir pagarbą kitoms kultūroms.
- Integralumo principas: Ugdymo turinys turėtų būti vientisas, apimantis visas vaiko ugdymosi sritis ir skatinantis jų tarpusavio sąsajas.
- Įtraukties principas: Kiekvienas vaikas, nepaisant jo individualių poreikių ar skirtumų, turi jaustis priimtas ir turėti galimybę sėkmingai ugdytis.
- Kontekstualumo principas: Ugdymas turėtų būti susijęs su vaiko gyvenimo patirtimi, aplinka ir realiu pasauliu.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas: Mokytojas veikia kaip partneris, lydintis vaiką ugdymo(si) procese, skatinantis jo iniciatyvą ir savarankiškumą.
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas: Suteikiama galimybė vaikams gilintis į juos dominančias temas, atlikti tyrimus ir patirti ilgalaikį įsitraukimą.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymo(si) Kontekstų Kūrimas: Nauja Kryptis
Gairėse pateikiama aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Tai reiškia, kad ugdymas neapsiriboja tradicine patalpa, o apima įvairias erdves ir situacijas, kurios skatina vaikų aktyvumą, smalsumą ir gilų įsitraukimą.
Penkios Rekomenduojamos Ugdymosi Sritys
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys, kurios yra ikidalykinės ir orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę:
- „Mūsų sveikata ir gerovė“: Skirta fizinei ir emocinei vaiko sveikatai, saugumui, higienai ir sveikai gyvensenai.
- „Aš ir bendruomenė“: Apima vaiko socialinius santykius, bendravimą, bendradarbiavimą, tautinę savimonę ir pilietiškumą.
- „Aš kalbų pasaulyje“: Koncentruojasi į kalbos raidą, komunikacinius gebėjimus, žodyną, sakytinę ir rašytinę kalbą.
- „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“: Skatina vaiko smalsumą, tyrinėjimo įgūdžius, pažinimą gamtos, socialinės aplinkos, mokslo ir technologijų srityse.
- „Kuriu ir išreiškiu“: Puoselėja vaiko kūrybiškumą, meninę raišką, vaizduotę, estetikos suvokimą per dailę, muziką, judesį ir kitas menines veiklas.
Kiekviena ugdymosi sritis apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas, siekiant užtikrinti visapusišką vaiko raidą.
Universalaus Dizaino Mokymuisi (UDM) Prieiga
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi (UDM) prieiga, rengimas. UDM kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Ikimokyklinio Ugdymo Rezultatai: Pasiekimai ir Jų Sritys
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Pavyzdžiai: Vertybinės Nuostatos ir Esminiai Gebėjimai
Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
Esminiai gebėjimai (srities „Mūsų sveikata ir gerovė“ pavyzdžiai):
A1. Mityba:
- Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą.
- Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
- Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai.
- Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas.
- Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
- Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
A2. Asmens higiena ir savitvarka:
- Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą.
- Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
- Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu.
- Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
- Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
- Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas.
- Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
A3. Sauga:
- Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju.
- Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
- Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių.
- Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles.
- Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.
- Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki.
- Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus.
- Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose.
- Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas.
- Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.
- Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
Fizinis Aktyvumas ir Motoriniai Įgūdžiai
Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
Esminiai gebėjimai (srities „Mūsų sveikata ir gerovė“ fizinio aktyvumo pavyzdžiai):
B1. Judėjimo įgūdžiai:
- Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu.
- Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes).
- Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija.
- Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros.
- Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu.
- Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją.
- Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes).
- Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn.
- Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos.
- Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį.
- Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų.
- Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis.
- Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį.
- Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus.
- Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
B2. Smulkiosios motorikos įgūdžiai:
- Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito.
- Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka.
- Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai.
- Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Ugdymo(si) Kontekstų Įvairovė
Kuriant ugdymo(si) kontekstus, vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Kontekstų Tipai ir Jų Paskirtis
- Žaismės kontekstas: Palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: Vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
- Kalbų įvairovės kontekstas: Kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: Modeluojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #planas #konspektas