Herpes simplex virusinė (HSV) infekcija, dar kitaip vadinama paprastąja pūsleline, yra virusinė liga, sukeliama Herpes simplex viruso. Nors dažniausiai ji asocijuojasi su suaugusiųjų ar vyresnių vaikų lūpų pūsleline, ši infekcija gali būti itin pavojinga ir kūdikiams. Šiame straipsnyje nagrinėsime herpes viruso specifiką, jo perdavimo kelius, simptomus, diagnostiką, gydymą ir svarbiausias prevencijos priemones, siekiant apsaugoti mažuosius nuo šios klastingos ligos.
Etiologija ir epidemiologija: pasaulinė problema
Paprastosios pūslelinės sukėlėjai - tai Herpes simplex-1 (HSV-1) ir Herpes simplex-2 (HSV-2) DNR virusai, priklausantys Herpesviridae virusų šeimai. HSV-1 dažniau sukelia odos ir gleivinių, o HSV-2 - lyties organų infekciją. Vis dėlto, svarbu suprasti, kad tiek HSV-1, tiek HSV-2 gali sukelti įvairios lokalizacijos infekciją: HSV-1 gali sukelti lytinių takų, o HSV-2 - gleivinių ir odos pūslelinę.
HSV infekcija yra paplitusi visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad šiuo metu daugiau nei 3,7 mlrd. asmenų iki 50 metų (t. y. apie 67 proc. visos žmonijos populiacijos) yra infekuoti HSV-1 ir apie 471 mln. asmenų nuo 17 iki 49 metų - HSV-2 infekcija. Užsikrėtusieji HSV-1 rizikuoja užsikrėsti ir HSV-2. Virusų infekcijos paplitimas skiriasi priklausomai nuo socialinės ir ekonominės padėties, rasės ir kitų rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, JAV 20-30 proc. 5 metų vaikų kraujyje nustatoma antikūnų prieš HSV-1, o vėliau serokonversija įvyksta 70-80 proc. paauglių. HSV-2 tipo infekcija dažnėja didėjant amžiui: JAV 15-29 metų grupėje užsikrėtę yra 20-30 proc. asmenų, o 60 metų grupėje - jau 35-60 proc.
Užsikrėtus Herpes simplex virusu, organizme jis išlieka visą gyvenimą (latentinė fazė), periodiškai sukeldamas infekcijos recidyvus. Daugelis užsikrėtusiųjų nepastebi pirminės HSV infekcijos pasireiškimo (praserga asimptomine ligos forma), todėl dauguma infekuotų asmenų yra viruso nešiotojai, galintys užkrėsti kitą asmenį tiek latentinėje fazėje, tiek ir aktyvios infekcijos metu.
HSV infekcija užsikrečiama lašeliniu būdu per orą, tiesiogiai kontaktuojant su sergančio asmens pažeistomis gleivinėmis, oda, seilėmis, lytiniu būdu ar perpilant kraują. Ypač svarbu paminėti vertikalų perdavimą - iš nėščiosios vaisiui ir gimdyvės naujagimiui (gimdant per infekuotus gimdymo takus). HSV infekcijos recidyvų dažnis yra individualus, tačiau psichoemocinį stresą, fizinį krūvį, poilsio stoką ar gretutines ligas turintys asmenys yra labiau pažeidžiami.
Patofiziologija: viruso kelionė organizme
Pirminės infekcijos metu HSV prisikabina prie ląstelių-taikinių, susilieja su jų membrana ir patenka į ląstelę. Virusų DNR integruojasi į ląstelės chromosomų DNR, todėl ląstelė naudojama viruso replikacijai. Pasigaminę virionai sukelia ląstelės žūtį.
Per pirmąsias 24 valandas virionai keliauja aksonais iki sensorinių nervų mazgų. Užsikrėstuose mazguose virusas arba replikuojasi, arba pereina į latentinę stadiją ir persistuoja visą gyvenimą. Latentinės būklės HSV imuninė sistema negali įveikti. Esant pasikartojančiai infekcijai, nervų mazguose pasidauginę virionai grįžta nervų galūnėmis atgal į inervuojamą odos ir gleivinės sritį, pažeidžia epitelines ląsteles, sukelia simptomus ar besimptomį viruso išsiskyrimą į aplinką. Pasikartojančios HSV infekcijos požymiai esti lengvesnės eigos, tam įtaką turi imuniniai mechanizmai. Nors imuninis atsakas neapsaugo nuo latentiškumo, jis gali suretinti ligos pasikartojimo dažnį.
Klinika: nuo naujagimio iki kūdikio
Herpes viruso klinikinė išraiška skiriasi priklausomai nuo infekciją sukėlusio viruso rūšies ir paciento amžiaus. Inkubacinis periodas yra 1-26 dienos.
Paprastoji naujagimių pūslelinė
HSV infekcija naujagimiams gali pasireikšti odos ir gleivinių pažeidimu, tačiau galimos ir encefalitinė ar išplitusios infekcijos formos.
- Pūslelinės forma išsivysto antroje gyvenimo savaitėje: stebimas pūslelinis odos, burnos gleivinės, akių junginės bėrimas. Galimas infekcijos išplitimas.
- Encefalitinė pūslelinės forma naujagimiams prasideda 2-3 gyvenimo savaitę. Jai būdingas karščiavimas, centrinės nervų sistemos simptomatika - dirglumas ar mieguistumas, traukuliai, židininė neurologinė simptomatika, o odos ir gleivinės bėrimas nebūdingas.
- Išplitusios naujagimių pūslelinės pradžia - 1-2 gyvenimo savaitė, kai pasireiškia sepsio simptomai: karščiavimas ar hipotermija, vangumas, gelta, pneumonija, hepatitas. Bėrimas nėra dažnas simptomas.
Naujagimiams herpes virusas yra pavojingas, nes išplitusi HSV infekcijos forma gali baigtis mirtimi ar lėtinėmis neurologinėmis komplikacijomis.
Kūdikių ir jaunesnių vaikų pūslelinė
Šiai vaikų amžiaus grupei dažniausia HSV infekcijos klinikinė išraiška - tai pūslelinės virusų sukeltas gingivostomatitas ir herpinė egzema.
- Pūslelinės virusų sukeltas gingivostomatitas: Tai viena dažniausių vaikų HSV infekcijos formų, paprastai pasireiškianti pacientams iki 6 metų. Pirminį gingivostomatitą 90 proc. atvejų sukelia HSV-1. Dauguma pirmą kartą infekuotų vaikų praserga asimptomine HSV infekcijos forma. Esant simptominei formai, ši liga dažniausiai diagnozuojama remiantis klinikiniais duomenimis. Pirmąsias 2-4 ligos paras vaikas gali būti dirglus, išsivysto febrilus karščiavimas, jis gali atsisakyti valgyti ir gerti, gali būti stebimas burnos gleivinės, dantenų paburkimas ar padidėjęs jų jautrumas. Vėliau išsivysto pūslelinis bėrimas burnos gleivinėje, ant liežuvio - įvairaus dydžio pūslelės ir opelės, kurias dažnai lydi skausmo sindromas, dėl to sutrinka vaiko maitinimasis ir skysčių suvartojimas. Be minėtų simptomų, gingivostomatitui būdingas seilėtekis, padidėję kaklo limfmazgiai. Galimas bėrimo plitimas į lūpų, odos apie lūpas plotą. Ligos trukmė - 2-3 savaitės.
Pūslelinės virusų sukeltas gingivostomatitas yra lengvai užkrečiama liga. Dažniausia jos komplikacija - ūminė dehidracija, šarmų ir rūgščių bei elektrolitų balanso sutrikimai, nes sutrinka vaiko maitinimasis ir fiziologinio skysčių poreikio patenkinimas. Atliktoje studijoje, kurioje dalyvavo 61 pacientas nuo 1 iki 6 metų, sirgęs pūslelinės virusų sukeltu gingivostomatitu, 89 proc. negalėjo patys suvartoti pakankamo paros skysčių kiekio.
Svarbu atskirti nuo Koksakio viruso sukeltos herpanginos, kuriai būdingi panašūs bėrimai ryklėje. Skirtumas tas, kad Kokasakio viruso sukelti gleivinės pažeidimai dažniausiai lokalizuojasi užpakalinėje burninės ryklės dalyje, o HSV pažeidžia priekinę burninės ryklės dalį.
- Herpinė egzema: Ši HSV infekcija dažniau pasireiškia mažiems vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu. Atopinio dermatito pažeista suragėjusi, sausa ir suskilinėjusi oda infekuojasi Herpes simplex virusu. Prisidėjus herpinei infekcijai, egzemos pažeisti odos plotai yra gerokai labiau apimti uždegimo, labiau šlapiuoja nei kiti egzemos plotai, taip pat jie padengti HSV būdingomis pūslelėmis. Pūslelinį bėrimą lydi bendro negalavimo simptomai, sukeliantys ūminę dehidraciją, elektrolitų, šarmų ir rūgščių pusiausvyros sutrikimus. Neretai herpinė egzema sukelia komplikacijų - antrinę bakterinę odos infekciją, kai būtina antibakterinės terapija.
Apollo Hospitals | Understanding Herpes: Full Guide to Diagnosis & Treatment Dr. Ravikiran Barigala
Diagnostika: kada reikia ypatingo dėmesio
Esant klasikinei HSV infekcijos išraiškai, diagnozuojama remiantis klinikiniais duomenimis. Sunkesniais atvejais, ypač naujagimiams ir kūdikiams, diagnozė patvirtinama išskyrus virusą iš pažeistų audinių, pūslelių turinio, likvoro; nustačius HSV IgM ir IgG klasės antikūnų padidėjimą kraujo serume ir likvore ELISA metodu; nustačius HSV nukleino rūgštį likvore PGR metodu.
Svarbi ir diferencinė diagnostika, atskiriant HSV infekciją nuo:
- vėjaraupių;
- juostinės pūslelinės;
- enterovirusinių egzantemų;
- alerginio ir medikamentinio bėrimo;
- odos streptokokinių ir stafilokokinių infekcijų;
- grybelinio stomatito;
- streptokokinio faringito;
- Ebsteino-Barr viruso sukeltos infekcijos;
- adenovirusinės infekcijos;
- kitos kilmės (bakterijų, virusų, pirmuonių) meningoencefalito.
1 lentelė. Diferencinė HSV ir enterovirusinės infekcijos diagnostika [7]
| Požymiai | HSV | Pūslelinės anginos Sukėlėjas (Enterovirusai, dažniausiai Koksakio virusas A16, enterovirusas 71, Koksakio virusas B) | Rankų, kojų ir burnos ligos Sukėlėjas (Enterovirusai, dažniausiai Koksakio virusas A16) [9] |
|---|---|---|---|
| Pūslelės ir aftos | +++ | + | + |
| Priekinė ryklė | + | - | + |
| Užpakalinė ryklė | +/- | + | - |
| Gingivostomatitas | +/- | - | - |
Komplikacijos ir prognozė: pavojus mažiesiems
HSV infekcija gali sukelti įvairių komplikacijų: antrinę (bakterinę, grybelinę) odos ir gleivinių infekciją, plaučių uždegimą, vidurinės ausies uždegimą, limfadenitą. Ligos prognozė dažniausiai yra gera, tačiau naujagimiams HSV infekcija yra pavojinga, nes išplitusi forma gali baigtis mirtimi ar lėtinėmis neurologinėmis komplikacijomis.
Gydymas: kai reikia skubios pagalbos
Pacientams, sergantiems lengva HSV infekcijos forma, pakanka simptominės terapijos. Etiologinė terapija - antivirusinis gydymas nukleozido analogais (acikloviru) - skiriama tada, kai yra visos naujagimių ir sunkesnės HSV infekcijos formos. Įtarus HSV encefalitą ar meningoencefalitą, antivirusinį gydymą būtina pradėti nedelsiant.
HSV infekcijai gydyti pagal indikacijas skiriamas antivirusinis gydymas nukleozidų analogais, dažniausiai - acikloviru. Acikloviro trifosfatas inhibuoja DNR polimerazę, taip sustabdydamas viruso replikaciją. Svarbu, kad acikloviras veikia tik infekuotose ląstelėse.
- Pūslelinės virusų sukeltas gingivostomatitas: Simptominio gydymo gairės apima karščiavimo ir skausmo malšinimą, vaiko mitybos keitimą (pereinant prie burnos gleivinės nedirgininančio maisto), pakankamo skysčių kiekio užtikrinimą ir ūminės dehidracijos korekciją. Sunkios formos gingivostomatitas gydomas acikloviru.
- Lūpų pūslelinė: Vos tik pajutus pirmuosius ligos požymius, vietiškai gali būti naudojami antivirusiniai vaistai (pvz., 5 proc. acikloviro kremas).
- Herpinė egzema: Dažniausiai reikalingas stacionarinis gydymas intraveniniu acikloviru. Kitais atvejais galima skirti peroralinį aciklovirą. Būtina skirti adekvačią simptominę terapiją ir antrinės odos infekcijos profilaktiką.
Nespecifinė profilaktika: svarbiausia apsauga
- Naujagimių HSV infekcijos profilaktika: Nėščiųjų ir gimdyvių HSV infekcijos diagnostika, tinkamas gimdymo būdo parinkimas (esant aktyviai HSV infekcijai gimdyvės lytiniuose takuose, rekomenduojama atlikti cezario pjūvio operaciją). Nėščioji turėtų vengti tiesioginio kontakto su infekcijos požymių turinčiu žmogumi.
- Seksualiai aktyviems asmenims: Rekomenduojama naudoti prezervatyvus net ir remisijos metu, taip apsaugant lytinį partnerį.
- Bendrosios higienos svarba: Kruopštus rankų plovimas, ypač po kontakto su sergančiu asmeniu ar jo daiktais. Vengti dalintis asmeniniais daiktais (puodeliais, stalo įrankiais, rankšluosčiais).
- Atsargumas su vaikais: Svarbu vengti bučiuoti kūdikius į lūpas, ypač jei yra nors menkiausia rizika, kad suaugęs žmogus gali būti viruso nešiotojas, net ir be aktyvių simptomų.
Specifinė profilaktika: ateities viltys
Šiuo metu vakcinos nuo HSV infekcijos nėra. Atliekami tyrimai su virusu, turinčiu nevisavertį replikacijos ciklą (DISC), siekiant, kad jis nesukeltų infekcijos, tačiau inicijuotų imuninį atsaką. Šios srities tyrimai tęsiasi, suteikdami vilties ateityje turėti efektyvią vakciną.
Apibendrinimas
Herpes simplex infekcija, arba paprastoji pūslelinė, yra virusinė liga, turinti tipišką pūslelinį bėrimą. Nors lengvos formos infekcijai pakanka simptominės terapijos, kūdikiams ji gali sukelti itin pavojingų komplikacijų. Ankstyva diagnostika, tinkamas gydymas ir, svarbiausia, atsakinga prevencija yra raktai į mažųjų apsaugą nuo šios klastingos ligos. Tėvų budrumas, informuotumas ir atsargumas gali išgelbėti vaiko sveikatą ir net gyvybę.