Herpes virusas, dar kitaip vadinamas pūsleline, yra dažna virusinė infekcija, kuri gali sukelti susirūpinimą, ypač nėštumo metu. Nors daugelis žmonių yra susidūrę su šia infekcija, nėštumas sukelia papildomų klausimų ir nerimo dėl galimos rizikos vaisiui. Šiame straipsnyje gilinsimės į herpeso viruso specifiką nėštumo metu, jo tipus, perdavimo būdus, rizikas ir prevencines priemones, remdamiesi turima informacija ir siekdami pateikti išsamų vaizdą.
Kas yra herpeso virusas ir jo tipai?
Pūslelinė (dar kitaip herpesas, herpis) - užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia Herpes simplex virusas (HSV). Pūslelinė pasireiškia odos, gleivinių, o kartais ir centrinės nervų sistemos bei vidaus organų pažeidimais. Tai ilgalaikė būklė, tačiau daugelis sergančiųjų nejaučia jokių simptomų. Herpes virusas priklauso didelei herpes virusų šeimai, sukeliančiai infekcijas ir vėžines ligas.
Paprastąją pūslelinę sukelia Herpes simplex virusas, kuris gali būti skirstomas į du pagrindinius tipus: 1 tipo (HSV-1) ir 2 tipo (HSV-2). Pirmuoju tipu dažniausiai užsikrečiama nuo aktyvia viruso forma sergančių žmonių per tiesioginį kontaktą su burnos gleivine, seilėmis. Rizika užsikrėsti HSV-1 taip pat padidėja dalijantis lūpų kosmetika, gėrimais, indais ar bučiuojantis su aktyvia viruso forma sergančiu žmogumi. Sergant lūpų pūsleline dažnai pastebimi HSV-1 sukelti bėrimai rankų srityje dėl horizontalaus perdavimo kelio, kuomet rankomis liečiamos lūpos. Be to, herpeso virusas trumpą laiko tarpą gali išlikti gyvybingas ant odos, rūbų, plastiko.
HSV-2 perduodamas lytinių santykių, gimdymo metu ir esant tiesioginiam kontaktui su bėrimu. Dažniausiai pažeidžiami išoriniai lytiniai organai ir išangė. Nors kaip paprastoji pūslelinė plačiau žinoma burnos srities infekcija, lytinių organų infekcija taip pat priskiriama paprastajai pūslelinei. Tiek 1 tipo, tiek 2 tipo Herpes simplex virusai yra paprastosios pūslelinės kaltininkai. HSV-1 dažniausiai pažeidžia burnos ar lūpų gleivinę, HSV-2 - genitalijas (varpą, makštį, gimdos kaklelį), odą apie išeinamąją angą.
Užsikrėtus herpes infekcija, virusas visam gyvenimui įsitvirtina žmogaus organizme. Virusas per nervines skaidulas nukeliauja iki nervinių mazgų ir ten būna nesukeldamas simptomų tol, kol neatsiranda provokuojančių veiksnių. Dėl šios priežasties, net jei herpeso virusas buvo pasireiškęs prieš nėštumą, tai paprastai laikoma nepavojinga. Tačiau situacija tampa sudėtingesnė, jei herpesas pirmą kartą pasireiškia būtent nėštumo metu.
Herpeso viruso perdavimo būdai
Herpes virusas perduodamas tiesioginiu kontaktu su užkrėsta oda arba gleivine. Taip pat virusas gali būti perduodamas per seiles ar kitus kūno skysčius. Lytinio santykio metu herpes virusas gali būti perduodamas iš vieno asmens kitam.
Vertikalus perdavimas įvyksta, kai infekcija perduodama iš motinos kūdikiui nėštumo ar gimdymo metu. Tai gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui. Nėštumo metu herpes viruso infekcija gali sukelti įvairių komplikacijų. Paskutiniame nėštumo trimestre, jeigu motina turi aktyvų herpesą, rizika perduoti virusą kūdikiui gimdymo metu ženkliai padidėja.
Didžiausia tikimybė užsikrėsti HSV yra tuo metu, kai šia infekcija užsikrėtęs asmuo turi klinikinių požymių - pūslelių. Iš pradžių infekcija dėl savo požymių yra pastebima, vėliau, po 2 ar 3 savaičių, požymiai išnyksta. Svarbu žinoti, kad užkrėsti šiuo virusu galima dar pūslelėms nepasirodžius, todėl jei vienas iš partnerių yra sirgęs pūsleline, geriau pasisaugoti. Jei partneris artėjant jūsų gimdymo datai susirgo lytinių organų pūsleline, reikėtų neturėti lytinių santykių.
Herpeso simptomai ir eiga
Paprastosios pūslelinės simptomai kinta, priklausomai nuo jos stadijos. Viruso patekimo vietoje po 2-12 dienų ant paraudusios odos ir (ar) gleivinės atsiranda grupinės skausmingos pūslelės, niežėjimas, deginimas. Jei bėrimai atsiranda lytinių organų srityje, gali būti juntamas skausmas šlapinimosi metu, padidėti kirkšnių limfmazgiai, taip pat pasireikšti bendri negalavimo simptomai: pakilti temperatūra, atsirasti bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmai.
Herpes ant lūpos ir veido pasižymi trumpesniais, lengvesnės eigos epizodais. Jų metu jaučiamas minimalus diskomfortas bėrimų vietose, pūslelės arba erozijos dažniausiai atsiranda lūpų, rečiau - skruostų, nosies srityse. Dažniausiai pasikartojanti (nuo 1 iki 6 kartų per metus) yra lūpų pūslelinė. Dažnai ji pasireiškia su karščiavimu. Bėrimai paprastai atsiranda lūpų krašto su oda vietoje. Pirmiausia jaučiamas lokalus skausmingumas, deginimo jausmas, niežėjimas, dilgčiojimas. Po šio periodo atsiranda smulkios, daugybinės pūslelės, kurios susilieja ir plyšta, sudarydamos paviršines erozijas su šašu. Skausmingumas ir diskomfortas trunka pirmas 2-3 dienas. Bėrimai sugyja be randelių per maždaug 2 savaites.
Burnos gleivinės pūslelinė dažnai pasitaiko 1-5 metų amžiaus vaikams, tačiau ja gali sirgti ir suaugusieji. Ligos pradžioje burnos gleivinėje gali būti jaučiamas skausmingumas, deginimo jausmas, dilgčiojimas. Taip pat gali pasireikšti karščiavimas, bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmas, apetito stoka, padidėti kaklo ir apatinio žandikaulio limfmazgiai. Herpes burnoje dažniausiai praeina per 10-14 dienų. Po persirgimo dar kelias savaites virusas gali išlikti aktyvus. Pasikartojanti pūslelinė burnos gleivinėje yra varginanti dėl stipraus skausmingumo. Infekcijos atsikartojimas gali būti susijęs su odontologinėmis procedūromis, pavyzdžiui, ortodontinėmis procedūromis, dantų ištraukimu, implantais, biopsijomis, kaulų rekonstrukcija ir t.t.
Lytinių organų pūslelinė gali būti nuo besimptomės iki sukeliančios lengvus arba sunkius simptomus formos. Dažniausiai pirminiai simptomai (dilgčiojimas, skausmingumas) atsiranda praėjus kelioms dienoms po lytinių santykių su sergančiuoju. Mažųjų lytinių lūpų, varpos galvutės srityse, ties šlaplės anga atsiranda smulkios, susiliejančios serozinės pūslelės. Bėrimai gali atsirasti ir šlaunų, sėdmenų, tarpvietės odoje. Lytinių organų pūslelinė pacientams kelia daug streso, nes bėrimai gyja nuo 2 iki 6 savaičių, o po sugijimo virusas dar gali išlikti aktyvus. Tai apsunkina lytinius santykius, nes rekomenduojama nuo jų susilaikyti, kol virusas aktyvus. Pasikartojančios infekcijos lytinių organų srityse yra lengvesnės formos, lokalizuotos mažesniame plote ir greičiau sugyja.
Herpeso rizika nėštumo metu
Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai kūnas patiria daugybę pokyčių. Vienas iš svarbiausių aspektų, kurį reikėtų apsvarstyti per šį laikotarpį, yra virusinės infekcijos, tokios kaip herpes simplex virusas (HSV).
Herpesas nėštumo metu pavojingiausias, jei užsikrečiama pirmą kartą, ypač per pirmas kelias nėštumo savaites. Nėštumo pradžioje dėl šio viruso gali įvykti persileidimas, o paskutiniajame trimestre jis gali pažeisti vaisiaus vidaus organus, sutrikdyti augimą. Ištirta, kad maždaug 75 proc. nėščioms moterims, nors kartą gyvenime sirgusioms pūsleline, tam tikru nėštumo metu ši liga vėl gali pasireikšti. Beje, maždaug 22 proc. moterų liga pažengia ir išsivysto net lytinių organų pūslelinė.
Naujagimiai dažniausiai užsikrečia HSV-2 sukelta pūsleline motinos nėštumo laikotarpiu (ypač III trimestre) ar gimdymo metu. Herpes kūdikiui sukelia odos, akių, smegenų, kitų vidaus organų (ypač kepenų) pažeidimus. Užsikrėtus herpesvirusine infekcija vėlyvo nėštumo metu padidėja viruso perdavimo kūdikiui rizika. Todėl nėščiosios turėtų vengti tiesioginio kontakto su herpesvirusinės infekcijos požymių turinčiu žmogumi.
Jei nėštumo metu turite burnos pūslelinės protrūkį, tai greičiausiai neturės jokios įtakos jūsų kūdikiui. Lūpų pūslelinė yra lokali infekcija, dažniausiai plintanti tik burnos srityje. Paprastai šis virusas neperžengia placentos ir nepasiekia kūdikio. Didžiausia rizika pakenkti kūdikiui yra tada, jeigu pirmą kartą pūsleline užsikrečiama trečiąjį nėštumo trimestrą. Pirmą kartą užsikrėtus virusu, kūne dar nebūna prigaminta apsauginių antikūnų. Liga gali išsivystyti ir į lytinių organų pūslelinės protrūkį, kuriuo gimdymo metu gali užsikrėsti kūdikis. Gimimo metu įgytas pūslelinės virusas gali sukelti rimtų šalutinių sveikatos poveikių.
Rizikos mažinimas ir prevencija nėštumo metu
Nėštumas ir pogimdyvinis periodas - tai laikotarpiai, kuomet daugeliui moterų pūslelinės problema tampa aktuali kaip niekad. Kaip moteriai sau padėti, norint apsisaugoti prevenciškai nuo nemalonios lūpų ligos, kad vaiko laukimas, kiek įmanoma, būtų kuo ramesnis?
Stiprinkite imuninę sistemą:
- Vartokite papildus: cinką, vitaminą C ir D. Nustatyta, kad cinkas ankstyvosiose pūslelinės stadijose sumažina pūslių atsiradimą, skausmą, niežėjimą ir dilgčiojimą.
- Venkite streso ir kuo daugiau ilsėkitės: eikite pasivaikščioti, medituokite, pasimėgaukite karšta vonia.
- Kruopščiai plaukite rankas ir venkite artimo kontakto su pūsleline sergančiais asmenimis.
Priežiūra sergant herpesu:
Jei buvo herpes pasireiškęs prieš nėštumą - visiška nepavojinga. Jeigu nėštumo metu pirma karta susergat herpes - gali sukelti vaisiaus apsigimimus. Bet nebutinai. Ginekologai paprastai nėra kompetetingi šiuo klausimu. Vienas sakys, kad nieko tokio. Kitas gazdins. Todėl geriausia būtų prašyti siuntimo pas infektologą. Jis kompetetingas šiuo klausimu. Pasakys konkrečiai ir dar parašys atsakymą jūsų ginekologui.
Jei lūpų pūslelinė labai vargina, galima vartoti vaistus nuo skausmo ir priemones nuo pūslelinės, kurios mažina uždegimą. Rekomenduojama naudoti "silicea lip herpes" gelį, kuris parduodamas visose vaistinėse ir yra saugus nėštumo metu bei labai veiksmingas. Jei herpes atsirado ant lūpos, kai buvo apie 16-18 savaičių nėštumo, gydytojai patarė nusipirkti tepaliuką ir tiek. Kai kurios moterys teigė, kad nieko netepė, praėjo ir tiek. Kita nuomonė, kad tepaliukai gali padėti tik kai pradeda kilti puslelė, o jei jau iškilus, tai nebera tikslo tepti, plius jeigu nesčiai net nerekomenduojami tie vaistai. Siūloma nieko nenaudoti, nes praeina ir be vaistų.
Herpes ir nėštumas
Gydymas ir diagnostika
Kadangi herpes virusas organizme išlieka visą gyvenimą, vaistų, kurie sunaikintų Herpes simplex virusą ir padėtų išvengti infekcijos pasikartojimo, nėra. Esant sunkioms, išplitusioms pūslelinės formoms ar joms dažnai kartojantis, gali būti taikomas sisteminis gydymas priešvirusiniais vaistais. Visus preparatus skiria dermatovenerologas.
Jei lūpų pūslelinė labai vargina, galima vartoti vaistus nuo skausmo ir priemones nuo pūslelinės, kurios mažina uždegimą. Vartojant antivirusinius vaistus, svarbu atkreipti dėmesį į kitų kartu vartojamų preparatų suderinamumą. Kadangi herpes virusas dažnai stipriai pažeidžia lūpų odą, patartina imtis priemonių tokiems pažeidimams lengvinti. Vitaminas C padeda kovoti su infekcija, o vitaminas E skatina ląstelių regeneraciją. Lūpų pūslelinę taip pat galima lengvinti imunitetui stiprinti skirtais preparatais, ypač tinka turintys ežiuolės, L-lizino.
Lytinių organų pūslelinės gydymas gali būti simptominis, epizodinis ir pastovus. Kiekvienu atveju jis parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos pasikartojimo dažnį, paciento lytinį gyvenimą, gretutines ligas ir kitus veiksnius. Taip pat pacientas apmokomas, kaip sumažinti skausmingumą ūmios ligos periodu. Keletas iš būdų tai padaryti - pažeistų vietų apiplovimas sūresniu vandeniu ar šlapinimasis panirus į vandenį vonioje.
Esant simptominei formai, herpesas dažniausiai diagnozuojamas remiantis klinikiniais duomenimis. Vienas iš būdų, kaip nustatomas herpes virusas, yra Herpes simplex viruso DNR (PGR metodu) tyrimas.
Nėščios moterys turėtų reguliariai lankytis pas gydytoją ir pranešti apie bet kokius simptomus, kurie gali rodyti herpes viruso užsikrėtimą. Informuoti gydytoją, jei įtariate, jūs ar jūsų partneris serga arba galėjo susirgti pūsleline. Tinkamiausią gydymą skirs nėštumą prižiūrintis gydytojas.
Išvados
Herpeso virusas nėštumo metu kelia susirūpinimą, tačiau svarbu suprasti jo specifiką ir rizikas. Nors lūpų pūslelinė dažniausiai laikoma mažiau pavojinga, lytinių organų herpes infekcija, pasireiškusi pirmą kartą, gali kelti didesnę riziką vaisiui. Svarbiausia prevencinė priemonė siekiant išvengti tiek lytinių organų, tiek lūpų pūslelinės - imuniteto stiprinimas, streso vengimas ir tinkama higiena. Nėščiosios turėtų atvirai bendrauti su savo gydytoju, pranešti apie bet kokius simptomus ir laikytis jo rekomendacijų. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra esminiai siekiant užtikrinti tiek motinos, tiek kūdikio sveikatą.